LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL GRŪDŲ BANDINIŲ ĖMIMO IŠ AUTOTRANSPORTO PRIEMONIŲ, MAIŠŲ IR SAMPILŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. birželio 1 d. Nr. 239

Vilnius

 

 

Atsižvelgdamas į tai, kad LST 1570:1999 „Grūdų bandinių ėmimas“ nustato tiktai grūdų bandinių ėmimo iš vagonų ir laivų tvarką,

Tvirtinu Grūdų bandinių ėmimo iš autotransporto priemonių, maišų ir sampilų taisykles (priedas).

 

 

 

L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                           EDVARDAS MAKELIS


 

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 06 01 įsakymu Nr. 239

 

GRŪDŲ BANDINIŲ ĖMIMO IŠ AUTOTRANSPORTO PRIEMONIŲ,

MAIŠŲ IR SAMPILŲ TAISYKLĖS

 

1. Taikymo sritis

 

Šios taisyklės papildo LST 1570 Grūdų bandinių ėmimas ir taikomos imant autotransportu gabenamų arba sandėliuose laikomų varpinių javų grūdų bandinius, skirtus jų kokybei nustatyti. Jis netaikomas sėkliniams grūdams.

 

2. Terminai ir jų apibrėžimai

 

Šiose taisyklėse, be LST 1570 terminų, papildomai vartojami šie terminai:

2.1. Laboratorinis paros bandinys

Laboratorinis bandinys sudaromas per operatyvinę parą, kai vienas ūkio subjektas pristato daugiau nei vieną partiją tos pačios javų rūšies grūdų.

2.2. Operatyvinė para

Nuo nustatytos valandos skaičiuojamos 24 valandos, kurių metu sudaromas laboratorinis paros bandinys.

2.3. Mėginys

Laboratorinio bandinio dalis, kurioje nustatoma analitė arba matuojamas kitas dydis.

 

3. Bendrieji reikalavimai

 

Bandinius turi imti grūdus superkančios (laikančios, perdirbančios, siunčiančios) įmonės darbuotojai, supažindinti su bandinių ėmimo taisyklėmis. Bandinių ėmimą gali stebėti grūdų pirkliai, savininkai, pardavėjai, kontrolės darbuotojai. Jei sutartyje numatyta, bandinius kartu turi imti inspektoriai, paskirti pirkėjų ir pardavėjų, arba inspektorius, paskirtas susitarus abiem šalims.

Esant nesutarimams dėl grūdų kokybės įvertinimo, šalys kartu atlieka pakartotinį jų kokybės įvertinimą. Nesutarus dėl pakartotinio tyrimo rezultatų, kreipiamasi į Valstybinę grūdų inspekciją ir kitas valstybės įgaliotas kontroliuojančias institucijas arba akredituotą laboratoriją.

 

4. Įranga

 

Naudojama įranga nurodyta LST 1570, taip pat zondai, sandėlio zondai ir įvairių tipų mechaniniai ėmikliai.

 

5. Autotransportu gabenamų grūdų bandinių ėmimo metodai

 

5.1. Išsėmos gabenant betarius grūdus

5.1. Jei sutartyje nėra specialių reikalavimų, grūdų bandiniai imami iš kiekvienos autotransporto priemonės.

5.2. Kraunant grūdus į autotransporto priemones arba iš autotransporto priemonių, bandiniui sudaryti išsėmos imamos vienodais laiko tarpais, atsižvelgiant į grūdų perkrovimo greitį.

5.3. Iš pakrautos automašinos bandiniui sudaryti išsėmos imamos zondu iš viršutinio ir apatinio sampilo sluoksnių nurodytuose taškuose.

Mechaniniu bandinių ėmikliu išsėmos imamos per visą sampilo gylio iš tiek pat arba daugiau taškų, bet gali būti taikomas ir kitas taškų išdėstymas.

 

Automašinos, kurių kėbulo ilgis iki 3,5 m:

keturi išsėmų ėmimo taškai

((0,5 – 1) m nuo priekinio ir galinio bortų

bei 0,5 m nuo šoninių bortų).

 

Automašinos, kurių kėbulo ilgis nuo 3,5 m iki 4,5 m:

šeši išsėmų ėmimo taškai

(atstumai pagal D paveikslą).

 

Automašinos, kurių kėbulo ilgis 4,5 m ir daugiau:

aštuoni išsėmų ėmimo taškai

(atstumai pagal D paveikslą).

 

5.2. Išsėmos gabenant grūdus maišuose

Jei sutartyje nėra specialių reikalavimų, bandiniui sudaryti išsėmos imamos maišų zondu iš įvairių maišo vietų (pavyzdžiui, iš viršutinės, vidurinės ir apatinės dalies). Maišų, iš kurių turi būti imamos išsėmos, skaičius nurodytas LST 1570.

 

6. Sampiluose laikomų grūdų bandinių ėmimo metodai

 

6.1. Kai grūdų, laikomų sandėliuose, sampilo aukštis yra iki 1,5 m, išsėmos imamos zondu. Esant aukštesniems sampilams, naudojami cilindriniai ėmikliai arba sandėlio zondai su prisukamais strypais.

6.2. Grūdų sampilas dalijamas į 200 m2 ploto sekcijas. Kiekvienoje sekcijoje išsėmos imamos nurodytuose šešiuose taškuose 1m atstumu nuo sandėlio sienų arba sekcijos kraštų.

