LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 72: 2007 „GYDYTOJAS REUMATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2007 m. rugsėjo 14 d. Nr. V-748

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 72: 2007 „Gydytojas reumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu

Nr. V-748

GYDYTOJAS REUMATOLOGAS Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo reumatologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams reumatologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin.,1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);

3.7. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 668 „Dėl reumatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3330);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 13-405);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 98-3673);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253);

3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 83-3078).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Gydytojas reumatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo reumatologo profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo reumatologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo reumatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti reumatinių judėjimo-atramos organų, sisteminių jungiamojo audinio ir kraujagyslių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Reumatologija – medicinos mokslo vidaus ligų šaka, kuri nagrinėja reumatines judėjimo-atramos organų ligas bei funkcinius sutrikimus, sistemines jungiamojo audinio ir kraujagyslių ligas, bei judėjimo-atramos sistemos pažeidimų sindromus, susijusius su kitomis (nereumatinėmis) ligomis.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo reumatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir reumatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo reumatologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo reumatologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo reumatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo reumatologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas reumatologas verčiasi gydytojo reumatologo praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti reumatologijos paslaugas.

8. Gydytojas reumatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos specialistais.

9. Gydytojas reumatologas dirbdamas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas reumatologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo reumatologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti reumatologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. gydydamas savo pacientus, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;

10.7. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo reumatologo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.8. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. vykdyti laikino darbingumo netekimo ekspertizę ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. siųsti pacientus nustatyti jų darbingumo lygį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. dalyvauti mokslinių draugijų veikloje mūsų šalyje ir užsienyje;

10.13. dalyvauti mokslinėje-tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, dalyvauti kuriant ir įdiegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;

10.14. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka;

10.15. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių ir apskrities gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip gerinti sergančiųjų reumatinėmis ligomis diagnostiką, gydymą, profilaktiką bei paslaugų apmokėjimo tvarką;

10.16. siūlyti darbdaviams, kaip gerinti darbo sąlygas ir tobulinti darbo organizavimą;

10.17. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, aparatūros priežiūra bei jos atnaujinimas), nurodytas kiekvienos diagnostinės ar gydomosios procedūros metodikoje;

10.18. būti draudžiamas medicinos darbuotojų civilinės atsakomybės draudimu;

10.19. gydytojas reumatologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas reumatologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. taikydamas pripažintus tyrimo ir gydymo metodus, kvalifikuotai pagal savo kompetenciją tirti, diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas;

11.3. nepriskirtais gydytojo reumatologo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuoti ir gydyti pas atitinkamos srities specialistą;

11.4. reumatinėmis ligomis sergantiems pacientams rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos ir reabilitacijos priemones;

11.5. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos ir / ar stacionaraus tyrimo bei gydymo duomenis, rezultatus ir rekomendacijas;

11.6. užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.7. tvarkyti medicinos dokumentus ir teikti statistikos ir kitus privalomosios atsiskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.8. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;

11.9. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.10. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.11. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.12. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.13. paaiškinti gydytojo reumatologo praktikos aplinkybes teisėtvarkos ir / ar valstybės institucijų, kontroliuojančių sveikatos priežiūros veiklą, prašymu;

11.14. atlikti sergančiųjų reumatinėmis ligomis laikinojo nedarbingumo ekspertizę;

11.15. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo reumatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs medicinos gydytojo ir gydytojo reumatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę reumatologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas reumatologas turi žinoti:

13.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus;

13.2. darbingumo lygio nustatymo principus;

13.3. medicininės etikos ir deontologijos reikalavimus;

13.4. pagrindinius medicinos pagalbos ir veiklos kokybės rodiklius;

13.5. darbo su dokumentais, raštvedybos ir darbo vietų racionalaus įrengimo pagrindus;

13.6. medicinos statistikos pagrindus;

13.7. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.8. asmens fizinės ir psichinės raidos etapus bei ypatybes;

13.9. racionalios mitybos, sveikos gyvensenos principus, sveikatos mokymo principus;

13.10. pagrindinius slaugos principus, tanatologijos pagrindus;

13.11. sveiko žmogaus ir ligonio psichologiją.

