LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ

Į S T A T Y M A S

1991 m. vasario 12 d. Nr. I-1052

Vilnius

Šis įstatymas:

grindžiamas nuostata, kad valstybė globoja ir remia mokslą bei studijas kaip ypač svarbias Lietuvos Respublikos kultūros ir ūkio sritis;

įteisina mokslo ir studijų nedalomą vienovę;

atsižvelgia į būtinumą humanizuoti mokslą ir studijas, aktyvinti Lietuvos reikmes tenkinančią mokslinę veiklą, plačiau įsitraukti į pasaulinį mokslą;

pripažįsta mokslinius tyrimus kūrybinio darbo forma;

įtvirtina mokslininko akademinę laisvę, atsakomybę, profesines ir socialines veiklos garantijas.

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Mokslo ir studijų sistema

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą sudaro šios mokslo ir studijų institucijos:

aukštosios mokyklos;

mokslo institutai;

Lietuvos Mokslų Akademija;

kitos mokslo įstaigos;

mokslininkai ir jų grupės.

2 straipsnis. Mokslininkas

Mokslininkas yra asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą.

3 straipsnis. Mokslo įstaiga

Mokslo įstaiga – institucija, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai.

4 straipsnis. Aukštoji mokykla

Aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu bei mokslininkus, atliekanti mokslinius tyrimus ir kitą kūrybinį darbą.

Studijos – aukštojo mokymo, mokslininkų rengimo ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu tobulinimosi bei perkvalifikavimo procesas. Studijuojančiųjų (studentų, doktorantų, stažuotojų, rezidentų ir kitų) priėmimo sąlygas, suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, studijų formas ir turinį, atsižvelgdamos į valstybės reikmes, nustato mokslo ir studijų institucijos. Reikalavimai stojantiesiems į aukštosios mokyklos pirmąjį kursą turi atitikti vidurinio mokslo programas.

5 straipsnis. Mokslo institutas

Mokslo institutas yra mokslo įstaiga, kuri atlieka mokslinius tyrimus ir kartu su aukštąja mokykla rengia mokslininkus bei padeda aukštosioms mokykloms rengti specialistus.

6 straipsnis. Lietuvos Mokslų Akademija

Lietuvos Mokslų Akademija yra valstybės remiama institucija, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvos Mokslų Akademija veikia pagal savo statutą, kurį priima ir keičia Mokslų Akademijos visuotinis susirinkimas, o tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

7 straipsnis. Mokslininkų ir studijuojančiųjų visuomeninės organizacijos

Mokslininkų ir studijuojančiųjų visuomeninės organizacijos (sąjungos, mokslų akademijos, rektorių konferencijos, draugijos ir pan.) steigiamos jų iniciatyva profesiniams, kūrybiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti. Šios organizacijos veikia pagal savo statutus (įstatus), kuriuos priima suvažiavimuose (konferencijose) ir registruoja įstatymų nustatyta tvarka.

II. LIETUVOS MOKSLO TARYBA

8 straipsnis. Mokslo ir studijų savivalda

Lietuvos Mokslo taryba – savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo ir bei finansavimo klausimais.

9 straipsnis. Lietuvos Mokslo Tarybos sudarymas ir veikla

Lietuvos Mokslo Taryba sudaroma ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintus nuostatus.

10 straipsnis. Lietuvos Mokslo Tarybos kompetencija

Lietuvos Mokslo Taryba:

teikia mokslo sričių plėtotės kryptis bei įvertina valstybines mokslo programas;

teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybės biudžeto projektui sudaryti;

įvertina finansavimo paskirstymą mokslui ir studijoms, taip pat mokslo ir studijų infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti;

organizuoja Lietuvos ūkio, kultūros ir socialinės sferos plėtotės programų mokslinę ekspertizę;

teikia siūlymus steigti, reorganizuoti arba likviduoti mokslo ir studijų institucijas;

teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas dėl mokslo ir studijų institucijų teisės suteikti mokslo laipsnius arba pedagoginius (mokslo) vardus.

11 straipsnis. Lietuvos Mokslo Tarybos teisės

Lietuvos Mokslo Taryba turi teisę:

gauti iš valstybės valdymo įstaigų ir mokslo bei studijų institucijų informaciją ir statistinius duomenis savo kompetencijos klausimais;

nagrinėti ginčus, kylančius įgyvendinant mokslo ir studijų institucijų statutus (įstatus).

III. MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOS

12 straipsnis. Valstybinė mokslo ir studijų įstaiga

Valstybinė mokslo ir studijų įstaiga steigiama (įgyjama) valstybės lėšomis. Šiai įstaigai valstybė steigimo (perregistravimo) aktu perduoda valdyti ir naudoti valstybės turtą.

13 straipsnis. Nevalstybinė mokslo ir studijų institucija

Visuomeninių organizacijų, privačių, mišrių, bei tarptautinių mokslo ir studijų institucijų veiklos pobūdį, kompetenciją ir teises nustato jų steigėjai ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Tarptautinės arba bendros su užsienio partneriais mokslo ir studijų institucijos savo veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą.

14 straipsnis. Mokslininko teisė dirbti privačiai

Mokslininkas (mokslininkų grupė) įstatymų nustatyta tvarka gali veikti privačios mokslo ir studijų institucijos teisėmis.

15 straipsnis. Institucijų steigimo tvarka

Valstybines aukštąsias mokyklas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Kitas valstybines mokslo ir studijų įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigiamos, gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją.

Nevalstybinės mokslo įstaigos kuriamos steigėjų sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Kvalifikacinius reikalavimus aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu.

16 straipsnis. Institucijų savarankiškumas

Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybiniai mokslo institutai turi autonomiją, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir patvirtintame institucijos statute. Jų veiklą valstybė gali reguliuoti subsidijomis, valstybės finansuojamais užsakymais (sutartimis) bei kitomis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytomis priemonėmis.

Aukščiausias valstybinės aukštosios mokyklos ir mokslo instituto sprendžiantysis organas yra taryba (senatas), kurią renka mokslo laipsnį ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys institucijos darbuotojai. Taryba (senatas) paprasta balsų dauguma renka arba skiria institucijos vadovą (rektorių, direktorių) ir tvirtina jo pavaduotojus. Tarybos (senato) ir institucijos vadovas negali būti tas pats asmuo.

Kitų mokslo įstaigų savarankiškumo ribas, valdymo struktūrą ir formavimo tvarką nustato jų įstatai ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

17 straipsnis. Institucijų statutai bei įstatai

Mokslo ir studijų institucijos statutas yra teisinis aktas, kuris reglamentuoja aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų veiklą, o įstatai – kitų mokslo įstaigų veiklą.

Steigiamos institucijos statuto (įstatų) projektą rengia steigėjo paskirta laikinoji (steigiamoji) taryba, o tvirtina steigėjas.

Veikiančios institucijos statutą priima arba keičia institucijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkimas (konferencija) paprasta balsų dauguma arba jo pavedimu – taryba (senatas) dviejų trečdalių balsų dauguma.

Mokslo ir studijų institucijos statute turi būti nurodyta:

1) institucijos pavadinimas;

2) adresas;

3) pagrindiniai veiklos tikslai, mokslinės ir mokomosios veiklos pobūdis;

4) institucijos turtas, įskaitant perduotus jai naudotis žemės sklypus, ir to turto naudojimo sąlygos;

5) tarybos (senato) ir valdymo organų kompetencija, jų sudėtis ir sudarymo tvarka.

Kitų institucijų įstatai sudaromi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus tipinius įstatus.

Statutuose (įstatuose) taip pat gali būti išdėstytos ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams ir tarptautinėms sutartims.

Valstybinių aukštųjų mokyklų statutus tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o valstybinių mokslo institutų statutus – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kitų mokslo ir studijų institucijų įstatai bei jų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų institucija, išskyrus privačiąją, nuo statuto patvirtinimo ar įstatų įregistravimo dienos turi juridinio asmens teises.

18 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos formos

Mokslo ir studijų institucija savarankiškai nustato savo struktūrą ir ryšius su kitais (taip pat ir užsienio) partneriais. Ji gali steigti ir turėti mokslo bei mokymo centrus, institutus, klinikas, bandymų stotis, fakultetus, katedras, laboratorijas, observatorijas, muziejus, botanikos sodus, bibliotekas, informacinius centrus, įmones, eksperimentinius ir mokomuosius ūkius bei kitus mokslui ir studijoms reikalingus padalinius.

