LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL DARBO VIETŲ HIGIENINIO ĮVERTINIMO

 

1994 m. birželio 29 d. Nr. 530

Vilnius

 

Siekdama gerinti darbų saugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatus (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai iki 1994 m. liepos 1 d. patvirtinti higieninę darbo sąlygų klasifikaciją.

3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 955 „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės technikos priežiūros tarnybos“ (Žin., 1993, Nr. 2-38), išdėstyti 1 punktą taip:

1. Įpareigoti pramonės, statybos, miškų ir žemės ūkio įmones ir organizacijas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą iki 1996 m. gruodžio 31 d., kitas įstaigas, įmones ir organizacijas – iki 1997 m. gruodžio 31 dienos“.

4. Pavesti Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti, kaip įstaigos, įmonės ir organizacijos organizuoja darbo vietų higieninį įvertinimą, ir kas pusmetį informuoti apie tai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                          JURGIS BRĖDIKIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 530

 

DARBO VIETŲ HIGIENINIO ĮVERTINIMO NUOSTATAI

 

Bendroji dalis

 

1. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. 955 „Dėl Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės technikos priežiūros tarnybos“ (Žin., 1993, Nr. 2-38), visose Lietuvos Respublikos įmonėse turi būti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas.

Šie nuostatai reglamentuoja pagrindinius darbo vietų higieninio įvertinimo principus, sąlygas ir tvarką. Jų privalo laikytis visi darbo vietų higieniniu įvertinimu suinteresuoti subjektai – darbdaviai, darbuotojų įgalioti atstovai, Valstybinė higienos tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija bei darbo vietas tiriančios tarnybos.

2. Šie nuostatai taikomi visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (toliau vadinama – įmonės) nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir reguliavimo sferos.

 

Terminai ir apibrėžimai

 

3. Darbo patalpa – patalpa, kurioje nuolat (pamainomis) arba epizodiškai dirbama.

4. Nuolatinė darbo vieta – vieta, kur darbuotojas dirba pusę ir daugiau savo darbo laiko arba ne trumpiau kaip 2 valandas be pertraukos.

5. Ne nuolatinė darbo vieta – vieta, kur darbuotojas dirba mažiau kaip pusę savo darbo laiko arba trumpiau kaip 2 valandas be pertraukos.

6. Vienatipė darbo vieta – vieta, kur darbo sąlygos tokios pat kaip ir kitose šį darbo profilį atitinkančiose darbo vietose.

7. Fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikiniai substancijų kitimai aplinkoje, turintys įtakos organizmo būsenai.

8. Cheminis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro dujų, garų, aerozolių ar dulkių pavidalo medžiagos, chemiškai sąveikaujančios su organizmu ir turinčios įtakos organizmo būsenai.

9. Biologinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro gyvulinės ar augalinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai ir jų veiklos produktai, turintys įtakos organizmo būsenai.

10. Psichofiziologinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo, nervinės ir emocinės įtampos bei technologinio proceso elementai, turintys įtakos organizmo būsenai.

11. Didžiausia leidžiama kenksmingos medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore – tokia kenksmingos medžiagos koncentracija, kurios sąlygomis dirbant įstatymų numatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 valandų per savaitę), per visą profesinį darbo stažą ta medžiaga darbuotojui negali sukelti profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkti jo ir jo palikuonių sveikatai.

12. Kenksmingos darbo sąlygos – kai vienas darbo aplinkos veiksnys arba jų suma viršija higienos normas, kenkia sveikatai ir tam tikrais atvejais gali sukelti profesines ligas ir tokiomis sąlygomis dirbant naudojamos individualiosios saugos priemonės, arba kai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių rodikliai viršija pirmąjį kenksmingumo laipsnį, nurodytą Higieninėje darbo sąlygų klasifikacijoje. Šiuo atveju sunkios ir įtemptos darbo sąlygos prilyginamos kenksmingoms.

13. Nekenksmingos darbo sąlygos – darbo sąlygos, kuriomis neveikia kenksmingi darbo aplinkos veiksniai arba jie neviršija leistinų normų.

 

Darbo vietų tyrimo reikalavimai ir tyrimo sąlygos

 

14. Sveikatos apsaugos ministerija nustato reikalavimus įstaigoms, atliekančioms darbo vietų higieninį įvertinimą, taip pat personalui, prietaisams ir įrangai.

15. Įstaigos, atliekančios darbo vietų higieninį įvertinimą, ir laboratorijos, atliekančios higieninius tyrimus (toliau vadinama – vykdytojai), turi būti valstybės akredituotos (atestuotos) pagal nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Laikinai, kol šios laboratorijos bus akredituotos (atestuotos), higieninius tyrimus atlieka Sveikatos apsaugos ministerijos atestuotos laboratorijos, o higieninį įvertinimą – respublikiniai, regioniniai ir teritoriniai higienos centrai.

16. Laboratorijų nuostatuose turi būti nurodyta akreditavimo sritis, funkcijos, teisės, pareigos, atsakomybė už atliekamą darbą ir kiti jos veiklos aspektai.