14. Gydytojas reumatologas turi išmanyti:

14.1. vidaus ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostikos, gydymo ir prevencijos principus;

14.2. anatomijos, biochemijos, fiziologijos, biomechanikos, patologijos, mikrobiologijos klausimus, susijusius su reumatinėmis ligomis;

14.3. imuninės sistemos funkcijas, autoimuninį procesą, imunomoduliacijos principus;

14.4. reumatinių ligų epidemiologiją, klasifikaciją, etiologiją, patogenezę, patomorfologiją, klinikinius simptomus ir ligų diagnostiką;

14.5. įvairių organų pažeidimus dėl reumatinių ligų, kitų ligų sukeliamus reumatinius sindromus;

14.6. judėjimo-atramos aparato tuberkuliozės, kitų infekcijų simptomatiką, diagnostikos ir gydymo principus;

14.7. judėjimo-atramos aparato navikų simptomatiką, diagnostikos ir gydymo principus;

14.8. reumatinėms ligoms gydyti skiriamų vaistų ir nemedikamentinio gydymo veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.9. sergančiųjų reumatinėmis ligomis reabilitacijos, chirurginės korekcijos, darbo terapijos, ilgalaikio stebėjimo klausimus ir gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais (gydytoju ortopedu traumatologu, gydytoju anesteziologu reanimatologu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju ir kt.);

14.10. reumatologines ūmines būkles;

14.11. įvairaus amžiaus žmonių reumatinių ligų ypatumus.

15. Gydytojas reumatologas privalo mokėti:

15.1. surinkti sergančiojo reumatine liga anamnezę ir jį kliniškai ištirti;

15.2. paskirti reikiamus laboratorinius tyrimus (bendraklinikinius, hematologinius, biocheminius, imunologinius, citologinius, histopatologinius, mikrobiologinius) ir įvertinti jų pokyčius, būdingus reumatinėms ligoms;

15.3. paskirti reikiamus instrumentinius tyrimus (sonoskopijos, endoskopijos, radiologijos, elektromiografijos ir kt.) ir mokėti įvertinti jų rezultatus;

15.4. įvertinti ligonio būklės sunkumą;

15.5. įvertinti pacientui reikalingos reumatologinės pagalbos lygį ir laiku nukreipti jį į atitinkamo lygio paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą;

15.6. esant indikacijų, laiku nukreipti pacientą konsultuoti kitiems specialistams;

15.7. suteikti būtinąją medicinos pagalbą;

15.8. atlikti diagnostines ir gydomąsias sąnarių punkcijas, įvertinti sąnario skysčio tyrimo rezultatus;

15.9. atlikti periartikulinių audinių punkcijas;

15.10. diegti ir taikyti naujus pripažintus tyrimo ir diagnostikos ir gydymo metodus.

16. Pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus gydytojas reumatologas privalo mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):

16.1. reaktyviąsias artropatijas M02;

16.2. seropozityvų reumatoidinį artritą M05;

16.3. kitą reumatoidinį artritą M06;

16.4. jaunatvinį (juvenilinį) artritą M08;

16.5. psoriazines ir enteropatines artropatijas M07;

16.6. jaunatvinį (juvenilinį) artritą sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M09;

16.7. podagrą M10;

16.8. kitas kristalines artropatijas M11;

16.9. kitas specifines artropatijas M12.0, M12.3, M12.4, M12.8;

16.10. kitą artritą M13;

16.11. artropatijas sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur M14;

16.12. artrozę M15–M19;

16.13. mazginį poliarteritą ir su juo susijusias būkles M30;

16.14. kitas nekrozuojančias vaskulopatijas M31;

16.15. sisteminę raudonąją vilkligę M32;

16.16. dermatopolimiozitą M33;

16.17. sisteminę sklerozę M34;

16.18. kitą sisteminį jungiamojo audinio pažeidimą M35;

16.19. sisteminius jungiamojo audinio pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M36;

