LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL BUITIES, SANITARINIŲ IR HIGIENOS PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMŲ

2003 m. balandžio 24 d. Nr. 501

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 267 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501

BUITIES, SANITARINIŲ IR HIGIENOS PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai reglamentuoja buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimą veikiančiuose, statomuose ir įrengiamuose įmonių pastatuose ar patalpose.

2. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos skirtos darbuotojų asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui ir sveikatos priežiūrai. Šioms patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės patalpos, jose įrengiamos prausyklos, dušai, tualetai, asmens higienos patalpos.

II. PATALPŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

3. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos įrengiamos atsižvelgiant į įmonėje vykstančius gamybos procesus:

3.1. kurie gali:

3.1.1. užteršti kūną, darbo drabužius kenksmingomis cheminėmis medžiagomis;

3.1.2. sudaryti šilumos perteklių arba nepalankias oro sąlygas;

3.1.3. užteršti kūną, darbo drabužius kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu;

3.2. kuriems gali prireikti ypatingų gaminamos produkcijos švaros ir sterilumo sąlygų (maisto, kosmetikos, medicinos produkcijos gamyba).

4. Jeigu gamybos procesai keli, laikomasi griežtesnių reikalavimų.

5. Pereigos į atskirai esančias buities, sanitarines ir higienos patalpas turi būti apsaugotos nuo skersvėjų ir kritulių, oro temperatūra pereigose šaltuoju laikotarpiu turi būti ne žemesnė kaip +10 ^oC.

6. Atstumas nuo darbo vietų gamybos patalpose iki tualetų, poilsio patalpų turi būti ne didesnis kaip 75 metrai, o nuo darbo vietų įmonės aikštelėse – ne didesnis kaip 150 metrų.

7. Gamybos pastatuose, kuriuose įrengtos darbo vietos asmenims su negalia, turi būti sudarytos sąlygos šiems asmenims į juos patekti, laisvai juose judėti ir naudotis visomis jų patalpomis.

8. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpų grindys ir sienos turi būti lygios, lengvai valomos, o dušuose, prausyklose, tualetuose – ir plaunamos.

9. Dirbtinis prausyklų, tualetų, dušų, persirengimo patalpų apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 100 lx, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpų arba vietų – ne mažesnis kaip 50 lx, poilsio ir maitinimo patalpų – ne mažesnis kaip 200 lx.

10. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos šildomos ir vėdinamos turi būti pagal teisės aktų reikalavimus. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų našumas ir jų schemos turi būti tokios, kad patalpos oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas, teršalų koncentracija nurodytųjų patalpų ore neviršytų nustatytųjų higienos normų, oro kokybė kiekvienoje patalpoje būtų tokia, kad nekiltų pavojaus sveikatai ir nesusidarytų nepalankios sanitarijos ir higienos sąlygos, nekiltų gaisro ir sprogimo pavojaus.

11. Dušų ir tualetų vėdinimo sistemos turi būti atskiros nuo kitų pastato patalpų.

12. Persirengimo patalpos, dušai, prausyklos, tualetai turi būti įrengti atskirai moterims ir vyrams.

III. POILSIO PATALPOS

13. Poilsio patalpose turi būti pakankamai stalų ir kėdžių su atramomis, tiek, kiek asmenų dirba didžiausioje darbo pamainoje.

14. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos sąlygos pailsėti atsigulus.

15. Jeigu gamybos patalpose dėl technologinio proceso ypatumų nėra natūralaus apšvietimo, jis turi būti įrengtas poilsio patalpose.

16. Poilsio patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,9 kv. metro vienam darbuotojui, skaičiuojant pagal didžiausią darbo pamainos darbuotojų skaičių.

17. Darbuotojams, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose, kai darbo aplinkos temperatūra žemesnė nei – 10 ^oC, turi būti įrengtos poilsio patalpos, kuriose oro temperatūra, santykinis drėgnumas, judėjimo greitis ir šiluminio spinduliavimo intensyvumas atitiktų higienos normų reikalavimus.