17. Laboratorijų įrengimai ir matavimo priemonės privalo būti patikrintos nustatytąja tvarka, atitikti bandymų ir kalibravimo metodus, nurodytus normatyviniuose dokumentuose.

18. Konkrečios įmonės darbo vietų tyrimo sąlygas, remdamasis normatyvine technine dokumentacija (technologiniu reglamentu, valstybiniais standartais, techninėmis sąlygomis), nustato vykdytojas, dalyvaujant įmonių atitinkamo profilio specialistams (inžinieriams, chemikams ir kt.) ir teritorinio higienos centro pareigūnams.

 

Higieniniai įvertinimo rodikliai

 

19. Turi būti įvertinami kenksmingi darbo aplinkos veiksniai bei darbo proceso organizavimo būdai.

20. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai įvertinami pagal Higieninėje darbo sąlygų klasifikacijoje apibrėžtus darbo sunkumą, įtampą ir kenksmingumą nusakančius rodiklius.

Darbo sunkumas nustatomas pagal dinaminio, statinio darbo ir ergonominius rodiklius.

Darbo įtampa įvertinama pagal dėmesio koncentravimo, emocinės, intelektualinės, regos ir klausos, įtampos, monotonijos bei darbo proceso (darbo ir poilsio režimo) organizavimo rodiklius.

Darbo kenksmingumas įvertinamas pagal darbo aplinkos oro cheminės taršos bei kenksmingų fizikinių ir biologinių veiksnių rodiklius.

21. Tiek nuolatinių, tiek ne nuolatinių vietų darbo sąlygos įvertinamos šia tvarka:

21.1. atestuojamos visos nuolatinės darbo vietos, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra vienatipės (tais atvejais atestuotinas darbo vietas parenka vykdytojas);

21.2. prie konvejerio turi būti įvertinta ne mažiau kaip 30 procentų vienatipių darbo vietų, apimant visas konvejerio darbo operacijas;

21.3. ne nuolatinės darbo vietos tiriamos kaip ir nuolatinės – pagal faktinį darbo laiką.

 

Higieninio įvertinimo organizavimas

 

22. Darbo vietų higieninį įvertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonės.

23. Darbo sąlygas tiria tam akredituotos (atestuotos) laboratorijos.

24. Darbo sąlygų psichofiziologinius bei higieninius tyrimus apibendrina, jų kenksmingumą, sunkumą, psichoemocinę įtampą, monotoniškumą nustato bei įvertinimo išvadas apie atestavimą pateikia vykdytojas.

25. Darbo vietos įvertinimui atlikti įmonės sudaro sutartis su vykdytoju arba atlieka tai pačios, jeigu turi šiam darbui atestuotą laboratoriją.

26. Darbo vietų higieninis įvertinimas susideda iš kelių nuoseklių etapų. Tai:

26.1. parengiamieji darbai;

26.2. tyrimų apimties, periodiškumo nustatymas, metodikos parinkimas;

26.3. psichofiziologinių ir higieninių tyrimų vykdymas;

26.4. tyrimų analizė, apibendrinimas;

26.5. darbo sąlygų kenksmingumo, sunkumo, psichinės ir emocinės įtampos, monotoniškumo nustatymas;

26.6. išvadų apie darbo vietų higieninį įvertinimą parengimas.

27. Parengiamųjų darbų etape apskaitomos darbo vietos – atskirai nurodomos nuolatinės, ne nuolatinės, vienatipės darbo vietos, parengiama informacija darbo organizavimo klausimais (techninė dokumentacija, darbo procesų chronometriniai duomenys). Parengiamuosius darbus vykdo įmonė (toliau vadinama – užsakovas) arba pagal sutartį – vykdytojas.

28. Remdamasis sukaupta informacija apie darbo vietas, užsakovas parengia darbo užduotį darbo vietų higieniniam įvertinimui atlikti. Kai darbo sąlygos yra kintančios dėl besikeičiančios technologijos arba pastebimai kinta skirtingu metų laiku, nustatomas darbo sąlygų tyrimų periodiškumas.

29. Tyrimų apimtį, nuoseklumą ir periodiškumą, suderinęs su užsakovu ir darbuotojų įgaliotais atstovais, nustato vykdytojas. Darbo vietos atestuojamos pasikeitus gamybos technologijai ir (arba) ne rečiau kaip kas 5 metai, o jeigu dirbama su I ir II laipsnio nuodingosiomis medžiagomis, – ne rečiau kaip kasmet.

30. Užsakovas atsako už darbo vietų atestavimo organizavimą įmonėje, vykdytojui pateikiamų duomenų tikslumą. Vykdytojas atsako už darbo sutartyje nustatytų terminų laikymąsi, tyrimų ir išvadų kokybę.

31. Sutartį sudarančios šalys nustato viena kitos kompetenciją renkant pradinę informaciją bei vykdant darbo sąlygų tyrimus.

32. Užsakovas, surinkęs pradinę informaciją apie darbo vietas, pateikia vykdytojui duomenis, kurių reikia darbo vietų higieniniam įvertinimui.

