LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ENERGETIKOS OBJEKTŲ, VAMZDYNŲ IR ELEKTROS TIEKIMO LINIJŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1998 m. balandžio 24 d. Nr. 151
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi,
1. Patvirtinti šias energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisykles:
2. Pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1993 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles (Žin., 1993, Nr. 59-1180).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151
ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS TAISYKLĖS
1. Šios taisyklės parengtos siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant elektros tinklus nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taip pat arti elektros tinklų atliekant darbus bei kitokią veiklą.
Šiose taisyklėse elektros tinklai yra visų įtampų elektros oro, oro kabelių ir kabelių linijos, transformatorių pastotės, transformatorinės ir skirstomieji įrenginiai.
Už elektros tinklų apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat darbuotojai, eksploatuojantys elektros tinklus.
2. Siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, skiriama žemė, nustatomos apsaugos zonos, minimalūs leistini atstumai nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus, kertamos proskynos miškų masyvuose ir želdynuose.
3. Žemės juostos laikinam naudojimui elektros tinklų statybos laikotarpiu ir energetikos objektų žemė (žemė, kurią užima aukštesnės kaip 1 kV įtampos elektros linijų atramos, transformatorinės ir skirstymo punktai) nuolatiniam naudojimui suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos:
4.1. išilgai elektros oro linijų – žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) šiuo atstumu:
iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms – 2 metrai,
6 ir 10 kV įtampos elektros oro linijoms – 10 metrų,
35 kV įtampos elektros oro linijoms – 15 metrų,
110 kV įtampos elektros oro linijoms – 20 metrų,
330-400 kV įtampos elektros oro linijoms – 30 metrų,
750 kV įtampos elektros oro linijoms – 40 metrų;
4.2. išilgai elektros oro kabelių linijų – žemės juostos ir oro erdvė apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių (kai jie nėra atlenkti) 2 metrų atstumu;
4.3. išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu;
4.4. išilgai povandeninių elektros kabelių linijų – vandens sluoksnis nuo vandens paviršiaus iki dugno apribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių kabelių 100 metrų atstumu;
4.5. išilgai elektros oro linijų persikirtimų su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, apribota vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti):
laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu,
nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais šių taisyklių 4.1 punkte;
5. Žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemės naudotojų ir jie naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir šių taisyklių reikalavimų.
6. Mažiausius atstumus nuo elektros tinklų iki statinių ir medžių bei krūmų, taip pat nuo elektros oro linijų laidų ir oro kabelių iki žemės ir vandens paviršiaus nustato Elektros įrenginių įrengimo taisyklės ir jų būtina laikytis projektuojant ir statant statinius, sodinant, genint ir kertant medžius bei krūmus.
7. Išilgai elektros oro linijų ir pagal transformatorinių ir skirstymo įrenginių, esančių miško masyvuose ir želdynuose, perimetrą kertamos proskynos pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
8. Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų sutikimo draudžiama:
8.2. vykdyti įvairius kalnakasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
8.3. sodinti arba kirsti medžius apsaugos zonose, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų;
8.4. važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir oro kabelių linijų apsaugos zonose;
8.5. dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose.
Organizacijos (įmonės, įstaigos, žinybos, savivaldybės, bendrovės ir t. t.) ir privatūs asmenys, gavę raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių tų tinklų išsaugojimą.
Raštiškas sutikimas dirbti sprogdinimo darbus elektros tinklų apsaugos zonose išduodamas po to, kai organizacijos, vykdančios tuos darbus, pateikia atitinkamą medžiagą, numatytą bendrosiose sprogdinimo darbų saugumo taisyklėse.
9. Draudžiama:
9.1. atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, sugadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų;
9.2. pašaliniams asmenims būti transformatorių pastočių bei skirstyklų teritorijose, transformatorinių, skirstomųjų įrenginių bei kabelių linijų statinių patalpose, atidaryti elektros tinklų įrenginių duris ir liukus, daryti elektros tinkluose perjungimus ir prijungimus;
9.5. elektros tinklų apsaugos zonose:
9.5.3. įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles, organizuoti bet kuriuos renginius, kuriuose būtų didelis skaičius žmonių, neatliekančių leidžiamų darbų;
9.6. įrengti sąvartynus, kuriuose galimas masiškas paukščių susikaupimas, elektros tinklų (išskyrus požemines elektros kabelių linijas) apsaugos zonose ir 500 metrų atstumu nuo jų;
9.8. dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų;
10. Organizacijos ir privatūs asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikantis Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius ir šių taisyklių reikalavimų.
