VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA
Į S A K Y M A S
DĖL AVARIJŲ LOKALIZAVIMO SISTEMOS SAUGOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 21 d. Nr. 56
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatais (Žin., 1992, Nr. 32-1004):
2. Nustatau, kad Avarijų lokalizavimo sistemos saugos reikalavimai (P-2002-03) įsigalioja nuo 2003 03 01.
PATVIRTINTA
VATESI viršininko
2002 12 21 įsakymu Nr. 56
AVARIJŲ LOKALIZAVIMO SISTEMOS SAUGOS REIKALAVIMAI
(P-2002-03)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai yra taikomi vykdant darbus, susijusius su Ignalinos AE avarijų lokalizavimo sistemomis.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Pagrindinės šiame dokumente vartojamos sąvokos:
Aktyvusis įrenginys – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso nuo normalaus kito įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kt.
Avarijų lokalizavimo zona – erdvė, kurioje pagal projektą numatyta sulaikyti radioaktyvias medžiagas ir spinduliavimą, avarijos metu ir po avarijos.
Avarijų lokalizavimo sistema (ALS) – hermetinių patalpų sistema ir technologinės sistemos (elementai), skirtos apsaugoti arba avarijos atveju riboti radioaktyvių medžiagų sklidimą už projekte numatytų ribų bei jų patekimo į aplinką.
Atominę elektrinę eksploatuojanti organizacija (toliau – eksploatuojanti organizacija) – ūkio subjektas, turintis licenciją bei materialinių ir finansinių išteklių eksploatuoti atominę elektrinę ir atsakingas už jos saugos būklę.
Ekvivalentinis hermetinių patalpų nesandarumo plotas – suminis nesandarumų plotas, apskaičiuotas pagal ALS hermetinių patalpų bandymų metu išmatuotus parametrus.
Hermetinis įvadas – hermetinio apvalkalo sistemos elementas, skirtas vamzdynams, ortakiams, elektros kabeliams, armatūros įvadų detalėms ir kitiems komponentams per hermetinį apvalkalą įvesti.
Hermetinių patalpų nesandarumas – dujų kiekis, ištekėjęs iš kontroliuojamo tūrio per laiko vienetą, esant nustatytiems parametrams.
Hermetinių patalpų sistema – elementai, konstrukcijos ir įrenginiai, sudarantys avarijų lokalizacijos zoną.
Hermetiškumas – konstrukcijos arba medžiagos savybė stabdyti skysčio, dujų arba garų nuotėkį.
Įrenginių atestacija – priemonių komplektas, skirtas įvertinti įrenginių gebėjimą atlikti jiems priskirtas saugos funkcijas aplinkos sąlygomis, galimomis normalios eksploatacijos ir projektinių avarijų metu.
Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl projektinėms avarijoms nenumatytų pradinių įvykių arba lydima kitų projektinėse avarijose nenumatytų saugos sistemų gedimų, viršijančių vienetinį gedimą, personalo klaidų, galinčių sudaryti sąlygas sunkiems aktyviosios zonos pažeidimams ar jos išsilydymui. Neprojektinių avarijų pasekmės mažinamos valdant avariją ir (ar) įgyvendinant personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus.
Pasyvusis įrenginys – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso tik nuo jo darbą sukėlusio įvykio ir nepriklauso nuo kito aktyvaus įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kt. Pagal konstrukcinius požymius pasyvieji įrenginiai skirstomi į pasyviuosius įrenginius su mechaninėmis judančiomis dalimis (pvz., atbuliniai vožtuvai) ir pasyviuosius įrenginius be mechaninių judančių dalių (pvz., vamzdynai, indai).
Pradinis įvykis – vienetinis AE sistemų gedimas, išorinis įvykis arba personalo klaida, sukeliantys normalios eksploatacijos pažeidimą ir galintys sukelti saugios eksploatacijos ribų ir (ar) sąlygų pažeidimą. Pradiniu įvykiu laikomi visi su juo susiję gedimai.
Projektinė avarija – avarija, kuriai projekte nustatyti pradiniai įvykiai ir galutinės būsenos bei numatytos saugos sistemos, užtikrinančios, įvertinat saugos sistemos vienetinio gedimo principą arba vieną, nepriklausančią nuo pradinio įvykio, personalo klaidą, jos pasekmių apribojimą nustatytose tokioms avarijoms ribose.
