LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo patvirtinimas

Patvirtinti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr.VIII-1631

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, materialinį-techninį aprūpinimą, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį.

2 straipsnis. Šiame statute vartojamos sąvokos

1. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės – pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės, pataisos darbų kolonijos, gydymo bei pataisos darbų kolonijos, auklėjimo darbų kolonijos, kalėjimai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, pataisos inspekcijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai), valstybės įmonės prie pataisos darbų kolonijų ir mokymo centrai.

2. Laisvės atėmimo vietos – pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės, pataisos darbų kolonijos, gydymo bei pataisos darbų kolonijos, auklėjimo darbų kolonijos, kalėjimai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės.

3. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės pareigūnas (toliau – pareigūnas) – asmuo, priimtas į valstybės tarnybą ar dirbantis Kalėjimų departamentui pavaldžioje valstybės įmonėje šio statuto nustatyta tvarka, taip pat turintis pareiginį laipsnį ir administracinius įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

3 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių statusas ir uždaviniai

1. Kalėjimų departamentas yra biudžetinė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga. Kalėjimų departamentas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

2. Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės vykdo uždavinius, kurie joms yra nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose bei įmonių įstatuose.

3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra juridiniai asmenys. Pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės, pataisos darbų kolonijos, auklėjimo darbų kolonijos, kalėjimai, pataisos inspekcijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai) ir mokymo centrai veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo bei pataisos darbų kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, o valstybės įmonės prie pataisos darbų kolonijų – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

4. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės gali turėti bendrąsias tarnybas (struktūrinius padalinius), išlaikomas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Bendrųjų tarnybų sąrašą bei jose dirbančių pareigūnų, viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojų (toliau – kiti valstybės tarnautojai) skaičių tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, neviršydamos nustatytų asignavimų.

4 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos principai

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų bei nuteistųjų lygybės prieš kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei viešumo principais.

5 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisiniai pagrindai

Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Kardomojo kalinimo įstatymu, bausmių vykdymo įstatymais bei kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

6 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių ryšiai

Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės, įgyvendindami pavestus uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės, vietos savivaldos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, kitų valstybių kompetentingomis institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

7 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

1. Kalėjimų departamentas steigiamas, reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.

2. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

3. Pataisos inspekcijas, valstybės įmones prie pataisos darbų kolonijų ir mokymo centrus steigia, reorganizuoja ir likviduoja Teisingumo ministerija.

4. Kalėjimų departamento, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų, pataisos inspekcijų ir mokymo centrų nuostatus bei valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų įstatus tvirtina teisingumo ministras.

ANTRASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO BEI JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ IR VALSTYBĖS ĮMONIŲ STRUKTŪRA, PAREIGŪNAI, KITI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR DARBUOTOJAI

8 straipsnis. Pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai

1. Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse dirba pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

2. Pareigūnai skirstomi į jaunesniuosius pareigūnus, pareigūnus, vyresniuosius ir vyriausiuosius pareigūnus. Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymais, šiuo statutu bei kitais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymas Kalėjimų departamentui bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams taikomas tiek, kiek nereglamentuoja šis statutas.

3. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų kitų valstybės tarnautojų, neturinčių pareigūno administracinių įgaliojimų pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

4. Valstybės įmonėse prie pataisos darbų kolonijų dirba pareigūnai ir darbuotojai. Darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Darbo sutarties įstatymas.

9 straipsnis.         Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūra

1. Kalėjimų departamento struktūrą ir kitų valstybės tarnautojų sąrašus tvirtina šio departamento direktorius, neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo.

2. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūrą, atsižvelgdamas į jų nuostatuose ir įstatuose apibrėžtus uždavinius, funkcijas, bausmių vykdymo ir kalinimo režimų užtikrinimo specifiką, nustato šio departamento direktorius.

3. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų etatų sąrašus, neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, tvirtina šio departamento direktorius.

4. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai, neviršydami nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, tvirtina šių įstaigų kitų valstybės tarnautojų ir įmonių darbuotojų etatų sąrašus.

