LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 616/471

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 382 punktu,

1. Tvirtiname Lietuvos miškingumo didinimo programą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „miškai“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471

LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMA

I. BENDROJI DALIS

1. Lietuvos miškingumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones bei Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją, kurioje per artimiausius 20 metų šalies miškingumą numatoma padidinti 3 %.

Lietuvos žemės fondas yra 6530 tūkst. ha. Miškai užima 2037,4 tūkst. ha. Lietuvos teritorijos miškingumas 2002 m. sausio 1 d. buvo 31,2 %. Jis yra vienas iš žemiausių ne tik Baltijos, bet ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse.

Žemės ūkiui netinkamos ir nenaudojamos žemės apželdinimas mišku Lietuvoje pradėtas XVI amžiuje. Manoma, kad Lietuvos miškingumas XVI amžiuje siekė apie 60 %. Iki 1948 m. šis rodiklis mažėjo dėl įvairių, dažniausiai ekonominių, priežasčių ir tais metais nesiekė 20 %.

Daugiausia žemės ūkio paskirties žemės apželdinta mišku po Antrojo pasaulinio karo. Per 1946–1950 m. buvo apželdinta apie 15 tūkst. ha, 1951–1970 m. kasmet buvo apželdinama net po 11–12 tūkst. ha. Miško želdinimo apimtys žemės ūkio paskirties žemėje nuo 1971 m. sumažėjo iki 3 tūkst. ha kasmet, o 1999–2002 m. kasmet buvo želdoma tik po 0,8–1,0 tūkst. ha.

Lietuvos miškingumas antroje XX amžiaus pusėje padidėjo 10 %. Tai lėmė ne tik dirbtiniu būdu įveisti, bet ir savaime sužėlę miškai. Šis procesas ypač paspartėjo pastaraisiais metais, kai kasmet savaime mišku apauga po 4–5 tūkst. ha nenaudojamos žemės. Daugiausia savaime mišku apaugo nenaudojami dirvonai, ganyklos bei pelkėtos vietovės, durpynai. Menkavertėmis lapuočių medžių rūšimis (baltalksniais, beržais) bei krūmais apaugo apie 70–85 % žemės ūkio paskirties žemės, spygliuočiais (pušimis ir eglėmis) – tik apie 7–15 %.

Lietuvos miškingumo didinimo nuostatos per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi keletą kartų. Lietuvos gamtos apsaugos kompleksinėje schemoje (1986 m.) optimalus ekologinis miškingumas buvo nustatytas 33–35 %, kurį pasiekti buvo planuojama iki 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ numatė Lietuvos miškingumą padidinti 2–3 %, t. y. iki 32,0–33,3 %. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad, apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 %.

Rengiant Programą, panaudoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) duomenys, regionų pasiskirstymo pagal aplinkosauginių funkcijų prioritetus schemos, rekreacinio miškų poreikio schemos, Lietuvos nacionalinės turizmo plėtojimo programos ir kt. duomenys. Nustatant miško želdinimo apimtis apskrityse ir rajonuose, daugiausia įtakos turėjo nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis bei būtinumas subalansuoti žemės ūkio plėtrą.

2. Programos tikslas – parengti Lietuvos miškingumo didinimo strategiją 2004 – 2020 m. bei numatyti jos įgyvendinimo priemones.

3. Svarbiausieji Programos uždaviniai yra:

3.1. nustatyti žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui želdinti kriterijus;

3.2. nustatyti Lietuvos miškingumo didinimo veiksnius ir galimybes;

3.3. nustatyti miškų įveisimo apimtis;

3.4. numatyti Programos įgyvendinimo priemones, lėšų poreikį bei finansavimo šaltinius.

4. Programos paskirtis – didinti šalies miškingumą.

5. Programos vykdytojai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, viešosios įstaigos Miško sėklų kontrolės stotis ir Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, miškų urėdijos, privačių žemių savininkai.

II. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS PARINKIMO MIŠKUI ĮVEISTI KRITERIJAI

6. Žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui įveisti prioritetai nustatomi, siekiant ekologinio efekto, todėl pirmiausia reikia apželdinti tokias žemes:

• nederlingus smėlio dirvožemius;

• rišlaus smėlio ir žvyro dirvožemius kalvotame ir banguotame reljefe (kai šlaito statumas didesnis nei 4o);

• priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemius, statesniuose negu 15o kalvų šlaituose ir lėkštesnių bei ilgų šlaitų vietose įrengiant vandenį sulaikančias juostas;

• upių ir ežerų šlaitus, statesnius kaip 10o, o tais atvejais, kai šlaitas priartėja prie pat upės vagos ar ežero – statesnius kaip 6o;

• griovas ir priegriovines juostas;

• ežerų, upių ir upelių krantus, taip pat – prievagines salpų dalis, ypač su ardomais krantais;

• kitas nenaudojamas žemės ūkiui žemes;

• dalį žemės ūkio naudmenų, neatsparių defliacijos poveikiui, veisiant laukų apsaugines juostas;

• pažeistas pelkes;

• ekologinį stabilumą užtikrinančias (mažo miškingumo) teritorijas.

Atskiruose rajonuose žemių parinkimo želdinimui prioritetai gali skirtis. Tai priklauso nuo kraštovaizdžio stabilumą veikiančių nepalankių aplinkos veiksnių pasireiškimo laipsnio rajonuose ir vietovėse.

7. Biologinės įvairovės, kultūros paveldo išsaugojimo bei gausinimo ir kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimo tikslais gali būti paliktos neželdintos kai kurios pelkės, aikštės, mažų upelių ir kitų vandens telkinių pakrantės, sklypai, kurie gali būti išskirti kaip saugomos teritorijos, taip pat vietos, kuriose miško įveisimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

III. MIŠKINGUMO DIDINIMĄ sąlygojantys VEIKSNIAI IR GALIMYBĖS

8. Miškingumo didinimą lemia teisinių, organizacinių, socialinių-ekonominių ir ekologinių-aplinkosauginių veiksnių kompleksas.

Miškingumo didinimui svarbūs yra demografiniai pokyčiai atskirose vietovėse (gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didelis nedarbo lygis). Didėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja plėsti miškų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miestų, kai kurių vandens telkinių, kelių, gerinant kultūros vertybių apsaugą ir naudojimą. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponentų, lemiančių biologinės įvairovės, tvarių ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą. Svarbu plėsti miškų plotus jūros pakrantėje, nes šie miškai sušvelnina vėjų griaunamąją jėgą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu drėgmės naudojimu garantuoja stabilią gruntinių ir požeminių vandenų mitybą, išsaugo šių vandenų gerą kokybę, reguliuoja upių nuotėkį ir oro sudėtį. Miško konservacinės, apsauginės, rekreacinės ir įvairios socialinės-kultūrinės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Tačiau ir medienos poreikiai nuolat didėja. Miškų išsaugojimas, naujų tvarių miškų veisimas ir subalansuotas, tausojantis jų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetinė miško ūkio plėtros strateginė nuostata. Miškingumui didinti palankias sąlygas Lietuvoje sudaro tai, kad yra net 652,7 tūkst. ha nenašių ir žemės ūkiui netinkamų žemės ūkio naudmenų. Mažo našumo (32 balų ir mažesnio) žemė sudaro 19 % visos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos – beveik pusė vidutiniškai ir stipriai eroduota žemė. Pažeista žemė (išeksploatuoti durpynai ir karjerai) sudaro 5,2 tūkst. ha. Taip pat yra nemažas laisvos valstybinės žemės fondas. Kai kurių savivaldybių miškingumas yra labai mažas, todėl dideli žemės plotai nepatenka į miško palankaus poveikio zonas. Miškų trūksta gamtinio karkaso teritorijose, kai kurių didžiųjų miestų rekreacinėse zonose.

