LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.12.02:1998 PATVIRTINIMO

 

1998 m. kovo 2 d. Nr. 43

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin.,1996, Nr. 32-788) nuostatas,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.12.02:1998 „Tiltų naudojimo tvarka ir priežiūra“ (pridedamas).

2. Nustatyti, kad šio reglamento reikalavimai įsigaliotų nuo 1998 05 01.

3. Pripažinti netekusiais galios nuo 1998 05 01 Transporto statinių apžiūrų nuostatus RSN 140-92.

 

 

L. E. P. statybos ir

urbanistikos ministras                                                                                                       Algis Čaplikas

______________

 


ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS reglaMENTAS STR 1. 12. 02: 1998 tiltų naudojimo tvarka ir priežiūra

 

1. TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1.1.    Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato automobilių kelių, gatvių, geležinkelių ir pėsčiųjų tiltų, viadukų ir estakadų (toliau – tiltų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visų rūšių gelžbetoniniams, plieniniams, plienbetoniniams, mūriniams ir mediniams tiltams.

1.2. Reglamentas privalomas visiems tiltų savininkams – Lietuvos Respublikos miestų ir apskričių savivaldybėms, Susisiekimo ministerijos Automobilių kelių direkcijai ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ bei kitoms žinyboms, taip pat įmonėms ir organizacijoms (toliau – priežiūros įmonės), kurios prižiūri tiltus.

Tiltus prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys tai pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos statybos [1] ir kelių [2] įstatymų, kelių [3], geležinkelių [4] ir miestų gatvių [5] naudojimo ar priežiūros dokumentų reikalavimų.

Reglamento laikymąsi kontroliuoja tilto savininkas ir Valstybinė tiltų inspekcija.

1.3. Tiltų savininkai, priklausomai nuo tilto ir jo naudojimo sąlygų savitumo, remdamiesi šiuo bei kitais reglamentais nustatyta tvarka [6], gali parengti ir pasitvirtinti vietines tiltų priežiūros taisykles ar rekomendacijas.

1.4. Reglamente pateikiami naudojamų tiltų priežiūros reikalavimai pagal statinių priežiūros darbų klasifikaciją [7]. Šis reglamentas netaikomas rekonstruojant tiltus, remontuojant bei stiprinant laikančiąsias konstrukcijas.

1.5. Tiltų priežiūros tikslas – užkirsti kelią pažeidoms ir avarinei būklei bei eismo trukdžiams, garantuoti tinkamą tiltų ir jų elementų techninę būklę ir naudojimo laiką, atitinkančius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

1.6. Tiltų priežiūros uždaviniai:

nuolat palaikyti nenutrūkstamą nustatytos masės ir greičio transporto bei pėsčiųjų saugų eismą;

saugoti nutiestas tiltu komunikacijas, nepažeisti jų veikimo;

laiku pastebėti ir teisingai įvertinti defektus bei pažeidas, esant būtinybei, organizuoti jų stebėjimą;

imtis savalaikių priemonių defektams bei pažeidoms pašalinti ir ankstyvam statinio elementų nusidėvėjimui išvengti;

gerinti tiltų eksploatacines savybes, laikui bėgant pakitus (sugriežtėjus) eismo sąlygų reikalavimams;

tikrinti, kaip vykdomi specialieji reikalavimai [14].

1.7. Reglamente įprastu šriftu atspausdintuose punktuose pateikiama reikalavimų esmė, o pasvirusiu šriftu – metodinės ar rekomendacinės nuostatos.

 

2. NUORODOS

 

[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 32-788).

[2[ Lietuvos Respublikos kelių įstatymas 1995 05 11 Nr. I-891 (Žin., 1995, Nr. 44-1076).

[3] Kelių priežiūros taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 07 nutarimu Nr. 1540 (Žin., 1995, Nr. 101- 2263).

[4] Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 09 20 įsakymu Nr. 297.

[5] Gatvių priežiūros ir einamojo remonto technologija. Patvirtinta Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie SUM 1995 01 20 įsakymu Nr. 4.

[6] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.01:1996 „Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ (Žin., 1996, Nr. 93-2197).

[7] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:1997 „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“ (Žin.,1997, Nr. 31-778).

[8] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 88-2086).

[9] Statybos techninis reglamentas STR 1.02.01:1996 „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas“ (Žin., 1996, Nr. 112-2560).

[10] Statybinių konstrukcijų griūčių tyrimo taisyklės. RSN 142-95. Patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 12 22 įsakymu Nr. 234.

[11] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.12.01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 114-2645).

[12] SNIP III.4-80*. Saugumo technika statyboje (Техника безопасности в строительстве).

[13] Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1997 07 07 įsakymu Nr. 85.

[14] Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851)

 

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

3.1. Šiame reglamente vartojami pagrindiniai terminai atitinka apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [1].