5. Nustatydamas Kalėjimų departamentui bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių tam tikrų specifinių profesijų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų etatų sudėtį bei skaičių, Kalėjimų departamento direktorius vadovaujasi atitinkamos profesinės veiklos valstybinio valdymo institucijos patvirtintais tipiniais profesiniais pareigybių ir specialybių, jų paslaugų rūšių, apimčių ir darbo krūvių normatyvais. Jeigu tokių normatyvų nėra arba esami normatyvai neatitinka Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės veiklos sąlygų, nustatomi specialūs normatyvai, kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius suderinęs su Teisingumo ministerija ir atitinkamos profesinės veiklos valstybinio valdymo institucija.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ IR KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

PRIĖMIMAS IR RENGIMAS

10 straipsnis. Pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atranka

1. Į pareigūnų pareigas savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 20 metų ir ne vyresni kaip 40 metų valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, intelektą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigas.

2. Asmenims, priimtiems eiti pareigūnų pareigas iš kitų statutiniais pagrindais veikiančių institucijų, jeigu tarnyba pareigose, kurias jie ėjo, gali būti įskaityta į pareigūnų tarnybos Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką, amžiaus cenzo viršutinės ribos reikalavimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, netaikomi.

3. Kalėjimų departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, tarnybų viršininkais ir jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovais ir jų pavaduotojais gali būti tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Kitų pareigūnų išsilavinimo cenzą nustato Teisingumo ministerija.

4. Asmenys, priimami į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų įskaitas. Šio specialaus tikrinimo tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

5. Asmenų, priimamų eiti pareigūnų pareigas, bei pareigūnų tarnybos eigoje tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės siuntimu atlieka Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

6. Asmenų, priimamų dirbti į pareigūnų pareigas, ir šių pareigūnų tinkamumo tolesnei tarnybai sveikatos kriterijus nustato Teisingumo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimų tvarką ir periodinių sveikatos patikrinimų Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

11 straipsnis.       Priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse apribojimai

1. Į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse negali būti priimtas asmuo:

1) jeigu jis neatliko Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais;

2) pagal sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti pareigūnu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse;

3) praradęs valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais, išskyrus jo numatytas išlygas;

4) jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje tarnauja jo tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis, taip pat sutuoktinio tėvai, įtėviai, brolis, sesuo, vaikas arba įvaikis, su kuriuo būtų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės ryšys;

5) jeigu jam yra iškelta baudžiamoji byla;

6) teistas už nusikaltimą;

7) kurio artimiausias giminaitis (tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis) atlieka laisvės atėmimo bausmę;

8) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju – pagal Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

2. Jeigu atrankos į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje metu nustatyta priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, vadovas, turintis priėmimo į tarnybą teisę, savarankiškai sprendžia apie asmens tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį priimti į tarnybą, vadovas, turintis priėmimo į tarnybą teisę, privalo šį asmenį informuoti apie turimus jį kompromituojančius duomenis.

3. Ginčus, kilusius dėl priėmimo į tarnybą, nagrinėja Kalėjimų departamento direktorius ir Teisingumo ministerijos vadovybė.

4. Sprendimai dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui.

12 straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

1. Priimamiems pareigūnais asmenims nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Bandomuoju laikotarpiu šie asmenys vadinami stažuotojais. Šiems asmenims bandomuoju laikotarpiu nesuteikiami pareiginiai laipsniai ir neišduodami pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai. Jiems gali būti išduodama tarnybinė uniforma, jeigu ji būtina šių asmenų tarnybinėms pareigoms atlikti. Įvadinio mokymo, stažuotės, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas.

2. Priimamas į tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija.

3. Jeigu paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad bandomojo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami, asmuo atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

4. Jeigu asmens, priimto į tarnybą, bandomojo laikotarpio rezultatai pripažįstami patenkinamais, jam suteikiamas pareiginis laipsnis bei išduodama tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas.

5. Visus Kalėjimų departamento pareigūnus, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia jaunesniuosius pareigūnus.

