LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ATSTOVAVIMO VALSTYBEI, ĮGYVENDINANT JAI PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SUTEIKIAMAS TEISES

2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1118

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914, Nr. 113-3614) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises, tvarką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų (toliau vadinama – akcijos) suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, įskaitant komercinius bankus (toliau vadinama – bendrovės), atstovauja valstybės institucija, įstaiga arba valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau vadinama – akcijų valdytojas);

2.2. akcijų valdytojas akcijas valdo, naudoja ir jomis disponuoja patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parduoti ar kitaip perleisti bendrovės akcijas akcijų valdytojas turi teisę tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

2.3. akcijų savininku, nurodžius ir akcijų valdytoją, materialioje vardinėje akcijoje ar vertybinių popierių sąskaitoje nurodoma valstybė;

2.4. valstybės lėšos bendrovės investicinėms programoms finansuoti gali būti skiriamos tik tada, kai bendrovė sutinka investuojama suma padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleistas akcijas perduodama valstybės nuosavybėn;

2.5. akcijų valdytojas privalo reikalauti, kad bendrovėse būtų patvirtintos prekių, paslaugų ar darbų, išskyrus pirkimą, kurio vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) ir jį įgyvendinantys teisės aktai, pirkimo taisyklės, parengtos vadovaujantis tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo, viešumo ir konkurencijos principais;

2.6. likviduotos bendrovės valstybei kaip akcininkei priklausanti turto dalis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, paskirstoma taip:

2.6.1. piniginės lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;

2.6.2. ilgalaikis materialusis turtas, vertybiniai popieriai perduodami valstybės įmonei Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka;

2.6.3. kitas turtas perduodamas akcijų valdytojui valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka;

2.7. sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, tam, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcininkams būtų išmokėtos laisvos bendrovės lėšos, valstybei kaip akcininkei priklausančios lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;

2.8. viešojo administravimo institucijos, kurios valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir nėra pavaldžios Lietuvos Respublikos Vyriausybei, šiuo nutarimu privalo vadovautis priėmusios atitinkamus sprendimus.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ (Žin., 1997, Nr. 71-1810);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1420 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 117-3016);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl valstybės ir tiekėjų (rangovų) interesų gynimo vykdant viešąjį pirkimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 5-85) 5 punktą;

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 581 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos patikėjimo teise perduotos valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ (Žin., 1998, Nr. 45-1248);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1518 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 ir 1998 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 1189 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 1-9);

3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 466 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 581 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos patikėjimo teise perduotos valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1159);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1160);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1687);

3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1126 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 papildymo ir 1998 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 9 taikymo“ (Žin., 1999, Nr. 85-2543);

3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1388 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3080);

3.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 9 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 581 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos patikėjimo teise perduotos valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 3-74);

3.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 105 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-297).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Ūkio ministras                                                                                                  Petras Čėsna

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1118

Atstovavimo VALSTYBEI, ĮGYVENDINANT JAI PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SUTEIKIAMAS TEISES, TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja atstovavimą valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų (toliau vadinama – akcijos) suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (įskaitant komercinius bankus), kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso visos ar dalis akcijų (toliau vadinama – bendrovė). Šioje tvarkoje nurodytos valstybės institucijų, įstaigų ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau vadinama – Turto fondas), kuriems akcijos perduotos valdyti, naudoti ir jomis disponuoti patikėjimo teise (toliau vadinama – akcijų valdytojas), teisės ir pareigos, taip pat asmenų, kuriems akcijų valdytojas suteikia įgaliojimus atstovauti valstybei, teisės ir pareigos.

2. Akcijų valdytojas, vadovaudamasis šia tvarka, turi patvirtinti atstovavimo valstybei bendrovėse taisykles. Šiose taisyklėse, be kita ko, turi būti nustatyti akcijų valdytojo keliamų kandidatų į stebėtojų tarybos narius, taip pat valdybos narius, kai valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kvalifikacijos reikalavimai, numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektų pateikimo akcijų valdytojo vadovui sprendimams priimti, įgaliojimo suteikimo, įgaliotinio atsiskaitymo akcijų valdytojui tvarka.