3.2. Statinių priežiūros ir remonto darbų rūšių terminai apibrėžti statybos techniniuose reglamentuose [7] ir [11].

3.3. Kiti šiame reglamente vartojami terminai:

tilto paklotas – ant tilto laikančiųjų konstrukcijų esantys elementai (danga, hidroizoliacija, atitvarai, šalitilčiai, turėklai);

laikančiosios konstrukcijos – tilto konstrukcijos, kurios atlieka atsparumo ir stabilumo funkciją;

atraminis guolis – elementas tarp tilto perdangos ir atramos, perduodantis perdangos apkrovas į atramas, prireikus, ir poslinkius;

šarnyras – tilto elementas, leidžiantis tilto perdangos galų poslinkius ir posūkius;

deformacinis pjūvis – tilto elementas, atskiriantis visus vieno pjūvio pakloto ir perdangos konstrukcinius elementus ir leidžiantis perdangos poslinkius;

prietiltis – tilto dalis, sujungianti tiltą per krantinės atramas su kelio ar gatvės pylimu;

tilto priežiūra – darbų visuma, garantuojanti transporto ir pėsčiųjų eismą tiltu nustatytomis sąlygomis;

defektas – tilto elemento nesutikimas su projekto ar normatyvinių dokumentų reikalavimais, atsiradęs iki jo naudojimo pradžios;

pažeida – tilto elemento nesutikimas su projekto ar normatyvinių dokumentų reikalavimais, atsiradęs dėl išorinių veiksnių jo naudojimo metu;

apžiūra – tam tikrais periodais atliekamas tilto priežiūros, būklės ir naudojimo sąlygų patikrinimas;

ilgaamžiškumas – tai medžiagos, konstrukcijos ar elemento gebėjimas išlaikyti reikiamas savybes naudojimo metu iki visiško gedimo arba tarp dviejų remontų.

 

4. PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

 

Tiltų naudojimo tvarka

 

4.1. Tiltų priežiūra ir eismo jais organizavimu rūpinasi tiltų savininkai, kurie privalo užtikrinti, kad tiltas ir jo aplinka būtų naudojami laikantis šio reglamento bei šio reglamento 1.2 punkte nurodytų kitų dokumentų reikalavimų.

Nutiestų tiltu elektros tiekimo ir ryšių linijų, vamzdynų ir kitų komunikacijų naudojimą ir priežiūrą vykdo ir už ją atsako juos eksploatuojančios įmonės.

4.1.1. Tilto naudojimas ir priežiūra prasideda, užbaigus jo statybą ir priėmus naudoti tiltą nustatyta tvarka [8].

4.2. Siekiant sudaryti saugias ir nenutrūkstamas eismo sąlygas ir apsaugoti tiltus nuo sugedimų, draudžiama:

ant tilto ir jo zonoje statyti, nuimti ar keisti eismą reguliuojančius, navigacinius ar signalinius (geležinkelio) ženklus be tilto savininko sutikimo, o automobilių keliuose ir gatvėse – be Kelių policijos leidimo; ant geležinkelio tiltų ir viadukų tvirtinamų gabaritinių ir įvairių elektros tiekimo įrenginių pastatymo ir naudojimo tvarką nustato Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai [4];

statyti ant tilto ar jo zonoje reklaminius skydus, plakatus ir kitą eismui trukdančią informaciją;

užtverti tiltus transporto priemonėmis ar kita technika, pašaliniais daiktais ar kroviniais;

važiuoti tiltais ir po jais transporto priemonėms, kurių gabaritai, masė ir greitis neatitinka leistinų dydžių; didžiagabaričių ir sunkių krovinių vežimas organizuojamas vadovaujantis „Viršnorminių krūvių vežimo tiltais taisyklėmis“ (rengiamos);

tiesti tiltu komunikacijas be tilto savininko leidimo.

4.3. Tilto savininkas privalo sustabdyti ar laikinai apriboti eismą, kai kyla grėsmė transporto ir pėsčiųjų eismui, žmonių saugai ir gamtai; šiais atvejais automobilių kelių ir gatvių tiltuose policija gali riboti ar uždrausti eismą ir be tilto savininko žinios.

 

Priežiūros tarnybos

 

4.4. Tilto savininkas paveda prižiūrėti ir tvarkyti tiltą tiltų priežiūros įmonėms, sudarydamas su jomis atitinkamas sutartis. Nuolatinę tiltų priežiūrą vykdo įmonės specializuotos kelių ar tiltų brigados (toliau – priežiūros tarnybos) ar tam įgalioti asmenys. Tiltų priežiūros įmonė ir jos vadovas atsako už tiltų būklę.

4.4.1. Tiltų priežiūros tarnybos sudėtį bei pareigūnų skaičių nustato tiltų priežiūros įmonės vadovas. Tarnybų pareigybių teises ir pareigas nusako jų tarnybinės instrukcijos.

4.5. Prižiūrėti tiltus turi teisę nustatytąja tvarka [9] atestuoti statinio techniniai prižiūrėtojai, įskaitant tiltų priežiūros įmonės vadovą. Tilto savininkas ar tiltų priežiūros įmonės vadovas privalo organizuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus bei atestaciją.

