LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL DVIEJŲ SMUKLIŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 1520) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU
2009 m. gruodžio 24 d. Nr. ĮV-684
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-11-24 teikimą Nr. (13.1)2-3354:
1. Skelbiu kultūros paveldo objektą – Dviejų smuklių kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1520) valstybės saugomu.
2. Tvirtinu pridedamą Dviejų smuklių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 1520) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą)*.
3. Nustatau, kad:
3.2. Dviejų smuklių komplekso reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis;
4. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos:
4.1. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Dviejų smuklių komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje.
TVIRTINU
Viršininkė
................. Laura Nalivaikienė
2009 m. lapkričio 18 d.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-105
| Tikrinanti |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis |
Dviejų smuklių komplekso (unikalus kodas 1520, buvęs kodas AtV525) Vienybės a. 14, 15, Žeimelio mstl., Žeimelio sen., Pakruojo r., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. |
| Planavimo |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys, Aušros al. 15, LT-76299 Šiauliai. |
| Dokumento |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. |
| Tikrinimui pateikti dokumentai – |
Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžinys) ir planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo |
Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada – |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai – |
Dviejų smuklių komplekso (unikalus kodas 1520, buvęs kodas AtV525) Vienybės a. 14, 15, Žeimelio mstl., Žeimelio sen., Pakruojo r., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą ir paveldotvarkos projektą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Aidas Valys, tel. (8 5) 272 8186
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro
2009 m. gruodžio mėn. 24 d.
įsakymu Nr. ĮV-684
Dviejų smuklių komplekso (unikalus kodas 1520, buvęs kodas AtV525) ŽeimeIyje, Vienybės a. 14, 15, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
I. ĮVADAS
Savito Šiaulių apskrities Siaurės rytų urbanistinio paveldo miestelyje Žeimelyje esantis dviejų smuklių kompleksas yra išskirtinės reikšmės nekilnojamoji kultūros vertybė. Abi smuklės yra iki šių dienų mažai pakitusios istorinės miestelio Vienybės aikštės, išlaikiusios autentišką tūrinę – erdvinę kompoziciją, svarbios formantės ir turiniai akcentai. Tačiau unikalūs buvusių Didžiosios ir Mažosios karčemų pastatai ir jų teritorija šiuo metu yra apleisti, 2007-09-07 Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-358 pradėtas inicijavimas skelbti objektą saugomu. Dviejų smuklių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jam suteiktas unikalus kodas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. Į-579 „Dėl kultūros paveldo objekto – dviejų smuklių komplekso (AtV525) Žeimelyje, Vienybės a. 14, 15, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo piano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 116-4442).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti dviejų smuklių komplekso (AtV525) Pakruojo rajone, Žeimelio miestelyje, Vienybės a. 14, 15 ir jo teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
Planavimo uždaviniai:
1. Nustatyti dviejų smuklių komplekso (AtV525) Pakruojo rajone, Žeimelio miestelyje, Vienybės a. 14, 15 teritorijos ir apsaugos zonos ribas ir jų plotus.
2. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą dviejų smuklių komplekso (AtV525) Pakruojo rajone, Žeimelio miestelyje, Vienybės a. 14, 15 teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.
Projektavimo eiga
Dviejų smuklių komplekso (unikalus kodas 1520, buvęs kodas AtV 525) Žeimelyje, Vienybės a. 14, 15, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas pradėtas rengti, vadovaujantis KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-10-23 d. įsakymu Nr. Į-579.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Šiaulių teritorinis padalinys pateikė:
1. Dviejų smuklių komplekso ( unikalus kodas 1520, AtV525) teritorijos ir apsaugos zonų planavimo darbų programą (užduotį). 2006-12-14 d.
2. KPD Šiaulių teritorinio padalinio Planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (Dviejų smuklių komplekso (AtV525) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui) rengti. 2006-12-14 d.
3. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir statybos skyriaus Planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti. 2006-11-27 d.