6. Kalėjimų departamento direktorių, jo pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia teisingumo ministras.

7. Kalėjimų departamento direktorius, jo pavaduotojai, šio departamento tarnybų viršininkai ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai bei šių įstaigų ir valstybės įmonių tarnybų viršininkai ir jų pavaduotojai į šias pareigas skiriami objektyviai įvertinus jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus uždaro konkurso būdu.

8. Priimtam į tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Asmens bylos turinį ir jos pildymo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

9. Pareigūnų tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų tvarką nustato Teisingumo ministerija.

13 straipsnis. Pareigūnų priesaika

1. Pareigūnai ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų paskyrimo į pareigas ir suteikimo jiems pareiginių laipsnių prisiekia Lietuvos valstybei:

„Aš, Kalėjimų departamento pareigūnas(-ė) (vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu, negailėdamas(-a) savo jėgų ir gyvybės, ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti jos įstatymus ir viršininkų įsakymus;

prisiekiu griežtai laikytis teisėtumo, gerbti žmogaus teises ir laisves;

prisiekiu dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno(-ės) vardui.

Tepadeda man Dievas.“

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

2. Prisiekusio pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens byloje.

3. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų prisaikdinimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

14 straipsnis. Pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų rengimas

1. Pareigūnai bei kiti valstybės tarnautojai įvadinį mokymą išeina ir kvalifikaciją tobulina Kalėjimų departamento mokymo centruose.

2. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų įvadinio mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento mokymo centruose laikotarpis laikomas tarnybine komandiruote. Besimokantis pareigūnas ir kitas valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.

3. Pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento mokymo centruose tvarką nustato šio departamento direktorius.

15 straipsnis. Pareigūnų atestavimas

1. Pareigūnų sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

2. Pareigūnai pirmą kartą atestuojami pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Vėliau jie atestuojami kas ketveri metai.

3. Prireikus Teisingumo ministerijos vadovybė, Kalėjimų departamento direktorius, šiam departamentui pavaldžių įstaigų arba valstybės įmonių vadovai gali surengti sau pavaldžių pareigūnų neeilinį atestavimą.

4. Atestavimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ PAREIGINIAI LAIPSNIAI IR TARNYBINĖ UNIFORMA

16 straipsnis. Pareigūnų pareiginiai laipsniai

Pareigūnų statutiniams santykiams reglamentuoti bei einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie pareiginiai laipsniai:

1) jaunesnieji pareigūnai – prižiūrėtojas, vyresnysis prižiūrėtojas, viršila;

2) pareigūnai – jaunesnysis inspektorius, inspektorius, vyresnysis inspektorius;

3) vyresnieji pareigūnai – tarnybos viršininko pavaduotojas, tarnybos viršininkas, direktoriaus pavaduotojas;

4) vyriausieji pareigūnai – direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, generalinis direktorius.

17 straipsnis. Pareigūnai, turintys įgaliojimus suteikti pareiginius laipsnius

1. Jaunesniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento direktorius bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

2. Pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento direktorius.

3. Vyriausiųjų pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia teisingumo ministras.

4. Pareiginių laipsnių suteikimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

18 straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

1. Pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika.

2. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

3. Tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS

19 straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

1. Pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises bei laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Jeigu pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento vadovybei. Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

4. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes.

5. Pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus bei padarytas nusikalstamas veikas pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

1. Pareigūnai gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai).

2. Pareigūnų dalyvavimas draugijų, klubų ar kitų susivienijimų, tenkinančių jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

21 straipsnis. Draudimai pareigūnams

Pareigūnams draudžiama:

1) dirbti kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu įstatymai nenumato kitaip), turėti kitas renkamas ar skiriamas pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį, pedagoginį ir gydymo darbą laisvu nuo darbo metu valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, švietimo, kultūros ir gydymo įstaigose ar apmokėjimą Vyriausybės nustatyta tvarka už darbą teisės aktų projektų rengimo komisijose ir darbo grupėse;

2) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais. Pareigūnas, pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje, nutraukia narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;

3) streikuoti bei piketuoti;

4) valdyti savo vardu arba pagal įgaliojimą daugiau negu 10 procentų vienos įmonės akcijų;

5) naudotis ne tarnybos reikalams darbovietės turtu;

6) naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams;