11. Jeigu iki 1 kV įtampos elektros oro ir oro kabelių linijose ant atramų yra sumontuoti laidai bei oro kabeliai, priklausantys kitoms organizacijoms, pastarosios turi eksploatuoti juos pagal tarpusavio santykių instrukcijas arba sutartis.
12. Organizacijų darbuotojų ir gyventojų, kai jie yra 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų sanitarinėse apsaugos zonose, darbo ir sveikatos apsaugos užtikrinimo sąlygas nustato higieninės normos.
13. Lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų skridimas, kitoks oro erdvės virš elektros tinklų panaudojimas, taip pat elektros tinklų projektavimas, tiesimas ir eksploatavimas turi būti vykdomi pagal normatyvus, reguliuojančius oro erdvės panaudojimą.
14. Organizacijos ir privatūs asmenys, atliekantys sprogdinimo, statybos ir kitokius darbus, kurie gali sukelti elektros tinklų gedimus, turi ne vėliau kaip prieš 7 paras iki darbų pradžios suderinti su elektros tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis šių darbų vykdymo sąlygas, užtikrinančias elektros tinklų išsaugojimą, ir jas vykdyti.
15. Organizacijos ar privatūs asmenys, atliekantys darbus, dėl kurių reikia pertvarkyti elektros tinklus arba apsaugoti juos nuo gedimų, turi pertvarkyti arba apsaugoti tinklus savo lėšomis, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis.
Įrengiant drėkinimo ir drenažo kolektorių kanalus, špalerius soduose ir atliekant kitokius darbus, turi būti išsaugoti privažiavimai ir priėjimai prie elektros tinklų.
16. Statinių statybos, remonto, rekonstravimo projektinėje – sąmatinėje dokumentacijoje prireikus turi būti numatomos elektros tinklų išsaugojimo arba jų iškėlimo priemonės. Šios priemonės derinamos su elektros tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis.
17. Objektų, kurie gali būti elektros tinklų užterštumo ar korozijos šaltiniu, statybos, remonto, rekonstravimo projektinėje – sąmatinėje dokumentacijoje turi būti numatytos priemonės, mažinančios užterštumą ir koroziją, arba numatyta perkelti elektros tinklus iš užterštumo (korozijos) zonos.
Organizacijos ir privatūs asmenys, kurių gamybinė veikla sukelia elektros tinklų užterštumą arba koroziją, privalo įgyvendinti priemones, mažinančias elektros tinklų užteršimą ir koroziją.
18. Organizacijos ir privatūs asmenys, kurių įrenginiai sukelia klaidžiojančias sroves, turi įgyvendinti esamų elektros kabelių linijų apsaugos nuo klaidžiojančių srovių priemones.
19. Jeigu elektros linijos apsaugos zona sutampa su išilgai geležinkelių ir automobilių kelių einančiais ruožais, vamzdynų, ryšių linijų, kitokių elektros linijų ir objektų apsaugos zonomis, darbus, susijusius su šių objektų eksploatavimu, sutampančiuose teritorijos sklypuose atlieka suinteresuotos organizacijos, suderinusios tarpusavyje.
20. Elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų darbuotojams suteikiama teisė nekliudomai remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai jiems pranešus (raštu, žodžiu, telefonu), išskyrus avarinius atvejus.
21. Elektros oro, oro kabelių ir kabelių linijų persikirtimų su laivybinėmis ir plukdymo upėmis, ežerais, vandens telkiniais ir kanalais vietos pažymimos informaciniais ženklais. Informacinius ženklus stato elektros linijas eksploatuojančios organizacijos, suderinusios su valstybine įmone „Vidaus vandens kelių direkcija“, kuri juos įtraukia į laivybos navigacinių ženklų sąrašą ir locmanų žemėlapius.