4.6. Tiltų priežiūros tarnybos privalo:

nustatytąja tvarka [8] priėmus naudoti tiltus, perimti juos eksploatuoti ir tvarkyti jų apskaitą;

vykdyti apžiūras ir stebėjimus, nustatyti ir įvertinti statinio būklę;

planuoti ir organizuoti priežiūros darbus;

nuolatos valyti tiltus, atlikti smulkius reguliavimo ir remonto darbus;

kontroliuoti ant tiltų dirbančių kitų organizacijų darbą;

reguliuoti eismą ir garantuoti eismo ir darbuotojų ant tilto saugą;

koordinuoti didžiagabaričių ir sunkių krovinių vežimą tiltu;

sustabdyti ar apriboti eismą ir imtis apsaugos priemonių (įrengti atitvarus, išramstymus) šio reglamento 4.3 punkte nurodytais atvejais, o įvykus tilto griūčiai, vadovautis [10] nurodytais reikalavimais;

užtikrinti ir gerinti tiltų priešgaisrinę saugą ir jų aplinkos ekologinę būklę;

tvarkyti, pildyti ir saugoti tiltų priežiūros dokumentaciją;

teikti siūlymus tilto savininkui, planuojant tiltų tyrimus ir bandymus, rengiant projektavimo bei statybos ir remonto organizacijoms užsakymus tiltui remontuoti ar rekonstruoti;

rengti vietines tiltų priežiūros taisykles ar rekomendacijas;

teikti siūlymus tiltų ir jų elementų priežiūros kokybei gerinti.

 

Techninė dokumentacija

 

4.7. Tilto techninę dokumentaciją sudaro tilto pasas ir tilto priežiūros žurnalas (knyga). Pasas ir žurnalas yra griežtos apskaitos dokumentai. Jie registruojami ir tvirtinami įmonės vadovo.

4.8. Tilto pasas, kuriame surašomi pagrindiniai duomenys apie tiltą, jo konstrukcijas ir elementus, yra pagrindinis tilto dokumentas. Jo būtini priedai yra tilto projektas, statybos ir tiltu nutiestų inžinerinių komunikacijų dokumentacija. Tilto pasas surašomas vienu egzemplioriumi ir pateikiamas kartu su kita privaloma dokumentacija tilto priėmimo komisijai.

4.9. Priežiūros žurnalo būtini priedai yra tilto apžiūrų, tyrimų ir bandymų aktai ir ataskaitos, kurie registruojami žurnale.

4.9.1. Tilto priežiūros dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato tilto savininkas. Duomenys, kurie turi būti tilto pase ir priežiūros žurnale, pateikti A priede.

4.10. Techninę dokumentaciją privaloma saugoti tiltų priežiūros įmonėje visą tilto naudojimo laikotarpį. Keičiantis tilto savininkui, jį prižiūrinčiai organizacijai ar atsakingiems už statinio naudojimą ir priežiūrą asmenims, techninė dokumentacija perduodama surašant perdavimo ir priėmimo aktą.

 

Apžiūrų klasifikacija

 

4.11. Tiltų apžiūros yra periodiniai jų būklės, priežiūros ir naudojimo sąlygų patikrinimai, atliekant vizualinius ar instrumentinius stebėjimus ir tyrimus. Už savalaikį apžiūrų organizavimą atsako tiltų priežiūros įmonės vadovas.

4.12. Apžiūros yra (lentelė):

nuolatinė

metinė

detalioji

4.12.1. Nuolatinės ir metinės apžiūros atliekamos vizualiai apžiūrint ir stebint tilto ir jo elementų bendrą būklę. Metinių apžiūrų metu taip pat tikrinama, kaip pildoma priežiūros dokumentacija.

Vykdant detaliąsias apžiūras, papildomai naudojami lauko ar laboratoriniai mechaniniai, fizikiniai ar cheminiai tyrimo metodai. Detaliosios apžiūros atliekamos tada, kai reikia nustatyti konstrukcijų ar elementų būklės įtaką tilto laikomajai galiai ir ilgaamžiškumui bei eismo saugai.

Apžiūros rūšis ir mastas priklauso nuo statinio paskirties, svarbos, tipo ir būklės, apžiūros tikslų.

 

Tiltų apžiūrų klasifikacija

Apžiūros rūšis

Apžiūros periodiškumas

Apžiūros objektas

Nuolatinė

(einamoji)

kiekvieną dieną ar savaitę; suvirintų laikančiųjų konstrukcijų, nukritus  aplinkos temperatūrai žemiau kaip -200 C; visais atvejais ne rečiau kaip vieną

kartą per mėnesį

paklotas, vandens reguliavimo įrenginiai, prieigos, laikančiosios konstrukcijos

Metinė

vieną-du kartus per metus (pavasarį ar rudenį)

visi statinio elementai

Detalioji:

planinė

prieš atiduodant naudoti tiltus po remonto ar rekonstrukcijos (pakartoti prieš baigiantis statinio naudojimo garantiniam laikui, t. y. ne vėliau kaip po 5 metų [1]); pastebėjus pavojingus konstrukcijų defektus ar gedimus; netipinių statinių – kas 5 metai ir visais atvejais ne rečiau kaip kas 10 metų

visi statinio elementai

neplaninė

po stichinių nelaimių (didelių potvynių, liūčių), avarijų, autoįvykių; prieš praleidžiant ir praleidus transporto priemones, kurių krūvis viršija leistiną; keičiantis tilto savininkui

visas statinys arba pagrindiniai ar pažeisti elementai

4.13. Tiltų apžiūras vykdo:

nuolatines apžiūras (stebėjimus) – tiltų priežiūros ir naudojimo tarnybų specialistai (meistrai, technikai);

sezonines – tiltų priežiūros ir naudojimo tarnybų specialistų komisijos, vadovaujamos tos įmonės vadovo (pavaduotojo) – inžinieriaus; komisijos darbe dalyvauja tilto savininko atstovas;

detaliąsias planines – akredituotos laboratorijos, mokslo tyrimo įstaigos ar ekspertai, turintys teisę (atestuoti) vykdyti šiuos darbus. Tyrimų apimtį nustato tilto savininkas, naudodamasis komisijų ar ekspertų rekomendacijomis. Tyrimai vykdomi pagal iš anksto sudarytas ir tilto savininko patvirtintas darbų programas, vadovaujantis reglamentu „Tiltų tyrimai ir bandymai“ (rengiamas);

detaliąsias neplanines – tilto savininko ir tiltą prižiūrinčios organizacijos (tarnybos) sudaryta komisija, dalyvaujant Valstybinės tiltų inspekcijos atstovui, prireikus – ir ekspertams.

