LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLIŲ
2008 m. birželio 30 d. Nr. 3-246
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 752265, Nr. 82-2479), 34 straipsniu:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 68-2804, Nr. 75);
2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 3-353 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 54-2411);
2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 3-08 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 15-466);
2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 3-149 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 52-1768);
2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 3-113 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1478);
2.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 3-366 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 105-3885).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato uosto rinkliavų taikymo, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (Žin., 1996, Nr. 531245) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšimis, jų maksimaliais dydžiais ir taikymo principais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 (Žin., 2008, Nr. 36-1284).
3. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų (toliau – uosto rinkliavos) rūšys yra šios:
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja karininkas, reikiamu būdu paskirtas į šias pareigas tos valstybės vyriausybės, kurio pavardė yra įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente, ir kurį aptarnauja įgula, paklūstanti reguliariųjų karinių pajėgų drausmei.
Keleivinis laivas (ro–pax) – keleivinis laivas, įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba) geležinkelių transporto priemonės.
Konteinerius vežantis laivas – laivas, į kurį konteineriai pakraunami (iškraunami) kranu.
Krovininis laivas (ro-ro) – laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba) geležinkelių transporto priemonės, skirtas vežti ne daugiau kaip 12 keleivių.
Krovos operacija – krovinių iškrovimas iš laivo, jų pakrovimas, tvirtinimas ir krovinių dokumentų įforminimas.
Kruizinis laivas – keleivinis laivas, vykdantis tarptautinius pramoginius/poilsinius kruizinius reisus, trunkančius ne mažiau kaip 72 valandas, ir neatliekantis jokių krovos operacijų, išskyrus keleivių vežimą. Kruizinio reiso maršrutą, be išplaukimo iš pirmo uosto ir įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, papildomai turi sudaryti ne mažiau kaip du uostai.
Laivybos linija – linija, kuria plaukioja laivai tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir kitų nurodytų uostų pagal nuolatinį grafiką ir kuri įregistruota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – susisiekimo ministras) nustatyta tvarka.
Laivo agentas – laivo agentavimo paslaugas teikianti susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuota įmonė, kuri yra pasirašiusi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos.
Maksimali leistina uoste laivo grimzlė – maksimali uosto kapitono nustatyta leistina laivo grimzlė uoste esant nuliniam vandens lygiui.
Tanklaivis – krovininis laivas skystiems ir piltiniams kroviniams vežti.
Trampinis laivas – nelinijinis krovininis, nelinijinis keleivinis arba nelinijinis krovininis-keleivinis laivas.
Vienarūšių krovinių srautas – laivais per uostą vežami nuolatiniai kroviniai į (iš) konkrečius (-ių) uostus (-ų), aptarnaujami vieno vežėjo (operatoriaus), įregistravusio krovinių srautą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, nurodant krovinių srauto pavadinimą, uostą arba uostus, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai.
Vilkikas – laivas, kurio registracijos dokumentuose nurodyta laivo paskirtis „Vilkikas“ (nepriklausomai nuo to, kuriame laivų registre jis registruotas) ir kuris velka (stumia) kitus laivus.
Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijai už naudojimąsi uostu.
Uosto direkcija – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų direkcija.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 101-2300), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 105-2393) ir kituose įstatymuose.
II. UOSTO RINKLIAVŲ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
5. Uosto rinkliavų dydžius konkrečiam laivui apskaičiuoja Uosto direkcija, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis.
6. Laivo, besinaudojančio uostu, kapitonas (valdytojas) per laivo agentą, įgaliotą asmenį arba tiesiogiai privalo pateikti Uosto direkcijai laivo deklaraciją arba tarpinę laivo deklaraciją, pildomą vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286 (Žin.,1998, Nr. 69-2025), arba vidaus vandenų laivo (vidaus vandenų transporto priemonės) bilieto kopiją. Laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje pateikiami laivo duomenys, reikalingi uosto rinkliavoms apskaičiuoti:
7. Duomenys, pateikiami laivo deklaracijoje ar tarpinėje laivo deklaracijoje, turi atitikti duomenis, pateikiamus Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti, atplaukus laivui į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, tikrinimą atliekančioms institucijoms, pildymo ir saugojimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 47 (Žin., 2001, Nr. 17-529), nurodytuose dokumentuose.