Elektros kabelių linijų jūrų trasos nurodomos „Pranešimuose jūrininkams“ ir pažymimos jūrlapiuose.
22. Elektros tinklus eksploatuojančios organizacijos miškų masyvų proskynose privalo:
22.1. užtikrinti proskynų ir greta esančio miško priešgaisrinį saugumą, susijusį su elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų gamybine veikla;
22.2. išlaikyti tokį proskynų plotį, koks numatytas Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, iškertant proskynose medžius ir krūmus ar kitokiais būdais;
23. Miškų masyvų, taip pat nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių proskynose, kuriose nutiestos elektros oro ir oro kabelių linijos, medžius ir krūmus kerta ir geni tas elektros linijas eksploatuojančios organizacijos, o miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose – želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis šių darbų atlikimo terminus. Miško masyvuose iškirsta mediena lieka žemės naudotojo nuosavybėje.
Jei želdinius prižiūrinčios organizacijos, želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų nurodytais arba tarpusavyje suderintais terminais neišgenėja medžių ir krūmų, elektros tinklus eksploatuojančios organizacijos šiuos darbus atlieka želdinius prižiūrinčių organizacijų arba savininkų lėšomis, raštiškai informuodamos pastarąsias apie darbų pradžią.
24. Medžių ir krūmų kirtimas, genėjimas ar kitoks pertvarkymas elektros tinklų apsaugos zonose ir už jų ribų derinami tarpusavyje su želdinių savininkais, o taip pat su:
24.1. miškų urėdijomis arba nacionaliniais parkais, kertant medžius valstybiniuose ir privačiuose miškuose, o jei šie miškai yra valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gamtos paminklų apsaugos zonose, vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose), ir su saugomų teritorijų administracijomis bei su atitinkamomis rajonų ir miestų aplinkos apsaugos agentūromis;
25. Kertant medžius ir krūmus turi būti gautas nustatytos formos leidimas. Užvirtus arba esant pavojui užvirsti medžiams ant elektros oro ir oro kabelių linijų, elektros tinklus eksploatuojančioms organizacijoms leidžiama kirsti paskirus medžius miškų masyvuose ir apsauginėse miško juostose šalia šių linijų trasų, vėliau nustatyta tvarka (per 15 dienų) įforminant leidimus miškui kirsti.
26. Elektros tinklus eksploatuojančioms organizacijoms leidžiama šių linijų apsaugos zonose dirbti žemės kasimo ir kitokius darbus, jeigu tai būtina remontuojant elektros linijas.
Planinis nutiestų per žemės ūkio naudmenas elektros linijų remontas bei rekonstrukcija atliekami, pranešus tai žemės savininkams ar naudotojams, kai šios naudmenos neužsėtos žemės ūkio kultūromis arba kai įmanoma šias kultūras išsaugoti.
Darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų elektros linijose arba likviduoti jų padarinius, gali būti dirbami bet kuriuo metų laiku, pranešus žemės savininkams ir naudotojams apie atliekamus darbus.
Baigusios nurodytus darbus, elektros linijas eksploatuojančios organizacijos turi sutvarkyti žemės savininkų teritorijas ir žemės naudmenas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus, atliekant šiuos darbus. Žemės naudotojų ir kiti nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Planiniai elektros kabelių linijų remonto ir rekonstravimo darbai kelio juostoje turi būti atliekami po to, kai šių darbų vykdymo sąlygos iš anksto bus suderintos su kelių direkcija arba organizacijomis, kurių žinioje yra tie automobilių keliai, ir su kelių policija, o miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse – taip pat su savivaldybėmis.
Darbų vykdymo sąlygos turi būti suderintos ne vėliau kaip prieš tris paras iki darbų pradžios.
Avarijos atveju leidžiama atlikti elektros kabelių linijų remonto darbus, dėl kurių gali būti sugadinta kelio danga, be išankstinio derinimo, tačiau pranešus apie šiuos darbus kelių direkcijai arba organizacijoms, kurių žinioje yra tie keliai, o miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse – taip pat savivaldybėms.
Organizacijos, atliekančios nurodytus darbus, turi įrengti laikinus apvažiavimus, aptverti darbų vietą, pastatyti atitinkamus kelio ženklus ir atstatyti kelio dangą savo lėšomis.
