LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

Į S T A T Y M A S

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1423

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartos organizavimo pagrindus, nustato ginklų ir šaudmenų valstybinės priežiūros institucijų veiklos teisinius pagrindus ir reikalavimus subjektams, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis.

2 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės teisinio reguliavimo ribos

Šis įstatymas netaikomas:

1) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra pritaikyta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;

2) šaunamiesiems ir svaidomiesiems ginklams, pagamintiems iki 1870 metų;

3) ginklams, kurie visiškai netinkami naudoti;

4) kovinei technikai ir jos įrangai;

5) pirotechnikos įtaisams ir įrenginiams;

6) sprogmenims.

3 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1. Ginklai – įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti gyvųjų ir kitų taikinių naikinimui ar kitokiam žalojančiam juos poveikiui, taip pat pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų funkcijas.

2. Šaunamieji ginklai – įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią padaryti pavojingus gyvybei kūno sužalojimus; sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energiją.

3. Automatiniai šaunamieji ginklai – šaunamieji ginklai, kuriais, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti sviedinių seriją (prapliūpą).

4. Pusiau automatiniai (automatiškai užsitaisantys) šaunamieji ginklai – šaunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam šūviui reikia nuspausti nuleistuką.

5. Pneumatiniai ginklai – ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį sviediniu (kulka ar kt.), kurio kryptingas judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kitų dujų jėgą.

6. Dujiniai ginklai – ginklai, skirti laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant dujines medžiagas.

7. Nešaunamieji ginklai – ginklai, skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį, naudojant žmogaus raumenų jėgą ir turint tiesioginį kontaktą su taikiniu.

8. Nešaunamieji svaidomieji ginklai – ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį užtaisu (strėle ir kt.) bei kitomis konstrukcijos dalimis naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

9. Šaudmenys - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti šaudyti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų.

10. Ginklų ar šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų gaminimas, taisymas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas, naudojimas, paėmimas, realizavimas bei sunaikinimas, taip pat eksportas, importas, vienetinių ginklų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvežimas iš jos.

11. Ginklų ar šaudmenų žymėjimas – ginklų ar šaudmenų ženklinimas tam tikrais atpažinimo ženklais, išskiriant juos iš kitų ginklų, ginklų dalių ar šaudmenų.

12. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys, naudojamas ekspozicijai ar tyrinėjimams.

4 straipsnis. Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys

1. Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys yra vamzdis, uoksas, spyna (užraktas), smogiamasis – paleidžiamasis mechanizmas bei jų ruošiniai.

2. Kitų rūšių ginklų pagrindines dalis nustato Vyriausybė.

3. Ginklų pagrindinių dalių apyvarta, žymėjimas ir apskaita atliekama ta pačia tvarka, kurią šis įstatymas nustatė atitinkamos rūšies ginklams.

5 straipsnis. Šaunamųjų ginklų priedėliai

1. Šaunamųjų ginklų priedėliai yra:

1) optiniai, lazeriniai ir šiluminiai taikikliai;

2) naktinio matymo taikikliai;

3) duslintuvai (slopintuvai).

2. Šaunamųjų ginklų optinius ir lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti, nešioti ir naudoti asmenys, turintys leidimus nešioti šaunamuosius ginklus, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

ANTRASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SKIRSTYMAS

6 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų skirstymas

1. Šis įstatymas skirsto ginklus pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir pagal patekimo į civilinę apyvartą tvarką.

2. Pagal pagrindinę naudojimo sritį ginklai skirstomi į:

1) kovinius;

2) tarnybinius;

3) vardinius;

4) civilinius.

3. Pagal patekimo į civilinę apyvartą tvarką ginklai skirstomi į:

1) neribotos civilinės apyvartos;

2) ribotos civilinės apyvartos.

4. Ginklų skirstymą pagal kitus kriterijus nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

5. Kitų rūšių ginklų, pagal šį įstatymą nepriskirtinų koviniams, tarnybiniams, vardiniams ar civiliniams ginklams, apyvarta leidžiama tik ginklų kolekcionavimui, jų panaudojimo imitavimui arba eksperimentiniam tyrimui Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Šaudmenys skirstomi pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir ta pačia tvarka kaip ir ginklai.