IV. PERSIRENGIMO, DRABUŽIŲ, AVALYNĖS IR ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ LAIKYMO PATALPOS ARBA VIETOS

18. Prie persirengimo patalpų įrengiamos darbo drabužių, avalynės ir asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos ar vietos, tualetai, avalynės valymo, plaukų džiovinimo vietos.

19. Jeigu darbo drabužiai valomi ar jų kenksmingumas šalinamas po kiekvienos darbo pamainos, prie persirengimo patalpų turi būti įrengtos darbo drabužių priėmimo ir išdavimo patalpos.

20. Įmonės buities, sanitarinių ir higienos patalpų plotas vienam darbuotojui turi būti ne mažesnis kaip:

20.1. 0,35 kv. metro – drabužių persirengimo patalpos;

20.2. 0,02 kv. metro – asmeninių apsaugos priemonių išdavimo patalpos;

20.3. 0,07 kv. metro – asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos;

20.4. 0,15 kv. metro – darbo drabužių džiovinimo ir dulkių pašalinimo arba asmeninių apsaugos priemonių kenksmingumo pašalinimo patalpų.

21. Vienam darbuotojui turi būti skiriama viena rakinama drabužių spintelė. Kai dirbama su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, nešvaros ar drėgmės sąlygomis, kasdieniniams ir darbo drabužiams turi būti įrengtos atskiros rakinamos spintelės. Atstumas tarp spintelių eilių drabužinėse turi būti ne mažiau kaip 1,4 metro. Persirengimo patalpose turi būti įrengtos sėdimosios vietos.

V. PRAUSYKLOS

22. Atstumas tarp praustuvių ir rankų, kojų vonelių ašių turi būti ne mažesnis kaip 0,65 metro, tarp jų eilių – ne mažesnis kaip 2 metrai.

23. Viena praustuvė skiriama:

23.1. 7 darbuotojams, dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu;

23.2. 10 darbuotojų, dirbančių nepalankiomis oro sąlygomis arba esant šilumos pertekliui;

23.3. 20 darbuotojų, dirbančių su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius.

24. Darbuotojams, dirbantiems su įrenginiais, sukeliančiais rankų ir viso kūno vibraciją, prausykloje įrengiamos vonelės rankoms ir kojoms. Viena rankų vonelė įrengiama 3 darbuotojams, kurių rankas veikia vibracija. Viena kojų vonelė įrengiama 40 darbuotojų, kurių visą kūną veikia vibracija.

VI. DUŠAI

25. Dušų skaičius priklauso nuo didžiausio darbo pamainos darbuotojų skaičiaus ir gamybos proceso pobūdžio. Vienas dušas skiriamas:

25.1. 15 darbuotojų, dirbančių su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius;

25.2. 5 darbuotojams, dirbantiems nepalankiomis oro sąlygomis arba esant šilumos pertekliui;

25.3. 3 darbuotojams, dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu.

26. Kiekvienas dušas privalo turėti šilto ir šalto vandens maišytuvą.

27. Prie dušų turi būti persirengimo patalpa su suolais, drabužių pakabomis, lentynėlėmis.

VII. TUALETAI

28. Jeigu gamybos pastatas daugiaaukštis, tualetai turi būti įrengti kiekviename aukšte.

29. Tualeto patalpoje turi būti tualeto kabina(-os), rankų praustuvės, skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatoriai, elektriniai džiovintuvai arba vienkartinių rankšluosčių, servetėlių.

30. Moterų tualete rekomenduojama įrengti higieninio dušo kabiną.

31. Sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo didžiausio darbo pamainos darbuotojų skaičiaus:

31.1. vienas unitazas skiriamas 18 vyrų arba 12 moterų;

31.2. vienas pisuaras skiriamas 18 vyrų;

31.3. viena rankų praustuvė skiriama 48 vyrams arba moterims.