4.14. Asmenys, atsakingi už tiltų apžiūras ir jas vykdantieji, turi būti susipažinę su statinio projektu, priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais ir kita jo eksploatacijos laikotarpiu sukaupta informacija (ankstesnių apžiūrų aktais ir ataskaitomis), išklausę saugaus darbo instruktažą ir atestuoti šiems darbams.

4.15. Tiltų ir jų elementų apžiūrų metu gautus rezultatus būtina pateikti:

nuolatinių apžiūrų – įrašais tilto priežiūros žurnale;

metinių – apžiūros aktais, registruojamais žurnale;

detaliųjų – aktais, skaičiavimų, bandymų ir tyrimų ataskaitomis pagal tilto savininko patvirtintas darbų programas, registruojamais žurnale.

 

5. PRIEŽIŪROS DARBAI

 

Bendrieji reikalavimai

5.1. Tiltų priežiūros darbai:

tilto ir jo aplinkos tvarkymas;

tilto apžiūros ir stebėjimai;

tilto elementų nesudėtingas remontas ir reguliavimas (toliau – remontas);

eismo reguliavimas, vykdant darbus ant tilto ar jo aplinkoje;

tilto priežiūros dokumentų pildymas.

Priežiūros darbų rūšis nustato šis reglamentas, o jų apimtis – kiekvienu konkrečiu atveju tilto savininkas ar jo įgaliota tiltų priežiūros įmonė priklausomai nuo tilto paskirties, tipo ir techninės būklės, naudojimo ir klimatinių sąlygų.

5.2. Tiltus prižiūrinti organizacija privalo turėti sezoninį tiltų priežiūros darbų planą, parengtą remiantis nuolatinių ir metinių apžiūrų duomenimis ir patvirtintą organizacijos vadovo (pavaduotojo).

5.2.1. Atsakingų, unikalių tipų ar reikšmingų defektų ir pažeidų turinčių tiltų priežiūra gali būti atliekama pagal tilto savininko patvirtintą specialiąją programą ar planą. Specialiosios priežiūros programos sudaromos vadovaujantis detaliąsias apžiūras atlikusios organizacijos ar ekspertų rekomendacijomis.

 

Tvarkymo darbai

 

5.3. Tiltų priežiūros tarnybos privalo:

nuotat valyti tilto dangą, bėgių kelius, šalitilčius, pėsčiųjų laiptus ir pandusus, išvežti nuo jų purvą, šiukšles ir sniegą; žiemą barstyti smėliu apledėjusią važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų takus; apledėjusiems keliams valyti nerekomenduojama naudoti druską;

reguliariai valyti deformacinių pjūvių tarpus, vandens nuvedimo šulinėlius ir latakus, neleisti jiems užakti, reguliuoti skersinius latakus po deformaciniais pjūviais vandeniui nuleisti, stebėti, kad vanduo nedrėkintų tilto konstrukcijų, neplautų prietilčių pylimų;

valyti sąnašas, žiemą – sniegą ir ledą nuo atraminių guolių ir šarnyrų, judančiąsias dalis sutepti, plienines detales dažyti;

valyti atraminių guolių pastatymo aikšteles ant atramos rygelio, stebėti, kad jose nesikauptų vanduo, įrengti aikštelių nuolydžius (iš cementinio skiedinio);

šalinti želdinius (medžius, krūmus), reguliariai nupjauti žolę po tiltu ir jo aplinkoje (ne mažesnį kaip 30 m plotą, abiejose pusėse);

valyti upės sąnašas ir želdinius iš upės vagos, siekiant išvengti pavasario ar liūčių sukelto potvynio;

prižiūrėti apžiūrų stacionarinius tiltelius ir kopėčias, valyti ir dažyti plienines detales;

prižiūrėti, kad statinio apšvietimas, eismo reguliavimo ir priešgaisrinės priemonės būtų techniškai tvarkingos, estetiškos, atitiktų standartų reikalavimus.

 

Apžiūros ir stebėjimai

 

5.4. Vienas svarbiausių priežiūros darbų yra nustatyti statybos ir eksploatacijos defektus ir pažeidas: vienus nedelsiant pašalinti, kitus būtina stebėti, siekiant nustatyti jų kilmę ir galimas pasekmes, bei laiku planuoti preventyvias priemones. Tiltų defektų ir pažeidų klasifikacija pateikta B, C, D, E, F ir G prieduose.