9. Svarbesni miškingumo didinimą sąlygojantys veiksniai yra:

9.1. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei galimybės gauti paramą iš jos struktūrinių fondų;

9.2. didelis nenašių, apleistų ir pažeistų žemių kiekis;

9.3. ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė;

9.4. naujų darbo vietų sukūrimas.

10. Svarbesni miškingumo didinimą stabdantys veiksniai yra:

10.1. nebaigta žemės reforma;

10.2. nepalankios kai kurių miško įveisimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos;

10.3. neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos;

10.4. ribotos galimybės gauti finansinę paramą iš valstybės;

10.5. grybinių ligų, vabzdžių, žvėrių, gaisrų ir antropogeninių pakenkimų tikimybė;

10.6. apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis problemos.

11. Programoje numatytos miško įveisimo apimtys, atsižvelgiant į nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų kiekį (1 lentelė). Iš 652,7 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų žemių ploto apie 163,2 tūkst. ha (30–32 balų našumo) siūloma laikinai konservuoti, todėl 489,5 tūkst. ha ateityje tikslinga auginti mišką.

IV. MIŠKŲ ĮVEISIMO APIMTYS

12. Norint įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją ir padidinti šalies miškingumą 3 %, reikia apželdinti mišku apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y. kasmet miškas turi būti įveisiamas arba savaime apželti turi vidutiniškai apie 11 tūkst. ha. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4–5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70–90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl dirbtinai mišką įveisti reikėtų apie 100–120 tūkst. ha plote, kasmet vidutiniškai po 6–7 tūkst. ha (2 lentelė).

13. Programa parengta 2004–2020 m. laikotarpiui, išskiriant du jos etapus: paruošiamąjį bei miškingumo didinimo subalansavimo. Atskiruose miškingumo didinimo etapuose juos sąlygojantys ir stabdantys veiksniai turės nevienodos įtakos, todėl pateikiami tik svarbesni atskiriems etapams būdingi veiksniai:

13.1. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)

Paruošiamajame etape numatoma želdinti vidutiniškai po 5000 ha kasmet. Kaimo plėtros programoje numatoma finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, privačių žemių savininkams kasmet apsodinant mišku 4000 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatyta, kad miškų urėdijos kasmet turi įveisti iki 1000 ha naujų miškų.

Šį procesą sąlygojantys veiksniai:

• galimybės gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų;

• didelis nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis;

• ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė.

Stabdantys veiksniai:

• nebaigta žemės reforma;

• neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos;

• ribotos galimybės gauti valstybės finansinę paramą;

• apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis miškams įveisti problemos.

Šio etapo metu numatoma užbaigti žemės reformą, parengti savivaldybių miškų išdėstymo schemas, supaprastinti miškų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje tvarką, parengti daigynų-medelynų plėtros programą ir užtikrinti reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenų išauginimą, atsižvelgiant į miškingumo didinimo programoje numatytas miškų įveisimo apimtis.

13.2. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)

Šiame etape numatoma kasmet įveisti vidutiniškai po 7000 ha miško.

Jį sąlygojantys veiksniai:

• Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama naujų miškų veisimui;

• apsirūpinimas reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenimis.

Stabdantys veiksniai:

• mažos valstybinių miškų valdytojų galimybės gauti valstybės finansinę paramą veisiant miškus laisvos valstybinės žemės fondo žemėje;

• problemos, susijusios su laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimu valstybinių miškų valdytojams miškams veisti.

Antrajam etapui būdinga: miško įveisimo apimčių subalansavimas, išspręstos apsirūpinimo miško sodmenimis problemos, parengtos ir taikomos tobulesnės miškų įveisimo technologijos.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, LĖŠŲ POREIKIS BEI FINANSAVIMO ŠALTINIAI

14. Veisiant mišką žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, būtina atsižvelgti į želdaviečių paruošimo, želdinių rūšinės sudėties parinkimo ir želdinių priežiūros bei apsaugos ypatumus. Įvairiarūšė miško želdinių sudėtis, siekiant užtikrinti veisiamų miškų stabilumą, apsaugoti nuo galimų miško ligų ir kenkėjų pažeidimų, intensyvesni piktžolių ir grybinių ligų, kenkėjų naikinimo darbai bei jautresnė negu miške želdinių reakcija į kraštutinius klimato svyravimus (šalnas, karščius, sausras, vėją) reikalauja ir didesnių išlaidų. Miško želdinių įveisimo išlaidas sudaro šie darbai:

• miško želdinimo projekto parengimas;

• želdavietės paruošimas, mikorizacija;

• dirvos dirbimas;

• sodmenų įsigijimas;

• sodinimas arba sėjimas;

• želdinių priežiūra;

• želdinių pildymas;

• želdinių priešgaisrinė apsauga;

• želdinių sanitarinė apsauga;

• želdinių apsauga nuo žvėrių.

15. Miško želdinių pasodinimo ne miško žemėje vidutinės išlaidos (2002 m. kainomis):

• pušyno – 1670 Lt/ha;

• beržyno – 1690 Lt/ha;

• juodalksnyno – 1900 Lt/ha;

• eglyno – 2080 Lt/ha;

• uosyno – 3030 Lt/ha;

• ąžuolyno – 5150 Lt/ha.

Naudojant apsaugos priemones nuo žvėrių, želdinių įveisimo kainos padidėja 30–50 % ir sudaro 4600–7600 Lt/ha. Įveisus mišką, jį būtina 1–3 metus intensyviai prižiūrėti, t. y. būtinos nuolatinės investicijos, kurios sudaro 15–20 % želdinių įveisimo išlaidų. Vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina – nuo 1700 Lt/ha (beržyno) iki 9100 Lt/ha (ąžuolyno). Atsižvelgiant į želdintinų medžių rūšių kiekį, vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina Lietuvoje sudarys apie 6000 Lt/ha.

16. Programoje numatytoms miško želdinimo apimtims įgyvendinti (vidutiniškai po 6415 ha per metus) kasmet vidutiniškai reikės: I etape – 30 mln. Lt, II etape – 42 mln. Lt.

17. Numatoma, kad miškų įveisimas bus finansuojamas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir miškų urėdijų lėšų. Pirmajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje numatoma skirti 72 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje – 18 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Antrajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje tikimasi gauti 336 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje numatoma skirti 84 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Taip pat turėtų būti skiriamas tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų – 168 mln. Lt (12 mln. Lt kasmet). Jei bus skiriamos šios lėšos, miškų urėdijos kasmet papildomai galės įveisti 2000 ha miškų.

______________

1 lentelė. Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų, bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas, plotai (hektarais)