Kiekviename taške išsėmos imamos iš viršutinio sluoksnio 10–15 cm gylyje, vidurinio ir giluminio (esančio prie grindų) sluoksnių. Bendra išsėmų masė kiekvienoje sekcijoje turi būti ne mažesnė kaip 2 kg.

 

 

6.3. Jei sandėlio sekcijos plotas yra mažesnis kaip 200 m2, išsėmos taip pat imamos nurodytuose taškuose aprašytu 6.2 p. būdu.

 

7. Bendrasis bandinys

 

Bendrasis bandinys sudaromas sujungiant ir labai gerai sumaišant visas partijos išsėmas.

 

8. Laboratorinis bandinys

 

8.1. Sudarant reikiamą laboratorinių bandinių skaičių, bendrasis bandinys dalijamas naudojant LST 1570 nurodytą įrangą. Priklausomai nuo turimos įrangos dalijama rankiniu būdu arba dalytuvais.

 

8.2. Rankinis būdas

 

Bendrasis bandinys išpilamas ant lygaus paviršiaus. Suformuojamas kvadratas. Po to jis kruopščiai sumaišomas dviem medinėmis plokštelėmis. Po sumaišymo iš grūdų vėl sudaromas vienodo aukščio kvadratas, kuris medine plokštele dviem įstrižainėmis dalijamas į keturis trikampius. Dviejų priešingose pusėse esančių trikampių grūdai yra atmetami, o iš grūdų likusiuose trikampiuose tuo pačiu būdu sudaromas naujas kvadratas, atliekamas jo dalijimas, grūdų atrinkimas. Ši operacija kartojama tol, kol dviejuose trikampiuose liks grūdų kiekis, atitinkantis laboratorinio bandinio masę, pateiktą 1 lentelėje.

8.3. Laboratorinių bandinių skaičius, reikalingas analizei ir arbitražui, turi būti numatytas sutartyje arba tarpusavio susitarime tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pardavėjui pageidaujant, jam pateikiamas užplombuotas kontrolinis laboratorinis bandinys.

8.4. Laboratorinio (vidutinio) bandinio analizės schema pateikta A priede.

 

9. Laboratorinis paros bandinys

 

Laboratorinis paros bandinys reikalingas tuo atveju, kai vienas ūkio subjektas (pardavėjas) per operatyvinę parą pristato daugiau nei vieną partiją tos pačios javų rūšies grūdų. Jis sudaromas išskiriant rankiniu būdu arba dalytuvu iš atskirų partijų bendrųjų bandinių atitinkamą kiekį grūdų – ne mažiau kaip 100 g iš kiekvienos tonos (atsižvelgiant į numatytą laboratorinių bandinių skaičių).

Bendrasis bandinys, paimtas iš pristatytos pirmosios grūdų partijos, išlaikomas iki laboratorinio paros bandinio sudarymo pabaigos tam, kad būtų panaudotas šios partijos analizei, jeigu daugiau grūdų nebus pristatyta. Sudarant laboratorinius paros bandinius, kiekvienam siuntėjui skiriamos dvi laboratorinės talpyklos: viena – pirmosios partijos bendrajam bandiniui, kita – laboratoriniam paros bandiniui. Šių talpyklų etiketėse, be kitų būtinų rekvizitų, turi būti nurodytas bandinio tipas. Operatyvinės paros pabaigoje iš šiose talpyklose esančių grūdų pagal 8 punktą sudaromi laboratoriniai paros bandiniai, visiškai atitinkantys pristatytų grūdų partijų kokybę.

 

10. Bandinių masės

 

1 lentelėje nurodytos bandinių masės tinka visų varpinių javų grūdams.

 

1 lentelė

 

Bandinių masės

 

Partija

Išsėma

Bendrasis bandinys

Laboratorinis arba laboratorinis paros bandinys

iki 100 tonų

0,2 kg (mažiausia)

20 kg (didžiausias)

2 kg (mažiausias)

 

Kai kuriais atvejais priklausomai nuo atliekamų tyrimų gali būti reikalingas didesnės arba mažesnės masės laboratorinis bandinys.

 

11. Bandinių pakavimas ir ženklinimas

 

Bandiniai pakuojami ir ženklinami pagal LST 1570.

Ženklinant laboratorinį paros bandinį, etiketėje galima pateikti mažiau informacijos, bet būtina nurodyti:

- siuntėją ir jo adresą;

- gavėją ir jo adresą;

- grūdų pavadinimą;

- atpažinimo ženklą arba partijos numerį;

- bandinio ėmimo datą;

- bandinio ėmimo vietą;

- bandinio tipą;

- asmens, ėmusio bandinį, vardą ir pavardę.

 

12. Bandinių laikymas

 

Laboratorinis bandinys laikomas ne mažiau kaip 24 h nuo analizės atlikimo, laiką skaičiuojant nuo kitos paros 000 h. Visi kiti bandiniai laikomi numatytą sutartyje laiką.

 

13. Bandinių išsiuntimas

 

Ginčo atveju laboratoriniai bandiniai turi būti išsiunčiami tyrimams kaip galima greičiau, ir tik išskirtiniais atvejais leidžiama išsiųsti praėjus 48 h nuo jų ėmimo (neįskaitant išeiginių dienų).

_____________


 

Priedas

 

Laboratorinio bandinio analizės schema

 

_____________