5.5. Apžiūrų metu tikrinami:

tilto (viaduko) paklotas – danga, hidroizoliacija, deformaciniai pjūviai, vandens nuvedimo įrenginiai, atitvarai, šalitilčiai, turėklai;

perdangos – sijos, rygeliai, santvaros, paklotą laikanti plokštė bei jų sandūros ir mazgai, atraminiai guoliai ir šarnyrai;

atramos ir pamatai;

upės vaga, salpa, dambos, krantinės, potiltės erdvė, kelias ar gatvė po viadukais;

prietilčiai – pylimai, iškasos, kūgiai, laiptai, aptvėrimai;

apšvietimas, signalizacija, gabaritiniai ženklai, informaciniai skydai;

komunikacijos – vamzdynai, elektros ir ryšių linijos, jų tvirtinimas.

5.5.1. Pakloto defektai ir pažeidos akivaizdūs, jie nesunkiai nustatomi ir įvertinami vizualiai. Norint teisingai įvertinti laikančiųjų konstrukcijų būklę, progresuojančius defektus ir pažeidas, reikia jas nuolat stebėti. Instrumentinius matavimus arba specialiuosius stebėjimus (atramų povandeninių dalių), prireikus, vykdo atitinkamos organizacijos ar specialistai.

5.6. Tiltų perdangų ir atramų laikančiųjų konstrukcijų aptiktus defektus ir pažeidas būtina tiesiogiai pažymėti (kreida, dažais), t. y. nurodyti jų dydį, atliktų matavimų datą, įrašyti į priežiūros vykdymo dokumentus, taip pat nurodyti jų atsiradimo priežastis ir įtaką tilto eksploatacinėms savybėms.

5.7. Būtina periodiškai stebėti ir matuoti:

tiltų perdangų vertikalų profilį geležinkelio tiltuose, kai tarpatramiai didesni kaip 10 m, automobilių kelių ir miestų tiltų, kai tarpatramiai didesni kaip 42 m – ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus;

tiltų perdangas, turinčias liekamus negęstančius įlinkius – ne rečiau kaip vieną kartą per metus metalinių konstrukcijų ir ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus – gelžbetoninių konstrukcijų;

plyšius – gelžbetoninėse įprastai armuotose konstrukcijose, kai plyšių plotis didesnis kaip 0,3 mm, ir įtemptai armuotose, kai didesnis kaip 0,1mm; plieninėse konstrukcijose – visais atvejais, ne rečiau kaip kartą per 2 – 3 metus;

tiltų atramų negęstančius sėdimus, posvyrius – instrumentiniais matavimais ne rečiau kaip kartą per 2 – 3 metus;

medinių konstrukcijų medienos skilimus, suglemžimus, neglaudžias jungtis – stebėjimų dažnis nereglamentuojamas, jis nustatomas atsižvelgiant į pažeidos pobūdį ir pavojingumą;

metalinių strypinių sistemų gniuždomus strypus, kai jų išlinkis siekia 1/30 skerspjūvio aukščio – ne rečiau kaip vieną kartą per metus;

paslankiųjų atraminių guolių (paritinių, sektorinių) poslinkius (matuojama esant aukščiausiai ir žemiausiai aplinkos temperatūrai);

upės dugno profilį tilto, kurio atramos stovi upės vagoje, ašyje ir prie atramų po 20 m į visas puses – ne rečiau kaip vieną kartą per metus;

vandens lygį, ledo storį, krantų, kūgių ir šlaitų tvirtinimus ledonešio ar potvynio metu.

5.7.1. Sudarant stebėjimų ir matavimų metodiką, reikia atsižvelgti į defekto ar pažeidos pobūdį, atsiradimo priežastis, vystymosi tendencijas ir laukiamas pasekmes.

5.8. Apžiūrų metu pastebėjus pavojingus defektus ir pažeidas ar stambius tilto naudojimo pažeidimus, atsakingas už apžiūrą asmuo nedelsdamas apie tai praneša tilto savininkui ir tiltų priežiūros įmonės vadovui. Pastarieji nedelsdami turi imtis veiksmų, apsaugančių nuo galimų avarijų, materialinių nuostolių, žmonių aukų, pagal šio reglamento 4.3 punkto, STR 1.12.01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ ir Statybinių konstrukcijų griūčių tyrimo taisyklių RSN 142-95 reikalavimus.

 

Remontas

 

5.9. Priežiūros metu tilto elementų ir konstrukcijų techniškai nesudėtingo smulkaus remonto tikslas – stabdyti ar šalinti jų nusidėvėjimą. Nusidėvėję elementai ir detalės atnaujinami ar keičiami. Rekomenduojami remonto būdai pateikti B, C, D, E, F, G prieduose.

5.10. Remonto metu būtina:

užtaisyti duobes ir plyšius važiuojamosios dalies ir šalitilčių dangoje, suteikti reikalingus dangų nuolydžius;

ištiesinti ar pakeisti pakloto (atitvarų) ar laikančiųjų konstrukcijų pagalbinius (spyrius, ryšius) sulankstytus elementus;

pakeisti tilto plieninių elementų (deformacinių pjūvių, atitvarų, turėklų) nutrūkusius varžtus, kniedes, suvirinimo siūles, priveržti atsipalaidavusius varžtus;

pakeisti labai suirusius betoninius ar gelžbetoninius atitvarus ar bordiurus;

pakeisti šarnyrų ir atraminių guolių sudilusias, surūdijusias ar deformuotas detales (ypač judančiąsias);