Organizacijoms, kurių žinioje yra automobilių keliai, sutikus, jos gali taisyti sugadintus kelius iš elektros kabelių linijas eksploatuojančių organizacijų lėšų.
28. Planiniai elektros kabelių remonto ir rekonstravimo darbai geležinkelio juostoje turi būti atliekami po to, kai šių darbų vykdymo sąlygos iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris paras iki darbų vykdymo, bus suderintos su SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūriniais padaliniais, kurių žinioje yra tie geležinkelių keliai.
29. Organizacijos ir privatūs asmenys, vykdantys žemės kasimo darbus, radusios techninėje dokumentacijoje nenurodytą kabelį, turi nedelsdami nutraukti šiuos darbus, imtis kabelio išsaugojimo priemonių ir pranešti apie tai artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai organizacijai ir savivaldybei, jeigu iš pastarosios buvo gautas leidimas.
Jeigu kabelis iškeliamas iš vandens inkaru, žvejybos įrankiais arba kitokiu būdu, laivų kapitonai (darbų vadovai) privalo nedelsdami pranešti apie tai artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai organizacijai. Laivų kapitonai perduoda šį pranešimą tiesiogiai arba per artimiausią jūrų ar upių uostą.
30. Piliečiai, pastebėję nutrūkusį arba nukritusį elektros oro linijos laidą, nulūžusią atramą, atidarytas transformatorinių duris, taip pat iškilus pavojui, kad gali griūti atrama arba trūkti laidas, privalo imtis priemonių, kad atsitiktinai prie laidų ir atvirų elektros įrenginių neprieitų žmonės ir gyvuliai, ir nedelsdami apie tai pranešti artimiausiai elektros tinklus eksploatuojančiai organizacijai.
31. Organizacijos ir privatūs asmenys elektros tinklų apsaugos zonose ir arti jų privalo laikytis elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų darbuotojų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti elektros tinklų išsaugojimą ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Elektros tinklus eksploatuojančios organizacijos turi teisę sustabdyti darbus, kuriuos atlieka kitos organizacijos arba privatūs asmenys šių tinklų apsaugos zonose, pažeisdami šių taisyklių reikalavimus.
32. Pareigūnai ir piliečiai, kalti dėl šių taisyklių reikalavimų pažeidimo, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151
MAGISTRALINIŲ NAFTOTIEKIŲ APSAUGOS
T A I S Y K L Ė S
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės nustato pagrindinius magistralinių naftotiekių (toliau – „naftotiekių“) apsaugai keliamus reikalavimus, užtikrinant jų saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą ir siekiant išvengti avarijų, sutrikimų ir nelaimingų atsitikimų.
2. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant naftotiekius, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį, taip pat vykdant darbus bei kitokią veiklą naftotiekių apsaugos zonose.
3. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, naftotiekių techninės eksploatacijos taisyklių, saugos taisyklių eksploatuojant naftotiekius, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat priešgaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.
4. Naftotiekiams, kuriems taikomos šios taisyklės, priklauso:
4.1. vamzdynai su atšakomis ir lupingais, uždaromąja armatūra, siurblinių ir kompresorinių prijungimo, valymo įrenginių paleidimo ir priėmimo, apskaitos mazgais;
4.2. elektrocheminės vamzdynų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, technologinių ryšių linijos ir įrenginiai, vamzdynų telemechanikos priemonės;
4.3. vamzdynų uždaromosios armatūros distancinio valdymo įtaisai, elektros tiekimo linijos ir įrenginiai;
Naftotiekių trasų žymėjimas vietovėje
5. Naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba metaliniais žymėjimo ženklais, kurių aukštis – 1,5÷2,0 metrai nuo žemės (žr. priedą). Vamzdynų žymėjimo ženklai pastatomi remiantis techniniu projektu ir įforminami bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės ir žemės savininko (naudotojo) aktu. Žymėjimo ženklus pastato naftotiekį eksploatuojanti įmonė.
