LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL HIGIENINĖS DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ KLASIFIKACIJOS TVIRTINIMO

1998 m. gruodžio 31 d. Nr. 799

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. ir sausio 12 d. kontrolinius pavedimus Nr. 27-131 ir Nr. 27-317,

1. Tvirtinu Higieninę darbo aplinkos veiksnių klasifikaciją (priedas).

2. Laikau netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 101 „Dėl Higieninės darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos“ (Žin., 1996, Nr. 17-448).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS MINDAUGAS STANKEVIČIUS

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1998 12 31 įsakymu Nr. 799

Higieninė KENKSMINGŲ darbo aplinkos Veiksnių klasifikacija

Darbo aplinkos veiksniai					Leidžiami veiksnių dydžiai (pagal higienos normas)	Kenksmingi veiksnių dydžiai	Labai kenksmingi veiksnių dydžiai
1. Kenksmingi cheminiai veiksniai
1.1. Cheminės medžiagos
(dujos, garai, aerozoliai):
1-os kenksmingumo klasės					neviršija DLK	viršija DLK iki 2,0 k.	viršija DLK 2,1–4,0 k.
2-os kenksmingumo klasės					neviršija DLK	viršija DLK iki 3,0 k.	viršija DLK 3,1–5,0 k.
3-ios ir 4-os kenksmingumo					neviršija DLK	viršija DLK iki 4,0 k.	viršija DLK 4,1–6,0 k.
klasės

1.2. Kelių vienos krypties cheminių medžiagų suminis poveikis					neviršija 1,0	1,1–3,0	3,1–5,0
K₁	+	K₂	+	K_n
DLK₁	+	DLK₂	+	DLK_n

1.3. Dulkės					neviršija DLK	viršija DLK iki 4,0 k.	viršija DLK 4,1–5,0 k.

2. Kenksmingi fizikiniai
veiksniai

2.1. Visą žmogaus kūną					neviršija DLL	viršija DLL iki 3 dB	viršija DLL 4–6 dB
veikianti vibracija

2.2. Rankas veikianti vibracija					neviršija DLL	viršija DLL iki 3 dB	viršija DLL 4–6 dB

2.3. Akustinis triukšmas					neviršija DLL	viršija DLL iki 10 dBA	viršija DLL 11–15 dBA

2.4. Elektros laukas pramoninio dažnio (50 Hz)					neviršija DLL (visą darbo pamainą)	6,0–9,0 kV/m (priklausomai nuo laiko)	10,0–(25,0 kV/m iki 10 min) (priklausomai nuo laiko)

2.5. Elektrostatinis laukas					neviršija DLL (visą darbo pamainą)	20,0–30,0 kV/m (priklausomai nuo laiko)	31,0–(60,0 kV/m iki 1 val.) (priklausomai nuo laiko)

2.6. Elektromagnetinis laukas 0,01 MHz–300 GHz dažniuose					neviršija DLL (visą darbo pamainą)	viršija DLL, nustatomą virš 4 val. darbo laiko (priklausomai nuo dažnio)	viršija DLL, nustatomą iki 4 val. darbo laiko (priklausomai nuo dažnio)

2.7. Jonizuojančioji
spinduliuotė:

2.7.1. Metinė efektinė dozė					neviršija 1 mSv*	-	viršija 1 mSv*

2.7.2. Metinė lygiavertė dozė:
akies lęšiukui					neviršija 15 mSv*	-	viršija 15 mSv*
odai					neviršija 50 mSv*	-	viršija 50 mSv*

2.8. Šiluminė aplinka darbo patalpose: šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu



2.8.1. Oro temperatūra:
šiltuoju metų laikotarpiu					atitinka LD ribas	aukštesnė už LD iki 4,0 °C	aukštesnė už LD 4,1–8,0°C
šaltuoju metų laikotarpiu					atitinka LD ribas	žemesnė už LD iki 4,0 °C	žemesnė už LD 4,1–8,0°C

