LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2004 m. spalio 5 d. Nr. 1252

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2004, Nr. 73-2544) 34-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2004, Nr. 81-2898), ir skyriuje „VII. Gamybos ir specifinių atliekų srautų tvarkymas“:

1. Išdėstyti 75 punktą taip:

75. Pagrindiniai specifiniai atliekų srautai, kuriems tvarkyti nustatomos valstybinės užduotys ir specialūs reikalavimai (šiuos srautus galima išskirti tiek iš gamybos, tiek iš komunalinių atliekų), yra:

75.1. pavojingos atliekos;

75.2. biodegraduojamosios atliekos;

75.3. pakuočių atliekos;

75.4. antrinės žaliavos;

75.5. statybos ir griovimo darbų atliekos;

75.6. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės;

75.7. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

75.8. alyvų atliekos.“.

2. Papildyti nurodytąjį skyrių po skirsnio „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas“ skirsniais „Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas“(10910–10916 punktai) ir „Alyvų atliekų tvarkymas“ (10917–10919 punktai):

 

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas

 

10910. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – sparčiai didėjantis atliekų srautas, kuriame daug medžiagų gali būti naudojama pakartotinai, perdirbama ar kitaip naudojama, o šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos turi būti atskiriamos ir tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

10911. Pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, informuoti elektros ir elektroninės įrangos naudotojus, jog būtina atskirti šias atliekas nuo kitų atliekų, taip pat teikti atliekas tvarkančioms įmonėms informaciją, kurios reikia siekiant tinkamai apdoroti, naudoti ir pakartotinai naudoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, taip pat kitą būtiną informaciją.

10912. Norint užtikrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, reikia:

10912.1. elektros ir elektroninę įrangą projektuoti ir gaminti, o suprojektuotą ir pagamintą importuoti taip, kad jos atliekas ir atliekose esančias dalis būtų galima išardyti ir naudoti, pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti;

10912.2. kad į šį darbą įsitrauktų visi elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai;

10912.3. pasiekti aukštą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, naudojimo, pakartotinio naudojimo ir (ar) perdirbimo lygį.

10913. Siekdami įvykdyti nustatytas užduotis, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą arba pagal sutartis naudotis organizuotomis atliekų tvarkymo sistemomis.

Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ar (ir) elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemose. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti tolesnį šiose sistemose surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip, kad būtų įvykdytos šio plano 10914 punkte nustatytos užduotys. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tolesnio tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad nuo 2008 metų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų būtų surenkama ne mažiau kaip 4 kilogramai vienam gyventojui per metus.

10914. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad nuo 2008 metų iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų turėtojų surinktų atliekų naudojimas, atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas užtikrintų šių užduočių įvykdymą:

 

Elektros ir elektroninės įrangos kategorijos (pagal 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų priedus)

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais

Elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais

1 kategorija (stambūs namų apyvokos prietaisai) 10 kategorija (automatiniai daiktų išdavimo įtaisai)

80

75

3 kategorija (informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacinė įranga) 4 kategorija (vartojimo įranga)

75

65

2 kategorija (smulkūs namų apyvokos prietaisai) 5 kategorija (apšvietimo įranga, išskyrus dujošvytes lempas) 6 kategorija (elektros ir elektroniniai įrankiai, išskyrus stambius stacionariuosius pramoninius prietaisus) 7 kategorija (žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga) 8 kategorija (medicininiai prietaisai, išskyrus implantuotus ir infekuotus produktus) 9 kategorija (stebėsenos ir kontrolės prietaisai)

70

50

Dujošvytės lempos

-

80

 

10915. Organizuojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemos turi būti suderintos su suinteresuotomis institucijomis.

10916. Jeigu elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai neužtikrintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo taip, kad būtų įvykdytos nustatytosios užduotys, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

 

Alyvų atliekų tvarkymas

 

10917. Alyvų atliekų tvarkymas vykdomas remiantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo:

10917.1. sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią tinkamą alyvų atliekų tvarkymą, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

10917.2. užtikrinti, kad alyvų atliekos būtų tvarkomos laikantis šių prioritetų:

10917.2.1. alyvų atliekų regeneravimas;

10917.2.2. alyvų atliekų perdirbimas į kurą;

10917.2.3. netinkamų regeneruoti ar perdirbti į kurą alyvų atliekų, taip pat atliekų, susidariusių regeneravimo ar perdirbimo metu, deginimas laikantis pavojingų atliekų deginimo reikalavimų;

10917.2.4. informuoti visuomenę apie alyvų atliekų tvarkymo sistemas, žalą žmonių sveikatai ir aplinkai dėl netinkamo alyvų atliekų tvarkymo;

10917.2.5. vykdyti šias alyvų atliekų tvarkymo užduotis: pradedant 2006 metais, regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 procentų, o pradedant 2010 metais – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo per metus į rinką patiekto alyvų kiekio).

10918. Kad būtų įvykdytos nustatytosios užduotys, turi būti tvarkomos visos tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį (iš jų ir netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos).

10919. Jeigu gamintojai ir importuotojai nesiimtų atitinkamų veiksmų gamintojo atsakomybės principo nuostatoms įgyvendinti, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą alyvų atliekomis.“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Arūnas Kundrotas