7) gauti dovanų už tarnybinių pareigų atlikimą, išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

8) turėti alkoholinių gėrimų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), bei atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SPECIALIOSIOS TEISĖS

22 straipsnis. Pareigūnų specialiosios teisės

1. Pareigūnai turi šias specialiąsias teises:

1) atlikti asmenų, įeinančių (išeinančių) į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas bei valstybės įmones prie pataisos darbų kolonijų, apžiūrą ir daiktų patikrinimą;

2) naudotis Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų duomenų bankais;

3) bendradarbiauti su policija organizuojant asmenų, pabėgusių iš kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų, paiešką;

4) bendradarbiauti su vidaus reikalų sistemos pareigūnais perduodant kitoms valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis, kurie yra tų valstybių piliečiai, bei grąžinant iš kitų valstybių į Lietuvą nuteistus Lietuvos Respublikos piliečius laisvės atėmimo bausmei atlikti;

5) rengti kartu su vidaus reikalų sistemos pareigūnais specialiosios taktikos pratybas, išmokant pareigūnus veikti, jeigu susidarytų ypatinga situacija kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse;

6) turėti ir saugoti tarnybai naudojamus ginklus bei šaudmenis ir specialiąsias priemones Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka.

2. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovų specialiosios teisės, susidarius ypatingai situacijai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme bei kituose įstatymuose.

3. Pareigūnai gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytų teisių.

23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimas

Pareigūnai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme, kituose įstatymuose numatytais atvejais bei tvarka turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

24 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir drausminė atsakomybė

1. Pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) pinigine premija;

3) vardine dovana;

4) papildomomis mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu ženklu.

2. Pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas žodžiu;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) nušalinimas nuo pareigų nuo 1 iki 6 mėnesių;

5) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas arba žemiausios kvalifikacinės kategorijos atėmimas;

6) pareiginės algos sumažinimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mėnesių;

7) pareigų pažeminimas;

8) atleidimas iš tarnybos.

3. Tarnybinė nuobauda – įspėjimas žodžiu – galioja tris mėnesius nuo jos paskyrimo dienos. Kitos tarnybinės nuobaudos galioja vienerius metus nuo jų paskyrimo dienos.

4. Pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į tai, ar baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma, ar ne.

5. Pareigūnai, turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, taip pat perkelti į žemesnes pareigas atestavimo tvarka, neskatinami vienerius metus.

6. Visus šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti turi teisę įsakymais teisingumo ministras.

7. Kalėjimų departamento direktorius turi teisę įsakymais skirti pareigūnams visus šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminti pareigas bei atleisti iš tarnybos Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovus.

8. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų įgaliojimus skiriant paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo prieš terminą tvarką nustato Teisingumo ministerija.

25 straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams papildomas mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte, iki 10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų – šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

26 straipsnis. Reikalavimai skiriant tarnybines nuobaudas

1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.

2. Jei per tris darbo dienas pareigūnas atsisako pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas protokolu.

3. Tarnybinė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai turintis teisę skirti nuobaudą vadovas sužinojo apie tarnybinį nusižengimą, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogavo arba buvo atliekamas tarnybinis tyrimas.

4. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Tyrimo laikas neįskaitomas į vienerių metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas ar valstybės institucija per 10 darbo dienų privalo tarnybinę nuobaudą skiriančiam pareigūnui pateikti siūlymus ją skirti. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gautas įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą.

5. Už padarytą tarnybinį nusižengimą skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

6. Pareigūnas, nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda, ją gali skųsti Kalėjimų departamento direktoriui, Teisingumo ministerijos vadovybei bei teismui.

27 straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28 straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

1. Kalėjimų departamento direktorius bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai įsakymais turi teisę nušalinti nuo pareigų sau pavaldžius pareigūnus.

2. Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, – tą dieną (pamainą);

2) jei jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas;

3) jei jis atestavimo komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą, – kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jei jam iškelta baudžiamoji byla, – kol baudžiamoji byla nebus nutraukta arba įsiteisės išteisinamasis teismo nuosprendis.