Eil. Nr.	Apskritys	Bendras žemės ūkio naudmenų plotas	Tarp jų – žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau našumo balų, plotas					% nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto	Išnaudoti durpynai, palikti renatūralizacijai	Miškui augti skirti išnaudoti karjerai	Dabartinis miškingumas	Potencialus miškingumo padidėjimas %
			ariama	daugiamečiai sodai	pievos	ganyk-los	iš viso žemės ūkio naudmenų
I.	Alytaus apskritis
1.	Alytaus r.	80557	17526	-	3996	3035	24557	30,5	-	31	30,3	18,0
2.	Lazdijų r.	63875	11661	18	3015	5950	20644	32,3	-	12	35,7	17,2
3.	Varėnos r.	49047	14957	-	2793	4639	22389	45,6	90	22	66,3	10,4
	Iš viso apskrityje:	193479	44144	18	9804	13624	67590	34,9	90	65	45,9	12,6
II.	Kauno apskritis
1.	Jonavos r.	42625	479	-	966	1105	2550	6	8	-	38,9	2,7
2.	Kaišiadorių r.	57064	5982	-	3357	2565	11904	20,9	70	7	30,0	10,2
3.	Kauno r.	75374	-	-	1397	798	2195	2,9	-	14	29,7	1,4
4.	Kėdainių r.	106494	-	-	829	-	829	0,8	100	10	24,2	0,1
5.	Prienų r.	64234	22	-	2869	1408	4299	6,7	-	10	27,1	4,4
6.	Raseinių r.	96279	-	10	4032	-	4042	4,2	-	55	21,2	2,3
	Iš viso apskrityje:	442070	6483	10	13450	5876	25819	5,8	178	96	27,7	3,1
III.	Klaipėdos apskritis
1.	Klaipėdos r.	71825	3255	-	2982	3900	10137	14,1	-	42	22,5	7,6
2.	Kretingos r.	50764	-	-	3122	2391	5513	10,9	-	58	33,1	5,3
3.	Skuodo r.	63183	4534	-	3299	800	8633	13,7	-	32	14,9	8,4
4.	Šilutės r.	118558	6851	37	9239	1605	17732	15	-	179	17,7	9,3
	Iš viso apskrityje:	304328	14640	37	18642	8696	42015	13,8	-	311	22,2	7,4
IV.	Marijampolės apskritis:
1.	Marijampolės r.	92622	186	7	1012	143	1348	1,5	-	1	23,7	0,9
2.	Šakių r.	101862	-	43	2804	949	3796	3,7	251	22	24,6	3,3
3.	Vilkaviškio r.	96667	2359	-	4460	4154	10973	11,4	-	30	9,1	9,0
	Iš viso apskrityje:	291151	2545	50	8276	5246	16117	5,5	251	53	19,7	3,8
V.	Panevėžio apskritis
1.	Biržų r.	93230	163	-	1987	14	2164	2,3	355	57	26,0	1,8
2.	Kupiškio r.	60500	3618	8	3310	1434	8370	13,8	-	18	25,6	7,2
3.	Panevėžio r.	122564	-	-	3527	-	3527	2,9	-	33	33,4	1,6
4.	Pasvalio r.	95758	-	-	567	17	584	0,6	-	25	16,6	0,5
5.	Rokiškio r.	99116	128	7	9685	1555	11375	11,5	400	34	27,7	6,6
	Iš viso apskrityje:	471168	3909	15	19076	3020	26020	5,5	755	167	26,7	3,4
VI.	Šiaulių apskritis
1.	Akmenės r.	59145	-	-	669	-	669	1,1	-	23	30,2	0,8
2.	Joniškio r.	81406	-	-	490	-	490	0,6	-	14	18,1	0,4
3.	Kelmės r.	95413	17021	73	11659	11600	40353	42,3	-	33	25,6	23,3
4.	Pakruojo r.	92523	-	2	1695	5	1702	1,8	-	36	17,8	1,2
5.	Radviliškio r.	102070	-	-	3423	-	3423	3,4	-	98	23,5	2,3
6.	Šiaulių r.	97210	129	-	3878	1	4008	4,1	-	57	32,4	2,3
	Iš viso apskrityje:	527767	17150	75	21814	11606	50645	9,6	-	251	24,9	6,0
VII.	Tauragės apskritis
1.	Jurbarko r.	79805	-	-	2565	-	2565	3,2	100	19	36,0	1,7
2.	Šilalės r.	66645	22739	10	10940	12724	46413	69,6	-	12	23,1	36,5
3.	Tauragės r.	60125	1290	-	4159	2482	7931	13,2	-	34	35,2	6,8
	Iš viso apskrityje:	206575	24029	10	17664	15206	56909	27,5	100	65	31,8	13,4
VIII	Telšių apskritis
1.	Mažeikių r.	58132	1643	17	228	1003	2891	5	-	38	26,2	2,2
2.	Plungės r.	74121	24387	30	10667	10780	45864	61,9	-	15	38,0	26,8
3.	Telšių r.	72274	18210	-	10332	12428	40970	56,7	50	17	28,8	27,4
	Iš viso apskrityje:	204527	44240	47	21227	24211	89725	43,9	50	70	31,8	19,9
IX.	Utenos apskritis
1.	Anykščių r.	97126	10768	48	7914	9050	27780	28,6	-	110	30,1	15,7
2.	Ignalinos r.	60498	13507	37	7322	5582	26448	43,7	-	21	33,4	17,5
3.	Molėtų r.	62394	29574	9	4377	8662	42622	68,3	-	24	25,1	29,8
4.	Utenos r.	60945	18049	-	4876	7308	30233	49,6	-	48	29,3	24,2
5.	Zarasų r.	49361	15951	-	5486	8107	29544	59,9	85	37	32,5	19,6
	Iš viso apskrityje:	330324	87849	94	29975	38709	156627	47,4	85	241	30,1	20,9
X.	Vilniaus apskritis
1.	Šalčininkų r.	64555	3980	10	3879	7756	15625	24,2	-	55	43,5	10,4
2.	Širvintų r.	49841	2574	15	5909	4152	12650	25,4	-	38	30,1	14,8
3.	Švenčionių r.	45418	4017	-	2986	3258	10261	22,6	-	7	53,7	6,0
4.	Trakų r.	56365	27619	16	2631	6071	36337	64,5	174	33	41,7	32,0
5.	Ukmergės r.	74713	5754	11	4772	894	11431	15,3	30	47	31,0	8,8
6.	Vilniaus r.	94860	12672	28	8463	12241	33404	35,2	994	48	36,2	15,4
	Iš viso apskrityje:	385752	56616	80	28640	34372	119708	31	1198	185	40,2	12,8
	Iš viso šalyje:	3357141	301605	436	188568	160566	651175	19,4	2707	1515	30,9	10,1

