LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL INTEGRALIŲ ŠVIETIMO IR MOKSLO INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2005 m. gruodžio 22 d. Nr. ISAK-2617

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–008 m. programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290, Nr. 98-3737), 623 priemonę „Parengti Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir jį įgyvendinti“:

1. Tvirtinu Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo strategiją (pridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos valstybės sekretoriui Dainiui Numgaudžiui.

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu

Nr. ISAK-2617

 

INTEGRALIŲ ŠVIETIMO IR MOKSLO INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Per pastaruosius 15 metų švietimo ir mokslo institucijose informacinės sistemos buvo kuriamos ir naudojamos decentralizuotai. Didėjant duomenų kiekiui, kodavimo ir formatų įvairovei bei pastaruoju metu smarkiai išaugus vartotojų skaičiui duomenis kaupti būtina taip, kad būtų galima juos interpretuoti adekvačiai ne tik pagal tiesioginę paskirtį, bet ir naudoti kitose informacinėse sistemose bei analizuoti.

2. Kad informacinių technologijų priemonėmis būtų galima gauti operatyvią, patikimą ir vienareikšmę informaciją bei parodyti tikrąją švietimo ir mokslo objektų būklę ir pokyčius, reikia sukurti svarbiausiuosius švietimo ir mokslo registrus ir vadovaujantis pageidaujamais objektų ryšiais jungti juos į integralias sistemas.

3. Švietimo ir mokslo integralios informacinės sistemos turi tapti pagrindiniu informacijos šaltiniu apie šalies švietimo ir mokslo sistemą ar jos dalis bei padėti kurti šalies įvaizdį Europoje ir pasaulyje. Taip bus užtikrintos būtinos sąlygos Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos veiksmingai veiklai bei deramam dalyvavimui tarptautiniuose informacijos mainuose.

4. Švietimo ir mokslo integralių informacinių sistemų neatsiejama dalis turi būti valstybės bei švietimo ir mokslo registruose esantys objektų identifikavimo ir klasifikavimo duomenys. Šiose integraliose informacinėse sistemose privalu reglamentuoti priemones ir būdus, užtikrinančius nenutrūkstamą ir laiku atliekamą bendrų duomenų integravimą.

5. Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo strategijoje (toliau – Strategija) išvardyti tikslai ir uždaviniai bei Strategijos įgyvendinimo priemonės nusako švietimo ir mokslo institucijose funkcionuojančių informacinių sistemų duomenų integravimo būdus atsižvelgiant į šiuo metu esamus šių sistemų teisinius, organizacinius ir technologinius ypatumus.

6. Strategijos įgyvendinimo laikotarpis susideda iš dviejų etapų. Pirmajame (2006-2008 metai) sukuriama teisinė bazė ir infrastruktūros pagrindai, antrajame (2009-2010 metai) įgyvendinamos priemonės nacionaliniu ir institucijų lygmeniu.

7. Šioje Strategijoje vartojamos sąvokos:

Švietimo ir mokslo institucija – aukštoji, profesinė, bendrojo lavinimo mokykla, neformaliojo švietimo ar mokslo įstaiga.

Duomenų integravimas – duomenų tvarkymas taip, kad jie būtų vienareikšmiai atpažįstami švietimo ir mokslo kompiuterinėse informacinėse sistemose ir juos būtų galima perduoti, transformuoti, įkelti bei panaudoti kitoje informacinėje sistemoje ar šaltinyje. Duomenų integravimas gali būti atliekamas realiame laike įvykus pasikeitimams pirminiame šaltinyje, fiksuotais laiko tarpais automatiniu arba rankiniu būdu.

Integrali švietimo ir mokslo informacinė sistema – informacinė sistema, kurioje yra integruoti valstybės bei švietimo ir mokslo registruose esantys objektų identifikavimo ir klasifikavimo duomenys.

Registrų ir informacinių sistemų sąveika – objektų registravimo duomenų, sukauptų pirminiuose ir antriniuose registruose, reguliarus perdavimas į informacinę sistemą ar informacinėje sistemoje sukauptų duomenų reguliarus perdavimas į kitą informacinę sistemą.

Klasifikatorius – registro ar informacinės sistemos duomenims grupuoti skirtas susistemintas registro ar informacinės sistemos objektų ar jų grupių (klasių) sąrašas, į kurį įrašomi sudaryti pagal tam tikrą struktūrą šių objektų ar jų grupių kodai ir pavadinimai bei požymių aprašymai. Jie gali būti įvardyti klasifikatoriais, standartais, sąrašais ar nomenklatūromis.

8. Kitos Strategijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) vartojamas sąvokas.

 

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

 

9. Tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių, švietimo ir mokslo institucijų bei kitų institucijų vykstantys informacijos mainai yra reglamentuoti nustatytomis antrinėmis ataskaitų formomis. Pirminiai duomenų mainai nėra reglamentuoti. Duomenų mainuose dalyvaujanti duomenis Siunčiančioji sistema gali generuoti daugybę siunčiamųjų duomenų failų, kurie savo ruožtu skaidomi duomenis priimančios sistemos į skirtingus gaunamųjų duomenų failus. Šie duomenys paprastai būna ne tik skirtingų formatų, bet ir skirtingai koduojami, todėl jų negalima atnaujinti tiesioginiu būdu. Duomenų bei jų perdavimo integralumas (vientisumas) nėra išsaugojamas.