Projektinės ribos – sistemų (elementų) ir AE, kartu paėmus, būsenos parametrai ir charakteristikos, nustatyti projekte normaliai eksploatacijai ir avarijoms.
Vienetinio gedimo principas – principas, pagal kurį sistema privalo vykdyti nustatytas funkcijas esant bet kokiam jos darbui, reikalingam pradiniam įvykiui, ir esant nepriklausomam nuo pradinio įvykio gedimui vieno iš aktyviųjų ar pasyviųjų elementų, turinčių mechanines judančiąsias dalis.
III. FUNKCINIAI REIKALAVIMAI
4. ALS atlieka šias saugos funkcijas:
4.1. Projektinių avarijų su šilumnešio praradimu metu – radioaktyvių produktų sulaikymas hermetinėse patalpose, kilus bet kuriam projekte numatytam pradiniam įvykiui, reikalaujančiam ALS funkcionavimo.
4.2. Normalios energetinio bloko eksploatacijos metu – radioaktyvių produktų sulaikymas hermetinėse patalpose tekant garui į ALS iš pagrindinio cirkuliacijos kontūro apsaugos nuo slėgio viršijimo sistemos, periodinių pagrindinių apsauginių vožtuvų (PAV) ir greitaeigio redukcinio įrenginio garo išmetimui į ALS (GRĮ–B) bandymų metu ir nuolat iš aukšto slėgio kontūro vamzdynų šildymo drenažų.
5. Siekiant įvykdyti nustatytas saugos funkcijas ALS privalo tenkinti šiuos reikalavimus:
5.1. visų projektinių avarijų metu ALS privalo mažinti slėgi taip, kad didžiausias perteklinis slėgis ALS hermetinėse patalpose neviršytų nustatytų projektinių ribų;
5.2. siekiant mažinti slėgį ALS būtina užtikrinti, kad:
– avarinis garas būtų nukreipiamas į ALS kondensacinius įrenginius;
– avarinis garas būtų kondensuojamas ALS kondensaciniuose įrenginiuose;
– ALS kondensaciniai įrenginiai būtų aušinami;
– pradiniame avarijos etape švarus oras būtų pašalinamas iš ALS bokštų;
5.3. būtina užtikrinti privalomą ALS hermetinių patalpų atsparumą:
– slėgiui ALS patalpose padidėjus iki leistinų ribinių reikšmių, ALS statybinės konstrukcijos turi neprarasti struktūrinio vientisumo;
– slėgiui hermetinėse patalpose viršijus projektines ribas, ALS turi būti apsaugota nuo sugriovimo;
5.4. būtina užtikrinti priimtiną ALS patalpų hermetiškumą taip, kad poveikis personalui, gyventojams ir aplinkai neviršytų reikšmių, nustatytų Lietuvos Respublikoje galiojančiose normose;
5.7. būtina užtikrinti, kad trūkus pagrindinio cirkuliacijos kontūro vamzdynui šilumnešis bus nuvedamas į specialias talpyklas, kuriuose vandens lygis yra kontroliuojamas ir kondensatas automatiškai išpumpuojamas į vandens cheminio valymo sistemas;
5.8. avarijos laukimo režime ALS patalpos turi būti ventiliuojamos, palaikant normalios eksploatacijos parametrus;
5.9. energetiniam blokui dirbant normaliu režimu, avarijos metu ir po avarijos būtina užtikrinti ALS radiacinės būklės kontrolę ir registraciją;
IV. REIKALAVIMAI ALS PROJEKTUI
6. ALS klasifikuojama:
– pagal paskirtį – saugos sistema;
– pagal poveikį saugai – saugai svarbi sistema;
– pagal atliekamos saugos funkcijos pobūdį – lokalizuojanti sistema.
9. Turi būti apskaičiuotas didžiausias projektinių avarijų metu pasiekiamas slėgis ALS hermetinėse patalpose. Būtina sukurti technines priemones, užtikrinančias, kad didžiausios skaičiuotinų slėgių reikšmės nebus viršytos.
11. Turi būti pagrįsta, kad ALS ir ALS sudėtinės sistemos įvykdys projekte numatytas saugos funkcijas vienetinio gedimo atveju, kartu įvertinant galimą dalies ALS elementų remontą eksploatacijos metu.