2.8.2. Oro judėjimo greitis					neviršija LD	viršija LD iki 3 k.	viršija LD daugiau kaip 3 k.

2.8.3. Santykinis oro drėgnumas					atitinka LD ribas	daugiau kaip 75 %	-
2.8.3. Santykinis oro drėgnumas						mažiau kaip 30 %

2.8.4. Šiluminė spinduliuotė					neviršija LD	141–350 W/m²	351–2800 W/m²

2.9. Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis:
2.9. Oro temperatūra, dirbant lauko sąlygomis:
šiltuoju metų laikotarpiu					iki+30,0 °C	+ (30,1–32,0 °C)	+ (32,1–40,0 °C)
šaltuoju metų laikotarpiu					iki minus 10,0 °C	minus (10,1–14,0 °C)	minus (14,1–20,0 °C)

2.10. Apšvieta					atitinka LD	mažiau už LD 10,0–50,0 %	mažiau už LD daugiau kaip 50,0 %

3. Kenksmingi ergonominiai
veiksniai

3.1. Darbo sunkumas

3.1.1. Dinaminis darbas atliekamas per pamainą, kg x m: dalyvaujant rankų, kojų ir liemens raumenims:



vyrams					ne daugiau kaip 46 000 kg×m	46 001–90 000 kg×m	viršija 90 000 kg×m
moterims					ne daugiau kaip 28 000 kg×m	28 001–55 000 kg×m	viršija 55 000 kg×m
dalyvaujant rankų ir pečių
juostos raumenims:
vyrams					ne daugiau kaip 5 000 kg×m	5 001–9 000 kg×m	viršija 9 000 kg×m
moterims					ne daugiau kaip 3 000 kg×m	3 001–5 500 kg×m	viršija 5 500 kg×m

3.1.2. Vienkartinio keliamo krovinio masė, kg: krovinio kėlimas ir pernešimas kartu dirbant kitą darbą (iki 2-jų kartų per valandą):
vyrams					neviršija 30,0 kg	30,1–35,0 kg	35,1–60,0 kg
moterims					neviršija 10,0 kg	10,1–15,0 kg	daugiau kaip 15,0 kg kelti draudžiama
krovinio kėlimas ir pernešimas pastoviai per pamainą:
vyrams					neviršija 15,0 kg	15,1–30,0 kg	30,1–50,0 kg
moterims					neviršija 7,0 kg	7,1–10,0 kg	daugiau kaip 10,0 kg kelti draudžiama

3.1.3. Stereotipiniai darbo judesiai, skaičius per pamainą:

dalyvaujant plaštakos ir					ne daugiau kaip 40 000	40 001–60 000	daugiau kaip 60 000
pirštų raumenims;
dalyvaujant rankų ir pečių					ne daugiau kaip 20 000	20 001–30 000	daugiau kaip 30 000
juostos raumenims

3.1.4. Statinio krūvio dydis per pamainą prilaikant svorį, kg x s:

viena ranka:
vyrams					ne daugiau kaip 43 000 kg×s	43 001–97 000 kg×s	daugiau kaip 97 000 kg×s
moterims					ne daugiau kaip 21 500 kg×s	21 501–43 000 kg×s	daugiau kaip 43 000 kg×s
dviem rankomis:
vyrams					ne daugiau kaip 97 000 kg×s	97 001–208 000 kg×s	daugiau kaip 208 000 kg×s
moterims					ne daugiau kaip 43 000 kg×s	43 001–97 000 kg×s	daugiau kaip 97 000 kg×s
dalyvaujant liemens ir kojų
raumenims:
vyrams					ne daugiau kaip 130 000 kg×s	130 001–260 000 kg×s	daugiau kaip 260 000 kg×s
moterims					ne daugiau kaip 65 000 kg×s	65 001–130 000 kg×s	daugiau kaip 130 000 kg×s

