LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ AKADEMINĖS ETIKOS KODEKSAMS PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 5 d. Nr. ISAK-2485
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo(Žin., 2000, Nr. 27-715; 2005, Nr. 85-3136) 28 straipsnio 9 dalimi ir 49 straipsnio 3 dalies 5 punktu:
2. Nustatau, kad aukštosios mokyklos iki 2006 m. kovo 1 d., vadovaudamosi šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis Rekomendacijomis akademinės etikos kodeksams, turi parengti ir:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2005 m.
gruodžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-2485
REKOMENDACIJOS AKADEMINĖS ETIKOS KODEKSAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos akademinės etikos kodeksams skiriamos aukštosioms mokykloms, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka rengiančioms akademinės (dėstytojų ir studentų) etikos kodeksus. Šiame dokumente įvardijami akademinės etikos kodeksų tikslai, pagrindinės akademinės etikos normos ir kodeksų priėmimo bei įgyvendinimo nuostatos.
2. Akademinės etikos kodeksų tikslai:
2.1. įtvirtinti pagrindinius akademinės veiklos vertybinius principus: tiesos siekimą ir akademinę laisvę bei atsakingą naudojimąsi ja;
2.3. sutelkti aukštųjų mokyklų dėstytojus ir studentus pripažinti, palaikyti ir puoselėti svarbiausias akademinės srities vertybes: teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui, toleranciją, profesinę, mokslinę bei pilietinę atsakomybę;
2.4. skatinti aukštųjų mokyklų bendruomenes etinį aspektą laikyti svarbia bet kurios veiklos sprendimo dalimi;
II. DĖSTYTOJŲ ETIKOS KODEKSAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS ETIKOS NORMOS
3. Dėstytojų etikos kodeksas įtvirtina pagrindines etiško dalykinio (akademinio) elgesio nuostatas, kurių tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, darbo sutartys bei aukštosios mokyklos vidaus tvarkos dokumentai.
4. Akademinė laisvė reiškia aukštosios mokyklos bendruomenės narių teisę atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, necenzūruojamai išreikšti
kritines idėjas. Atsakingas naudojimasis šia teise reikalauja, kad dėstytojai tokią pat teisę pripažintų ir kitiems bendruomenės nariams, palaikytų kritinio mąstymo tradiciją bei atviro svarstymo atmosferą aukštojoje mokykloje. Atsakingam naudojimuisi akademine laisve prieštarauja:
4.2. dėstytojo bei studento teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę priimant sprendimus, reikšmingus aukštosios mokyklos bendruomenei, jos padaliniams ar pačiam asmeniškai, ignoravimas arba sąmoningas ribojimas;
5. Priklausymas aukštosios mokyklos bendruomenei įpareigoja paisyti bendrųjų aukštosios mokyklos interesų ir pagal galimybes prisidėti prie jos keliamų studijų ir mokslinių tyrimų tikslų įgyvendinimo. Todėl etiniu požiūriu dėstytojas privalo:
5.1. laikytis aukštosios mokyklos studijų ir mokslinių tyrimų strategijos, o konstruktyvią kritiką išsakyti visų pirma savo aukštosios mokyklos bendruomenei;
5.4. inicijuodamas ir (ar) vykdydamas projektus, siejamus su aukštosios mokyklos vardu, siekti, kad jų rezultatai tarnautų bendriems aukštosios mokyklos interesams;
5.5. netoleruoti atvejų, kurie gali būti susiję su korupcija, sukčiavimu ar mėginimu daryti neteisėtą poveikį aukštosios mokyklos bendruomenės nariui;
5.6. nesinaudoti balsavimo teise, kai aukštosios mokyklos savivaldos institucijose sprendžiamas šeimos nario ar verslo partnerio finansavimo, nuobaudos skyrimo ar skatinimo klausimas;
6. Aukštosios mokyklos bendruomenės narių santykiai grindžiami pagarbos, geranoriškumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principais. Akademinę etiką pažeidžia:
6.1. studentų ar kolegų diskriminavimas kalba, veiksmais ar akademiniu vertinimu dėl amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas;
6.2. studentų ar kolegų diskriminavimas (pozityvus arba negatyvus) dėl dalyvavimo politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje ar sportinėje veikloje;
6.3. priekabiavimas prie studentų ar kolegų – kai dėl amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos, negalios, išvaizdos, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, taip pat kai toleruojamas žmogaus teises pažeidžiantis ir orumą žeminantis elgesys;
7. Dėstytojų tarpusavio santykiai grindžiami kolegialumo bei akademinio solidarumo principais, orientuojami į studijų bei mokslinių tyrimų kokybės ir kūrybinės atmosferos užtikrinimą.
Akademinę etiką pažeidžia:
7.1. kai profesinė konkurencija tarp kolegų įgyja nesąžiningas formas, dalyvaujama neteisėtuose, negarbinguose sandoriuose, nuslepiama visiems dėstytojams skirta informacija, eskaluojami smulkmeniški konfliktai bei intrigos;
7.2. kai dėstytojas studentų akivaizdoje nepagarbiai atsiliepia apie nedalyvaujančio kolegos pedagoginius gebėjimus, teorines pažiūras ir asmenines savybes;
7.3. kai rekomenduojant suteikti mokslo laipsnį, pedagoginį vardą, apdovanojimą ar kolegos veiklos pripažinimą kitokiomis formomis remiamasi asmeniniu ar politiniu santykiu, o ne dalykišku pateikto darbo vertinimu bei profesinėmis pretendento savybėmis;
7.4. kai daromas spaudimas kolegai ar studentui siekiant nepelnyto įvertinimo arba norint nuslėpti nesąžiningus akademinius veiksmus;
7.5. kai paviešinama ar viešai aptarinėjama konfidenciali informacija apie kolegas ar pavaldinius (darbo užmokestis, karjeros ketinimai, asmeniniai reikalai ir pan.);
8. Aukštosios mokyklos mokslinės bazės, medžiaginių išteklių naudojimas turi būti tausojantis, atsakingas ir skirtas aukštosios mokyklos, kaip institucijos, prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šią nuostatą pažeidžia:
8.1. materialinių bei finansinių aukštosios mokyklos išteklių naudojimas politinei veiklai, privačiam verslui ar asmeninių poreikių tenkinimui;
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKOMOSIOS VEIKLOS ETIKA
9. Dėstytojo santykis su studentais grindžiamas akademinio bendradarbiavimo ir skaidrumo principais. Susisaistymas neakademinio pobūdžio įsipareigojimais gali sukelti interesų konfliktą, todėl dviprasmiški santykiai su studentais vengtini. Akademinei etikai prieštarauja:
9.1. siekimas užmegzti seksualinius ar intymius santykius su studentu, su kuriuo sieja dėstomas kursas, vadovavimas tiriamajam darbui ar kitaip pasireiškiantis tiesioginis akademinis santykis;
9.2. dėstytojo vaidmens prisiėmimas šeimos nario, artimo draugo, verslo partnerio atžvilgiu (egzaminavimas, vadovavimas rašto darbams ir pan.) tais atvejais, kai esama galimybės išvengti tokio vaidmens;
10. Studento žinių bei įgūdžių vertinimas turi būti teisingas, sąžiningas, suderintas su dėstomo kurso tikslais:
10.1. dėstytojas privalo principingai reaguoti į studentų nesąžiningumo atvejus, tokius kaip plagijavimas, nusirašinėjimas, duomenų falsifikavimas, egzaminų ar įskaitų rezultatų klastojimas, naudojimasis pašaline pagalba egzamino ar įskaitos metu, svetimo rašto darbo pateikimas kaip savo, uždarbiavimas rašant rašto darbus kitiems studentams, vieno kurso rašto darbo pateikimas atsiskaitant už kitą kursą ir pan.;
10.2. dėstytojas privalo minimizuoti galimybes pasireikšti studentų akademiniam nesąžiningumui atsiskaitymų metu;
10.3. negalima primygtinai reikalauti asmeninio pobūdžio informacijos iš studento grupinėse diskusijose, juo labiau sieti tokio pobūdžio informacijos pateikimą su žinių įvertinimu;
11. Pasitikėjimo atmosferai kenkia konfidencialios informacijos apie studentą paviešinimas. Informacijos konfidencialumo principas reikalauja:
11.1. nesant specialaus pagrindo (studento sutikimo, teisinio pagrindo, naudos studentui arba numatomos žalos kitiems), neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims apie studento akademinius įvertinimus ar nuobaudas;
11.2. neaptarinėti studento akademinių nesėkmių su kitais dėstytojais, išskyrus tuos atvejus, kai vertinamos studentų apeliacijos, išsamiai aptariami egzaminų ar įskaitų rezultatai ir kiti akademiniai klausimai, kurių objektyvus sprendimas akivaizdžiai pateisina minėtų nesėkmių aptarimą;
11.3. nenaudoti privataus pobūdžio informacijos apie studentą be jo sutikimo kaip mokymo ar tyrimo medžiagos;
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLINĖS TIRIAMOSIOS VEIKLOS ETIKA
12. Mokslinė veikla turi būti grindžiama sąžiningo tyrimo ir tiesos siekimo idealais. Tokią nuostatą pažeidžia:
12.4. empirinio tyrimo duomenų, kompiuterių programų, empirinės medžiagos pavyzdžių, rankraščio vagystė arba sąmoningas sugadinimas;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJŲ ETIKOS KODEKSO PRIĖMIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
13. Būtina Dėstytojų etikos kodekso priėmimo sąlyga laikytinas viešas jo projekto svarstymas – kodekso veiksmingumui lemtinga, kad jis būtų priimtas kaip įsipareigojimas, o ne įpareigojimas. Priimtas Dėstytojų etikos kodeksas skelbiamas viešai, o esant galimybėms – įteikiamas asmeniškai kiekvienam aukštosios mokyklos bendruomenės nariui.
14. Dėstytojų etikos kodekso vykdymo priežiūrą atlieka aukštosios mokyklos sudaryta kolegiali institucija.
15. Sankcijos už akademinės etikos pažeidimus atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą – moralinio poveikio priemonės (pvz., pastaba, įspėjimas, įvertinimo paviešinimas ir pan.). Kodekso priežiūrą
vykdančios institucijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio priimant sprendimą dėl darbo sutarties pratęsimo, dėl darbuotojo skyrimo į aukštesnes pareigas, atestuojant aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti ir vidinės atestacijos metu bei kitais atvejais.
16. Etikos kodeksas negali numatyti visų nepagarbos pripažintoms akademinėms vertybėms atvejų, todėl Akademinės etikos komitetas, spręsdamas konkrečius pareiškimus dėl etiškai nederamo elgesio, Dėstytojų etikos kodekso nenumatytais atvejais turi spręsti, ar konkretus poelgis nesuderinamas su Dėstytojų etikos kodekso subjektų pripažintomis pamatinėmis akademinės etikos vertybėmis, ar gali būti toleruojamas.
III. STUDENTŲ ETIKOS KODEKSAS
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMINĖS ETIKOS NORMOS
18. Pripažindami tiesą, žinojimą ir supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis, tikėdamiesi pasitikėjimo ir teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, aukštosios mokyklos studentai įsipareigoja laikytis akademinio sąžiningumo principo. Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo pažeidimais laikoma:
18.1. Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų.
Būdingi plagijavimo atvejai:
18.1.1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz., atskira pastraipa, kursyvu);
18.1.2. kai perpasakojant arba cituojant svetimą idėją, iliustracinę medžiagą ar duomenis nenurodomas tikslus šaltinis;
18.2. Sukčiavimas atsiskaitant už kursą ar jo dalį – kolokviumų, įskaitų, egzaminų ir pan. metu. Būdingi sukčiavimo atvejai:
18.2.2. kai pasakinėjama, naudojamos „paruoštukės“ arba kitokios egzaminatoriaus neleistos priemonės;
18.2.3. kai svetimas rašto darbas įteikiamas kaip savas arba kai pasinaudojama kito studento darbu ar jo rezultatais atsiskaitant;
18.3. Padirbinėjimas. Būdingi atvejai:
18.3.1. kai dėstytojo jau įvertintas rašto darbas pataisomas be dėstytojo sutikimo siekiant pareikalauti aukštesnio įvertinimo;
18.4. Pagalba kitam atliekant nesąžiningą akademinį veiksmą: plagijuojant, sukčiaujant arba padirbinėjant.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ ETIKOS KODEKSO PRIĖMIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
20. Būtina studentų etikos kodekso priėmimo sąlyga laikytinas viešas jo projekto svarstymas – kodekso veiksmingumui lemtinga, kad jis būtų priimtas kaip įsipareigojimas, o ne įpareigojimas. Kodeksas paskelbiamas viešai, o esant galimybėms – įteikiamas asmeniškai kiekvienam aukštosios mokyklos studentui.
21. Sankcijos už akademinės etikos pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, – moralinio poveikio priemonės ir drausminės nuobaudos (pvz., pastaba, įspėjimas, įvertinimo paviešinimas ir pan.) – skiriamos vadovaujantis aukštosios mokyklos statutu bei vidaus tvarką reglamentuojančiais aktais.
______________