periodiškai valyti ir perdažyti plienines, gelžbetonines ir medines konstrukcijas ir elementus, neleisti metalui rūdyti, medienai pūti (naudoti antiseptines priemones);

užtaisyti betono ištrupėjimus, nudaužtus kampus, briaunas, atšokusį apsauginį sluoksnį, plyšius ir vidines tuštumas;

gerai nuvalyti rūdis, atvirą armatūrą padengti antikoroziniais dažais ir apsauginiu betoniniu sluoksniu, labai surūdijusius pagalbinės armatūros strypus išpjauti ir pakeisti naujais;

atnaujinti mūrinių tiltų ir masyvių atramų iškritusius akmenis ir suirusias siūles;

priveržti medinių konstrukcijų sujungimų varžtus, pakeisti pažeistas plienines apkabas ir antdėklus;

užpilti gruntu vandens išplautus kūgius, pylimus, krantus, sutvirtinti šlaitus, atnaujinti ar pakeisti vandens nuvedimo latakus;

užtaisyti (akmenimis, betono luitais ar monolitiniu betonu) išplautą gruntą ties atramų pamatais;

organizuoti tiltų apsaugą pavasarinio polaidžio ar ledonešio metu (pašalinti ledų sangrūdas, sutvirtinti krantus, pylimus, dambas, įrengti laikinąsias užtvaras, sutvirtinti atramas);

atnaujinti ar pakeisti greitai nusidėvinčius medinių tiltų ir apžiūros takų medinius elementus.

5.11. Remonto metu nedelsiant šalinami defektai ir pažeidos, kurie mažina elementų ir konstrukcijų laikomąją galią, ilgaamžiškumą ar eismo saugą.

5.12. Tiltų konstrukcijoms ir elementams remontuoti naudojamos įvairios technologijos ir medžiagos (B, C, D, E, F ir G priedai). Medžiagų kokybės ir jų vartojimo reikalavimai pateikti specialiuose standartuose ir techninėse sąlygose; statinių ir jų konstrukcijų remonto būdai – atitinkamose rekomendacijose.

5.12.1. Parenkant remonto būdus ir medžiagas, rekomenduojama atsižvelgti į tokius faktorius:

suremontuoto tilto ar jo konstrukcijų savybės po remonto (sauga, ilgaamžiškumas, išvaizda);

remonto darbų trukmė, remonto būdų ir medžiagų kaina, taip pat išlaidos dėl eismo trukdymo vykdant darbus;

aplinkosaugos reikalavimų tenkinimas remonto metu ir po jo (triukšmas, statybos atliekos, žala želdiniams ir t. t.).

Pirmenybė turi būti teikiama variantams, kurie įgalintų palyginti nebrangiai, patikimai, per trumpiausią laiką (iš dalies ar visiškai nenutraukiant statinio naudojimo) suremontuoti statinį ar jo konstrukcijas.

 

6. PRIEŽIŪROS SAUGAUS DARBO REIKALAVIMAI

 

6.1. Tiltų priežiūros darbai vykdomi nepažeidžiant transporto ir pėsčiųjų eismo, statinių, jų konstrukcijų ir įrenginių nustatyto atstumo, kad būtų garantuotas saugus eismas ir darbas.

6.2. Kai atliekant darbus iš dalies būtini eismo apribojimai ar eismo sustabdymas, darbo vietas reikia tinkamai aptverti ir pažymėti kelio ženklais, gerai matomais bet kuriuo paros metu ir oru.

6.3. Už tilto priežiūrą atsakingi asmenys darbo zonoje privalo:

statyti kelio ženklus ir aptvarus tik gavę Kelių policijos leidimą, o geležinkelyje – vadovaudamiesi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų [4] reikalavimais;

pradėti darbą tik paženklintose darbo vietose, o statinio zonose, kuriose tvirtinami kontaktinio tinklo laidai – tik išjungus elektros srovę;

reguliuoti eismą tik esant skiriamiesiems ženklams;

pašalinti ženklus, kai darbai visiškai užbaigti ir sutvarkyta darbo vieta;

bausti šias taisykles pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

6.4. Darbo vietą įrengti ir dirbti įvairius darbus vadovaujantis SNIP III.4-80. „Saugumo technika statybos ir montavimo darbuose“ [12] nurodymais. Geležinkelyje darbo vietų ženklinimo signaliniais ženklais tvarką nustato Geležinkelių signalizacijos taisyklės.

6.5. Eksploatuojant įvairius mechanizmus ir technologinę įrangą, vadovautis SNIP III.4-80. „Saugumo technika statybos ir montavimo darbuose“ [12] nurodymais bei Lietuvos Respublikos technikos priežiūros tarnybos specialiaisiais reikalavimais.

6.6. Tiltų priežiūrą gali vykdyti tik tie darbuotojai, kurie yra išklausę saugumo technikos bendruosius kursus ir yra atestuoti. Darbuotojai, pradedantys dirbti konkretų darbą, privalo būti išklausę darbų vadovo saugaus darbo instruktažą pagal Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų [13] reikalavimus.

6.7.    Automobilių ir pėsčiųjų tiltuose su mediniais paklotais priešgaisriniais sumetimais ne rečiau kaip kas 50 m turi būti pastatytos dėžės su smėliu. Geležinkelių tiltuose priešgaisrinės priemonės išdėstomos pagal [4] reikalavimus.