10. Duomenų mainuose nepakankamai naudojamos technologijos, užtikrinančios duomenų integravimo (vientisumo) reikalavimus: duomenų bazių kartojimai (replikavimai), standartizuoti duomenų ištraukimo, transformavimo ir įkėlimo įrankiai (extract-transform-load).

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISĖS AKTAI

 

11. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, švietimo ir mokslo bei kitos institucijos, kuriančios naujas ir pertvarkančios esamas informacines sistemas, vadovaujasi teisės aktais bei normatyviniais dokumentais:

11.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853);

11.2. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715);

11.3. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas;

11.4. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236);

11.5. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597);

11.6. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299);

11.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 1332 „Dėl Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 83-3599);

11.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 451 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2061);

11.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 952 „Dėl duomenų saugos valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2003, Nr. 2-45);

11.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 82 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003- 2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-391);

11.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 290 „Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 24-1002);

11.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 247 „Dėl Tarptautinių ir nacionalinių klasifikatorių tvarkymo ir naudojimo valstybės registruose ir informacinėse sistemose“ (Žin., 2005, Nr. 32-1047);

11.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 182 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 14-581);

11.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 294 „Dėl studijų ir mokymo programų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-647);

11.15. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15 d įsakymas Nr. T-131 „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5679);

11.16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1871 „Dėl Švietimo ir mokslo institucijų registro“ (Žin., 2004, Nr. 174-6459);

11.17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. ISAK-844 „Dėl Išsilavinimo pažymėjimų blankų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 94-3453);

11.18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. ISAK-100 „Dėl Licencijų registro“ (Žin., 2005, Nr. 12-403).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INFORMACINĖS SISTEMOS

 

12. Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių, švietimo ir mokslo institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų lygmenimis veikia ar kuriama šimtai lokalių švietimo ir mokslo informacinių sistemų. Vien tik ministerijos ir jos įsteigtų valdymo institucijų lygmenimis veikia ar kuriama daugiau negu 20 informacinių sistemų. Svarbiausios iš jų yra Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (toliau – AIKOS), Lietuvos švietimo informacinė sistema (toliau – IS MOKYKLA), Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS), Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo informacinė sistema, Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas informacijos sistema, Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema (toliau – LieMSIS), Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos mokslo publikacijų duomenų bazė, Lietuvos magistrantūros studentų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų duomenų bazė, Mokyklų bibliotekų informacinė sistema (toliau – MOBIS), Nacionalinio egzaminų centro informacinė sistema, Studijų kokybės vertinimo centro informacinės sistemos ir kt. Taip pat reikia paminėti, kad beveik visos aukštosios mokyklos turi savo informacines sistemas, palaikančias pagrindines studijų, mokslo, karjeros planavimo, personalo administravimo ir institucijos valdymo veiklas.

13. AIKOS veikia nuo 2004 metų. Ji sukurta nuo 2002 metų veikusios IS MOKYKLA pagrindu, kurioje buvo integruoti Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų, Studijų ir mokymo programų, Išsilavinimo pažymėjimų blankų, Licencijų registrai bei Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių duomenų bazė. AIKOS – tai analogų Europoje neturinti švietimo registrų bei statistikos ir darbo duomenų bazių pagrindu veikianti, profesinio informavimo reikmėms skirta informacinė sistema.

14. Aukštosios, profesinės ir bendrojo lavinimo mokyklos bei mokslo įstaigos savo poreikiams kuria informacines sistemas, kurios ne visada atitinka šioje strategijoje aprašytus tikslus, neužtikrina informacinių sistemų integralumo.

15. Kai kurios informacinės sistemos įsteigtos turint teisinį pagrindą. MOBIS, IS MOKYKLA veikia pagal nustatyta tvarka patvirtintus nuostatus (AIKOS, ŠVIS nuostatai rengiami). Dauguma kuriamų ar veikiančių švietimo ir mokslo informacinių sistemų yra nustatyta tvarka neįteisintos. AIKOS, IS MOKYKLA, MOBIS, LIEMSIS programinė įranga buvo ar yra kuriama pagal nustatyta tvarka parengtas ir įteisintas projektų specifikacijas. Nė viena švietimo ir mokslo informacinė sistema neturi nustatyta tvarka patvirtintų duomenų saugos nuostatų. Duomenų saugos nuostatai rengiami AIKOS ir IS MOKYKLA.

16. AIKOS ir IS MOKYKLA naudoja bendrus klasifikatorius. Kai kuriuos bendrus klasifikatorius naudoja ŠVIS. Kitos švietimo ir mokslo informacinės sistemos naudoja tik jų reikmėms sukurtus klasifikatorius, todėl nėra galimybės informacinėse sistemose sukauptų duomenų palyginti ar jais pasinaudoti.