______________

2 lentelė. Miško želdinimo ne miško žemėje apimtys 2004–2020 m. pagal apskritis (hektarais)

Apskritys	Apželdinamas plotas pagal etapus				Apželdinamas plotas		Aplinkosauginių funkcijų prioritetai*
	I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)		II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)		per visą 2004–2020 m. laikotarpį
	iš viso	kasmet vidutiniškai	iš viso	kasmet vidutiniškai	iš viso	kasmet vidutiniškai
I. Alytaus apskritis
1. Alytaus r.	564	188	3784	270	4348	256	LRVS
2. Lazdijų r.	474	158	3183	227	3657	215	LRVS
3. Varėnos r.	516	172	3450	247	3966	233	RLVS
Iš viso apskrityje:	1554	518	10417	744	11971	704	-
II. Kauno apskritis
1. Jonavos r.	60	20	390	28	450	26	VSRL
2. Kaišiadorių r.	270	90	1835	131	2105	124	LVSR
3. Kauno r.	51	17	346	25	397	23	RVSL
4. Kėdainių r.	21	7	132	9	153	9	SVRL
5. Prienų r.	99	33	659	47	758	45	RVLS
6. Raseinių r.	93	31	625	45	718	42	VSRL
Iš viso apskrityje:	594	198	3987	285	4581	269	-
III. Klaipėdos apskritis
1. Klaipėdos r.	234	78	1563	112	1797	106	RVSL
2. Kretingos r.	129	43	860	61	989	58	RVSL
3. Skuodo r.	201	67	1339	96	1540	91	VRLS
4. Šilutės r.	411	137	2758	197	3169	186	VRLS
Iš viso apskrityje:	975	325	6520	466	7495	441	-
IV. Marijampolės apskritis
1. Marijampolės r.	30	10	201	14	231	14	LVSR
2. Šakių r.	87	29	594	43	681	40	LVSR
3. Vilkaviškio r.	255	85	1695	121	1950	115	LVSR
Iš viso apskrityje:	372	124	2490	178	2862	169	-
V. Panevėžio apskritis
1. Biržų r.	51	17	347	25	398	23	SVLR
2. Kupiškio r.	195	65	1294	92	1489	88	VSLR
3. Panevėžio r.	81	27	547	39	628	37	VRSL
4. Pasvalio r.	12	4	91	7	103	6	SVLR
5. Rokiškio r.	261	87	1753	125	2014	118	VLSR
Iš viso apskrityje:	600	200	4032	288	4632	272	-
VI. Šiaulių apskritis
1. Akmenės r.	15	5	101	7	116	7	SVLR
2. Joniškio r.	12	4	77	6	89	5	SVLR
3. Kelmės r.	930	310	6219	444	7149	421	LVSR
4. Pakruojo r.	39	13	269	19	308	18	SVLR
5. Radviliškio r.	81	27	547	39	628	37	VSLR
6. Šiaulių r.	93	31	626	45	719	42	VRSL
Iš viso apskrityje:	1170	390	7839	560	9009	530	-
VII. Tauragės apskritis
1. Jurbarko r.	60	20	402	29	462	27	LVSR
2. Šilalės r.	1068	356	7145	510	8213	483	LRSV
3. Tauragės r.	183	61	1229	88	1412	83	LSVR
Iš viso apskrityje:	1311	427	8776	627	10087	593	-
VIII. Telšių apskritis
1. Mažeikių r.	66	22	447	32	513	30	SVLR
2. Plungės r.	1056	352	7068	505	8124	478	RLVS
3. Telšių r.	942	314	6309	450	7251	427	LRVS
Iš viso apskrityje:	2064	688	13824	987	15888	935	-
IX. Utenos apskritis
1. Anykščių r.	639	213	4289	306	4928	290	VLRS
2. Ignalinos r.	609	203	4076	291	4685	276	RLVS
3. Molėtų r.	981	327	6565	469	7546	444	RLVS
4. Utenos r.	696	232	4668	334	5364	315	RLVS
5. Zarasų r.	681	227	4555	325	5236	308	RLVS
Iš viso apskrityje:	3606	1202	24153	1725	27759	1633	-
X. Vilniaus apskritis
1. Šalčininkų r.	360	120	2412	172	2772	163	SLRV
2. Širvintų r.	291	97	1954	140	2245	132	VLSR
3. Švenčionių r.	237	79	1585	113	1822	107	RLSV
4. Trakų r.	837	279	5595	400	6432	379	RLSV
5. Ukmergės r.	264	88	1764	126	2028	119	VLSR
6. Vilniaus r.	768	256	5149	368	5917	348	RSLV
Iš viso apskrityje:	2757	919	18459	1319	21216	1248	-
Iš viso šalyje:	15000	5000	100500	7179	115500	6794

* Svarbesnės aplinkosauginės būsimų miškų funkcijos: L – laukų apsauginė, R – rekreacinė, S – sanitarinė-higieninė, V – vandenų apsauginė.

______________

3 lentelė. Programos įgyvendinimo priemonės ir lėšų poreikis pagal etapus

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Lėšų poreikis, tūkst. Lt	Vykdytojai
I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)
1.	Teisės aktų, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, leidimų miškui įveisti išdavimo procedūrų supaprastinimu bei miško įveisimo ne miško žemėje tvarkos nustatymu parengimas	2003	-	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija
2.	Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti	2003–2006	300	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
3.	Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 1000 ha	2004–2006	18000	Generalinė miškų urėdija
4.	Miško daigynų/medelynų plėtros programos parengimas ir įgyvendinimas	2003–2006	10000	Generalinė miškų urėdija
5.	Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo ne miško žemėje technologinių modelių parengimas	2003	10	Aplinkos ministerija, Lietuvos žemės ūkio universitetas
6.	Miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos nuo konkuruojančios augmenijos, žvėrių, vabzdžių ir grybinių ligų pažeidimo bei gaisrų rekomendacijų parengimas	2003	15	Aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas
7.	Savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemų parengimas	2004–2006	2000	Žemės ūkio ministerija, Valstybinis žemėtvarkos institutas
8.	Organizacinių priemonių Programai įgyvendinti plano parengimas	kasmet	-	Aplinkos ministerija
9.	Įveistų želdinių ir žėlinių monitoringo programos ir metodikos parengimas	2004	30	Aplinkos ministerija, LŽŪU, Lietuvos miškų institutas
II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)
10.	Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti	2007–2020	-	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
11.	Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 3000 ha	2007–2020	252000	Generalinė miškų urėdija
12.	Daigynų/medelynų plėtros programos įgyvendinimas	2007–2010	20000	Generalinė miškų urėdija

______________