29 straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas, nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinės uniformos, privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

30 straipsnis. Tarnybinis tyrimas nušalinus pareigūną nuo pareigų

Nušalinus pareigūną nuo pareigų pagal šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jį nušalinusio vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas.

31 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas pareigūnams, nušalintiems nuo pareigų

1. Pareigūnui, nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

2. Pareigūnui, nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

32 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos:

1) kai jam sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse nebuvo pratęsta šio statuto 33 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) jei savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

3) jei neteisėtai perdavė asmenims, laikomiems Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, arba neteisėtai gavo iš šių asmenų medžiagų, dirbinių ar daiktų;

4) kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų;

5) kai pareigūnas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

6) kai pareigūnas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;

7) kai pareigūnas tyčine neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai įstaigai ar valstybės įmonei padarė turtinės žalos;

8) jei įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

9) kai jis darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

10) kai jis neatvyksta į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai jis pažeidė draudimą streikuoti bei piketuoti;

12) kai jis pažeidžia draudimą dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje;

13) kai jis atskleidė tarnybos paslaptį;

14) kai jis įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja turto ir pajamų.

2. Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties prašymu;

2) jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jei atsisako prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos;

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką;

6) kai bandomojo laikotarpio rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) jei atestavimo komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą;

8) jei pareigūnas negali tarnauti dėl nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

9) jei pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso tvarka;

10) jei paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;

11) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

12) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

13) kai pareigūnas pašaukiamas į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

14) kai jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius.

3. Atleidimo iš tarnybos tvarką nustato Teisingumo ministerija.

4. Asmuo, nesutinkantis su atleidimo iš tarnybos motyvais ar taikytais atleidimo pagrindais, turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių ir Teisingumo ministerijos vadovybę.

5. Ginčai dėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami teismine tvarka.

33 straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

Iki tol, kol pareigūnui sukaks šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti metai, jis turi teisę pateikti šio statuto 12 straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytiems vadovams prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip trejiems metams, tačiau ne ilgiau nei sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius.

34 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūnui prašant

1. Pareigūnas, kuris nori nutraukti tarnybą, rašo prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus prašantį pareigūną atleisti iš tarnybos.

2. Pareigūno prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo padavimo dienos.

3. Pareigūnas, padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir tęsti tarnybą, jeigu iki atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo.

35 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš tarnybos atskirais atvejais

1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalies 1, 4 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus galima tik įspėjus jį raštu prieš du mėnesius. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, invalidui, moteriai, turinčiai vaiką iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaiką iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną jo sutikimu į tolygias arba žemesnes pareigas.

4. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 7 punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo atestavimo komisijos sprendimo pripažinti jį netinkamu tęsti tarnybą priėmimo dienos. Pareigūnas, kurį atestavimo komisija pripažino netinkamu tęsti tarnybą, turi teisę per 5 darbo dienas nuo atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos paduoti skundą Kalėjimų departamento direktoriui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovas, arba teisingumo ministrui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo Kalėjimų departamento direktorius. Skundas paduodamas per atestavimo komisijos pirmininką. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 7 punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo skundo atmetimo dienos.

36 straipsnis. Išeitinė pašalpa atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui

Kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktus ir 2 dalies 4, 7, 8 punktus, jam išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jam išmokama jo dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

37 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl pareigūno kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką.

38 straipsnis. Išbraukimas iš pareigūnų sąrašų

Mirę, žuvę, dingę be žinios pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Kalėjimų departamento direktoriaus ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovo įsakymu.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

39 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

1. Pareigūnas gali būti perkeltas:

1) į aukštesnes pareigas (jo sutikimu);

2) į tolygias pareigas (jo sutikimu, atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus, pareigūno dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę (pagal sveikatos būklės patikrinimo komisijos išvadą), amžių);

3) į žemesnes pareigas (jo sutikimu, dėl pareigūnų skaičiaus mažinimo, dėl sveikatos būklės (pagal sveikatos būklės patikrinimo komisijos išvadą), atestavimo tvarka, paskyrus tarnybinę nuobaudą).

2. Įsakyme dėl pareigūno perkėlimo į žemesnes pareigas nurodoma perkėlimo priežastis.