II. AKCIJŲ VALDYTOJO TEISĖS IR PAREIGOS

3. Akcijų valdytojas įgyvendina valstybės kaip akcininkės turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais.

4. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas akcininko neturtines teises, privalo siekti, kad:

4.1. didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais, bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarime būtų nurodyta minimali bendrovės platinamų akcijų emisijos kaina;

4.2. įstatinis kapitalas nebūtų didinamas papildomais įnašais apmokant išleidžiamas naujas akcijas nepiniginiu įnašu, jeigu turtas, kuriuo apmokama, neįvertintas teisės aktų nustatyta tvarka ir bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui nepateikta turto vertinimo ataskaita;

4.3. reorganizuojant bendrovę, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios ne mažiau kaip 2/3 arba daugiau kaip 1/2 ar daugiau kaip 1/3 visų balsų, visose po reorganizavimo veiksiančiose bendrovėse valstybei nuosavybės teise priklausytų akcijų, suteikiančių atitinkamai ne mažiau kaip 2/3 arba daugiau kaip 1/2 ar daugiau kaip 1/3 visų balsų;

4.4. bendrovėje, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, priimant nutarimą dėl pelno paskirstymo, būtų atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus (jeigu jie nustatyti) dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Jeigu bendrovėje nepakanka pelno Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimams dėl dividendų įvykdyti, akcijų valdytojas privalo siekti, kad būtų skelbiami maksimalūs dividendai, kurie gali būti išmokėti bendrovėje, ir kartu nebūtų skiriama lėšų tantjemoms, taip pat kitiems tikslams (įskaitant labdarą ir paramą);

4.5. bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba, jeigu akcijos teikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų. Ši nuostata netaikoma, jeigu valstybei nuosavybės teise priklauso visos bendrovės akcijos arba bendrovė atitinka bent du šios tvarkos 21.1, 21.2 ir 21.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

5. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas akcininko turtines teises, privalo kontroliuoti, kad dividendai ir kitos lėšos, skiriamos valstybei kaip akcininkei įstatinio kapitalo mažinimo, bendrovės likvidavimo, akcijų perleidimo ir kitais atvejais, būtų laiku pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

III. ĮGALIOJIMAS IR ĮGALIOTINIS

6. Akcininko neturtinėms teisėms įgyvendinti akcijų valdytojas duoda fiziniam asmeniui (toliau vadinama – įgaliotinis) įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu arba įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Kai ši tvarka taikoma ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu, ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu, vartojamas žodis „įgaliojimas“.

7. Įgaliotiniui duodamą įgaliojimą pasirašo akcijų valdytojo vadovas. Įgaliojimas tvirtinamas akcijų valdytojo antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti.

8. Įgaliojime įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu nurodoma:

8.1. įgaliotinis;

8.2. įgaliojimo numeris ir surašymo data;

8.3. bendrovės pavadinimas ir kodas;

8.4. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo data;

8.5. akcijų valdytojo valdomų akcijų skaičius, nominali vertė ir suteikiamų balsų dalis;

8.6. įgaliojimo galiojimo laikas;

8.7. kaip įgaliotinis turi balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais ir darbotvarkės klausimai, kuriais įgaliotinis turi teisę sprendimus priimti savarankiškai. Įgaliojime taip pat nurodoma, kaip įgaliotinis turi balsuoti dėl kitų akcininkų pasiūlymo papildyti darbotvarkę;

8.8. kokias akcininko neturtines teises akcijų valdytojas įgalioja įgyvendinti.

9. Įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu taikomi šios tvarkos 8 punkto reikalavimai, išskyrus 8.4, 8.5 ir 8.7 punktų nuostatas.