7 straipsnis. Koviniai ginklai

1. Koviniai ginklai – tai ginklai, kurie gali būti panaudojami krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros sistemoje ir kitose valstybės institucijose jų uždaviniams įgyvendinti.

2. Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti tam tikri koviniai ginklai gali būti panaudojami tarnybos reikalams.

8 straipsnis. Tarnybiniai ginklai

1. Tarnybiniai ginklai – tai ginklai, kurie gali būti panaudojami juridinių asmenų funkcijoms užtikrinti.

2. Tarnybinių ginklų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

9 straipsnis. Vardiniai ginklai

1. Vardiniai ginklai – tai ginklai, nustatyta tvarka įteikiami krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo, prokuratūros, kitų valstybės institucijų pareigūnams ir tarnautojams už tarnybos nuopelnus.

2. Vardiniai ginklai taip pat gali būti įteikti asmenims už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

3. Vardiniais ginklais gali būti ne didesnio kaip 9 mm kalibro pistoletai (revolveriai), taip pat nešaunamieji ginklai: kardai, kalavijai, durklai. Vardiniu ginklu negali būti automatinis šaunamasis ginklas.

4. Vardinį ginklą turi teisę įteikti Respublikos Prezidentas, taip pat Ministras Pirmininkas.

5. Krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, generalinis prokuroras turi teisę įteikti vardinius ginklus tik sau pavaldiems pareigūnams ir tarnautojams.

6. Vardinį ginklą gali turėti tik asmuo, turintis teisę laikyti ir nešioti atitinkamą ginklą.

7. Vardinių ginklų įteikimo ir jų laikymo, nešiojimo, naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

10 straipsnis. Civiliniai ginklai

1. Civiliniai ginklai – tai ginklai, skirti medžioklei, sportui, taip pat fizinių asmenų apsaugai ar savigynai.

2. Civiliniai ginklai skirstomi į:

1) medžioklinius ginklus (lygiavamzdžius, graižtvinius ar kombinuotuosius šaunamuosius ir nešaunamuosius);

2) sportinius ginklus (pneumatinius, nešaunamuosius ir šaunamuosius);

3) savigynos ginklus (dujinius pistoletus (revolverius), mechaninius purkštuvus ar aerozolinius įrenginius ir šaunamuosius ginklus: pistoletus (revolverius), lygiavamzdžius šautuvus).

11 straipsnis. Neribotos civilinės apyvartos ginklai

1. Neribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1) dujiniai ginklai;

2) pneumatiniai ginklai iki 4,5 mm kalibro;

3) kiti civiliniai ginklai, kuriuos Vyriausybė pripažino neribotos civilinės apyvartos ginklais.

2. Neribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami be leidimo šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jų nereikia registruoti.

12 straipsnis. Ribotos civilinės apyvartos ginklai

1. Ribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1) koviniai;

2) tarnybiniai;

3) vardiniai;

4) civiliniai ginklai, neišvardyti šio įstatymo 11 straipsnyje.

2. Ribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami tik gavus leidimą šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jie turi būti užregistruoti savininko ar valdytojo vardu.

13 straipsnis. Draudžiami ginklai ir šaudmenys

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti branduolinių, radioaktyviųjų, cheminių, biologinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų. Šių ginklų komponentų apyvarta vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama kaip tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus įgyti, laikyti, nešioti, naudoti ir realizuoti:

1) ginklus ir šaudmenis, uždraustus Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis;

2) šaunamuosius, nešaunamuosius, dujinius ir kitokių rūšių ginklus bei šaudmenis, kurie imituoja kitus daiktus, bet gali atimti gyvybę ar padaryti kūno sužalojimą;

3) lygiavamzdžius šautuvus, kurių vamzdžio (vamzdžių) ilgis mažesnis kaip 450 mm, taip pat medžioklinius ar sportinius šaunamuosius ginklus, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išrinktus;

4) bet kokius pačių pasigamintus šaunamuosius ginklus;

5) nešaunamuosius, svaidomuosius, kitokius smogiamojo – trupinamojo, mušamojo poveikio nešaunamuosius nesportinės paskirties ginklus (kastetus, blakštus ir pan.);

6) šaudmenis su šarvamušėmis, padegamosiomis, sprogstamosiomis kulkomis, taip pat šovinius pistoletams (revolveriams) su šratų užtaisu;

7) ginklus ar kitokio puolamojo pobūdžio įrenginius, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė naudojamas radioaktyvusis spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, elektros energija, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios medžiagos;

8) dujinius ginklus ar jų šaudmenis su nervus paralyžiuojančiomis, kitomis nuodingosiomis bei stipriai veikiančiomis uždraustomis medžiagomis, taip pat galinčius padaryti sunkų kūno sužalojimą ar sukelti mirtį panaudojus juos prieš žmogų didesniu kaip 0,5 m nuotoliu;

9) peilius su užsifiksuojančia, veikiant spyruoklei iššokančia geležte, kuri ilgesnė nei 8,5 cm ir siauresnė nei 14 procentų jos ilgio, arba peilius, kurių geležtės užaštrintos iš abiejų pusių.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama:

1) didesnio nei 4,5 mm kalibro pneumatinių ginklų ar kitų pneumatinių ginklų, kurių sviedinių pradinis greitis didesnis nei 175 m/s, civilinė apyvarta nesportiniuose objektuose;

2) pridėti tarnybiniams, vardiniams ar civiliniams ginklams naktinio matymo, šiluminius taikiklius, duslintuvus (slopintuvus) ar naudoti begarsius šaudmenis;

3) siųsti ginklus paštu (išskyrus specialųjį);

4) turėti civiliui ginklą susirinkimuose, mitinguose, demonstracijose, piketuose ir kitų masinių viešųjų renginių metu;

5) naudoti medžioklėje lazerinius taikiklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KADASTRAS,

GINKLŲ REGISTRAI, GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SERTIFIKAVIMAS

14 straipsnis. Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras

1. Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras (toliau – kadastras) yra oficialus rinkinys, kuriame susisteminti duomenys apie tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis, neuždraustus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Kadastrą sudaro, tvirtina ir „Valstybės žiniose“ skelbia, taip pat keičia ir papildo Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

3. Duomenys apie tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis įtraukiami į kadastrą atsižvelgiant į konkretaus ginklo modelio sertifikavimo rezultatus.

4. Kadastro sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

15 straipsnis. Ginklų registrai

1. Ginklų registras – tai duomenų apie ribotos civilinės apyvartos ginklus, registruotus savininkų ar valdytojų vardu, oficialus rinkinys.

2. Ginklų registravimo, perregistravimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Ginklų registrą Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro, keičia ir papildo Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

16 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimas

1. Visi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kadastre įregistruoti ginklai ir šaudmenys privalomai sertifikuojami, išskyrus atvejį, kai valstybės institucija tarptautinių sutarčių pagrindu priima sprendimą pripažinti kitoje valstybėje išduotą sertifikatą. Sertifikavimą organizuoja Lietuvos Respublikos ginklų fondas. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Sertifikuojant nustatomi ginklų ir šaudmenų parametrai, jų atitikimas kokybės ir saugumo reikalavimams, taip pat jų priklausomybė tam tikrai rūšiai.

3. Ginklai, kurie pagal savo techninius duomenis gali būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar civiliniai, atsižvelgiant į sertifikavimo rezultatus, priskiriami tik vienai iš šių rūšių:

1) civiliniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar civiliniai;

2) tarnybiniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai ar tarnybiniai;

3) koviniams ginklams, jei jie negali būti naudojami kaip civiliniai ar tarnybiniai ginklai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮGIJIMAS

17 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektai

Ginklų ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti fiziniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys.

18 straipsnis.       Teisė įsigyti, turėti ir valdyti neribotos civilinės apyvartos ginklus ir šaudmenis

Neribotos civilinės apyvartos ginklus ir jų šaudmenis gali laisvai įsigyti, valdyti, naudoti ir jais disponuoti:

1) ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) ne jaunesni kaip 18 metų teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės (toliau – užsieniečiai);

3) Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys.

19 straipsnis.       Lietuvos Respublikos piliečių teisė įsigyti ribotos civilinės apyvartos ginklus

1. Lietuvos Respublikos piliečiai gali įsigyti, laikyti ir nešioti ribotos civilinės apyvartos civilinius ginklus, turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą įsigyti, laikyti bei nešioti ribotos civilinės apyvartos ginklą:

1) medžioklei;

2) sportui;

3) saugumui užtikrinti (savigynai ir turto apsaugai);

4) profesinei veiklai;

5) tinkamų naudoti ginklų kolekcijai sudaryti, saugoti ir pildyti;

6) kitiems tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams.

2. Medžioklinius lygiavamzdžius ir nešaunamuosius svaidomuosius (arbaletus) ginklus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, turintys teisę medžioti, gavę teritorinio policijos komisariato leidimą.

3. Šaunamuosius graižtvinius medžioklinius ginklus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos pažeidimais, ir gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą.

4. Nešaunamuosius medžioklinius ginklus (peilius ar pan.) gali įsigyti asmenys, turintys teisę medžioti.

5. Lygiavamzdžius šautuvus savigynai turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų ir gavę teritorinio policijos komisariato leidimą.

6. Vieną ne didesnio kaip 9 mm kalibro pusiau automatinį pistoletą (revolverį) savigynai gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 25 metų ir gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą.

7. Ginklus sportui gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai šaudymo klubų nariai, turintys šaudymo klubo rekomendaciją ir gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą. Kalibrą sportiniams ginklams reglamentuoja tarptautinių šaudymo federacijų taisyklės.

8. Leidimas įsigyti civilinį ginklą neišduodamas asmenims:

1) jaunesniems nei nustatyto amžiaus;

2) esantiems sveikatos priežiūros įstaigos įskaitoje dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

3) sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių teisingai elgtis su ginklu. Ligų ir fizinių trūkumų, trukdančių teisingai elgtis su ginklu, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;

4) teistiems už tyčinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

5) atliekantiems bausmę;

6) padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą – nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai;

7) neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos;

8) nepateikusiems leidimui įsigyti ginklą reikalingų dokumentų;

9) esantiems profilaktinėje ar operatyvinėje policijos įskaitoje;

10) neišlaikiusiems atitinkamo egzamino (įskaitos);

11) neturintiems tinkamų sąlygų laikyti ginklą;

12) gyvenantiems kartu su kitais asmenimis, kuriems leidimas pagal šio straipsnio 8 dalies 2, 4, 5, 6, 9 punktų nuostatas neišduodamas.

9. Asmuo, galintis gauti leidimą įsigyti civilinį ginklą, motyvuotą prašymą pateikia teritoriniam policijos komisariatui. Šio leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

10. Leidimas įsigyti civilinius ginklus neišduodamas nepaprastosios padėties metu, kitais įstatymų numatytais atvejais.

11. Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių gauti leidimą įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

20 straipsnis. Užsieniečių teisė įsigyti, įvežti ir išvežti civilinius ginklus

1. Ne jaunesni kaip 18 metų, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiai turi teisę įsigyti lygiavamzdžius šautuvus.

2. Ne jaunesni kaip 18 metų ir teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, tarpininkaujant valstybės, kurios piliečiai jie yra, atstovybei, užsieniečiai gali įsigyti lygiavamzdžius ir medžioklinius graižtvinius šautuvus, gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą, ir esant būtinai sąlygai, kad jie išveš ginklus iš Lietuvos Respublikos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsigijimo.

3. Medžioklinius ir sportinius ginklus užsieniečiai gali įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami Vidaus reikalų ministerijos leidimą. Šie ginklai privalo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos per leidime nurodytą laiką. Leidimas išduodamas Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

4. Užsieniečiai, be pateisinamų priežasčių laiku neišvežę iš Lietuvos Respublikos ginklų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Civilinių ginklų įsigijimo, įvežimo ir išvežimo tvarką užsieniečiams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

21 straipsnis.       Lietuvos Respublikoje akredituotų ir reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinio, administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo teisė įsivežti, įsigyti, laikyti, išsivežti ir nešioti ginklą

1. Lietuvos Respublikoje akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas (toliau – diplomatinės atstovybės darbuotojai) turi teisę įsivežti, įsigyti, laikyti, nešioti ir išsivežti vieną ne didesnio kaip 9 milimetrų kalibro pusiau automatinį šaunamąjį ginklą savigynai ir ne daugiau kaip 50 šovinių šiam ginklui, jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės darbuotojams valstybės, kurioje yra ši atstovybė, įstatymai taip pat suteikia teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai.

2. Diplomatinių atstovybių darbuotojams pistoletų (revolverių) savigynai įsivežimo, įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir išsivežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

22 straipsnis.       Juridinių asmenų teisė įsigyti ir valdyti ribotos civilinės apyvartos ginklus

1. Juridiniai asmenys turi teisę įsigyti ir valdyti ribotos civilinės apyvartos ginklus šiems tikslams:

1) apsaugai;

2) sportui ar medžioklei;

3) mokymui;

4) tarnybinių funkcijų vykdymui užtikrinti;

5) ginklų nuomai organizuojant pratybas, treniruotes ar varžybas šaudyklose;

6) kolekcijoms sudaryti, saugoti ir papildyti;

7) kitai veiklai, susijusiai su ginklais ir šaudmenimis, jei ji neprieštarauja įstatymams.

2. Ribotos civilinės apyvartos ginklų rūšis ir jų kiekį pagal rūšis, kurį įsigyti ir valdyti gali juridiniai asmenys, nustato Vyriausybė.

PENKTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ GAMYBA, TAISYMAS, PERDIRBIMAS,

PARDAVINĖJIMAS, EKSPORTAS, IMPORTAS IR KITA VEIKLA,

SUSIJUSI SU GINKLAIS IR ŠAUDMENIMIS

23 straipsnis.       Bendrieji ginklų ir šaudmenų gamybos, taisymo, pardavimo ir licencijavimo reikalavimai

Gaminti, taisyti ir pardavinėti ginklus, taip pat gaminti ir pardavinėti šaudmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama tik turint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją. Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas turi teisę taisyti savo ginklus be licencijos.

24 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų gamyba

1. Ginklų ir šaudmenų gamyba – tai įstatymų neuždraustų įvairių rūšių ginklų, pagrindinių jų dalių, priedėlių, taip pat jų šaudmenų gaminimas ar dalių surinkimas į visumą turint licenciją.

2. Koviniai ginklai, išskyrus pavyzdžius, gaminami tiktai valstybės institucijų užsakymu ir jame nurodytais kiekiais.

3. Visos įmonės, gaminančios ginklus, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę bei gaminių kokybę.

4. Pagaminti ginklai ir šaudmenys turi atitikti standartizacijos norminio dokumento reikalavimus. Kiekvienas pagamintų ginklų vienetas turi savo numerį ir žymenį (markiruotę).

5. Lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų savininkai ar valdytojai gali šaudmenis gamintis patys.

25 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų gamintojų pareigos ir teisės

1. Ginklų ir šaudmenų gamintojas privalo:

1) išbandyti pagamintus ginklus ar šaudmenis ir nustatyti bei užtikrinti jų atitikimą standartams;

2) žymėti šaudmenis žymenimis (markiruotėmis), o ginklus – apskaitos numeriais ir žymenimis (markiruotėmis);

3) laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir pagamintą produkciją nustatytose vietose ir nustatytomis sąlygomis, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą aplinkai.

2. Ginklų gamintojas privalo užtikrinti:

1) pagamintų ginklų ir šaudmenų apskaitą;

2) pagamintų ginklų, atsarginių dalių ir šaudmenų apsaugą;

3) pagamintų ginklų, atsarginių dalių ir šaudmenų realizavimą įstatymų nustatyta tvarka;

4) reikiamą produkcijos kokybę ir saugumą.

3. Ginklų ir šaudmenų gamintojas turi teisę nustatyta tvarka:

1) taisyti paties pasigamintus ginklus bei šaudmenis ir juos realizuoti;

2) atlikti ginklų bei šovinių konstravimo darbus ir pagamintų ginklų bei šaudmenų bandymus.