4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2006-11-30 raštą (sąlygas) Dėl planavimo sąlygų pateikimo
5. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti. 2006-11-27 d.
7. Žeimelio dviejų smuklių komplekso (AtV 525) vietinės reikšmės architektūros paminklo apsaugos zonų planą.
8. Tyrimų ir projektavimo darbų medžiagą:
8.1. Žeimelio smuklės, vadinamos „Mažąja“ architektūrinių – konstrukcinių tyrimų medžiaga (Šiauliai, 1999 m.; autor. L. Ramonienė)
8.2. Žeimelio Didžioji karčema, Paminklotvarkos sąlygos (Vilnius, 1992 m.; autor. A. Baltrūnienė, A. Volkus)
8.3. Žeimelio Didžiosios karčemos pritaikymo darbų ekspertizė (Vilnius, 1996 m.; atliko A. Meškauskienė, R. Balsevičius)
8.5. Žeimelio Mažosios karčemos pripažinimo avariniu aktas (Pakruojis, 2005 m.)
Planavimo dokumento rengimo etapas, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, buvo vykdomas stadijomis:
I. Esamos būklės analizės stadija:
Išnagrinėti Žeimelio miestelio specialiojo plano (Sklypų suplanavimo projekto), patvirtinto 2003-02-14 Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-14, sprendiniuose karčemoms ir jų teritorijai nustatyti reglamentai, įvertinti įvykę pokyčiai. Surinkta medžiaga iš nekilnojamojo turto kadastro registro. Pažymėtos istorinės sklypų ribos.
Remiantis anksčiau atlikta karčemų tyrimų ir projektavimo darbų medžiaga, sudaryta pastatų statybos laikotarpių kartograma. Pagal istorinę ikonografinę medžiagą atsektas XIX a. pastatų vaizdas.
Surinkti duomenys apie pastatus iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro. Atlikta esamos padėties fotofiksacija.
II. Koncepcijos rengimo stadija:
Remiantis atlikta ribų analize, buvo patikslinta 1991-04-25 patvirtinta Dviejų smuklių komplekso teritorijos riba. Objektas patenka į Žeimelio urbanistikos paminklo UV56 (patvirtinta 1973-05-25) teritorijos, Žeimelio senojo miesto vietos A1922 (įrašyta 2005-04-18, KVAD įsak. Nr. Į-136) teritorijos ir Žeimelio kapinyno A617 (įrašyta 1997-12-31, KVAD įsak. Nr. 380) teritorijos ribas, todėl apsaugos zona šiam kompleksui nenustatoma.
Parengta vertybės teritorijos ribų plano koncepcija ir 2 variantai paveldotvarkos projekto koncepcijos. Paveldotvarkos projekte (koncepcijoje) nustatyti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijai, statinių ir želdinių tvarkymui.
Koncepcijos pristatytos Šiaulių teritorinio padalinio specialistams, kurie II-ąjam variantui pritarė 2008-10-21.
III. Sprendinių konkretizavimo stadija:
Remiantis koncepcija konkretizuojamos vertybės teritorijos ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatomi konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui.
II. BENDROJI DALIS
1. DVIEJŲ SMUKLIŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS 1520, BUVĘS KODAS AtVS25) ŽEIMELYJE, VIENYBĖS A. 14, 15 APIBŪDINIMAS
1.1. SITUACIJA
Administracinė priklausomybė: Žeimelio miestelis, Žeimelio seniūnija, Pakruojo rajono savivaldybė, Šiaulių apskritis.
Geografinė padėtis. Dviejų smuklių kompleksas yra Lietuvos Šiaurėje, Šiaulių apskrities Šiaurės rytuose, netoli Latvijos Respublikos sienos, esančio Žeimelio miestelio centrinėje dalyje.
Vertybės apimtis.
Dviejų smuklių komplekso apskaitos dokumentai yra:
• Žeimelio dviejų smuklių komplekso (AtV525) vietinės reikšmės architektūros paminklo apsaugos zonų planas, parengtas 1989 m, gruodžio 13 d. ir patvirtintas 1991 m. balandžio 25 d.