17. Tokių pačių pirminių duomenų panaudojimas skirtingose švietimo ir mokslo informacinėse sistemose yra nereglamentuotas. Nėra apibrėžta duomenų perdavimo tvarka, formatai ir būdai. Duomenys iš vienos informacinės sistemos į kitą perduodami įvairiais formatais bei būdais. Tai ne tik nepagrįstai didina informacinių sistemų projektavimo ir palaikymo išlaidas, bet ir sukuria nepalyginamas duomenų bazes.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

REGISTRAI

 

18. Švietimo ir mokslo sistemoje veikia ar kuriami valstybiniai ir žinybiniai registrai. Vien tik Švietimo ir mokslo ministerijos ir jos įsteigtų valdymo institucijų lygmeniu veikia ar kuriama per 50 registrų. Svarbiausi iš jų yra Studijų ir mokymo programų, Švietimo ir mokslo institucijų, Išsilavinimo pažymėjimų blankų, Licencijų, Diplomų ir atestatų, Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių, Mokinių, Studentų, Pedagogų registrai. Šių registrų steigimas įteisintas Švietimo įstatymo. Studijų ir mokymo programų registras yra valstybės registras, kiti – žinybiniai.

19. Ne visi švietimo ir mokslo registrai yra nustatyta tvarka įteisinti. Nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti veikiančių Studijų ir mokymo programų, Švietimo ir mokslo institucijų, Išsilavinimo pažymėjimų blankų, Licencijų registrų nuostatai. Rengiami Diplomų ir atestatų, Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių, Mokinių, Studentų, Pedagogų registrų nuostatai.

20. Mokinių ir Pedagogų registrai įteisinti kaip duomenų bazės. Studentų registrai veikia daugumoje aukštųjų mokyklų kaip duomenų bazės.

21. Nė vienas švietimo ir mokslo registras neturi nustatyta tvarka patvirtintų duomenų saugos nuostatų. Duomenų saugos nuostatai rengiami Studijų ir mokymo programų, Švietimo ir mokslo institucijų, Išsilavinimo pažymėjimų blankų, Licencijų registrams, Mokinių ir Pedagogų duomenų bazėms.

22. Švietimo ir mokslo institucijose veikiantys registrai nėra įteisinti. Tokių pačių pirminių duomenų panaudojimas skirtinguose registruose yra nereglamentuotas. Nėra apibrėžta nei duomenų perdavimo tvarka, nei duomenų perdavimo formatai ir būdai bei duomenų struktūros.

23. Studijų ir mokymo programų, Švietimo ir mokslo institucijų, Išsilavinimo pažymėjimų blankų, Licencijų registrai, Mokinių ir Pedagogų duomenų bazės naudoja bendrus klasifikatorius. Kai kuriuos bendrus klasifikatorius naudoja Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras savo vietiniams registrams ar duomenų bazėms tvarkyti. Kiti registrai naudoja savo reikmėms sukurtus klasifikatorius, todėl registruose sukauptų duomenų nėra galimybės palyginti ar jais pasinaudoti.

24. Švietimo ir mokslo registruose pakartotinai kaupiama tokia pati informacija. Dažniausiai kaupiama tokia pati informacija apie švietimo ir mokslo institucijas, studijų ir mokymo programas, studentus, mokinius ir pedagogus. Tai ne tik nepagrįstai didina registrų projektavimo ir palaikymo išlaidas, bet ir sukuria nepalyginamas duomenų bazes.

25. Nėra pakankamo švietimo ir mokslo registrų kūrimo darbų koordinavimo tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitoms valstybės valdymo institucijoms ar jų valdymo sritims priskirtų registrų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KLASIFIKATORIAI

 

26. Nedidelė dalis Švietimo ir mokslo ministerijos sistemoje veikiančių registrų bei informacinių sistemų naudoja Švietimo informacinių technologijų centre sukauptus klasifikatorius. Švietimo informacinių technologijų centre yra tvarkomi tarptautinių klasifikatorių adaptuoti variantai, valstybės klasifikatoriai arba jų suderinti išrašai, švietimo ir mokslo žinybiniai klasifikatoriai. Šie klasifikatoriai arba jų išrašai naudojami informacinėse sistemose: IS MOKYKLA, AIKOS, ŠVIS, švietimo registruose, mokinių ir pedagogų duomenų bazėse ir kt.

27. LieMSIS sistemoje numatoma kaupti aukštųjų mokyklų informacinėse sistemose naudojamus klasifikatorius. Aukštųjų mokyklų klasifikatoriai naudojami aukštųjų mokyklų studentų, personalo, studijų, finansų ir ūkio apskaitos sistemose. Jie papildo ar dubliuoja Švietimo informacinių technologijų centre tvarkomus klasifikatorius.

28. Švietimo ir mokslo informacinėse sistemose bei registruose naudojami tarptautiniai, valstybės, tarpžinybiniai, žinybiniai klasifikatoriai. Švietimo informacinių technologijų centre yra sukaupta per šimtas klasifikatorių, kurie tvarkomi pagal bendrus principus.

29. Nėra reglamentuotas klasifikatorių naudojimas švietimo ir mokslo informacinėse sistemose bei registruose, neapibrėžta klasifikatorių struktūra, nenustatyta jų perdavimo tvarka, formatai ir būdai. Todėl švietimo ar mokslo institucijose yra kuriami lokalūs klasifikatoriai, dubliuojantys Švietimo informacinių technologijų centre tvarkomus žinybinius klasifikatorius.