19 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų turtas

Mokslo ir studijų institucijų turtą sudaro intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės), žemė, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šį turtą institucijos naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės mokslo ir studijų įstaigos joms paskirtu valstybės turtu naudojasi neatlyginamai ir privalo jį išsaugoti bei gausinti.

20 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų asociacijos

Mokslo ir studijų institucijos arba jų padaliniai bendriems mokslo ir studijų bei ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti gali jungtis tarpusavyje arba su kitomis įstaigomis ar įmonėmis įvairių formų nuolatiniais arba laikinais asociaciniais ryšiais. Tokiu atveju sudaroma sutartis, kurią tvirtina susijungiančiųjų institucijų tarybos (senatai). Asociacijų tikslai, valdymo struktūra, kompetencija, veikla ir likvidavimo sąlygos nustatomos sutartyje.

Mokslo ir studijų institucijų asociacijų sutartys registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų asociacijos įgyja juridinio asmens teises nuo įregistravimo dienos sutartyje numatytais atvejais.

Valstybė remia asociacijas, kurios sudaromos siekiant studijų ir mokslo integracijos.

IV. MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS

21 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų finansavimo šaltiniai

Mokslo ir studijų institucijos gali gauti valstybės subsidijas, mokslo ir studijų fondų bei rėmimo (šalpos) lėšas, taip pat naudoti kitas lėšas. Mokslo ir studijų institucijos gali vykdyti valstybines mokslo ir kitų krypčių plėtotės programas, užsakymus pagal sutartis (taip pat ir su kitų valstybių organizacijomis) bei dalyvauti tarptautinėse mokslo programose.

Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės sferos, sveikatos, gamtos apsaugos ir kitų sričių plėtotės programoms reikalingi taikomieji moksliniai tyrimai finansuojami iš asignavimų toms programoms vykdyti bei ūkio plėtotei reguliuoti.

22 straipsnis. Biudžetiniai asignavimai

Biudžetiniai asignavimai skiriami studijoms, fundamentiniams tyrimams ir Lietuvos Respublikai būtiniems taikomiesiems tyrimams finansuoti.

Valstybė visada pripažįsta lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros fundamentinių tyrimų prioritetą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba tvirtina bendrą asignavimų mokslui ir studijoms sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Mokslo Tarybos atliktą finansavimo projektų ekspertizę, paskirsto biudžetines subsidijas mokslo ir studijų institucijoms, asignavimus valstybinėms mokslo programoms, mokslo ir studijų fondams, mokslo ir studijų infrastruktūrai bei kitoms mokslo ir studijų reikmėms.

23 straipsnis. Valstybinės subsidijos mokslo ir studijų institucijoms

Valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams, kurių sąrašą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tiekimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, skiriamos subsidijos. Minimalus šių subsidijų dydis nustatomas institucijos steigimo (perregistravimo) metu.

24 straipsnis. Valstybinės mokslo programos

Valstybinių mokslo programų sudarymą ir jų vykdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sutartys valstybinėms mokslo programoms vykdyti sudaromos konkurso tvarka.

25 straipsnis. Mokslo ir studijų fondai

Mokslo ir studijų fondai skiriami fundamentinių tyrimų, naujų mokslo krypčių paieškų bei mokslininkų rengimo papildomam finansavimui.

Valstybinių mokslo ir studijų fondų valdybas ir veiklos nuostatus Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Firmos, įmonės, kitos organizacijos bei privatūs asmenys gali remti valstybinius mokslo ir studijų fondus arba steigti savo fondus tikslinėms programoms vykdyti. Juridiniams bei fiziniams asmenims, kurie remia mokslo ir studijų fondų veiklą, valstybė teikia mokesčių lengvatas.

26 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų finansinė veikla

Mokslo ir studijų institucijos disponuoja turimomis lėšomis statutų (įstatų) nustatyta tvarka. Jos turi teisę nustatyti įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius potvarkius), taip pat realizuoti mokslinę produkciją ir gaminius.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų ūkinės ir komercinės veiklos pelno dalis, skirta moksliniams tyrimams ir studijoms finansuoti, neapmokestinama.

V. STUDIJŲ KVALIFIKACINIŲ IR MOKSLO LAIPSNIŲ

BEI VARDŲ SISTEMA

27 straipsnis. Studijų kvalifikaciniai laipsniai

Lietuvoje pripažįstamos vienos, dviejų ir kelių pakopų studijos, kurias baigus, gali būti suteikiami bakalauro, magistro arba kiti kvalifikaciniai laipsniai. Kvalifikacinius šių laipsnių reikalavimus Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28 straipsnis. Mokslo laipsniai

Lietuvos Respublikos suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.

29 straipsnis. Mokslininkų rengimas

Mokslų daktarai rengiami doktorantūroje. Mokslo ir studijų institucijos parengtus doktorantūros ir habilitacijos nuostatus Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

30 straipsnis. Mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarka

Mokslo laipsnius teikia mokslo ir studijų institucijos, kurioms šią teisę suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokslo laipsnių suteikimo ir nostrifikavimo tvarką Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31 straipsnis. Pedagoginiai (mokslo) vardai

Lietuvos Respublikoje suteikiami docento ir profesoriaus pedagoginiai (mokslo) vardai. Pedagoginių (mokslo) vardų kvalifikacinius reikalavimus ir suteikimo bei nostrifikavimo tvarką Lietuvos Mokslo Tarybos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

32 straipsnis. Mokslo laipsnių ir pedagoginių (mokslo) vardų valstybinė registracija

Lietuvos Respublikoje suteikti arba nostrifikuoti mokslo laipsnių ir pedagoginių (mokslo) vardų diplomai (atestatai) registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikoje pripažįstami kitose valstybėse įgyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įregistruoti mokslo laipsnių ir pedagoginių (mokslo) vardų diplomai (atestatai).

VI. STUDIJUOJANČIŲJŲ IR MOKSLININKŲ PROFESINĖS

BEI SOCIALINĖS GARANTIJOS

33 straipsnis. Studijuojančiųjų teisės ir pareigos

Kiekvienas visuomenės narys pagal savo kompetenciją ir žinias turi teisę tapti studijuojančiuoju.

Mokslo ir studijų institucijų studijuojančiųjų teises ir pareigas reglamentuoja institucijų statutai (įstatai).

34 straipsnis. Studijuojančiųjų stipendijos

Studijuojantieji gali gauti įmonių, aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, valstybės bei kitas stipendijas.

Valstybės stipendijos skiriamos studentams ir doktorantams, negaunantiems kitų stipendijų. Valstybės stipendijos mokamos iš mokslo ir studijų institucijoms skirtų valstybės subsidijų ir asignavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitų stipendijų dydžius ir skyrimo tvarką nustato stipendijų steigėjai.

35 straipsnis. Mokslininko teisės

Mokslininkai turi lygias teises, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus bei tautybę, taip pat pilietybę, dalyvauti konkursuose darbui valstybinėse mokslo ir studijų įstaigose gauti.

Mokslininkas turi teisę:

dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvoje ir užsienyje;

skelbti savo mokslinius darbus;

gauti iš valstybinių įstaigų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jei tokia informacija yra valstybinė ar kitaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės reglamentuota paslaptis, ji teikiama ir naudojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

dalyvauti priimant sprendimus dėl savo institucijos statuto (įstatų) turinio ir veiklos plano;

dalyvauti įvairiuose mokslininkų profesiniuose bei visuomeniniuose susivienijimuose ir organizacijose, tarp jų ir esančiuose užsienyje.

Mokslininkui garantuojama:

kūrybos ir intelektualaus darbo produkto autorystės normos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse;

nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų;

apsauga nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybinė ar kitaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės reglamentuota paslaptis.

36 straipsnis. Mokslininko atsakomybė

Mokslininkas privalo vykdyti mokslo ir studijų institucijų statutuose (įstatuose) nustatytus sutartinius ir kitaip savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus bei funkcijas. Už tokių įsipareigojimų ar funkcijų nevykdymą mokslininkas atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Mokslininkas privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų.

37 straipsnis. Socialinės garantijos

Mokslo ir studijų darbuotojų užimtumą ir kitus darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Be to, mokslo ir studijų institucijos savo statutuose (įstatuose) numato sąlygas, kurias įvykdęs, mokslininkas negali būti atleistas iš einamų neadministracinių pareigų institucijos iniciatyva, taip pat gali numatyti ir kitokias socialines garantijas.

Mokslininko atleidimo iš darbo ginčus nagrinėja teismas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________