9. Uosto rinkliavas privalo sumokėti laivo savininkas, valdytojas, laivo agentas ar kitas įgaliotas asmuo. Uosto rinkliavos mokamos į Uosto direkcijos sąskaitą pagal jos pateiktą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą. Laivams, plaukiojantiems tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Uosto direkcija pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras už uosto rinkliavas pateikia už kiekvieną mėnesį, o laivams, plaukiojantiems tarptautiniais maršrutais, – už kiekvieną įplaukimą/išplaukimą.
10. Įmonė, teikianti laivų agentavimo paslaugas uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą sutarties projektą.
11. Laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, valdytojas arba savininkas, nesinaudojantis laivų agentavimo įmonių paslaugomis, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą sutarties projektą.
12. Laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais ir nesinaudojančio laivų agentavimo įmonių paslaugomis, valdytojas arba savininkas visas nustatytas uosto rinkliavas privalo sumokėti prieš išplaukiant laivui iš uosto.
13. Uosto rinkliavos, išskyrus keleivio rinkliavą ir tonažo rinkliavą ro-ro laivams ir laivams, vežantiems tik konteinerius, apskaičiuojamos:
13.1. jūrų laivams – pagal laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje nurodytą bendrąją laivo talpą (BT). Šiose taisyklėse numatytais atvejais mažinant uosto rinkliavų dydžius, naudojama ir maksimali laivo grimzlė metrais (iki vasaros vaterlinijos – T) bei laivo dedveitas (DWT);
14. Jeigu uosto rinkliavos ir baudos yra nesumokėtos, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, kol bus sumokėtos uosto rinkliavos arba kol minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.
15. Laivo savininkas, valdytojas, agentas ar kitas įgaliotas asmuo, nesumokėjęs uosto rinkliavų nustatyta tvarka ir terminais, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Uosto rinkliavos skaičiuojamos litais. Jeigu laivo savininkas, valdytojas, agentas ar kitas įgaliotas asmuo moka eurais arba JAV doleriais, mokėjimo suma skaičiuojama atitinkamai pagal Lietuvos banko patvirtintą lito ir euro santykį arba lito ir JAV dolerio santykį buhalteriniams atsiskaitymams sąskaitos išrašymo dieną.
17. Skaičiuojant uosto rinkliavas, ne visa para skaičiuojama kaip visa nuo pirmos valandos stovėjimo uoste (laivui stovint uoste 25 val. laikoma, kad laivas stovi 2 paras), ne visa valanda nuo 31 minutės skaičiuojama kaip visa (laivui stovint uoste 31 minutę laikoma, kad laivas stovi 1 val.). Ši nuostata netaikoma 31 punkte nurodytiems laivams.
18. Linijinį laivą pakeitus kitu dėl laivo remonto ar padidėjusios krovinių apimties (ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, iš anksto apie tai pranešus Uosto direkcijai), pakeisto laivo ir jį pakeitusio laivo įplaukimai kalendoriniais metais sumuojami.
19. Jei nustatytas atitinkamos rinkliavos dydis gali būti mažinamas pagal kelis atvejus, nustatytus šiose taisyklėse, rinkliavos dydis mažinamas skaičiuojant pagal rinkliavų išdėstymo šiose taisyklėse eiliškumą (rinkliavos dydis mažinamas skaičiuojant nuo sumos, iš kurios buvo atimtas prieš tai sumažintas rinkliavos dydis).
III. LAIVO RINKLIAVA
21. Už kiekvieną įplaukimą į uostą (vidaus vandenų laivams – už naudojimąsi uostu) mokama ši laivo rinkliava:
21.2. linijinio laivo:
21.2.2. linijinio keleivinio kelto (ro-pax) – 0,23 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
21.2.3. linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir linijinio konteinerius vežančio laivo – 0,95 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
21.3. tanklaivio, kuris gali vežti izoliuotą balastą specialiai tam skirtose talpose, yra sukonstruotas, pastatytas su jame įmontuota įranga ir naudojamas kaip izoliuoto balasto tanklaivis, įskaitant dvigubo korpuso ar alternatyvių konstrukcijų tanklaivius, kurie atitinka 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo reikalavimus ir turi tarptautinį tonažo liudijimą, – 1,6 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
21.5. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybinio laivo, kurių BT mažesnė kaip 1000 vienetų, – 0,4 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
21.6. laivo, plaukiojančio Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):
21.6.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose – 3,2 lito už BT vienetą (už metus);
21.7 vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:
21.7.1. vidaus vandenų baržos, plaukiojančio krano, pontono – 0,25 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
22. Už statomą, demontuojamą laivą, taip pat laivą, stovintį uoste dėl remonto ar kitų priežasčių ilgiau kaip 1 mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį mokamos pratęstos laivo rinkliavos:
22.2. už trampinį laivą, vilkiką ar žvejybos laivą, kurių talpa mažesnė kaip 1000 BT vienetų, – 0,4 lito už BT vienetą;
23. Laivo rinkliavos dydis mažinamas:
23.1. kruizinio laivo:
23.2. linijinio laivo:
23.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:
23.5. laivo, kuris dėl nepakankamo maksimalaus uosto gylio negali įplaukti arba išplaukti į (iš) uostą (-o) pilnai pakrautas, rinkliava mažinama apskaičiuojant pagal formulę (T – T (m) / T x 100 procentų), kur T – maksimali laivo grimzlė iki vasaros vaterlinijos, T (m) – maksimali leistina uoste laivo grimzlė.