3. Draudžiama perkelti į aukštesnes pareigas pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.

4. Esant tarnybiniam būtinumui, Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovas gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti sau pavaldžiam pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas tame pačiame departamente ar jam pavaldžioje toje pačioje įstaigoje ar valstybės įmonėje. Tokiu atveju pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

5. Nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atveju Kalėjimų departamento direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas kitoje šiam departamentui pavaldžioje įstaigoje arba valstybės įmonėje. Tokiu atveju pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti pavedimai įforminami tam įgaliotų pareigūnų motyvuotais įsakymais.

7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas laikinas pavedimas pareigūnui atlikti tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas per penkerius jo tarnybos metus negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.

8. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms vaiką iki 7 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems tokio pat amžiaus vaiką.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ GRĄŽINIMAS Į TARNYBĄ IR ANKSTESNES PAREIGAS

40 straipsnis. Pareigūnų grąžinimas į tarnybą ir ankstesnes pareigas

1. Pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, nušalinimu nuo pareigų ar perkėlimu į kitas pareigas, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą.

2. Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes pareigas, išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai pareigūnas ėjo mažiau apmokamas pareigas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS

41 straipsnis.       Tarnybos Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse priskyrimas pavojingiems darbams

Tarnyba Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse priskiriama prie pavojingų darbų (gamybos procesų), kurių sąrašą nustato Vyriausybė. Priemokų už darbą pavojingomis sąlygomis (dirbant pavojingus darbus) dydžius, tačiau ne mažesnius negu numatyti Žmonių saugos darbe įstatyme, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

42 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė (tarnybinė) alga, priedai už turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją ir ištarnautus metus, kiti įstatymų, šio statuto ar Vyriausybės nutarimų nustatytos išmokos.

2. Pareigūnų pareiginės (tarnybinės) algos, priedų ir išmokų nustatymo tvarką bei dydį nustato įstatymai, šis statutas ir Vyriausybės nutarimai.

43 straipsnis.       Pareigūnų pareiginės (tarnybinės) algos priedų už turimus pareiginius laipsnius koeficientai

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės (tarnybinės) algos priedų už turimus pareiginius laipsnius, nustatytus šio statuto 16 straipsnyje, apskaičiavimo pagal bazinę mėnesinę algą koeficientai:

1) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,5;

2) viršilai – 0,8;

3) jaunesniajam inspektoriui – 1,0;

4) inspektoriui – 1,3;

5) vyresniajam inspektoriui – 1,5;

6) tarnybos viršininko pavaduotojui – 1,7;

7) tarnybos viršininkui – 2,0;

8) direktoriaus pavaduotojui – 2,2;

9) direktoriui – 2,5;

10) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 2,7;

11) generaliniam direktoriui – 3,0.

44 straipsnis.       Pareigūnų pareiginės (tarnybinės) algos priedai už kvalifikacines kategorijas

1. Siekiant gerinti ir skatinti pareigūnų profesinį pasirengimą, mažinti jų kaitą bei formuoti profesionalių kadrų branduolį, nustatomos 3-oji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos, kurios suteikiamos atsižvelgiant į pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, specialybę, tarnybos stažą ir tarnybinės veiklos rezultatus. 3-oji kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta pareigūnui, ištarnavusiam Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse bei policijos komisariatų pataisos darbų inspekcijose) arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse ne mažiau kaip penkerius metus. 2-oji kvalifikacinė kategorija suteikiama pareigūnams, turintiems 3-ąją kvalifikacinę kategoriją, 1-oji – turintiems 2-ąją kvalifikacinę kategoriją.

2. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės (tarnybinės) algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1) už 3-ąją – 10 procentų pareiginės (tarnybinės) algos;

2) už 2-ąją – 15 procentų pareiginės (tarnybinės) algos;

3) už 1-ąją – 25 procentai pareiginės (tarnybinės) algos.