VIII. DARBO MEDICINOS PUNKTO PATALPOS

32. Darbo medicinos punkto patalpos (toliau vadinama – medicinos punktas) skirtos darbuotojų sveikatai prižiūrėti. Medicinos punkte turi būti šios patalpos: laukiamasis, pacientų priėmimo kabinetas, procedūrų kabinetas, personalo kambarys, medicinos gaminių sandėlis, valymo inventoriaus laikymo patalpa, tualetas.

33. Medicinos punkte gali būti įrengtos papildomos patalpos: registratūra, fizioterapijos, gydomojo masažo, gydomosios fizinės kultūros ir relaksacijos kambariai, pirtis (sauna).

34. Medicinos punkto patalpos turi būti ne mažesnės kaip: laukiamasis – 8 kv. metrų, pacientų priėmimo kabinetas – 10 kv. metrų, procedūrų kabinetas – 14 kv. metrų, personalo kambarys – 8 kv. metrų, medicinos gaminių sandėlis – 6 kv. metrų, valymo inventoriaus laikymo patalpos – 3 kv. metrų, tualetas (pacientams, medicinos personalui) – 3 kv. metrų.

35. Medicinos punkte privalo būti vaistų, akušerio rinkinys, medicinos instrumentai, šaldytuvas medikamentams, medžiagos ir inventorius pirmajai medicinos pagalbai suteikti ir nuolatinei darbuotojų sveikatos priežiūrai.

36. Procedūrų kabinete turi būti 2 praustuvės, skirtos rankų higienai ir medicinos instrumentų priežiūrai. Procedūrų kabinetui turi būti tiekiamas karštas vanduo.

37. Būtina užtikrinti, kad į medicinos punkto patalpas galima būtų patekti su neštuvais.

IX. MAITINIMO PATALPOS

38. Turi būti įrengtos darbuotojų maitinimo patalpos: valgyklos, bufetai arba valgymo kambariai.

39. Valgymo kambaryje turi būti praustuvė, maisto šildymo įrenginys, šaldytuvas, stalai ir kėdės.

40. Valgymo kambaryje vienam darbuotojui turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 kv. metras, o viso kambario plotas – ne mažesnis kaip 12 kv. metrų.

X. GERIAMOJO VANDENS ĮRENGINIAI

41. Geriamojo vandens įrenginiai skirti darbuotojų fiziologinėms reikmėms tenkinti. Praustuvės, esančios prausyklose, tualetuose, prie geriamojo vandens įrenginių nepriskiriamos.

42. Geriamojo vandens įrenginių grupės yra:

42.1. stacionarūs vandens tiekimo įrenginiai su rankiniais, kojiniais ir kitais čiaupų valdymo įtaisais;

42.2. stacionarūs automatiniai geriamojo vandens įrenginiai:

42.2.1. gėlojo vandens;

42.2.2. sūraus vandens (karštuosiuose cechuose);

42.2.3. vandens, prisotinto angliarūgšte (gali būti įrengti papildomai);

42.3. stacionarios arba mobiliosios uždaros vandens talpyklos (kai vanduo netiekiamas centralizuotai).

43. Geriamojo vandens įrenginiai turi būti žymimi ženklu „Geriamasis vanduo“.

44. Darbuotojai turi turėti pakankamai geriamojo vandens įrenginių.

45. Geriamojo vandens įrenginiai turi būti įrengti prie gamybos patalpų arba poilsio patalpose.

46. Stacionarius geriamojo vandens įrenginius draudžiama įrengti:

46.1. cheminių nuodingų ir pavojingų medžiagų gamybos ir sandėliavimo patalpose;

46.2. prie intensyvaus transporto naudojimo vietų;

46.3. prie pavojingų įrenginių.

47. Tiekiamas vanduo turi atitikti geriamojo vandens higienos ir kokybės reikalavimus.

______________