Apibrėžtos dviejų smuklių komplekso (AtV525) vertybės teritorijos ribos apima abu buvusių karčemų – Didžiosios ir Mažosios pastatus su vidiniais kiemais, pastatą prie Bauskės g. sublokuotą su Mažąja karčema, ir sekantį pastatą prie Bauskės g. bei didžiąją dalį jam priklausančio sklypo. Pietinėje pusėje teritoriją riboja Vienybės a., rytinėje pusėje – Bauskės g. ir pastato Bauskės g. 3 sklypo rytinė riba, šiaurinėje pusėje riba eina palei pastato Bauskės g. 3 šiaurinę ribą ir beveik sutampa su sklypo Liepų g. 4 pietine riba, vakarinėje pusėje riba lygiagreti buvusios Didžiosios karčemos pastato vakarinei ribai ir yra nutolusi nuo jos apie 3 metrus. Vertybės teritorijos plotas – apie 0.4 ha.
Apsaugos zona kompleksui neapibrėžta.
Buvusios Didžiosios karčemos pastatas ir Mažosios karčemos pastatas yra registriniai, jiems Kultūros vertybių departamento direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. Į-358 pradėtas iniciavimas skelbti saugomais.
1.2. ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA
Istoriniuose šaltiniuose Žeimelis (Žeimis) pirmą kartą minimas tik 1500 m. tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad gyvenvietė atsiradusi apytikriai pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje. Manoma, jog taip istoriškai susiklostė dėl to, kad rytinių žiemgalių gyventos vietovės XIII a. pr. buvo pavergtos kalavijuočių ir kovose už laisvę nedalyvavo, tad ir į to meto kronikas nepateko.
Miestelis ėmė vystytis kelių susikirtimo vietoje, apytikriai jo centrinėje dalyje. Duomenų kaip miestelis vystėsi iki XVI a. pr. nėra. 1540 m. miestelyje buvo pastatyta medinė liuteronų bažnyčia. Miestelio plėtrą lėmė prekyba, nes jis buvo išsidėstęs prie vieno iš prekybos kelių į Livoniją. XVI a. antroje pusėje pagrindinių kelių sankryžoje galėjo būti turgaus aikštė, kurios pietinėje pusėje stovėjo liuteronų bažnyčia. To meto užstatymą galėjo formuoti nedideli vienaaukščiai mediniai pastatai.
Apie 1600 m. Žeimelyje buvo įsteigtas Kauno muitinės skyrius, atsirado prekių sandėlių. Apie 1670 m. tuometinis Žeimelio savininkas Oto Tyzenhauzas kai kuriems miestelio gyventojams suteikė miestiečių teises. Yra žinoma, kad jau tuo metu miestiečiai laikė alaus karčemas, kuriose buvo ir užvažiuojamieji nakvynės namai, kuriuose buvo apsistojama prieš patikrinimą muitinėse. Tų pačių metų inventoriuje minimas turgus (turgaus aikštė). 1754 m. Žeimelyje prie aikštės gyveno 22-24 miestiečių šeimos, o pati aikštė buvusi kvadratinė (tokios formos ji turėjo būti suplanuota). Pagal tų metų inventorių sudarytame aikštės plane nagrinėjamų karčemų vietoje jau stovėjo pastatai.
1786–1793 m. buvo pastatyta nauja mūrinė liuteronų bažnyčia be bokšto. XIX a. pr. miestelis nukentėjo nuo Napoleono sąjungininkų kariuomenės, bet tapęs valsčiaus centru ėmė sparčiau vystytis. Į miestelį kėlėsi prekybininkai ir amatininkai, įsikurdami centre prie aikštės ir pagrindinių gatvių. Spėjama, kad tuo laiku pasikeitė ir Didžiosios karčemos vieta – ji atsidūrė šiaurinėje aikštės pusėje. Kai kurie pastatai prie aikštės buvo rekonstruoti: sujungti arba išplėsti. Dalis jų buvo liaudies architektūros, kiti – klasicistinės. 1828 m. šiaurinėje pusėje už aikštės prie kelio į Bauskę buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Tai buvo pirmasis pastatas su bokštu. Jis tapo pagrindiniu Žeimelio vertikaliu akcentu.
Yra išlikę 1876 m. ir 1897 m. miestelio planai. Juose matyti, kad miestelio planą formuoja aikštėje susikirtę keturi keliai. Aikštę supusi teritorija buvo užstatyta labai tankiai. Iki mūsų dienų išlikę mūriniai pastatai tebestovi tose pačiose vietose, kaip ir 1754 m. plane. 1889–1890 m. prie liuteronų bažnyčios buvo pristatytas bokštas, kuris tapo antrąja vertikalia Žeimelio dominante. Pastatų kapitališkumu Žeimelis skyrėsi iš aplinkinių miestelių, bet aikštė ir gatvės dar nebuvo grįstos, išskyrus tik nedidelę Bauskės kelio atkarpą nuo aikštės iki katalikų bažnyčios. Pati aikštė buvo išgrįsta tik apie 1925 m.
Karo metais miestelis nenukentėjo, todėl aikštės užstatymas išliko nepakitęs, o tuo pačiu nepasikeitė ir abi karčemos. Nesikeitė ir buvęs gatvių tinklas. Aikštės grindinys buvo nuardytas 1947 m., o jo vietoje pasodinta medžių ir krūmų. Dėl to miestelio aikštės vaizdas pasikeitė. 1973 m. paruoštas miestelio aikštės išplanavimo projektas, o sekančiais metais Didžiosios ir Mažosios karčemų rekonstravimo projektai.
Taigi, Žeimelio centrinės aikštės zonoje dominuoja stačiakampio plano bruožai: suplanuota kvadratinė aikštė ir į jos kampus įeinančios stačiu ar beveik stačiu kampu gatvės. Toliau centro vyrauja radialinio plano bruožai. Ši plano sistema susiformavo XV a. pr. – XVII a. vid. Aikštės užstatymas susiformavo iki XVIII a. vid. Iki XIX a. vid. rekonstravus daugumą pastatų, aikštės architektūra kito, bet neprarado ankstesnių erdvės proporcijų ir liko dominuojanti miestelio tūrinėje kompozicijoje tarp dviejų vertikalių dominančių (katalikų ir liuteronų bažnyčių bokštų) už jos ribų. Nors aikštės kompozicinis vieningumas nukentėjo rytinėje ir pietinėje jos kraštinėse pastačius keletą skirtingos architektūros pastatų, bet užstatymo pobūdis išliko.
Iki šių dienų nepasikeitė XIX a. susiklostęs miestelio siluetas. Savitas Žeimelio centro užstatymas mūriniais pastatais turi itin didelę vertę. Jo aikštės užstatyme dominuoja klasicistinės architektūros bruožai, kurie ryškiausiai atsispindi Didžiojoje karčemoje. Šie bruožai turėtų būti saugomi ir ateityje.
Mažoji karčema (Vienybės a. 14) pastatyta XVIII–XIX a. Iki karo pastatas priklausė žydui Leizeriui Ilaišiui. Pastatas buvo pravažiuojamas per arkinį įvažiavimą. Smuklėje buvo dvi priemenės, gyvenamieji kambariai, didžioji svetainė. Vienoje priemenėje stovėjo duonkepė krosnis. Nuo 1975 m. parengtas pastato pritaikymo muziejui su skaitykla ir kelių butų įrengimo projektas. 1979 m. pastatas remontuotas, uždengtas čerpėmis stogas. Žeimelio kraštotyros muziejus į pastatą perkeltas 1993 m.
