LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2002 m. spalio 8 d. Nr. IX-1119
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 82-2478; 2001, Nr. 22-716, Nr. 104-3703)
1 straipsnis. 3 straipsnio papildymas ir pakeitimas
3 straipsnyje po žodžių „su bankrutuojančia įmone“ įrašyti žodžius „bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojams“, vietoj žodžių „įmonė jiems yra įsiskolinusi, bei“ įrašyti žodžius „įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Garantinio fondo paskirtis
Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Garantinio fondo lėšų naudojimas
1. Iš Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki kreipimosi į Garantinį fondą dienos neišmokėtos išmokos:
1) darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatytas Vyriausybės. Vyriausybės nustatytas dydis negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą;
2) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne ilgesnes kaip Atostogų įstatymo nustatytos minimalios trukmės atostogos ir ne daugiau kaip už vienerius darbo metus, ir ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės;
3) Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė pašalpa, kai su darbuotoju nutraukiami darbo santykiai. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė;
4) Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyto dydžio žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei;
2. Skiriant išmokas neturinčioms turto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams arba buvusiems likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojams, Garantinio fondo lėšų dalis gali būti skiriama išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas parengimu ir įmonei perduotų fondo lėšų išmokėjimu (banko operacijų ir administratoriaus darbo dalinis apmokėjimas). Šiam tikslui gali būti skiriama lėšų suma pagal neturinčios turto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriaus (likvidacinės komisijos pirmininko) arba savivaldybės, kurioje buvo įregistruota įmonė, likviduota dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, tarybos įgaliotos įstaigos prašymą, bet ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų išmokų iš Garantinio fondo dydis yra skaičiuojamas pagal bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduotos dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonės darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais iki įmonės bankroto proceso pradžios, ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo įmonės bankroto proceso pradžios. Išmokos, numatytos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos nutraukiant darbo sutartį.
4. Patvirtinta darbuotojų kreditorinių reikalavimų suma mažinama iš Garantinio fondo sumokėtos išmokos suma. Garantinio fondo administratorius į šią sumą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę. Jo kreditoriniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
5. Išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui mokamos vieną kartą.
6. Garantinio fondo lėšos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka taip pat naudojamos Garantinio fondo administravimo išlaidoms.
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „per 2 savaites“ įrašyti žodžius ir skaičių „per 1 mėnesį“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti bankrutuojančios įmonės administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 6 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Dokumentus dėl lėšų skyrimo likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo administratoriui teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota (veikė) likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga arba jos pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.“
4. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Garantinio fondo tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, Garantinio fondo administratorius su bankrutuojančia ar bankrutavusia įmone arba savivaldybės tarybos įgaliota įstaiga, arba jos pavedimu su juridiniu asmeniu, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, sudaro lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei (savivaldybės įstaigai, juridiniam asmeniui, teikiančiam bankroto administravimo paslaugas) sutartį.“
4 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonėms, kuriose bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktai. Įstatymo nuostatos netaikomos įmonėms, dėl kurių teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, ar kreditorių susirinkimas, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra priėmęs nutartį (nutarimą) išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams bankroto proceso metu jau buvo sumokėta tam tikra įmonės įsiskolinimo dalis iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skirtų finansinės paramos lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos jiems turi būti sumažinamos sumokėta suma. Kai darbuotojams skirtos išmokos, numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal galiojusias šios dalies nuostatas buvo sumažintos bankroto proceso metu iš įmonės lėšų sumokėta darbo užmokesčio dalimi, jiems skiriamos papildomos išmokos, kurių kiekvienos dydis yra lygus sumai, kuria buvo sumažinta anksčiau skirta išmoka.“
5 straipsnis. 13 straipsnio papildymas 6 ir 7 punktais