6. Naftotiekio susikirtimo su visų kategorijų keliais vietose žymėjimo ženklus pastato naftotiekį eksploatuojanti įmonė, suderinusi su Automobilių kelių direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija ar SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ atitinkamai, o draudžiančiuosius ženklus – tuos kelius prižiūrinti įmonė naftotiekį eksploatuojančios įmonės teikimu ir jos lėšomis:
6.1. naftotiekio susikirtimo su visų kategorijų automobilių keliais vietose pastatomi ženklai „Sustoti draudžiama“;
6.2. naftotiekio susikirtimo su vandens keliais, kur vyksta laivyba, vietos krantuose pažymimos signaliniais ženklais sutinkamai su vidaus vandens transporto taisyklėmis;
7. Nustatyta tvarka statybos rangovų bei užsakovo įforminta išpildomoji geodezinė nuotrauka turi būti perduota miestų ir rajonų savivaldybėms, kad ji būtų pažymėta rajonų žemės naudojimo žemėlapiuose.
Naftotiekių apsaugos zonos
9. Reikiamoms naftotiekių eksploatacijos sąlygoms užtikrinti ir apsaugoti vamzdynus nuo pažeidimų nustatomos tokios naftotiekių apsaugos zonos:
9.1. išilgai naftotiekių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies. Žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies;
9.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies. Žemės ir miškų ūkiui naudojamose žemėse apsaugos zonos plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies;
9.3. išilgai naftotiekių povandeninių trasų – vandens ruožai nuo paviršiaus iki dugno, esantis tarp lygiagrečių plokštumų 100 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, arba po 100 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies, esant kelių eilių vamzdynui;
9.4. prie siurblinių, naftos apskaitos, skirstymo ir šildymo stočių, vamzdynų uždaromosios armatūros – žemės juosta, kurios plotis 100 metrų nuo nurodytųjų objektų teritorijos;
Darbai naftotiekių apsaugos zonose
11. Naftotiekių apsaugos zonose draudžiama:
11.2. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, kabelinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti sklendes, čiaupus, išjungti ir įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;
11.4. ardyti vamzdyno pakrančių įtvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrengimus, saugančius naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo naftos išsiliejimo avarijos atveju;
11.5. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;
12. Naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:
12.3. krauti į stirtas šieną ir šiaudus, sandėliuoti kurą, pašarus, trąšas, statybines medžiagas bei įrengimus;
12.7. įrengti pervažas per naftotiekių vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles;
12.11. vykdyti darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;
13. Žemės savininkai ir naudotojai, gavę raštišką sutikimą dirbti naftotiekio apsaugos zonoje šių taisyklių 12 punkte išvardytus darbus, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių naftotiekio išsaugojimą nuo pažeidimų. Žemės ūkio darbai (arimas, kultivavimas, sėjimas, pjovimas ir kiti) leidžiami.
14. Rengiantis statyti bet kuriuos statinius 350 metrų atstumu nuo naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su naftotiekį eksploatuojančia įmone bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Naftotiekius eksploatuojančių įmonių teisės ir pareigos
17. Įmonėms, eksploatuojančioms naftotiekius, apsaugos zonose leidžiama:
17.1. privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų, juos techniškai aptarnaujant ir remontuojant, pagal suderintą su žemės naudotojais privažiavimo schemą; automobiliai ir kita technika turi būti specialiai paruošta, nekelianti pavojaus gaisrui ar sprogimui kilti;
17.2. aptarnauti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir dirbti kitus vamzdynų priežiūros darbus;
17.3. kasti iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrengimų būklei tikrinti bei dirbti kitus žemės darbus, kad būtų galima normaliai eksploatuoti naftotiekius, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės naudotojais;
18. Žemės valdų savininkai ir naudotojai, kurių teritorijoje nutiesti naftotiekiai, privalo:
18.2. užtikrinti naftotiekius eksploatuojančių įmonių darbuotojams laisvą priėjimą ir privažiavimą prie naftotiekių;
18.3. po rekonstrukcijos priimant naudoti statinius, kurie yra naftotiekių apsaugos zonose, į priėmimo komisijos darbą pakviesti šiuos naftotiekius eksploatuojančių įmonių atstovus;
19. Jeigu nustatoma, kad dėl techninės būklės naftotiekį reikia remontuoti, eksploatuojanti naftotiekį įmonė turi teisę laikinai apriboti šių taisyklių 12 punkte nurodytų suderintų darbų vykdymą, iš anksto apie tai pranešusi žemės savininkams ir naudotojams.