IV. NAVIGACINĖ RINKLIAVA
25. Už naudojimąsi uostu mokama ši navigacinė rinkliava:
25.1. kruizinio laivo, statomo, remontuojamo, demontuojamo laivo – 0,2 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
25.2. linijinio laivo:
25.2.2. linijinio keleivinio kelto (ro-pax) – 0,08 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
25.2.3. linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,15 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
25.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1000 BT vienetų, – 0,2 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
25.5. laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):
25.5.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose – 0,55 lito už BT vienetą (už metus);
25.6. vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:
26. Navigacinės rinkliavos dydis mažinamas:
26.1. kruizinio laivo:
26.2. linijinio laivo:
V. KRANTINĖS RINKLIAVA
28. Už laivo stovėjimą prie krantinės mokama ši krantinės rinkliava:
28.1. už stovėjimą prie krantinės laivo, vykdančio krovos operacijas:
28.1.1. linijinio krovininio laivo, trampinio laivo ir žvejybinio laivo – 0,4 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
28.1.2. linijinio keleivinio kelto (ro-pax), linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,25 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);
28.2. už stovėjimą prie krantinės laivo, nevykdančio krovos operacijų (gavus Uosto direkcijos leidimą):
28.2.2. linijinio krovininio laivo, linijinio keleivinio kelto (ro-pax), linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,04 lito už BT vienetą (už parą);
28.2.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybinio laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1000 BT vienetų, – 0,03 lito už BT vienetą (už parą);
28.3. laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):
28.3.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,015 lito už BT vienetą (už parą);
29. Pasibaigus krovos operacijoms arba jas nutraukus ir daugiau neatnaujinant, pirmos 4 valandos neapmokestinamos, o jeigu laivas po krovos operacijos dėl laivo valdytojo kaltės stovi ilgiau kaip 4 valandas, mokama pagal 28.2 punkto nuostatas.
30. Krantinės rinkliavos dydis mažinamas:
31. Laivų, plaukiojančių tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (išskyrus vilkikus, plaukiojančius už uosto akvatorijos ribų), krantinės rinkliava skaičiuojama už faktiškai prie krantinės stovėtą laiką (už valandas, perskaičiuotas į paras: laivo faktiškai stovėtų valandų skaičius einamąjį mėnesį sumuojamas ir perskaičiuojamas į paras, gautą valandų sumą dalijant iš 24 val.).
VI. TONAŽO RINKLIAVA
32. Už naudojimąsi uostu krovos operacijoms vykdyti mokama ši tonažo rinkliava:
32.1. tanklaivio, vežančio naftą ir naftos produktus, – 1,5 lito už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);
32.2. krovininio laivo, kurio BT:
32.3. už pakrautą į ro-ro/ ro-pax laivą ir iškrautą iš ro-ro/ ro-pax laivo transporto priemonę:
32.3.1. už automobilį (ne daugiau kaip 12 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 12 litų už vienetą;
32.3.2. už transporto priemonę (daugiau kaip 12 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 20 litų už vienetą;
32.3.3. už bet kokią krovininę transporto priemonę, roltreilerį ir konteinerį (su/be krovinio) ant važiuoklės ro-ro operacijose bei geležinkelio vagoną su kroviniu – 20 litų už vienetą;
33. Tonažo rinkliavos dydis mažinamas:
33.1. laivų, nurodytų 32.1 ir 32.2 punktuose:
VII. SANITARINĖ RINKLIAVA
35. Stovint laivui uoste mokama ši sanitarinė rinkliava:
35.3. už remontuojamą laivą remonto metu mokama pagal šių taisyklių 35.1 ir 35.2 punktų reikalavimus, bet ne daugiau kaip 1000 litų. Visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto/statybos įmonėms pagal jų patvirtinus tarifus;
35.4. linijinio laivo (ro-pax / ro-ro), įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, – 0,072 lito už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą):
35.4.1. sanitarinės rinkliavos dydis už linijinį laivą (ro-pax / ro-ro), įplaukiantį į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, mažinamas nuo devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 25 procentais;
35.5. laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje:
36. Laivų, kuriuose įrengta ir eksploatuojama tarptautiniais sertifikatais („Green Award“) pripažinta laivuose susidarančių atliekų apdorojimo sistema, taip pat taikomos kitos šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos, mažinančios jų susidarymo kiekį, atliekos pakartotinai naudojamos bei rūšiuojamos, sanitarinė rinkliava mažinama 20 procentų.