10. Įgaliotiniu gali būti:

10.1. karjeros valstybės tarnautojas, jeigu akcijų valdytojas yra valstybės institucija ar valstybės įstaiga, valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas valdanti patikėjimo teise;

10.2. Turto fondo darbuotojas, jeigu akcijų valdytojas yra Turto fondas.

11. Įgaliotinio kvalifikacijos reikalavimai yra šie:

11.1. turėti aukštąjį išsilavinimą;

11.2. būti susipažinusiam su įgaliotinio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe;

11.3. išmanyti ir mokėti taikyti praktiniame darbe įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonių veiklą;

11.4. būti susipažinusiam su bendrovės įstatais;

11.5. atitikti kitus akcijų valdytojo nustatytus atstovavimo valstybei bendrovėse taisyklėse reikalavimus.

12. Įgaliotiniu negali būti:

12.1. asmuo, kuriam neišnykęs teistumas;

12.2. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tos bendrovės akcijų, teikiančių daugiau kaip 1/20 visų balsų;

12.3. asmuo, kurio įgaliojimas atstovauti valstybei per pastaruosius penkerius metus panaikintas dėl netinkamo atstovavimo valstybei;

12.4. asmuo, kuris per pastaruosius penkerius metus atšauktas iš bet kurios bendrovės stebėtojų tarybos, bendrovės ar valstybės įmonės valdybos dėl netinkamo atstovavimo valstybei.

13. Apie šios tvarkos 12 punkte nurodytų aplinkybių buvimą arba atsiradimą asmuo, kurį ketinama skirti įgaliotiniu, privalo pranešti akcijų valdytojui atstovavimo valstybei bendrovėse taisyklių nustatyta tvarka.

14. Įgaliotinis privalo:

14.1. vykdyti veiksmus, kuriuos atlikti įgaliotas, o priimdamas sprendimus, kuriuos jam pavesta priimti savarankiškai, – veikti bendrovės ir valstybės naudai;

14.2. neskleisti bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties;

14.3. informuoti akcijų valdytoją apie atliktus veiksmus, kuriuos įgaliojimas jam suteikia teisę atlikti, ir visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus nutarimus.

15. Kai balsuojama dėl nutarimų visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl kurių balsuoti nenumatyta įgaliojime ir įgaliotiniui nepavesta savarankiškai priimti sprendimų, įgaliotinis turi balsuoti prieš nutarimą.

16. Kai visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauja visi balsavimo teisę turintys bendrovės akcininkai ar jų įgaliotiniai, įgaliotinis, jeigu akcijų valdytojas suteikęs jam tokią teisę, kaip numatyta šios tvarkos 8.7 punkte, gali:

16.1. siūlyti papildyti darbotvarkę akcijų valdytojo nurodytais ir darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais;

16.2. pritarti ar nepritarti kitų akcininkų pasiūlymui papildyti darbotvarkę joje nepaskelbtais klausimais. Įgaliotinis privalo nepritarti pasiūlymui papildyti darbotvarkę klausimais, sprendimai dėl kurių priimami vadovaujantis šios tvarkos 20 ir 21 punktų nuostatomis.

17. Pritaręs kitų akcininkų pasiūlymui dėl darbotvarkės papildymo, įgaliotinis turi savarankiškai nuspręsti, kaip balsuoti dėl nutarimo kiekvienu darbotvarkę papildžiusiu klausimu. Įgaliotinis turi teisę savarankiškai nuspręsti, kaip balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo procedūriniais klausimais.

18. Įgaliojime turi būti įgaliotiniui uždrausta perįgalioti kitą asmenį atlikti veiksmus, kuriuos įgaliotas atlikti įgaliotinis.

IV. ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMAS

19. Įgaliojimus balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais įgaliotiniui suteikia akcijų valdytojas.