20. Naftotiekį eksploatuojanti įmonė, neviršydama savo kompetencijos, turi teisę nutraukti darbus, kurie atliekami naftotiekio apsaugos zonoje pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus.
21. Įvykus naftotiekio avarijai, sutrikimui, jį eksploatuojanti įmonė nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, praneša apie tai specialiosioms tarnyboms, priežiūros institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą, Lietuvos geologijos tarnybai, rajono merui (savivaldybei) ir žemės naudotojui bei rajono aplinkos apsaugos agentūrai.
22. Naftotiekius eksploatuojančios įmonės, atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto bei atstatymo darbus, privalo atlyginti žemės savininkams arba naudotojams nurodytų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų teritorijoje sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal buvusią paskirtį, o įvykus aplinkos teršimui, atlygina gamtai padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
23. Teritorijos ar vandens telkinių išvalymas nuo teršalų, atsiradusių dėl naftotiekių avarijos, derinamas su rajono aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba.
24. Įmonės, eksploatuojančios naftotiekius, privalo vykdyti aplinkos monitoringą jų įtakos teritorijoje.
25. Remontuojant naftotiekį arba likviduojant naftotiekio avarijos pasekmes, kai reikia pašalinti kelio dangą, naftotiekį eksploatuojanti įmonė nustatyta tvarka gauna kelio savininko leidimą ir dangos konstrukciją atstato savo lėšomis.
26. Rajonų aplinkos apsaugos agentūroms turi būti pranešta apie bet kurioje vietoje vykdomą naftotiekio vamzdyno remontą, susijusį su vamzdyno atidarymu.
27. Naftotiekio remonto darbai turi būti derinami:
27.1. su rajono aplinkos apsaugos agentūra, kurios teritorijoje vykdomi darbai, kai naftotiekis nutiestas per vandens telkinius;
28. Jeigu naftotiekis eina specialiųjų objektų teritorija, atitinkamos organizacijos privalo išduoti šį naftotiekį aptarnaujantiems darbuotojams leidimus apžiūrėti, remontuoti bei likviduoti naftotiekio avarijos pasekmes bet kuriuo paros metu.
29. Esant naftotiekiui pasienio ruože, naftotiekį aptarnaujanti įmonė privalo turėti specialų leidimą, išduotą Pasienio policijos departamento, o dirbantys pasienio ruože tos įmonės darbuotojai – pasą ir tarnybinį pažymėjimą (leidimą).
30. Rajonų savivaldybės, Lietuvos Respublikos teisėtvarkos ir krašto apsaugos institucijos turi teikti naftotiekius eksploatuojančioms įmonėms maksimalią paramą, kad visos įmonės, įstaigos, organizacijos bei gyventojai laikytųsi šių taisyklių, ir padėti likviduoti naftotiekių avarijas bei jų pasekmes.
Atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą
32. Už naftotiekių apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat darbuotojai, vykdantys naftotiekių eksploatavimą.
33. Šių taisyklių vykdymas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos.
Priedas
prie Magistralinių naftotiekių apsaugos
taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d.
įsakymu Nr. 151
MAGISTRALINIO NAFTOTIEKIO ŽYMĖJIMO ŽENKLO PAVYZDYS
Pastaba.
Užrašai rašomi šviesiame fone juodais, atmosferos poveikiui atspariais dažais.
Ženklo matmenys eskize nurodyti milimetrais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151
ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO TINKLŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS
T A I S Y K L Ė S
1. Šios taisyklės parengtos siekiant apsaugoti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje atliekant darbus bei kitokią veiklą.
2. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklams ir jų įrenginiams priskiriami: antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, praeinami kolektoriai, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažiniai šuliniai, termofikacinio vandens bei drenažinės siurblinės, šalia šiluminių trasų pakloti drenažiniai vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai ir kiti įrenginiai, skirti nurodytų tinklų aptarnavimui.
Už šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat darbuotojai, eksploatuojantys šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius.