26 straipsnis. Ginklų taisymas ir perdirbimas

1. Ginklų taisymas – tai ginklų defektų pašalinimas.

2. Ginklų perdirbimas – tai ginklų kokybinių savybių pakeitimas.

3. Perdirbti ginklai nustatyta tvarka sertifikuojami.

4. Ginklo savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą. Leidimą perdirbti ginklą išduoda institucija, kurioje registruotas šis ginklas, pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo motyvuotą prašymą.

5. Gali būti atsisakoma išduoti leidimą ginklui perdirbti, jeigu prašymas nemotyvuotas arba pateiktas dėl perdirbimo, kuris pakeistų ginklo pirminius rūšies požymius.

6. Išduodant leidimą ginklui perdirbti, nustatomos ribos, kiek leidžiama perdirbti ginklą.

27 straipsnis.       Ginklų ar šaudmenų eksportas, importas ir tranzitas, vienetinių ginklų egzempliorių įvežimas ir išvežimas

1. Ribotos civilinės apyvartos ginklų ar šaudmenų eksportas, importas ir tranzitas vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Sportinių ginklų, lygiavamzdžių ir graižtvinių medžioklinių šautuvų ar jų šaudmenų importui įmonė privalo turėti licenciją. Šią licenciją išduoda Vidaus reikalų ministerija, prieš tai atlikusi ginklų sertifikavimą ir įtraukusi duomenis apie juos į ginklų registrą. Importuojami ginklai ir jų šaudmenys privalo turėti atitikimo standartams žymenį (markiruotę). Licencija importui išduodama suderinus su Lietuvos Respublikos ginklų fondu ir suteikia teisę įmonei verstis ginklų bei šaudmenų pardavinėjimu.

3. Vienetiniai tarnybinių, vardinių ir civilinių ginklų egzemplioriai įvežami į Lietuvos Respubliką ar išvežami iš jos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Ginklų ir šaudmenų įvežimo, išvežimo ir tranzito tvarką užsienio valstybių diplomatinių ar konsulinių atstovybių darbuotojams bei kitiems užsienio valstybių atstovams ir juos lydintiems asmenims nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28 straipsnis. Subjektai, turintys teisę pardavinėti ginklus ir šaudmenis

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje ginklus ir šaudmenis pardavinėti turi teisę Lietuvos Respublikos ginklų fondas ir įmonės, turinčios licenciją gaminti, parduoti arba importuoti ginklus.

2. Lietuvos Respublikos teritorijoje kovinius, tarnybinius ginklus ir pistoletus (revolverius) savigynai bei jų šaudmenis turi teisę pardavinėti tik Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

29 straipsnis. Subjektų, parduodančių ginklus ir šaudmenis, pareigos

1. Subjektai, parduodantys ginklus ir šaudmenis, privalo:

1) turėti parduodamų ginklų ir šaudmenų sertifikatus;

2) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą įsigyti perkamos rūšies ginklą ir šaudmenis, išskyrus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas;

3) užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugoti apskaitos dokumentaciją;

4) registruoti dujinių savigynos ginklų, išskyrus aerozolinių įrenginių, pirkėjus specialiame žurnale;

5) pateikti teritoriniam policijos komisariatui vieną kartą per ketvirtį žinias apie visus parduotus ginklus ir šaudmenis pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytą formą;

6) pateikti Vidaus reikalų ministerijos tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir tūteles, iššautas iš parduodamų ginklų Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

2. Draudžiama parduoti ginklus ir šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti perkamos rūšies ginklus, taip pat ginklus be numerio ir ženklo arba šaudmenis be standarto atitikimo žymens (markiruotės).

30 straipsnis. Teisė parduoti ginklą

1. Asmuo gali parduoti teisėtai jam priklausantį ginklą per subjektą, turintį teisę pardavinėti tokios rūšies ginklus, prieš tai pranešęs institucijai, išdavusiai jam leidimą nešioti, laikyti ginklą, ir gavęs jos sutikimą.