30. Švietimo ir mokslo ministerijai priskirtoje valdymo srityje kuriamos ir veikiančios informacinės sistemos nėra integralios. Pagrindinė informacinių sistemų ir registrų integralumo stokos priežastis yra bendros centralizuoto klasifikatorių kaupimo, tvarkymo bei jų paskirstymo sistemos nebuvimas ir lėšų neskyrimas šios svarbios srities darbams.

31. Nėra paskirta institucija, atsakinga už švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms bei registrams reikalingų klasifikatorių tvarkymą.

32. Švietimo ir mokslo institucijos individualiai kuria joms reikalingus klasifikatorius, nors yra patvirtinti tiems patiems objektams identifikuoti ir koduoti reikalingi valstybės ar žinybiniai klasifikatoriai.

33. Nėra parengti ir patvirtinti klasifikatoriams tvarkyti bei paskirstyti reikalingi norminiai teisės aktai, švietimo ir mokslo klasifikatorių tvarkymo aprašai, nenustatytos už klasifikatorių tvarkymą atsakingos institucijos ir jų funkcijos.

 

III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

STIPRYBĖS

 

34. Kai kurių švietimo ir mokslo institucijų informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūra yra gerai išplėtota, todėl institucijos pajėgios įsisavinti naujus reikalavimus.

35. Lietuvoje gana sparčiai diegiamas internetas, kurį naudojant informacinių sistemų kūrėjus labai lanksčiai galima informuoti apie naujas sukurtas metodines priemones bei vykdyti informacinius mainus.

36. Švietimo informacinių technologijų centre sukaupti klasifikatoriai ir galimybė juos plėsti sudaro patikimą pagrindą kurti integralias sistemas.

37. Yra palankios prielaidos kurti integralias švietimo ir mokslo informacines sistemas, veiksmingai plėtoti informacinius mainus.

38. Integralios informacinės sistemos gali būti greitai pasirengusios teikti patikimus ir klasifikuotus duomenis Lietuvos piliečiams, juridiniams asmenims bei kitų šalių vartotojams.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SILPNYBĖS

 

39. Atskirose didelį įdirbį turinčiose švietimo ir mokslo institucijose veikia ir yra kuriamos neintegruotos informacinės sistemos, nepakankama informacijos poreikių analizė.

40. Didinant reikalavimus informacinių sistemų integralumui, didėja jų veikimo sinchronizavimo išlaidos ir auga patikimo kompiuterinio ryšio poreikis.

41. Žemas informacinių technologijų naudojimo lygis švietimo institucijose, mažai mokomi informacinių sistemų tvarkytojai ir vartotojai.

42. Pakankamai didelės interneto ryšio kainos.

43. Netolygiai išplėtota švietimo ir mokslo institucijų informacinių technologijų infrastruktūra, nepakanka finansinių ir žmoniškųjų išteklių, nesukurta teisinė bazė.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

GALIMYBĖS

 

44. Pasinaudojant Europos Sąjungos reikalavimais pateikti kokybiškus statistinius duomenis apie švietimą ir mokslą Lietuvoje bei plėtoti profesinį orientavimą, yra galimybė kurti integralias švietimo ir mokslo informacines sistemas.

45. Vykdant Lietuvoje įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo priemones, taip pat norint padėti asmenims tęsti studijas, tobulinti kvalifikaciją ar įsidarbinti šalyje ar Europoje, yra galimybė plėtoti Europos standartus atitinkančios informacijos kaupimo registruose ir jų pateikimo vartotojams priemones.

46. Pasinaudojant Europos struktūrinių fondų parama spartinti informacinių technologijų plėtojimą švietimo ir mokslo institucijose.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GRĖSMĖS

 

47. Kinta išoriniai Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos reikalavimai informacinėms sistemoms ir registrams.

48. Švietimo ir mokslo bei kitos institucijos, savivaldybės gali nepritarti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimui.

49. Neskiriant reikiamo finansavimo gali būti labai ištęstas integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių kūrimas ir diegimas.

 

IV. IŠVADOS

 

50. Sukurta ir veikia daugiau negu 70 švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų.

51. Nuo 2002 metų veikia kelios švietimo registrų pagrindu integruotos švietimo informacinės sistemos, kurios pastaraisiais metais integruojamos su statistikos ir darbo informacinėmis sistemomis.

52. Sukurta ir naudojama apie 150 švietimo ir mokslo klasifikatorių, parengta jiems tvarkyti reikalinga programinė įranga.

53. Nėra parengti ir patvirtinti švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių tvarkymo norminiai teisės aktai, nereglamentuotas klasifikatorių naudojimas švietimo ir mokslo informacinėse sistemose bei registruose.

54. Nepakankamai koordinuojami švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo ir palaikymo darbai, neišplėtota integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo metodinė ir konsultavimo sistema, informacinės sistemos, registrai ir klasifikatoriai nustatyta tvarka neįteisinti.

55. Neužtikrintas švietimo ir mokslo duomenų integralumas, kuris leistų išplėsti jų panaudojimą informacinėse sistemose.

56. Švietimo ir mokslo informacinėse sistemose ir registruose kaupiami duomenys naudojami lokaliai, nesukurta veiksminga informacijos mainų tarp švietimo ir mokslo institucijų sistema.

57. Švietimo ir mokslo informacinės sistemos kuriamos decentralizuotai.