3. Siekiant apsaugoti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, išvengti nelaimingų atsitikimų ir pertrūkių, aprūpinant vartotojus šilumine energija ir karštu vandeniu, nustatoma šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zona po 5 m į abi puses nuo trasos kanalo (vamzdyno, drenažo) kraštų, statinių išorinių sienų.
4. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudimas statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius netaikomas kitiems inžineriniams tinklams tiesti ir jų įrenginiams statyti tais atvejais, kai tinklai tiesiami miestų, miestelių ir kaimų gatvėse (tinklų koridoriuose). Minėtais atvejais atstumai tarp tinklų nustatomi vadovaujantis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintais – teritorijų planavimo normomis ir statybos techniniais reglamentais.
5. Žemės valdų savininkai, naudotojai arba jų įpareigotos organizacijos, numatančios apsaugos zonoje rekonstruoti, remontuoti arba griauti įvairius statinius, įrenginius, požeminius tinklus, kloti kelių dangą arba vykdyti kitus darbus, privalo:
5.1. atlikti statinių, įrenginių, požeminių tinklų, kelio dangų projektus ir suderinti juos šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančioje organizacijoje. Nustatyta tvarka gauti leidimą žemės darbams, taip pat šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios organizacijos raštišką sutikimą;
5.2. darbų paruošimą ir vykdymą pavesti asmenims, apmokytiems ir turintiems leidimą vykdyti atitinkamus darbus, taip pat darbus vykdančios organizacijos įgaliojimą;
5.3. darbus vykdančios organizacijos darbų vykdytojas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki darbų pradžios į darbo vietą iškviesti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovą ir vykdyti darbus pagal raštu suderintas sąlygas, kurios įformintos kaip paskyra, protokolas arba aktas. Veikiančių tinklų apsauginėje zonoje darbus vykdyti dalyvaujant tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovui;
6. Šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovas darbų vykdymo eigoje nustatęs, kad darbai vykdomi nesilaikant suderintų sąlygų arba jos nepakankamos, kad apsaugotų šilumos ir karšto vandens tinklus nuo pažeidimų, turi teisę sustabdyti darbus ir pareikalauti imtis papildomų priemonių šilumos ir karšto vandens tinklams apsaugoti. Darbai tęsiami tik gavus pakartotinį tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimą.
7. Žemės valdų savininkai, naudotojai, kurių teritorijoje pakloti šilumos ir karšto vandens tinklai, privalo:
7.1. užtikrinti, kad jų teritorijoje esantys tinklai nebūtų gadinami, miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai privalo užtikrinti, kad nebūtų gadinami tinklai, einantys per jų tarnybines sodybvietes bei gamybines teritorijas;
7.2. užtikrinti priėjimą ir privažiavimą prie šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų vamzdynų, kamerų, drenažo šulinių ir kitų statinių, taip pat neleisti užpilti kelio danga arba gruntu kamerų ir šulinių dangčių, neleisti asfaltuoti, betonuoti, kloti trinkelės, sandėliuoti virš šilumos ir karšto vandens tinklų trasų statybines medžiagas, konstrukcijas, įrengimus bei pilti iškastą gruntą be tinklus eksploatuojančios organizacijos raštiško sutikimo; gavus sutikimą darbų vykdymo vietą užpilti atvežtu gruntu, o užpylus ir išlyginus atitinkamuose išpildymo brėžiniuose padaryti pataisas apie paviršiaus altitudžių ir tinklų įgilinimo pasikeitimus;
7.3. priimant naudoti po rekonstrukcijos remonto objektus, esančius šilumos ir karšto vandens tinklų apsaugos zonoje, į priėmimo komisijos darbą kviesti šiuos tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovus;
7.4. užtikrinti šilumos tinklų apsaugą nuo elektros korozijos, kurią gali sukelti įmonių nuolatinės srovės įrenginių ir elektrifikuoto transporto skleidžiamos klaidžiojančios srovės;
8. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama:
8.1. statyti pastovius ir laikinus statinius bei įrenginius. Tinklams praeinant pastatų rūsiais ir techniniais koridoriais, savavališkai įrengti sandėlius, pagalbines patalpas;