3. Kvalifikacinių kategorijų suteikimo pareigūnams tvarką nustato Teisingumo ministerija.

45 straipsnis. Pareigūnų pareiginės (tarnybinės) algos priedai už ištarnautus metus

1. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės (tarnybinės) algos priedai už ištarnautus metus:

1) nuo 1 iki 3 metų – 5 procentai pareiginės (tarnybinės) algos;

2) nuo 3 iki 5 metų – 10 procentų pareiginės (tarnybinės) algos;

3) nuo 5 iki 10 metų – 20 procentų pareiginės (tarnybinės) algos;

4) nuo 10 iki 15 metų – 25 procentų pareiginės (tarnybinės) algos;

5) nuo 15 iki 20 metų – 30 procentų pareiginės (tarnybinės) algos.

2. Pareigūnams, ištarnavusiems per 20 metų, už kiekvienus tarnybos metus, pareiginės (tarnybinės) algos procentinis priedas didinamas 7 procentais, tačiau jo bendra suma negali būti didesnė kaip 50 procentų.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

46 straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir kiti įstatymai.

47 straipsnis. Pareigūnų atostogos

1. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams atsižvelgiant į jų ištarnautą laiką:

1) 30 kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35 kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40 kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45 kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

2. Pareigūnams, dirbantiems gydymo bei pataisos darbų kolonijose, kuriose bausmę atlieka asmenys, nuteisti laisvės atėmimu sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, prailginama 10 kalendorinių dienų. Šia atostogų lengvata taip pat naudojasi Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų specialių skyrių, kuriuose laikomi infekcinėmis ligomis sergantys asmenys, pareigūnai.

3. Kitas atostogų rūšis ir trukmę bei jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

48 straipsnis. Pareigūnų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

1. Pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie atsitikimai susiję su tarnyba, nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas iki atleidimo iš jų dienos.

2. Nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie atsitikimai susiję su tarnyba, pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų dydžių nustatymo bei išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

49 straipsnis. Pareigūnų kompensacijos

1. Pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusiojo pareigūno šeimos nariui. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

2. Pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimos nariais laikomi sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), žuvusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties.

3. Pareigūnui, sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės komisija, išmokama kompensacija:

1) dėl sužalojimo tapusiam I grupės invalidu – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus ar apysunkio kūno sužalojimo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) lengvo kūno sužalojimo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

4. Pareigūno žuvimo arba sužeidimo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

5. Pareigūnams kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė ryšium su tarnyba ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

50 straipsnis. Draudimo išmokų ir kompensacijos nemokėjimas

Draudimo išmokos ir kompensacijos pareigūnams nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas žuvo arba susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą;

2) pareigūnas žuvo arba susižalojo dėl apsvaigimo nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;

4) pareigūnas žuvo arba susižalojo dėl autoavarijos, vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu.

51 straipsnis. Pareigūnų sveikatos priežiūra

1. Pareigūnai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

2. Pareigūnams, sužeistiems ar suluošintiems tarnybos metu, išlaidos būtiniems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Kalėjimų departamentui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

52 straipsnis.       Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis ir perkėlimo išlaidų atlyginimas

1. Pareigūnams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

2. Kol pareigūnui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti kompensuojama dalis gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų.

3. Statant arba įsigyjant gyvenamąsias patalpas, jų kainos dalis pareigūnams gali būti kompensuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Kalėjimų departamentui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

4. Pareigūnams ir jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginamos perkėlimo tarnauti į kitą vietovę išlaidos.

53 straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laikas

1. Normali pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovybė paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaitės valandų norma. Už tai jiems papildomai mokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovo iš anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo budėti, kad esant būtinumui juos būtų galima iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Budėjimo metu pareigūnas turi būti namuose arba kitoje iš anksto aptartoje vietoje ne darbo laiku. Budėjimo laikas prilyginamas ne mažiau kaip trečdaliui darbo laiko. Už budėjimą per artimiausias 10 dienų suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas.

3. Pareigūnų darbo ir poilsio režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

54 straipsnis. Kitos pareigūnų socialinės garantijos

Pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės garantijos.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ

ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS

55 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų finansavimas

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

56 straipsnis.       Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis priemonėmis

1. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones įsigyja įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos bei išduodamos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis.       Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos kontrolė

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos valstybės institucijos bei pareigūnai.

______________