58. Nėra šalies švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir naudojamų klasifikatorių apskaitos.

59. Nėra paskirta institucija, kuri koordinuotų švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių kūrimą ir tvarkymą, juos registruotų ir jų duomenis teiktų vartotojams.

60. Nepakankamai koordinuotai kuriami registrai ir švietimo ir mokslo informacinės sistemos nepagrįstai didina jų projektavimo ir palaikymo išlaidas, sukuria sunkiai integruojamas duomenų bazes.

 

V. TIKSLAI

 

61. Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo pagrindinis tikslas – apibrėžti švietimo ir mokslo institucijose naudojamus bendrus informacinius duomenis (duomenų objektų aibę) bei užtikrinti jų integralumą.

62. Įgyvendinant integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo pagrindinį tikslą numatomi šie tarpiniai tikslai:

62.1. reglamentuoti švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimą ir naudojimą;

62.2. siekti projektuojamų ir veikiančių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo ir naudojimo procesų vienovės, plėtojant integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo metodinę ir konsultavimo sistemą bei tobulinant informacinių sistemų tvarkytojų ir vartotojų kvalifikaciją;

62.3. įgyvendinti informacinių sistemų kūrimo, modernizavimo ir palaikymo kompleksinę technologinę integraciją ir administravimą;

62.4. sukurti visuomenės informavimo prieigą prie švietimo ir mokslo duomenų.

 

VI. UŽDAVINIAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISINIO PAGRINDO SUKŪRIMAS

 

63. Siekiant sukurti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų teisinį pagrindą, reikia parengti naujus bei papildyti esamus teisės aktus, reglamentuoti informacinių sistemų kūrimo procesus ir procedūras. Tam įgyvendintini šie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo ir pertvarkymo uždaviniai:

63.1. sukurti teisės normas švietimo ir mokslo institucijų poreikiams būtinų tarptautinių, valstybinių ir tarpžinybinių registrų bei klasifikatorių panaudojimui;

63.2. reglamentuoti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių kūrimo koordinavimą;

63.3. reglamentuoti duomenų mainus tarp švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų;

63.4. reglamentuoti švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių apskaitą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ, REGISTRŲ IR KLASIFIKATORIŲ KŪRIMAS, TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS

 

64. Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų pagrindas yra tiksliai, tvarkingai ir operatyviai funkcionuojančių registrų ir klasifikatorių sistema. Tam tikslui turi būti:

64.1. atlikta švietimo ir mokslo sistemoje naudojamų informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių inventorizacija, reglamentuoti švietimo ir mokslo srities pirminiai ir antriniai registrai, įteisinti jų savininkai bei apibrėžtas duomenų naudojimas ir tvarkymas;

64.2. parengti švietimo ir mokslo sistemos klasifikatorių grupavimo principai, leidžiantys sisteminti ir prireikus centralizuoti registrų kūrimą ir tvarkymą, vienoje vietoje sutelkti informaciją apie giminingus objektus;

64.3. išskirti svarbiausieji klasifikatoriai ir registrai, kurių funkcionavimo kokybė lemia visų švietimo ir mokslo sistemos registrų ir informacinių sistemų duomenų kokybę ir kurie sudaro visos švietimo ir mokslo informacinės infrastruktūros pagrindą;

64.4. nustatyta, kuriuos švietimo ir mokslo registrus tikslinga jungti prie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų. Apibūdinant juose kaupiamus duomenis vadovautis valstybės registrų integraliosios sistemos kūrimo strategijoje išvardytais registrų analizės ir sisteminimo reikalavimais;

64.5. parengti bendrieji reikalavimai integralioms švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms;

64.6. nustatyta integralių informacinių sistemų ir registrų, priklausančių Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai, jungtinės infrastruktūros kūrimo tvarka;

64.7. nustatyti švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo prioritetai, leidžiantys tinkamai nustatyti informacinių sistemų ir registrų sistemos plėtros darbų seką, sumažinti bendrąsias registrų kūrimo ir funkcionavimo sąnaudas;

64.8. sukurta švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių administravimo sistema ir infrastruktūra;

64.9. parengta švietimo ir mokslo bei kitų institucijų skatinimo sistema kuriant integralias švietimo ir mokslo informacines sistemas ir registrus;

64.10. parengti ir viešai skelbiami švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių sąrašai bei pagrindiniai duomenys apie juos;

64.11. sukurta visuomenei atvira prieiga prie švietimo ir mokslo informacinių sistemų, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų gauti reikiamą informaciją.

65. Užtikrinta švietimo ir mokslo informacinėse sistemose ir registruose kaupiamos informacijos atitiktis esamai objektų būklei, jų tarpusavio ryšiams, reglamentuotos objektų identifikavimo ir pirminio registravimo bei duomenų įrašymo vietos, duomenų aktualizavimas ir teikimas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ IR REGISTRŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

 

66. Reikia sukurti švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų infrastruktūrą, kuri leistų operatyviai kaupti duomenis apie visas švietimo ir mokslo informacines sistemas ir registrus, jų kūrimo eigą ir tvarkymą, teikti apie tai informaciją valstybės valdymo, švietimo ir mokslo institucijoms ir kitiems vartotojams.

67. Nustatyti švietimo ir mokslo klasifikatorių tvarkymo infrastruktūrą, aprėpiančią visas registravimo duomenų kaupimo, tvarkymo ir teikimo funkcijas.

68. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu paskirti instituciją, atsakingą už integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimą ir darbų koordinavimą, kuri taip pat stebėtų, analizuotų ir vertintų, kaip įgyvendinama Strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas, kaip laikomasi teisės aktų ir kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimą ir tvarkymą.

69. Nustatyti registrų, priklausančių Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai, jungtinės infrastruktūros kūrimo tvarką.

70. Turi būti užtikrinta prieiga prie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių sąrašo duomenų internete, sukuriant tam papildomas priemones.

71. Siekiant periodiškai ir operatyviai informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių sistemos būklę ir plėtrą, turi būti sukurta ataskaitų apie švietimo ir mokslo informacines sistemas, registrus ir klasifikatorius teikimo sistema.

 

VII. PRIORITETAI

 

72. Būtina:

72.1. sukurti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių steigimo, kūrimo, tvarkymo, sąveikos ir duomenų naudojimo teisinę bazę;

72.2. sukurti integralioms švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms reikalingų klasifikatorių kūrimo, kompiuterinio tvarkymo ir naudojimo infrastruktūrą;

72.3. sukurti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo, modernizavimo ir palaikymo sistemą, pagrįstą programiniu finansavimu;

72.4. sukurti atviras visuomenės informavimo prieigos priemones prie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių duomenų.

 

VIII. FINANSAVIMAS

 

73. Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų bei registrų kūrimo ir reorganizavimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos fondų lėšos.

74. Švietimo ir mokslo registrų kūrimo ir plėtros programose turi būti numatytos išlaidos registrų kūrimui ar reorganizavimui, registravimo procedūrų vykdymui bei duomenų kaupimui, sąveikai su kitais registrais, duomenų teikimui vartotojams, duomenų skelbimui internete ir kitoms priemonėms.

75. Švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo ir plėtros programose turi būti numatytos išlaidos informacinių sistemų kūrimui ar reorganizavimui, duomenų kaupimui, sąveikai su valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis; duomenų teikimui vartotojams, duomenų skelbimui internete ir kitoms priemonėms.

76. Visos sąveikos procedūros, skirtos privalomam duomenų keitimuisi su išoriniais šaltiniais, turi būti numatytos informacinės sistemos ar registro projekte ir finansuojamos iš to paties šaltinio kaip ir visas informacinės sistemos ar registro tvarkymas.

77. Už papildomą duomenų teikimą iš švietimo ir mokslo informacinių sistemų ar registrų, jeigu tam reikia papildomai apdoroti duomenis, turi būti atsiskaitoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

78. Duomenų skelbimas internete ir teikimas kitomis visuomenės informavimo priemonėmis turi būti numatytas informacinės sistemos ar registro projektuose ir finansuojamas iš bendrųjų informacinės sistemos ar registro tvarkymui skirtų lėšų.

79. Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų bendrųjų norminių dokumentų rengimas, bendrųjų klasifikatorių tvarkymo sistemos sukūrimas ir jos palaikymas, taip pat institucijos, kuri metodiškai vadovautų švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių kūrimui ir tvarkymui, juos registruotų bei teiktų jų duomenis vartotojams, veikla turi būti finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos specialioje programoje numatytomis lėšomis.

 

IX. VERTINIMO KRITERIJAI IR NUMATOMI REZULTATAI

 

80. Strategijos vykdymą vertinant kokybės požiūriu, bus analizuojama:

80.1. kiek įteisinta integruotų švietimo ir mokslo informacinių sistemų (procentais) nuo bendro įteisintų švietimo ir mokslo informacinių sistemų skaičiaus;

80.2. kiek įteisinta švietimo ir mokslo informacinių sistemų (procentais) nuo bendro veikiančių švietimo ir mokslo informacinių sistemų skaičiaus;

80.3. kiek institucijų ir asmenų naudojasi integruotomis švietimo ir mokslo informacinėmis sistemomis;

80.4. kiek išleidžiama lėšų švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimui ir jų tvarkymui.

81. Įgyvendinus strategiją:

81.1. padidės įteisintų integruotų švietimo ir mokslo informacinių sistemų dalis tarp visų veikiančių švietimo ir mokslo informacinių sistemų;

81.2. padidės reglamentuotų klasifikatorių dalis tarp visų švietimo ir mokslo informacinėse sistemose naudojamų klasifikatorių;

81.3. sumažės kasmetinės oficialiosios švietimo ir mokslo statistikos surinkimo sąnaudos;

81.4. padidės integruotų švietimo ir mokslo informacinių sistemų, besikeičiančių informacija automatiniu būdu, dalis tarp visų veikiančių švietimo ir mokslo informacinių sistemų.

 

X. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

82. Strategijos įgyvendinimo priemonės (pirmojo etapo) išdėstytos Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmų plane 2006-2008 metais (pridedama). Priemonės įgyvendinamos iš skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

83. Strategijos įgyvendinimo veiksmų planas tikslinamas 2008 m. I ketvirtį, papildant jį antrojo etapo priemonėmis.

______________

 

PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI

 

Eil. Nr.