8.2. savavališkai tiesti ir prijungti prie veikiančių šilumos ir karšto vandens tinklų naujų arba rekonstruotų objektų įvadus;
8.3. savavališkai atidengti šiluminių kamerų ir drenažo šulinių dangčius, lipti į kameras, tunelius, šulinius ir techninius koridorius, atidarinėti arba uždarinėti juose šilumos tinklų ir karšto vandens tinklų vamzdynų armatūrą, išjungti arba įjungti ryšio ar elektros tiekimo įtaisus, imti vandenį, mesti sniegą, gruntą, šiukšles ir kitas atliekas, nuleisti paviršinius ar kitokius vandenis bei skysčius į šilumines kameras ar drenažo šulinius;
8.4. laužyti mechanizmais sušalusį gruntą, mėtyti daiktus, sveriančius daugiau nei 50 kg, dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 m, taip pat lyginti gruntą požeminių šilumos ir karšto vandentiekio tinklų apsaugos zonoje. Pilti rūgštis bei šarmus arčiau kaip 10 m nuo kanalo (vamzdyno) krašto;
8.5. naudoti šilumos ir karšto vandens tinklų konstrukcijas ir vamzdynus kitų įrenginių ir statinių konstrukcijoms, takelažo darbams ir kabinti ant jų rankinio kėlimo mechanizmus;
8.6. sodinti medžius ir krūmus taip, kad medžio kamienas ar krūmas būtų arčiau kaip 2 m nuo tinklų kanalo (vamzdyno, drenažo) kraštų, kamerų išorinių sienų;
9. Apgadinus šilumos ir karšto vandens tinklus, darbams vadovaujantis asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai šiuos tinklus eksploatuojančiai organizacijai ir imtis priemonių, kad per trumpiausią laiką avarija ar gedimas būtų likviduotas.
10. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tinklų gedimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai organizacijai.
11. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms organizacijoms leidžiama tinklų apsaugos zonoje dirbti žemės darbus, jeigu tai būtina remontuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus. Taip pat jos turi teisę avarijos atveju šalinti medžius ir krūmus, esančius šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje, neatlygintinai be raštiško leidimo ar sutikimo. Jeigu šie medžiai ar krūmai nupjaunami miške, nustatyta tvarka (per 15 dienų po avarijos) turi būti įforminti leidimai jiems nukirsti.
Planinis šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų remontas atliekamas suderinus su kelio savininkais ir su žemės savininkais ar naudotojais, kai šios naudmenos neužsėtos žemės ūkio kultūromis arba kai įmanoma šias kultūras išsaugoti.
Darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų arba likviduoti jų padarinius, gali būti dirbami bet kuriuo metų laiku, pranešus žemės savininkams ir naudotojams apie atliekamus darbus.
Baigus nurodytus darbus, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios organizacijos kelio sankasą ir dangą turi atstatyti savo lėšomis, taip pat sutvarkyti žemės savininkų ir naudotojų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus. Nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
12. Statybos rangovų bei užsakovo įforminta tinklų išpildomoji geodezinė nuotrauka turi būti perduota miestų ir rajonų savivaldybėms, kad ji būtų pažymėta rajonų žemės naudojimo žemėlapiuose.
Rajonų (miestų) savivaldybės teikia žinias apie šilumos ir karšto vandens tinklų vietą suinteresuotoms organizacijoms, žemės savininkams ir naudotojams.
13. Savivaldybės padeda šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms organizacijoms užkirsti kelią avarijoms šalinant jų padarinius, taip pat privalo sudaryti sąlygas tinklus eksploatuojančios organizacijos darbuotojams (pateikus pažymą) patekti prie šilumos ir karšto vandens tinklų, praeinančių tranzitu per įvairius jų balanse esančius statinius.
14. Organizacija, asmuo, apgadinęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jo statinius, už padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimo klausimus. Ginčai dėl apsaugos zonoje savavališkai pastatytų pastatų ar įrenginių, statybos taisyklių ar leidimo statybai tvarkos pažeidimo bei žalos, padarytos tokiu pažeidimu, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.
15. Pareigūnai ir piliečiai, kalti dėl šių taisyklių reikalavimų pažeidimo, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn.