LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO PAGRINDINIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS VALSTYBINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS PAVADINIMO PAKEITIMO

1992 m. liepos 7 d. Nr. I-2719

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

I. Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme padaryti šiuos pakeitimus ir papildymus :

1. 26 straipsnio antrojoje dalyje vietoje žodžių „liaudies deputatų tarybas“ įrašyti žodžius „Seimą, taip pat savivaldybių tarybas“.

2. 7 skirsnį pripažinti netekusiu galios.

3. 8 skirsnį išdėstyti taip:

„8 s k i r s n i s

Rinkimų sistema

65 straipsnis.

Deputatais į Lietuvos Respublikos Seimą, taip pat savivaldybių tarybas renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu.

Seimo deputatų rinkimo tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

66 straipsnis.

Deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę rinkti turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų.

Savivaldybių tarybų deputatu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aktyviąją rinkimų teisę ir pastaruosius vienerius metus gyvenantis atitinkamos savivaldybės teritorijoje.

Seimo deputatu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir pastaruosius trejus metus nuolat gyvena Lietuvoje.

Deputatais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų pareigūnai.

Seimo deputatais negali būti renkami asmenys, neatlikę bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

67 straipsnis.

Deputatų rinkimai yra lygūs: rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito turinčio teisę rinkti piliečio balsui.

68 straipsnis.

Deputatų rinkimai yra tiesioginiai: deputatus piliečiai renka be tarpininkų.

69 straipsnis.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Rinkėjų valią rinkimuose kontroliuoti draudžiama.

70 straipsnis.

Teisę kelti kandidatus į Seimo ir savivaldybių tarybų deputatus turi politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai, taip pat pavieniai asmenys save, jeigu jų kandidatūrą remia įstatymuose numatytos rinkėjų grupės.

70¹ straipsnis.

Deputatų rinkimai rengiami atvirai ir viešai.

Rinkimus organizuoja rinkimų komisijos, kurios sudaromos iš politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų atstovų.

Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatus ir rinkimų rezultatus.

Masinės informacijos priemonės informuoja apie rinkimų rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, taip pat gauti informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.

71 straipsnis.

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.

Rinkiminė agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat iš politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ir kandidatų į deputatus gautų lėšų.

Rinkimų komisijų narių darbas atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.

71¹ straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečiams, politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ir kitoms visuomeninėms organizacijoms garantuojama galimybė laisvai ir nekliudomai apsvarstyti kandidatų į deputatus politines, dalykines, asmenines ir dorovines savybes, taip pat teisė agituoti už ar prieš kandidatą susirinkimuose, spaudoje, per televiziją, radiją, jeigu tai nežemina žmogaus orumo ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

72 straipsnis.

Skundus dėl rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo, taip pat dėl rinkimų komisijų sprendimų nagrinėja atitinkamos rinkimų komisijos ir Lietuvos Respublikos teismai įstatymų nustatyta tvarka.

72¹ straipsnis.

Išrinktas Seimo deputatas privalo nuolat dirbti Seime, išskyrus atvejus, kai jis paskiriamas Vyriausybės nariu.

Lietuvos Respublikos Seimo deputato pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, savininko teisių įgyvendinimą, pedagoginę, mokslinę ir kūrybinę veiklą, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo deputatas taip pat negali būti savivaldybės tarybos deputatu.

Deputato darbas Seime atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.“

4. 73 straipsnį išbraukti.

5. 77 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis išbraukti, o ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Savivaldybės tarybos deputatas, prieš skiriant ar renkant į tarybos sudaromus valdymo organus, turi raštu įsipareigoti, kad atsisakys deputato įgaliojimų.“

6. 79 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip ir įterpti tokią antrąją dalį:

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba susideda iš ketveriems metams renkamo 141 deputato.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko. Toks nutarimas gali būti priimtas dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tokiu atveju skelbiami pirmalaikiai rinkimai, o Aukščiausioji Taryba vykdo valstybinės valdžios funkcijas tol, kol išrinkta nauja Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinės valdžios institucija susirinks į pirmąjį posėdį.“

7. 102 straipsnio pirmąją dalį papildyti žodžiais „kurios renkamos ketveriems metams“.

II. Pakeisti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos – Aukščiausiosios Tarybos – pavadinimą, toliau ją vadinti Lietuvos Respublikos Seimu ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 2–4, 49, 51, 74, 75, 77, 78–92, 94, 95, 98, 99, 108, 114, 126, 127, 131, 132 straipsniuose, taip pat kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžiai „Aukščiausioji Taryba“ keičiami žodžiu „Seimas“. Šios nuostatos įsigalioja nuo to momento, kai pradedamas pirmasis po rinkimų Seimo posėdis.

III. Pakeisti vietinių valstybinės valdžios institucijų – Liaudies deputatų tarybų pavadinimą, jas toliau vadinti savivaldybių tarybomis ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, taip pat kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose žodžiai „vietinės Liaudies deputatų tarybos“ keičiami žodžiais „savivaldybių tarybos“. Ši nuostata įsigalioja nuo šio įstatymo priėmimo.

IV. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų normos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, jos deputatų, savivaldybių tarybų, jų deputatų veiklą ir statusą, galioja iki tol, kol išrinktas Seimas nenuspręs ko kita.

V. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustoja galioti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymas.

VI. Šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________