Priemonių grupė

Lėšos (tūkst. litų)

Atsakingi vykdytojai

2006 m.

2007 m.

2008 m.

1

Teisės norminiai aktai

120

50

-

Švietimo ir mokslo ministerija

2

Techniniai reglamentai, instrukcijos

66

320

-

Švietimo informacinių technologijų centras

3

Metodiniai reikalavimai, rekomendacijos

-

180

-

Švietimo informacinių technologijų centras

4

Programinė įranga, iš viso:

75

725

4000*

Švietimo informacinių technologijų centras, švietimo ir mokslo institucijos

iš jų biudžeto asignavimai

75

725

1000*

5

Programinės įrangos diegimas, mokymai, iš viso:

20

50

700*

Švietimo informacinių technologijų centras, švietimo ir mokslo institucijos

iš jų biudžeto asignavimai

20

50

120

Iš viso išlaidų

281

1325

4820

 

 

* Planuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal numatomą 2007 m. parengti BPD ERPF projektą „Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų plėtra“.

______________

 

INTEGRALIŲ ŠVIETIMO IR MOKSLO INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS 2006–2008 METAIS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Įvykdymo terminas

Rezultatas

1 prioritetas. Sukurti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių steigimo, kūrimo, tvarkymo, sąveikos ir duomenų naudojimo teisinę bazę

1.1. Sukurti teisės normas švietimo ir mokslo institucijų poreikiams būtinų tarptautinių, valstybinių ir tarpžinybinių registrų bei klasifikatorių panaudojimui

1.1.1. Parengti švietimo ir mokslo institucijų poreikiams būtinų valstybės registrų naudojimo reglamentą

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. III ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

1.1.2. Parengti švietimo ir mokslo institucijų poreikiams būtinų klasifikatorių naudojimo reglamentą

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. III ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

1.2. Reglamentuoti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių kūrimo koordinavimą

1.2.1. Parengti švietimo ir mokslo klasifikatorių kūrimo koordinavimo taisykles

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. II ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

1.2.2. Parengti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo koordinavimo taisykles

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. IV ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

1.3. Reglamentuoti duomenų mainus tarp švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų

1.3.1. Parengti duomenų mainų tarp švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų reglamentą

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. II ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

1.4. Reglamentuoti švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių apskaitą

1.4.1. Parengti švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių apskaitos taisykles

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. IV ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

2 prioritetas. Sukurti integralioms švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms reikalingų klasifikatorių kūrimo, kompiuterinio tvarkymo ir naudojimo infrastruktūrą

2.1. Atlikti švietimo ir mokslo sistemoje naudojamų klasifikatorių inventorizaciją

2.1.1. Parengti techninius reikalavimus švietimo ir mokslo klasifikatorių inventorizavimo priemonėms

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. II ketv.

Techniniai reikalavimai

2.1.2. Parengti pirkimų konkurso dokumentus klasifikatorių inventorizavimo kompiuterinėms priemonėms įsigyti

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. II ketv.

Pirkimų konkurso sąlygos

2.1.3. Įsigyti kompiuterines inventorizavimo priemones

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. III ketv.

Programinė įranga

2.1.4. Surinkti informaciją apie aukštųjų ir profesinių mokyklų, mokslo institucijų, kitų Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių institucijų, savivaldybių naudojamus klasifikatorius

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. IV ketv.

Duomenų bazė

2.1.5. Atlikti aukštųjų ir profesinių mokyklų, mokslo institucijų, kitų Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių institucijų, savivaldybių naudojamų klasifikatorių analizę ir parengti pasiūlymus dėl jų tvarkymo

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. II ketv.

Būklės analizė

2.2. Išskirti svarbiausius klasifikatorius, kurie sudaro visos švietimo ir mokslo informacinės infrastruktūros pagrindą

2.2.1. Parengti svarbiausių švietimo ir mokslo klasifikatorių sąrašą

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. II ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

2.3. Sukurti švietimo ir mokslo klasifikatorių administravimo sistemą ir infrastruktūrą

2.3.1. Parengti pirkimų konkurso dokumentus vientisai švietimo ir mokslo klasifikatorių sistemai įsigyti

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. IV ketv.

Pirkimų konkurso sąlygos

2.3.2. Įsigyti švietimo ir mokslo klasifikatorių vientisos sistemos specifikaciją

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. II ketv.

Sistemos specifikacija

2.3.3. Įsigyti švietimo ir mokslo klasifikatorių vientisos sistemos tvarkymo programinę įrangą ir klasifikatorių teikimo naudotojams priemones

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. IV ketv.

Pirkimų konkurso sąlygos Programinė įranga

3 prioritetas. Sukurti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo, modernizavimo ir palaikymo sistemą, pagrįstą programiniu finansavimu

3.1. Atlikti švietimo ir mokslo sistemoje naudojamų informacinių sistemų ir registrų inventorizaciją, nustatyti švietimo ir mokslo srities pirminius ir antrinius registrus, įteisinti jų tvarkytojus bei apibrėžti duomenų naudojimą

3.1.1. Parengti techninius reikalavimus švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų inventorizavimo priemonėms

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. II ketv.

Techniniai reikalavimai

3.1.2. Parengti pirkimų konkurso dokumentus informacinių sistemų ir registrų inventorizavimo kompiuterinėms priemonėms įsigyti

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. II ketv.

Pirkimų konkurso sąlygos

3.1.3. Įsigyti informacinių sistemų ir registrų inventorizavimo kompiuterines priemones

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. III ketv.

Programinė įranga

 

3.1.4. Surinkti informaciją apie aukštųjų ir profesinių mokyklų, mokslo institucijų, kitų Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių institucijų, savivaldybių informacines sistemas ir registrus

Švietimo informacinių technologijų centras

2006 m. IV ketv.

Duomenų bazė

 

3.1.5. Atlikti aukštųjų ir profesinių mokyklų, mokslo institucijų, kitų Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių institucijų, savivaldybių informacinių sistemų ir registrų analizę ir parengti pasiūlymus dėl jų integravimo

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. II ketv.

Būklės analizė

 

3.2. Išskirti svarbiausius registrus, kurie sudaro visos švietimo ir mokslo informacinės infrastruktūros pagrindą

3.2.1. Parengti svarbiausių švietimo ir mokslo registrų sąrašą, nurodant kuriuos švietimo ir mokslo registrus tikslinga jungti prie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. II ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

3.3. Parengti bendruosius reikalavimus integralioms švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms

3.3.1. Parengti metodinius reikalavimus integralioms švietimo ir mokslo informacinėms sistemoms

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. III ketv.

Metodiniai reikalavimai

 

3.3.2. Parengti reikalavimus integraliems švietimo ir mokslo registrams

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. IV ketv.

Metodiniai reikalavimai

 

3.4. Nustatyti integralių informacinių sistemų ir registrų, priklausančių Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai, jungtinės infrastruktūros kūrimo tvarką

3.4.1. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai atskaitingai institucijai koordinuoti su integraliomis švietimo ir mokslo informacinėmis sistemomis susijusių dokumentų rengimą ir vykdyti jų registravimą

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. III ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

3.4.2. Sudaryti ekspertų komisiją parengtiems integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo ir palaikymo dokumentams vertinti

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. IV ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

3.4.3. Parengti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų specifikacijų, nuostatų bei duomenų saugos nuostatų derinimo bei registravimo taisykles

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. I ketv.

Registravimo taisyklės

 

3.5. Nustatyti švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo prioritetus

3.5.1. Parengti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų kūrimo darbų planą

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. III ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

3.6. Sukurti švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų infrastruktūrą, kuri leistų operatyviai kaupti duomenis apie visas švietimo ir mokslo informacines sistemas ir registrus

3.6.1. Parengti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių sistemos specifikaciją

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. II ketv.

Sistemos specifikacija

 

3.6.2. Parengti viešųjų pirkimų konkurso sąlygas švietimo ir mokslo institucijų registrų ir klasifikatorių integravimo programinei įrangai įsigyti

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. III ketv.

Pirkimų konkurso sąlygos

 

3.6.3. Įsigyti programinę įrangą

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. IV ketv.

Programinė įranga

 

3.6.4. Parengti BPD ERPF projekto „Integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų plėtra“ paraišką

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. IV ketv.

Paraiška

 

3.6.5. Įdiegti duomenų integravimo programinę įrangą švietimo ir mokslo institucijose

Švietimo informacinių technologijų centras, švietimo ir mokslo institucijos

2008 m. IV ketv.

Priėmimo aktai

 

3.7. Parengti švietimo ir mokslo bei kitų institucijų skatinimo sistemą kuriant integralias švietimo ir mokslo informacines sistemas ir registrus

3.7.1. Sudaryti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo stebėsenos grupę

Švietimo ir mokslo ministerija

2006 m. IV ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

3.7.2. Parengti integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų kūrimo, modernizavimo ir palaikymo finansavimo modelį.

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 m. II ketv.

Finansavimo modelis

 

4 prioritetas. Sukurti atviras visuomenės informavimo prieigos priemones prie integralių švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių duomenų

 

4.1. Teikti informaciją apie švietimo ir mokslo informacines sistemas, registrus ir klasifikatorius

4.1.1. Parengti technines sąlygas informacijos teikimo projektui įgyvendinti reikalingai techninei ir programinei įrangai įsigyti

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. II ketv.

Techninės sąlygos

 

4.2. Sukurti visuomenei atvirą prieigą prie švietimo ir mokslo informacinių sistemų

4.2.1. Parengti visuomenei atviros prieigos prie švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų infrastruktūros projektą

Švietimo informacinių technologijų centras

2007 m. III ketv.

Infrastruktūros projektas

 

4.2.2. Įgyvendinti visuomenei atviros prieigos prie švietimo ir mokslo informacinių sistemų ir registrų infrastruktūros projektą

Švietimo informacinių technologijų centras

2008 m. II ketv.

Priėmimo aktas

 

4.3. Informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie švietimo ir mokslo informacinių sistemų, registrų ir klasifikatorių sistemos būklę ir plėtrą

4.3.1. Parengti ataskaitų apie švietimo ir mokslo informacines sistemas, registrus ir klasifikatorius kompiuterizuotą formą

Švietimo informacinių technologijų centras

2008 m. II ketv.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas

 

______________