Didžioji karčema (Vienybės a. 15) pradėta statyti XVIII a. vid. Galutinai pastatas baigtas statyti XVIII a. pab. – XIX a. pr. Ši karčema yra didžiausias pastatas Žeimelio aikštėje. Pagrindinio fasado centre -trikampis frontonas, kurio apačioje yra arkinis įvažiavimas. Karčemoje buvo svetainė, kambariai svečiams, arklininko butas, arklidė. Vėliau joje buvo įrengtas garinis malūnas (apie 1925 m.). 1927-1930 m. karčemos svetainė perplanuojama ir įrengiama kepykla. Po antrojo pasaulinio karo joje buvo įrengti butai. 1919 m. vidurinėje pastato dalyje veikė biblioteka. Šiuo metu pastatas dalimis priklauso bendrovėms.
1.3. UŽSTATYMO STRUKTŪROS RAIDOS APŽVALGA
Anksčiausiame, iki šių dienų išlikusiame 1869–1876 m. miestelio tikrosios būklės plane užstatymas nedetalizuojamas. Išsamiausias ir detaliausias yra 1897 m. Žeimelio miestelio planas (žr. Priedą Nr. 2). Jame jau matyti Didžiosios ir Mažosios karčemų pastatai, statyti XIX a. pabaigoje, su sklypais. Šalia Didžiosios karčemos, rytinėje sklypo dalyje tuo metu stovėjo dar vienas pastatas, tačiau tikslesnių duomenų apie jį nėra. Dviejų smuklių komplekso teritorijoje esantys du pastatai palei Bauskės gatvę, statyti XX a. pradžioje. Iki šių dienų komplekso užstatymo struktūra išliko nepakitusi.
1.4. TŪRINĖ – ERDVINĖ KOMPOZICIJA.
Didžioji ir Mažoji karčemos yra svarbūs ir originalūs, iki šių dienų mažai pakitusio, dabartinės Vienybės aikštės užstatymo akcentai, iš aplinkinių pastatų išsiskiriančios didesniais tūriais ir puošnesnėmis formomis. Abu pastatai stovi prie gatvės ir formuoja šiaurinę Vienybės aikštės išklotinę. Mažosios karčemos pastatas lygiagretus Vienybės aikštei, tuo tarpu Didžiosios karčemos kryptis, pagal A. Miškinį, greičiausiai atitinka iki XVII a. vidurio buvusios aikštės šiaurinės kraštinės kryptį, nes Didžiosios karčemos pastatas, kaip spėjama, buvo pastatytas panaudojus anksčiau toje vietoje buvusį statinį.
Komplekso teritorijos rytinėje pusėje, palei Bauskės gatvę, stovi du raudonų plytų, XX a. pradžios pastatai. Viso komplekso užstatymas formuojamas palei Vienybės aikštę ir Bauskės gatvę, o kiemai palikti neužstatyti. Anksčiau, veikiant karčemoms, kiemas, kuriame rišdavo arklius, buvo aptvertas aukšta lentų tvora su priedangomis nuo lietaus ar sniego. Šiuo metu čia nemažai beverčių ir miestelio centrinei daliai nebūdingų želdinių.
Į teritoriją įvažiuojama iš Liepų gatvės ir iš Bauskės gatvės. Ant buvusio įvažiavimo iš Vienybės aikštės šiuo metu užstatytas betoninis stulpas.
1. Žeimelio dviejų smuklių kompleksas yra išskirtinės reikšmės objektas, turintis ir architektūrinę ir urbanistinę vertę.
2. Didžioji ir Mažoji karčemos yra svarbios Vienybės aikštės formantės, išsiskiriančios savo tūriais ir architektūra.
3. Abiejų karčemų paskirtis ir funkcijos yra pakitusios. Buvusioje Didžiojoje karčemoje šiuo metu veikia kavinė ir parduotuvė, buvusioje Mažojoje karčemoje – įkurtas „Žiemgalos“ krašto muziejus.
6. Planuojamoje teritorijoje esančius du pastatus palei Bauskės gatvę būtina įtraukti į NKV registrą.
III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS
1. VERTYBĖS TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PROJEKTAS
Projekto sprendiniai parengti pagal Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio 2008-10-21 aprobuotą II-ajį koncepcijos variantą, pagal kurį nežymiai tikslinama buvusi nekoordinuota vertybės teritorijos riba, o apsaugos zona nenustatoma.