37. Sanitarinės rinkliavos sąskaita priduodami visų rūšių laivo eksploataciniai teršalai (kaip nurodyta MARPOL 73/78 konvencijoje), kurie susikaupė nuo paskutinio išplaukimo uosto iki įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir stovėjimo uoste metu. Kiti eksploataciniai ir neeksploataciniai teršalai privalomai priduodami teršalų priėmimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
VIII. KELEIVIŲ RINKLIAVA
38. Už kiekvieną laivu atvykstantį į uostą ir už kiekvieną išvykstantį iš uosto keleivį, nurodytą laivo keleivių sąraše, išskyrus keleivius iki 7 metų ir tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje laivu plaukiančius keleivius, mokama 3,45 lito keleivio rinkliava.
IX. UOSTO AKVATORIJOS RINKLIAVA
39. Už naudojimąsi uosto akvatorija mokama ši uosto akvatorijos rinkliava:
39.1. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą laivui nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal (išskyrus laivus, nurodytus 39.2 punkte) – 0,254 lito už BT vienetą;
39.2. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą tanklaiviui, vežančiam naftą ar naftos produktus, nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal – 0,241 lito už BT vienetą;
39.3. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą laivui peršvartuoti, išskyrus 39.4, 39.5 punktuose nurodytus laivus, – 0,182 lito už BT vienetą;
39.4. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui, nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui peršvartuoti – 0,29 lito už BT vienetą;
X. UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO IŠIMTYS
40. Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos nemoka:
40.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai;
40.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoti gelbėjimo laivai ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai;
40.3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, naudojami hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams bei aplinkos apsaugai užtikrinti;
40.7. laivai, dirbantys pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekantys darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais, jei tai numatyta darbų atlikimo sutartyje;
40.8. Lietuvos Respublikoje registruoti laivai iki 8 metrų ilgio, įforminę terminuotą išplaukimą Uosto direkcijoje vadovaudamiesi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286, ir plaukiojantys tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
41. Užsienio valstybių karo laivai atleidžiami nuo uosto rinkliavų pagal Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuotis ir stovėti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 277 (Žin., 2006, Nr. 32-1134).
42. Uosto akvatorijos rinkliavos nemoka laivai, kuriems neprivalomas laivo vedimas uosto akvatorijoje su locmanu ir toks vedimas nebuvo vykdomas, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 286, reikalavimais.
43. Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, vežantys krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
44. Nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos Uosto direkcijos sprendimu atleidžiami:
44.1. laivai, atvežantys tik labdarą/paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 61-1818) nustatytiems gavėjams, ir laivai, išvežantys tik Lietuvos Respublikos valstybinę labdarą/paramą;
45. Jeigu laivo išplaukimas atidedamas ne laivo valdytojo, bet uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.
46. Nuo sanitarinės rinkliavos, Uosto direkcijos sprendimu, atleidžiami Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie teršalus ir šiukšles priduoda teršalų ir šiukšlių surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei, sudarę su ja atitinkamą sutartį (sutarties kopija prieš priimant spendimą pateikiama Uosto direkcijai).
47. Linijinio laivo, teikiančio reguliarias susisiekimo paslaugas tarp paskirtų Baltijos bei Šiaurės jūrų uostų ir plaukiojančio pagal grafiką nuolatiniu maršrutu, valdytojas arba savininkas, Uosto direkcijos sprendimu, gali būti atleistas nuo sanitarinės rinkliavos. Šiuo atveju laivo valdytojas privalo pateikti Uosto direkcijai prašymą dėl atleidimo nuo sanitarinės rinkliavos mokėjimo ir dokumentus (aptarnavimo sutartis), įrodančius, kad laivo valdytojas už savo lėšas užtikrins atliekų pristatymą, tvarkymą ir pašalinimą.