3.1.5. Darbo poza					laisva, patogi (galimybė keisti pozą); periodiškai būnant nepatogioje, fiksuotoje pozoje (nėra galimybės keisti įvairių kūno dalių tarpusavio padėtį) ne daugiau kaip 25 % pamainos laiko	periodiškai būnant nepatogioje, fiksuotoje pozoje nuo 26 % iki 50 % pamainos laiko; dirbant priverstinėje pozoje (ant kelių, atsitūpus, prisirišus diržais ir pan.) ne daugiau kaip 25 % pamainos laiko	būnant nepatogioje, fiksuotoje pozoje daugiau kaip 50 % pamainos laiko; dirbant priverstinėje pozoje (ant kelių, atsitūpus, prisirišus diržais ir pan.) daugiau kaip 25 % pamainos laiko

3.1.6. Liemens palenkimai, kartai per pamainą					priverstiniai pasilenkimai virš 30° kampu ne daugiau kaip 100 kartų per pamainą	priverstiniai pasilenkimai daugiau kaip 30° kampu 101–300 kartų per pamainą	priverstiniai pasilenkimai daugiau kaip 30° kampu daugiau kaip 300 kartų per pamainą


3.1.7. Judėjimo atstumas (km)
darbo aplinkoje (vaikščiojimai,
susiję su technologiniu
procesu):
vyrams					4,0–8,0 km	8,1–17,0 km	daugiau kaip 17,0 km
moterims					4,0–6,0 km	6,1–12,0 km	daugiau kaip 12,0 km

3.2. Darbo įtampa

3.2.1. Dėmesys:
3.2.1.1. Tuo pačiu metu stebimų svarbių darbo proceso objektų skaičius
					ne daugiau kaip 25	26 ir daugiau	-



3.2.1.2. Koncentravimo trukmė, procentai pamainos laiko					ne daugiau kaip 75%	76% ir daugiau	-



3.2.1.3. Informacinių signalų (garsinių ir šviesos) ir informacinių pranešimų skaičius per val.					ne daugiau kaip 300	301 ir daugiau	-




3.2.2. Analizatoriai

3.2.2.1. Regos (stebimo objekto dydis, mm)					5,0–0,6 mm	0,5–0,3 mm	mažiau kaip 0,3 mm ir naudojant optinius prietaisus
3.2.2.1. Regos (stebimo objekto dydis, mm)							mažiau kaip 0,3 mm ir naudojant optinius prietaisus

3.2.2.2. Klausos (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai, procentai)					70–100%	mažiau kaip 70%	-




3.2.3. Monotonija

3.2.3.1. Elementų skaičius					4 ir daugiau	3–2	-
besikartojančioje operacijoje

3.2.3.2. Besikartojančios					100–20 s	19–2 s	-
operacijos atlikimo trukmė, s

1 Pastaba. Lentelės grafose:

DLK – didžiausia leidžiama koncentracija;

DLL – didžiausias leidžiamas lygis;

DLD – didžiausias leidžiamas dydis;

LD – leidžiamas dydis;

(-) – nenormuojamas veiksnio dydis.

* 2.7.1–2.7.2 punktuose neįskaitoma apšvita nuo gamtinių apšvitos šaltinių (gamtinės spinduliuotės fonas), jeigu jie nelaikomi praktinės veiklos dalimi, t. y. vertinant darbuotojo metinę efektinę ir lygiavertę dozę būtina atmesti foninę dozę.

2 PastabA. Darbo aplinkos veiksnio DLK, DLL, DLD, LD ir jo kenksmingumo ribos nustatytos pagal galiojančias Lietuvos higienos normas ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisinius dokumentus. Norminių dokumentų sąrašas pateikiamas Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų A priede. Keičiantis higienos normoms, bus keičiami ir klasifikacijoje nurodyti dydžiai.

3 PastabA. Neįtraukti į šią klasifikaciją veiksniai vertinami pagal galiojančių Lietuvoje higienos normatyvinių dokumentų ir norminių aktų sąraše pateiktus dokumentus.

______________