_____________


A priedas (privalomas)

 

Tilto paso ir priežiūros žurnalo duomenys

 

I. Tilto pase turi būti šie pagrindiniai duomenys:

bendrieji duomenys apie statinį (kas ir kada suprojektavo, pastatė, remontavo ar rekonstravo);

geometriniai matmenys (ilgis, aukštis ir kt.);

tilto, potiltės ar kelių ir gatvių po viadukais gabaritai;

konstrukcijų ir elementų tipai ir medžiagos;

projektinės apkrovos;

tiltu nutiestų komunikacijų aprašai;

tilto pagrindiniai brėžiniai (planas, pjūviai).

 

II. Tilto priežiūros žurnale turi būti šios pagrindinės dalys:

nuolatinės priežiūros žiniaraštis, kuriame būtų nurodyti atlikti darbai;

sezoninių ir detaliųjų apžiūrų žiniaraštis (priedai – apžiūrų aktai ar ataskaitos);

nuolatinių matavimų ir stebėjimų žiniaraštis (priedai – aktai ar ataskaitos);

eismo reguliavimo žiniaraštis, kuriame būtų nurodyti ženklų ar signalizacijos priemonių pastatymo ar pakeitimo darbai;

Valstybinės tiltų inspekcijos ir kitų kontroliuojančių pareigūnų įrašai su pastabomis ir nurodymais.

Įrašai žurnale daromi, nurodant datą, įrašiusio asmens pavardę ir pareigas.

_____________

 


B priedas (informacinis)

 

Automobilių ir pėsčiųjų tiltų pakloto defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defektai ir pažeidos

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

 

Danga: nusidėvėjimas

transportas ir gamtiniai veiksniai

dangą rekultivuoti arba paviršių apdoroti

 

plyšiai

nekokybiškos medžiagos; pagrindo deformacijos; nepakankamas sukibimas tarp pagrindo ir dangos; temperatūros poveikiai

plyšius užpildyti skystu bitumu, mastika ir

paviršių apdoroti; dangą rekultivuoti

banguotumas

padidintas asfaltbetonio plastiškumas; nepakankamas sukibimas tarp pagrindo ir dangos sluoksnių

dangą rekultivuoti, pridedant naujų medžiagų

ištrupėjimai (duobės)

nekokybiškos medžiagos; pažeista klojimo technologija; pagrindo deformacijos

ištrupėjimus užtaisyti asfaltbetoniu ir paviršių apdoroti

Hidroizoliacija (praleidžia vandenį)

Vandens nuleidimo sistema: telkšo vanduo šlampa konstrukcijos

nekokybiškos medžiagos; pažeista darbų technologija

nepakankami dangos nuolydžiai; užakę ar per mažai šulinėlių

užakę latakai; bloga hidroizoliacija; užakę ar trumpi šulinėliai

uždėti naują hidroizoliaciją

pašalinti pažeidų priežastis

pašalinti pažeidų priežastis

Deformaciniai pjūviai smūgiuoja

nėra deformacinio tarpo

pažeista darbų technologija

šlampa atraminiai guoliai ir kitos konstrukcijos

netobula konstrukcija;

atsipalaidavę varžtai; susilankstę lakštai

susidėvėjusi konstrukcija;

susidėvėjusi ar netobula konstrukcija;

neveikia vandens latakai; suirusi danga

pašalinti pažeidų priežastis; pakeisti susidėvėjusius elementus ar visą konstrukciją pašalinti pažeidų priežastis; įrengti naują konstrukciją;

perdaryti ar pakeisti konstrukciją

Šalitilčiai:

bordiūrų ir atitvarų mechaninės

pažeidos

dangos ir hidroizoliacijos pažeidos

turėklų susilankstymai, korozija

transporto smūgiai;

technologiniai pažeidimai

nekokybiškos medžiagos ir gaminiai

autoįvykiai; nekokybiškas antikorozinis padengimas

atnaujinti arba pakeisti

atnaujinti arba pakeisti

atnaujinti, dažyti

_____________


C priedas (informacinis)

 

Betono ir gelžbetonio konstrukcijų defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defekto rūšis

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

Plyšiai betone:

paviršiniai (iki 0,2-0,3 mm)

ištisiniai (gilieji)

(daugiau kaip 0,3 mm)

gamybos technologijos pažeidimai; aplinkos drėgmės ir temperatūros pokyčiai perkrovos (nuo išankstinio įtempimo jėgos, padidėjo ar atsirado naujos apkrovos, pasikeitė skaičiuojamosios schemos);

netolygus pagrindų sėdimas; autoįvykiai

paviršius glaistyti ar dažyti polimercementiniais dažais ar skiediniais injektuoti cementinius ar polimerinius klijus ar skiedinius

Paviršinės pažeidos (kavernos, numušti ar atplyšę kampai, briaunos, apsauginis sluoksnis)

gamybos, pervežimo, montavimo klaidos;

armatūros korozija; neteisingai paremti elementai (ne visai, ekscentriškai, neveikia

pakeisti silpną betoną, lieti ar kloti naują sluoksnį iš cementinio ar polimercementinio betono ar skiedinio paslankieji atraminiai guoliai); autoįvykiai

Betono nušarminimas (baltos dėmės, stalaktitai)

nuolatinis drėkinimas (nepakankama hidroizoliacija, blogai nuvedamas

atnaujinti hidroizoliaciją ir vandens nuvedimo įrenginius lietaus vanduo)