12. Turi būti pagrįstas ALS elementų, nurodytų ALS dokumentuose, eksploatacinės kontrolės būdas ir privaloma apimtis.
13. Turi būti numatyta galimybė sistemų (elementų) techniniam aptarnavimui, eksploatacinei kontrolei ir deaktivacijai atlikti.
14. Turi būti numatyta galimybė funkciniams ALS sistemų (elementų) bandymams ir ALS patalpų hermetiškumo bandymams atlikti.
15. ALS patalpų atsparumo bandymai atliekami ją sumontavus. Jeigu šie bandymai nebuvo atlikti, ALS patalpų atsparumo atitiktis projekto reikalavimams privalo būti pagrįsta kitais tyrimais ir atitinkamais skaičiavimais.
17. Turi būti numatyta galimybė periodiškai tikrinti aktyvius elementus kondensacinių įrenginių aušinimo sistemoje.
18. ALS statybinės konstrukcijos turi būti padengtos specialiomis dangomis. Dangos rūšies pasirinkimas turi būti pagrįstas ir pasirinkta danga turi užtikrinti, kad ALS atliks saugos funkcijas.
19. ALS durys ir hermetiniai įvadai turi būti hermetiški. Turi būti pagrįsti durų ir hermetinių įvadų hermetiškumo kontrolės kriterijai.
22. Siekiant, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų už avarijų lokalizacijos zonos ribų hermetinį apvalkalą kertančiuose vamzdynuose, kuriuos avarijos metu būtina izoliuoti, turi būti izoliuojantys įrenginiai. Turi būti tikrinamas izoliuojančių įrenginių gebėjimas atlikti nustatytas funkcijas. Izoliuojančių įrenginių nebuvimas ant hermetinį apvalkalą kertančių vamzdynų turi būti pagrįstas.
23. Turi būti numatytos priemonės, draudžiančios nesankcionuotą izoliuojančių įrenginių valdymą normalios eksploatacijos metu, avarijos metu ir pasibaigus avarijai.
24. Dujų pertekėjimo iš vienos ALS patalpos į kitą arba už ALS ribų apsaugos įrenginiai privalo užtikrinti ALS hermetiškumą esant projektinių avarijų parametrams. Jeigu periodiškai tikrinti apsaugos įrenginių veikimą yra neįmanoma, būtina apsaugos įrenginio veikimą pagrįsti skaičiavimais ir periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per ketverius metus, tikrinti trūkiųjų elementų trūkimo apkrovą.
25. Turi būti numatytos priemonės, apsaugančios kondensacinius įrenginius nuo hidrosmūgių, susidarančių garo kondensacijos metu, ir metalines patalpų dangas nuo pažeidimų susidarius vakuumui ALS.
26. Būtina išvengti ALS išsihermetizavimo per kondensacinių įrenginių aušinimo, išleidimo ir užpildymo sistemų vamzdynus ir per ventiliacijos sistemų ortakius.
27. Turi būti įvertinta ALS purkštukų sistema, kuri veiktų automatiškai ir ją būtų galima įjungti iš bloko valdymo pulto ir iš rezervinio valdymo pulto. Būtina tikrinti purkštukų sistemos veikimą.
28. Siekiant užtikrinti kondensacinių įrenginių aušinimo sistemos ir reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos siurblių veikimą, karšto kondensato kameroje turi būti laikoma pakankama vandens atsarga.
29. Ventiliacijos sistema privalo užtikrinti, kad nebūtu viršyti projekte nustatyti oro parametrai ALS hermetinėse patalpose.
30. Turi būti pagrįstas dujų valymo įrenginiuose naudojamų filtrų dujų valymo koeficientas. Būtina numatyti galimybę dujų valymo įrenginiuose naudojamus filtrus pakeisti normalios eksploatacijos metu ir po avarijos.
31. Būtina numatyti privalomą radiacinės būklės ALS ir už jos ribų kontrolės ir registracijos apimtį normalios eksploatacijos metu, avarijos metu ir po avarijos.
32. Turi būti numatyta vandenilio koncentracijos ALS kontrolės sistema. Mėginiai vandenilio kontrolei turi būti imami labiausiai tikėtinose vandenilio kaupimosi vietose.
33. Projekte būtina pagrįsti privalomą ALS darbinės terpės parametrų kontrolės apimtį. Darbinės terpės parametrai turi būti kontroliuojami normalios eksploatacijos metu, avarijos metu ir po avarijos.