33. Vykdytojas atlieka higieninius ir psichofiziologinius darbo sąlygų tyrimus, laikydamasis nustatytų terminų, periodiškumo ir darbo apimties.

34. Vykdytojui tiriant darbo sąlygas, užsakovas užtikrina įprastinę technologinio proceso eigą, technologinių įrengimų bei inžinerinės įrangos (taip pat ventiliacijos sistemos) normalų veikimą.

35. Vykdant darbo vietų higieninio įvertinimo tyrimus, gali dalyvauti darbuotojų įgalioti atstovai.

36. Higieniniai darbo sąlygų tyrimai įforminami protokolu, kurį pasirašo vykdytojas (jo įgaliotas asmuo), užsakovo bei darbuotojų įgalioti atstovai, dalyvavę atliekant darbo sąlygų higieninį įvertinimą.

37. Higieninio įvertinimo rezultatus vykdytojas pateikia užsakovui etapais ir (arba) užbaigus sutartyje aptartą darbą. Darbo ataskaitos pateikimas įforminamas atitinkamu aktu ir patvirtinamas užsakovo ir vykdytojo, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta, kad tokią ataskaitą turi tvirtinti ir darbuotojų įgaliotas atstovas.

38. Apie higieninio darbo vietų įvertinimo rezultatus darbdavys privalo informuoti darbuotojus per 15 dienų.

39. Užsakovas, nesutikęs su vykdytojo tyrimų rezultatais bei išvadomis dėl darbo sąlygų higieninio įvertinimo, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo darbo ataskaitos pateikimo raštiškai praneša apie tai vykdytojui.

40. Vykdytojas, gavęs užsakovo pranešimą, ne vėliau kaip per 10 dienų raštiškai pateikia jam atsakymus į pastabas dėl nuveikto darbo ir jo rezultatų. Kartotiniai tyrimai, kurių prireikia dėl vykdytojo kaltės, atliekami vykdytojo lėšomis; kitais atvejais už juos apmoka užsakovas.

41. Užsakovas, remdamasis darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatais, privalo numatyti priemones darbų saugai gerinti, taikyti darbuotojams kompensacijas ir lengvatas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba sustabdyti darbus, iki bus pašalintos priežastys, dėl kurių darbo vietos yra netinkamos, o po to pakartotinai organizuoti jų higieninį įvertinimą.

42. Jeigu užsakovas ir toliau nesutinka su vykdytojo išvadomis dėl darbo sąlygų higieninio įvertinimo, jis gali kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kurios išvados šiuo klausimu abiem pusėms yra privalomos.

43. Visais kitais nesutarimų dėl sutarties vykdymo atvejais užsakovas ir vykdytojas nustatytąja tvarka kreipiasi į teisėtvarkos institucijas.

44. Darbo vietų higieniniam įvertinimui rengiami šie pagrindiniai dokumentai:

užsakovo užduotis;

darbų programa ir jų kalendorinis grafikas;

higieninių tyrimų protokolai;

darbo sąlygų įvertinimo kortos (pasai);

darbo ataskaita;

atliktų darbų aktai.

Prireikus gali būti rengiami ir kiti dokumentai.

 

Tyrimų registravimas

 

45. Kenksmingų darbo aplinkos veiksnių tyrimų darbo vietose rezultatai įrašomi atitinkamo pavyzdžio pirminių duomenų tyrimo protokole.

46. Protokolą pasirašo mėginius imantis asmuo, užsakovas bei tyrimų analizę atlikęs asmuo.

 

Atestavimo duomenų įvertinimas

 

47. Darbo vietų higieninio įvertinimo duomenys analizuojami remiantis Higienine darbo sąlygų klasifikacija ir higienos normomis pagrįsta kenksmingų darbo aplinkos veiksnių faktinio įvertinimo balų sistema.

48. Vertinant vienos krypties veikimo chemines medžiagas, sumuojami visų ištirtų cheminių medžiagų koncentracijos santykiai su jų didžiausia leidžiama koncentracija.

Jeigu dirbama atvirame ore, darbo sąlygos įvertinamos pagal darbo aplinkos higieninius normatyvus.

49. Pagal duomenų rezultatus pildoma darbo sąlygų įvertinimo kortelė. Kortelėje surašomi tiriamos vienatipės darbo vietos kenksmingų darbo aplinkos veiksnių faktiniai dydžiai, pagal higienos normas leidžiami dydžiai, santykinis veikimo laikas pamainoje, kenksmingumas balais, integralinis rodiklis. Pirmąjį kenksmingumo laipsnį atitinkantys rodiklių dydžiai vertinami vienu balu, antrąjį – dviem balais. Kenksmingų darbo aplinkos veiksnių suminis balų dydis išreiškiamas integraliniu rodikliu.

50. Jeigu įvertinant rodiklius, nustatomas antrasis kenksmingumo laipsnis, vykdytojas apie tai praneša valstybinei darbo inspekcijai ir kitoms valstybinėms inspekcijoms pagal kompetenciją.

______________