Armatūros korozija

nepakankamas betoninis apsauginis

sluoksnis (storis, tankis); drėkinimas, taip pat ir druskos tirpalais (nepakankama hidroizoliacija, blogai nuvedamas vanduo)

apsaugoti armatūrą, reikalui esant, pakeisti surūdijusius strypus; dažyti konstrukcijų paviršius

Įtemptosios armatūros korozija

blogai užinjektuoti kanalai; bloga hidroizoliacija (patenka vanduo ir druskų tirpalai)

užinjektuoti kanalus

_____________


D priedas (informacinis)

 

Plieninių perdangų, atraminių guolių ir šarnyrų defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defektai ir pažeidos

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

Metalo korozija

nekokybiškas antikorozinis padengimas;

nepakankama priežiūra

pašalinti korozijos priežastis; metalą valyti iki blizgesio ir perdažyti

Elementų susilankstymai

nepakankamas vietinis ar bendras elemento

atnaujinti arba pakeisti elementus pastovumas; elemento pertempimai; atsitiktiniai mechaniniai poveikiai konstrukcijas gaminant, montuojant arba eksploatuojant

Metalo plyšiai

nekokybiškas metalas, jo nuovargis; įtempių

sustiprinti elementą ar mazgą koncentracija; pažeista virinimo technologija

Kniedžių, varžtų, suvirinimo pažeidos

nekokybiškos medžiagos;

pakeisti jungtis įtempių koncentracija;

netinkama darbų technologija

Iškreipti atraminių guolių arba šarnyrų geometriniai parametrai

nekokybiškai pagaminta;

netiksliai sumontuota;

permontuoti, pakeičiant defektuotus elementus nepakankama priežiūra (užnešti žemėmis, sniegu, ledu)

Atsipalaidavę atraminių guolių ir šarnyrų varžtai

dinaminių apkrovų poveikis; nekokybiški varžtai

varžtus priveržti arba pakeisti naujais

_____________


E priedas (informacinis)

 

Medinių tiltų defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defektai ir pažeidos

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

Medienos puvimas, grybeliniai pažeidimai

nesandarūs (netikslūs) sujungimai;

bloga ventiliacija; nepakankama priežiūra: užnešta žemėmis, nuolatinė drėgmė

nudrožti pūvančią medieną ir dezinfekuoti antiseptinėmis priemonėmis; plyšius užtaisyti glaistais; apsaugoti nuo drėgmės;

stiprinti arba pakeisti naujais susilpnėjusius elementus

Išlinkę arba pasvirę > 1/100h mediniai poliai

nepakankamas pastovumas:

blogas ryšių arba templių prijungimas;

pagrindo paplovimas;

pylimo deformacijos

sustiprinti ryšių ir templių prijungimą ar įrengti papildomus ryšius;

užmesti akmenimis išplautą pagrindą;

stabilizuoti pylimo deformacijas

Medienos plyšiai (skilimas) >5 mm

nekokybiška mediena

plyšius užtaisyti glaistais ir suveržti apkabomis arba varžtais

Atsipalaidavę sujungimai, sandūrų dislokacijos

iškritę varžtai;

atsipalaidavę apkabos

priveržti arba pakeisti naujomis metalines jungimo priemones

Suglemžta mediena mazguose, kitos vietinės medienos pažeidos

netikslus montavimas;

perkrovos

stiprinti mazgus ar pažeistus ruožus

_____________


F priedas (informacinis)

 

Prietilčių defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defektai ir pažeidos

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

Dangos įdubimai tilto sujungime su pylimu

pasislinkusios arba suirusios pereinamosios plokštės; plaunamas gruntas po danga;

atstatyti pereinamąsias plokštes;

įrengti drenažą pylimo nuošliaužos

Suirę šlaitų ir kelkraščių sutvirtinimai,

išplauti konusai ir sankasa

netinkamai įrengta vandens nuleidimo ir drenažo sistema; užsiteršęs drenuojantis

užpilti išplovimus drenuojančiu gruntu ir sutvirtinti; įrengti vandens nutekėjimo latakus sluoksnis; nepakankama priežiūra

Suirę (paplauti) nulipimo laiptai

vandens poveikis;

atnaujinti nepakankama priežiūra

_____________


G priedas (informacinis)

 

Potiltės vandentekmės reguliavimo įrenginių defektai ir pažeidos, jų atsiradimo priežastys ir pašalinimo būdai

 

Defektai ir pažeidos

Pagrindinės atsiradimo priežastys

Rekomenduojami remonto būdai

Vagos, salpų prie atramų,

sutvirtinimai neatitinka esamų sąlygų;

užpilti akmenimis, betono luitais

dambų ir traversų išplovimai

netobula konstrukcija; netinkama priežiūra; potvyniai

 

Plaunami tilto kūgiai

neįrengtos vandens srauto reguliavimo priemonės;

sutvirtinti išplautas vietas blogas sutvirtinimas; nepakankama priežiūra

Tuštumos po plytelėmis, blokais,

nepakankamai sutankintas gruntas;

šalinti išplovimo priežastis

kūgio šlaitų tvirtinime

blogai užmonolitintos siūlės; nesutvarkytas

vandens nuvedimas; nepakankama priežiūra

______________