34. Projekte turi būti numatytas ALS elementų valdymas ir kontrolė iš bloko valdymo pulto ir iš rezervinio valdymo pulto. Valdymo ir kontrolės iš rezervinio valdymo pulto ribojimas turi būti pagrįstas.
35. Turi būti atlikti ALS vamzdynų ir jų atramų stiprumo skaičiavimai, įvertinantys jų gebėjimą išlaikyti galimas dinamines apkrovas.
36. Medžiagos ALS elementų gamybai turi būti parenkamos įvertinant jų chemines, fizikines ir mechanines charakteristikas visam eksploatacijos laikotarpiui. ALS elementuose draudžiama naudoti medžiagas, galinčias išskirti vandenilį.
V. ALS SAUGOS ANALIZĖ
39. Saugos analizė taikant deterministinius ir tikimybinius metodus privalo apimti būtinus techninius, organizacinius, administracinius ir funkcinius aspektus. ALS saugos analizei naudojama programinė įranga turi būti validuota, įvertinant turimus eksploatacinius ir eksperimentinius duomenis.
40. ALS gebėjimas atlikti jai priskirtas saugos funkcijas turi būti pagrįstas įvertinant visus projekte numatytus pradinius įvykius.
41. Saugos pagrindimui naudojamas pradinių įvykių sąrašas privalo apimti ne mažiau kaip šiuos ALS veikimo reikalaujančius pradinius įvykius:
41.1. pagrindinio cirkuliacijos kontūro vamzdyno trūkis sustiprintose-sandariose patalpose ir pagrindinio cirkuliacijos kontūro prapūtimo ir aušinimo sistemos (PAS) vamzdyno trūkis PAS patalpose;
41.2. pagrindinio cirkuliacinio siurblio slėgio kolektoriaus trūkis kartu su pagrindinio cirkuliacijos kontūro avarinės kilpos grupinio paskirstymo kolektoriaus atbulinio vožtuvo gedimu;
41.3. pagrindinio cirkuliacijos kontūro vamzdyno trūkis apatinių vandens komunikacijų (AVK) hermetinėse patalpose;
42. Vidiniai ir išoriniai įvykiai (pvz., apsėmimas, gaisras, sprogimas, lekiančių daiktų skeveldros, žemės drebėjimas, sprogimo banga, potvynis, lėktuvo kritimas, diversija) turi būti įvertinti saugos analizėje, jeigu yra šių reiškinių atsiradimo galimybė.
43. Siekiant patikrinti ALS gebėjimą atlikti nustatytas saugos funkcijas reikia panaudoti ir tikimybinį saugos analizės metodą, įvertinant visas galimas gedimų priežastis, įskaitant gedimus dėl bendros priežasties ir funkcinius ryšius su kitomis sistemomis.
44. Kiekvienam postuluojamam pradiniam įvykiui būtina atlikti termohidraulinių, struktūrinių ir radiacinių procesų analizę. Kiekvienam pagal 40 ir 41 punktus postuluojamam pradiniam įvykiui būtina atlikti tikimybinę saugos analizę.
45. Atliekant termohidraulinę analizę turi būti apskaičiuotas ne tik maksimalus, bet ir galimas minimalus slėgis ALS hermetinėse patalpose.
47. Būtina atlikti analizę, įvertinančią ALS statybinių konstrukcijų gebėjimą išlaikyti apkrovas, susidarančias postuluojamų išorinių ir vidinių įvykių metu.
48. Atitinkamos analizės ir eksperimentų pagalba turi būti įrodytas garo paskirstymo įrenginių ir kondensacinių įrenginių gebėjimas išlaikyti bet kokios avarijos su šilumnešio praradimu metu susidarančias apkrovas.
49. Turi būti pagrįstas ALS kondensacinių įrenginių veikimas projektinių avarijų su šilumnešio praradimu metu.
51. Turi būti įvertintas ventiliacijos sistemos patikimumas ir našumas normalios eksploatacijos metu ir esant projektinei avarijai, užtikrinant reikalaujamus oro projektinius parametrus ALS hermetinėse patalpose ir gretimose ALS patalpose.
52. Apšvitos dozės prie sanitarinės apsaugos zonos ribos avarijos atveju turi būti apskaičiuotos vadovaujantis galiojančiomis normomis bei įvertinant tiek žmogaus išorinę, tiek ir vidinę apšvitą. Atliekant dozių skaičiavimus turi būti atsižvelgta į realų hermetinių patalpų nesandarumą.