2. Techniškai sugedusių ginklų pardavimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ LAIKYMAS,

SAUGOJIMAS, PANAUDOJIMAS IR KOLEKCIONAVIMAS

31 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas ir saugojimas

1. Šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikyti leidžiama fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti, pardavinėti ir importuoti ginklus arba leidimus jiems laikyti ir(ar) nešioti. Leidimas ginklui laikyti ir(ar) nešioti išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui, turinčiam leidimą įsigyti ginklą.

2. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygos privalo užtikrinti jų saugumą.

3. Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemoje, Lietuvos Respublikos ginklų fonde ginklai bei šaudmenys saugomi ir laikomi šių institucijų nustatyta tvarka. Kitais atvejais ginklų saugojimo ir laikymo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

32 straipsnis. Ginklų panaudojimas

1. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus prieš moteris, asmenis su aiškiais invalidumo požymiais, nepilnamečius, jei jų amžius aiškiai matomas arba žinomas, išskyrus ginkluoto ar grupinio užpuolimo atvejus. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, dėl kurio buvo padaryti kūno sužalojimai, jo savininkas ne vėliau kaip per parą privalo pranešti ginklo panaudojimo vietos teritoriniam policijos komisariatui ar prokuratūrai.

2. Prieš panaudojant ginklą, jei yra galimybė, būtina įspėti asmenį, prieš kurį naudojamas ginklas. Ginklo panaudojimas neturi padaryti žalos tretiesiems asmenims.

3. Ginklų panaudojimo medžioklei, sportui ar mokslui taisykles nustato Vyriausybė.

4. Kovinių, tarnybinių ginklų panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, reguliuojantys juridinių asmenų, kur naudojami šie ginklai, darbo tvarką.

5. Ginklai savigynai ar vardiniai ginklai panaudojami, kai yra būtinoji gintis arba kai to būtinai reikia.

33 straipsnis. Ginklų naudotojų pareigos ir teisės

1. Ginklų naudotojai privalo:

1) užtikrinti įgytų ginklų bei šaudmenų reikiamą apskaitą bei apsaugą;

2) užtikrinti nustatytų ginklų saugaus nešiojimo, gabenimo tvarką;

3) laiku ir tiksliai teikti reikiamą informaciją ginklų kontrolės klausimais institucijoms, kontroliuojančioms ginklų apyvartą.

2. Ginklų naudotojai turi teisę:

1) nustatyta tvarka laikyti ir nešioti įgytus ar valdomus ginklus ir šaudmenis;

2) panaudoti ginklus ir šaudmenis pagal jų paskirtį įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Kriminalistinė ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kolekcija

1. Sudaromos šios ginklų ir šaudmenų kriminalistinės kolekcijos:

1) teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekcija;

2) ginklų ir šaudmenų pavyzdžių kolekcija.

2. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų įtraukimo į kriminalistinę kolekciją tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

35 straipsnis. Ginklų kolekcionavimas

1. Kolekciniais ginklais laikomi ginklai, turintys istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę. Kolekcinių ginklų vertės ekspertinio įvertinimo ir jų registracijos tvarką nustato Vyriausybė.

2. Ginklai, taip pat ir ginklai, kuriems netaikomas šis įstatymas, kolekcionuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Ginklus kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje, atitinkančioje Vidaus reikalų ministerijos nustatytus reikalavimus.

4. Kolekcionuoti galima tik ginklus, iš kurių neįmanoma iššauti (išskyrus kolekcionuojamus kriminalistiniais ir moksliniais tikslais).

5. Ginklų kolekcijos turi būti registruojamos policijos komisariatuose.

6. Pergabenti kolekcinius ginklus Lietuvos Respublikoje galima tik turint policijos komisariato leidimą.

7. Pažeidus šio straipsnio reikalavimus, policijos komisariatai turi teisę reikalauti, kad ginklų kolekcionavimas ir eksponavimas būtų sustabdytas, arba laikinai paimti kolekcinius ginklus.

36 straipsnis. Šaudymo tiras, šaudykla ir medžioklinio šaudymo stendas

1. Šaudymo tiras – tai statinys, specialiai įrengtas saugiam šaudymui iš šaunamųjų ginklų. Tiras turi neperšaunamas sienas ir lubas ar skersines pertvaras.

2. Šaudykla – tai šaudymui iš šaunamųjų ginklų pritaikyta vietovė.