16.20. deformuojančias dorsopatijas M40, M41.2–M41.9, M42–M43;

16.21. ankilozinį spondilitą M45;

16.22. kitas uždegimines spondilopatijas M46.0, M46.8– M46.9;

16.23. spondilozę M47.8–M47.9;

16.24. kitą spondilopatiją M48.1, M48.8, M48.9;

16.25. raumenų ligas M60, M62, M63;

16.26. sinovijos ir sausgyslių ligas M66, M68;

16.27. kitas minkštųjų audinių ligas M70, M71.2–M71.9, M75–M77, M79.0–M79.1, M79.3–M79.4, M79.6–M79.9;

16.28. osteoporozę su patologiniu lūžiu M80;

16.29. osteoporozę be patologinio lūžio M81;

16.30. osteoporozę sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M82;

16.31. suaugusiųjų osteomaliaciją M83;

16.32. kitus kaulų tankio ir struktūros pažeidimus M85;

16.33. osteonekrozę M87;

16.34. kaulo Pageto ligą M88;

16.35. kitas kaulų ligas M89.0, M89.4;

16.36. chondropatijas M93.2, M94.0, M94.1;

16.37. alerginę purpurą (Henocho-Schonleino) D69.0;

16.38. kitų sričių ir kombinuotą sarkoidozę D86.8;

16.39. krioglobulinemiją D89.1;

16.40. kitus patikslintus imuninio mechanizmo pakenkimus, neklasifikuojamus kitur D89.8;

16.41. riešo kanalo tunelinį sindromą G56.0;

16.42. ūminį reumatą I00-I02;

16.43. Raynaud sindromą I73.0;

16.44. mazginę raudonę (erythema nodosum) L52;

16.45. kitas osteochondrodisplazijas Q78;

16.46. Ehlers-Danloso sindromą Q79.6;

16.47. Marfano sindromą Q87.4.

17. Gydytojas reumatologas po atitinkamo specialisto konsultacijos gali diagnozuoti ir konservatyviai gydyti:

17.1. pūlinius artritus M00, M46.3;

17.2. artritą, sergant Laimo liga M01.2;

17.3. poinfekcines ir reaktyviąsias artropatijas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M03;

17.4. kitas specifines artropatijas M12.1, M12.2, M12.5;

17.5. kitas uždegimines spondilopatijas M46.1, M46.4, M46.5;

17.6. spondilopatiją sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur M49.3, M49.8;

17.7. osteomielitą M46.2, M86;

17.8. kaklo diskų ligas M50, M51;

17.9. dorsopatijas M53;

17.10. dorsalgijas M54.0, M54.2, M54.4–M54.9;

17.11. raumenų kalkėjimą (kalcifikaciją) ir kaulėjimą M61;

17.12. sinovijos ir sausgyslių ligas M65, M67;

17.13. minkštųjų audinių pažeidimą M71.0, M71.1, M72, M73;

17.14. jaunatvinę (juvenilinę) osteochondrozę M 91, M92;

17.15. osteochondropatijas M93;

17.16. kremzlės ligas M94.2–M94.9.

17.17. tirozino apykaitos sutrikimus E70.2;

17.18. kitas įgimtas kaulų bei raumenų sistemos formavimosi ydas Q79.8;

17.19. nepatikslintas įgimtas kaulų bei raumenų sistemos formavimosi ydas Q79.9.

18. Gydytojas reumatologas turi teisę atlikti šias manipuliacijas ir procedūras:

18.1. odos ir paodžio, raumenų, sąnario dangalų, mažųjų seilių liaukų biopsiją;

18.2. nechirurginę (cheminę) sinovektomiją;

18.3. kaulų densitometriją;

18.4. judėjimo-atramos sistemos sonoskopiją;

18.5. elektromiografiją;

18.6. artroskopiją, po vieno mėnesio trukmės stažuotės universitetų chirurgijos profilio klinikoje;

18.7. nervų blokadas;

18.8. kapiliaroskopiją.

VIII. ATSAKOMYBĖ

19. Gydytojas reumatologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________