53. Siekiant nustatyti radioaktyvių medžiagų nuotėkį turi būti įvertintos projektinių ir neprojektinių avarijų pasekmės, įvertinant dujų išlaikymo ALS trukmę.
54. Įvertinant radiacinės avarijos pasekmes turi būti naudojamas realiai išmatuotas ekvivalentinis nesandarumų plotas pertvarose tarp patalpų prieš kondensacinius įrenginius ir patalpų už šių įrenginių.
I. ALS EKSPLOATACIJA
56. Eksploatacijos dokumentuose turi būti nustatytos ALS saugios eksploatacijos sąlygos reaktoriaus paleidimo, normalios eksploatacijos ir galimų avarijų metu.
57. Reaktoriaus paleidimo metu ir jam dirbant bet kokia galia, įskaitant minimalią kontroliuojamą galią, ALS turi būti parengta atlikti savo funkcijas.
59. Draudžiama išhermetinti ALS patalpas reaktoriaus darbo metu. ALS elementų remontas turi būti atliekamas tik sustabdžius energetinį bloką.
60. Išskirtiniais atvejais pagal suderintą su VATESI programą, parengtą remiantis atliktu saugos pagrindimu, gali būti išduodamas trumpalaikis leidimas apžiūrėti įrangą ALS hermetinėse patalpose reaktoriaus darbo metu atskiras patalpas išhermetinus.
II. ALS TECHNINIS APTARNAVIMAS
62. ALS eksploataciniuose dokumentuose turi būti apibrėžta techninio aptarnavimo apimtis ir ALS tinkamumo darbui įvertinimo kriterijai.
63. Patalpų metalinės dangos ir ALS įrangos suvirinimo jungčių eksploatacinę kontrolę turi atlikti kompetentingi specialistai pagal galiojančias eksploatuojančios organizacijos parengtas procedūras ir instrukcijas. Eksploatacinės kontrolės rezultatai turi būti dokumentuojami.
64. Prieš paleidžiant reaktorių turi būti parengtas, reikiamai suderintas ir patvirtintas ALS paruošimo darbui aktas. Akte turi būti nurodytos ALS apskaičiuotos ekvivalentinio nesandarumo reikšmės.
65. ALS hermetiškumo bandymus atlieka komisija. Po remonto, prieš paleidžiant energetinį bloką, atliktų ALS hermetiškumo bandymų rezultatai turi būti pateikti VATESI.
66. ALS hermetiškumo bandymai turi būti atliekami, jeigu buvo išhermetinta ne mažiau kaip keturios hermetinės durys, įvadai ar liukai, bet kiekvienu atveju ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
67. Pertvarų tarp patalpų prieš kondensacinius įrenginius ir patalpų už šių įrenginių ekvivalentinio nesandarumo ploto matavimai turi būti atliekami vieną kartą per ketverius metus.
68. Privalo būti užtikrinta, kad pertvarų tarp patalpų prieš kondensacinius įrenginius ir patalpų už šių įrenginių ekvivalentinio nesandarumo plotas neviršytų reikšmės, gautos ankstesnių bandymų metu.
69. Po kiekvieno planinio remonto energetiniame bloke turi būti atliekami hermetiškumo bandymai, nustatantys ekvivalentinio nesandarumo plotą šioms ALS patalpoms:
– ALS bokštams;
– sustiprintoms-sandarioms patalpoms;
– sustiprintoms-sandarioms patalpoms kartu su AVK patalpomis;
– sustiprintoms-sandarioms patalpoms kartu su AVK patalpomis ir ALS bokštais.
70. Privalo būti užtikrinta, kad atskirų ALS patalpų ekvivalentinio nesandarumo plotas neviršytų reikšmės, gautos paskutinių bandymų metu.
71. Siekiant aptikti ALS pertvarų defektus hermetiškumo bandymų metu turi būti naudojamos šiuolaikinės techninės priemonės.
72. Po kabelinių įvadų remonto turi būti patvirtintas, atliekant vietinius bandymus, ir dokumentuotas jų hermetiškumas.
73. Visi ALS bandymai turi būti atliekami pagal eksploatuojančios organizacijos patvirtintas eksploatacijos procedūras. Bandymų rezultatai turi būti dokumentuojami.