3. Medžioklinis šaudymo stendas – tai atitinkama įranga aprūpinta šaudykla, pritaikyta šaudyti iš medžioklinio šaunamojo ginklo.

4. Komercinei ir ūkinei veiklai, susijusiai su šaudymo tirų, šaudyklų, medžioklinių šaudymo stendų steigimu bei eksploatavimu, įmonės privalo gauti licenciją. Ši licencija nesuteikia teisės pardavinėti šaudmenis.

5. Šaudymo tiras, šaudykla ar medžioklinio šaudymo stendas turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.

6. Šaudymo tirų, šaudyklų ir medžioklinio šaudymo stendų bei jų teritorijoje atliekamų šaudymų reikalavimus nustato Vyriausybė.

7. Ginklo panaudojimo ir nuomojimo šaudymo tire, šaudykloje ar medžioklinio šaudymo stende tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

8. Šis straipsnis netaikomas šaudymui iš pneumatinio ginklo.

37 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai

1. Asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas pranešti policijai.

2. Tinkami naudoti ginklai ir šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, realizuojami įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS IR

ŠAUDMENŲ PAĖMIMAS BEI PAVELDĖJIMAS

38 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų paėmimas ar paveldėjimas

1. Policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus ar šaudmenis gali paimti:

1) kai ginklai ir šaudmenys gaminami, pardavinėjami, importuojami, eksportuojami, gabenami, laikomi ar nešiojami pasibaigus atitinkamo leidimo ar licencijos galiojimo laikui;

2) panaikinus licencijos gaminti, taisyti, pardavinėti, importuoti ginklus, leidimo juos laikyti ir nešioti galiojimą;

3) pažeidus nustatytą ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarką;

4) mirus civilinio ginklo savininkui, kol bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais paimti ginklai, techniškai tinkami eksploatuoti, vadovaujantis įstatymais, realizuojami per Lietuvos Respublikos ginklų fondą arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus.

3. Civilinio ginklo savininko mirties atveju ginklas ir šaudmenys perduodami į teritorinį policijos komisariatą laikinai saugoti, kol bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas.

4. Mirus asmeniui, kuriam buvo įteiktas vardinis ginklas, arba atsiradus aplinkybių, dėl kurių leidimo laikyti ir nešioti ginklą galiojimas panaikinamas, teritorinis policijos komisariatas paima ginklą ir šaudmenis ir perduoda Vidaus reikalų ministerijai, o ši grąžina ginklą ir šaudmenis jį įteikusiai institucijai.

5. Ginklų paėmimo ir tolesnio panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

39 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip paveldėto turto dalis ar dovana

1. Civiliniai ginklai dovanojami ir paveldimi įstatymų nustatyta tvarka, jei ginklo paveldėtojas ar asmuo, kuriam ginklas dovanojamas, turi leidimą įsigyti tokios rūšies ginklą.

2. Paveldėtojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę per mėnesį pateikti prašymą teritoriniam policijos komisariatui išduoti leidimą įsigyti ginklą.

3. Jei paveldėtojui neišduodamas leidimas įsigyti ginklą, teritorinis policijos komisariatas perduoda ginklą realizuoti per vieną mėnesį nuo sprendimo neišduoti leidimo įsigyti ginklą priėmimo dienos. Per 14 dienų nuo paveldėto ginklo realizavimo paveldėtojui turi būti išmokėta ginklo vertė. Perduoto realizuoti ginklo vertė nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė

1. Ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ginklų fondas ir pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos.

2. Pareigūnai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:

1) apžiūrėti ginklus ir jų gamybos, taisymo, pardavinėjimo, laikymo bei saugojimo vietas;

2) reikalauti, kad juridiniai ir fiziniai asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją raštu bei žodžiu, reikalingą kontrolei atlikti;

3) nustatę pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos trūkumus pašalinti;

4) imtis kitų priemonių, numatytų įstatymų bei kitų teisės aktų.

41 straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautinė sutartis, kurios šalis yra Lietuvos Respublika, nustato kitokius negu šiame įstatyme reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Pripažinti netekusiu galios įstatymą „Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus savigynai bei dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-66).

2. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. kovo 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________