20. Tik vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais dėl konkrečios bendrovės akcijų, valdytojas gali suteikti įgaliojimus:

20.1. balsuoti dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais, kai valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, teikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų. Bendrovės, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, teikiančių ne mažiau kaip 1/3 ar 2/3 arba daugiau kaip 1/2 visų balsų ir kurios įstatinį kapitalą padidinus papildomais įnašais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų tiek, kad suteiktų atitinkamai mažiau kaip 1/3 ar 2/3 arba ne daugiau kaip 1/2 visų balsų, įstatinis kapitalas papildomais įnašais gali būti didinamas tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 107-2688), jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip;

20.2. siūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui balsuoti ir balsuoti dėl kitų akcininkų pasiūlymo, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų (komerciniuose bankuose – daugiau kaip 1/2 visų balsų) arba akcijų valdytojas valdo specialiąsias akcijas:

20.2.1. likviduoti bendrovę, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla;

20.2.2. atšaukti bendrovės likvidavimą, jeigu sprendimą likviduoti bendrovę buvo priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas;

20.2.3. reorganizuoti bendrovę, nurodant reorganizavimo būdą;

20.3. balsuoti dėl bendrovės akcijoms suteikto specialiųjų akcijų statuso atšaukimo ir klausimų, dėl kurių sprendimus priimti visuotiniame akcininkų susirinkime reikia specialiųjų akcijų valdytojo sutikimo, nustatymo;

20.4. balsuoti dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų ištaisytos bendrovės įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos, taip pat gamybinės ir inžinerinės infrastruktūros, socialiniai objektai, pastatai (jų dalys) būtų perduoti valstybės ar savivaldybių nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti. Ši nuostata taikoma iki 2001 m. gruodžio 31 dienos;

20.5. balsuoti komercinio banko visuotiniame akcininkų susirinkime, tvirtinančiame pelno paskirstymo projektą, jeigu valstybei priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų.

21. Sprendimus dėl šios tvarkos 20.2 ir 20.3 punktuose nurodytų klausimų turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, jeigu tenkinami bent du šie reikalavimai:

21.1. bendrovės įstatinis kapitalas ne didesnis kaip 500 tūkst. litų;

21.2. bendrovės metinė apyvarta ne daugiau kaip 500 tūkst. litų;

21.3. vidutinis metinis darbuotojų skaičius bendrovėje ne daugiau kaip 50.

22. Akcijų valdytojas privalo į stebėtojų tarybą ar visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą valdybą (toliau vadinama – bendrovės organas) iškelti tiek kandidatų, kad jų skaičiaus santykis su bendrovės organo narių skaičiumi viršytų akcijų valdytojo valdomų akcijų santykį su visomis bendrovės akcijomis.

23. Suteikdamas įgaliojimus balsuoti už kandidatus į bendrovės organą, akcijų valdytojas įgaliojime turi:

23.1. nurodyti akcijų valdytojo keliamų kandidatų sąrašą, nustatydamas keliamų kandidatų eilę;

23.2. pavesti įgaliotiniui savarankiškai spręsti, kiek kandidatų iš nurodyto įgaliojime sąrašo kelti į bendrovės organo narius ir kiek balsų skirti už kiekvieną jo keliamą kandidatą. Įgaliotinis turi paskirstyti balsus taip, kad į bendrovės organą būtų išrinktas maksimalus jo iškeltų kandidatų skaičius;

23.3. nustatyti, kaip įgaliotinis turi balsuoti, jeigu vyktų pakartotinis balsavimas, keliems kandidatams surinkus po lygiai balsų. Jeigu pakartotinai būtų balsuojama dėl kandidatų, kurių bent vieną iškėlė akcijų valdytojas, įgaliojime turi būti nurodyta visus balsus skirti už tą akcijų valdytojo iškeltą kandidatą, kuris įgaliojime nurodytame keliamų kandidatų sąraše yra pirmesnis. Jeigu pakartotinai būtų balsuojama dėl kandidatų, kuriuos iškėlė kiti akcininkai, įgaliojime turi būti nurodyta neskirti balsų nė vienam kandidatui.

______________