74. Hermetinių patalpų sistemos hermetiškumo bandymai turi būti atliekami pagal ALS eksploatacijos instrukcijų reikalavimus. Sumažėjus elementų hermetiškumui turi būti atliekami neplaniniai bandymai.
75. Būtina nustatyti zonas, kuriose per visą bandymų laiką leidžiama būti tik už bandymų atlikimą atsakingiems specialistams.
76. Apskaičiuotas hermetinių patalpų ekvivalentinio nesandarumo plotas turi būti patvirtintas bandymais.
77. Slėgio mažėjimo laikui matuoti turi būti naudojamos patikrintos matavimo priemonės. Matavimų rezultatai turi būti patvirtinti tiek projektinėmis ALS parametrų registravimo sistemomis, tiek ir bandymų metu prie ALS prijungtomis sistemomis.
78. Bandymų metų hermetiškumo matavimai turi būti atliekami ne mažiau kaip dviejuose slėgio mažėjimo intervaluose.
79. Draudžiama atlikti hermetinių patalpų hermetiškumo bandymus, jeigu yra pažeisti apsaugos įrenginiai terpės pertekėjimui iš vienos ALS patalpos į kitą arba už ALS ribų.
80. Hermetinių patalpų sistemos bandymai sudarant vakuumą ALS turi būti atliekami ne rečiau vieną kartą per ketverius metus.
81. Turi būti numatytos atitinkamos priemonės, neleidžiančios techninio aptarnavimo metu pažeisti ALS elementų.
VII. PERSONALAS
83. Eksploatuojanti organizacija turi užtikrinti, kad visas personalas, įskaitant rangovinių organizacijų personalą, vykdantis darbus susijusius su ALS, būtų reikiamai paruoštas, atestuotas ir, jeigu būtina, papildomai apmokytas.
84. Siekiant užtikrinti patinkamą ALS sudėtinių sistemų ir elementų eksploataciją bei techninį aptarnavimą, eksploatuojanti organizacija turi organizuoti atitinkamą eksploatacinio ir remontinio personalo mokymą.
VIII. DOKUMENTACIJA
89. Nustatyta tvarka turi būti registruojami ALS elementų (sistemų) bandymų ir patikrinimų rezultatai.
IX. ATSAKOMYBĖ
91. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už visus su ALS susijusius darbus. Eksploatuojančios organizacijos atsakomybė nesumažėja dėl įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų susivienijimų, pareigūnų ir kitų asmenų, atliekančių darbus arba teikiančių paslaugas eksploatuojančiai organizacijai, savarankiškos veiklos ir dėl valstybės valdymo ir priežiūros institucijų veiklos.
92. Eksploatuojanti organizacija gali samdyti rangovines organizacijas atlikti su ALS susijusius darbus, tačiau kiekvienu atveju už reikiamus ALS techninio aptarnavimo rezultatus, ALS saugią eksploataciją ir visos atominės elektrinės saugą lieka atsakinga eksploatuojanti organizacija.
93. Rangovinės organizacijos, atliekančios su ALS susijusius darbus, atsako už kokybišką darbų atlikimą. Šių rangovinių organizacijų veikla privalo atitikti nustatytus branduolinės saugos reikalavimus ir papildomus eksploatuojančios organizacijos keliamus reikalavimus.
94. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už branduolinę ir radiacinę saugą, atliekant su ALS susijusius darbus. Eksploatuojančios organizacijos vykdoma veikla ir galiojantys eksploatuojančios organizacijos dokumentai privalo atitikti šiame dokumente pateikiamus reikalavimus.
95. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už tai, kad būtų tinkamai sudarytos ir įgyvendintos programos, planai, grafikai, instrukcijos, procedūros ir kiti dokumentai tam, kad laiku ir kokybiškai būtų atlikti su ALS susiję darbai.
96. Atliekant su ALS susijusius darbus eksploatuojanti organizacija, vadovaudamasi ALARA principu, užtikrina eksploatuojančios organizacijos personalo ir rangovinių organizacijų personalo apšvitos dozių apskaitą ir kontrolę, sukuria ir įgyvendina veiksmus, skirtus sistemų deaktivacijai ir personalo apšvitos dozių mažinimui.
97. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už atitinkamą išteklių paskirstymą siekiant užtikrinti reikiamą ALS techninį aptarnavimą ir eksploataciją.
98. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už eksploatacinės patirties, atliekant su ALS susijusius darbus, surinkimą, apdorojimą ir analizę.