1.1. VERTYBĖS TERITORIJOS RIBOS
Peržvelgus dviejų smuklių komplekso istorinę raidą, susipažinus su istorine grafine ir ikonografine medžiaga, bei apžiūrėjus teritoriją, matyti, jog 1989-12-13 parengtame ir 1991-04-25 patvirtintame apsaugos zonų plane nustatytos vertybės teritorijos ribos nesutampa su suformuotomis kadastrinėmis sklypų ribomis ir turimomis istorinėmis 1897 m. plane pažymėtomis sklypų ribomis.
Vertybės teritorijos ribos koreguojamos remiantis šia išvada. Šiaurinė riba koreguojamos pagal suformuotų kadastrinių sklypų ribas. Rytinės ribos viršutinė dalis taip pat koreguojama pagal suformuoto kadastrinio sklypo ribą, žemiau ši riba pratęsiama pastato Bauskės g. 1 ir buvusios Mažosios karčemos pastato rytiniu kontūru. Pietinė riba koreguojama atsižvelgiant į 1897 m. plane pažymėtas sklypų ribas. Vakarinė riba lygiagretinama buvusios Didžiosios karčemos pastato vakarinei ribai, paliekant vienodus atstumus tarp buvusios karčemos ir gretimo pastato.
Nustatytas vertybės teritorijos plotas – 3816 m3.
1.2.APSAUGOS ZONOS RIBOS
Apsaugos zona nenustatinėjama, nes planuojamas objektas randasi urbanistikos paminklo (unikalus kodas 17128, buvęs kodas UV56) teritorijoje, Senojo miesto vietos (unikalus kodas 30335, buvęs kodasA1922) teritorijoje bei Žeimelio kapinyno (unikalus kodas 17179, buvęs kodas A617) teritorijoje.
1.3. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI (PAVELDOSAUGOS REIKALAVIMAI IR KONKREČIŲ TVARKYMO PRIEMONIŲ SISTEMA)
Pagrindinis Dviejų smuklių komplekso tvarkymo principas yra maksimaliai grąžinti objektui užvažiuojamųjų namų ir jų aplinkos įvaizdį.
Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi, atsižvelgus į vertingųjų savybių pobūdį. Projekte atskiroms komplekso dalims bei sklypams siūlomi skirtingi saugojimo režimai ir skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Visi tvarkybos darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro dokumentuose.
Visiems sklypams įeinantiems į komplekso teritoriją nustatoma konservacinė (saugojimo) paskirtis.
Teritorija Nr. 1.1 – buvusios Didžiosios karčemos teritorija.
| Brėžinys SPRENDINIAI, SP-25(2006)-P.2, Nr. 1.1 |
|
|||
| saugojimo režimas
TAUSOJAMO NAUDOJIMO |
T |
* h |
Leistinas
statinių aukštis |
|
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
56,34 % |
0,91 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai saugomų objektų |
a |
b1 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c1 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
|
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: TAUSOJAMO NAUDOJIMO
Maksimalus statinių aukštis: * (nekeičiamas esamas); h nustatomas pagal tyrimų duomenis
Užstatymo tankumas: esamas 50,7 %; projektuojamas 56,34 %
Užstatymo intensyvumas: esamas 0,41; projektuojamas 0,91
a – reikalavimai saugomiems objektams
a – galimi tvarkybos darbai:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai;
– remonto darbai,
– avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
– konservavimo darbai;
– restauravimo darbai
– pritaikymo darbai;
– atkūrimo darbai (atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus);
– šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų nekilnojamųjų kultūros vertybių registro dokumentuose.
Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b1 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– remontas;
– rekonstrukcija, nekeičiant pastato tūrio;
– nauja statyba neleidžiama, išskyrus atvejus, kai tyrimų pagrindu siekiama atkurti istorinius pastatus buvusiose vietose;
– reikalavimai statinių apdailai:
fasadų apdailos medžiagos – degto molio plytos, tinkas, medis;
stogo dangos medžiagos – molio čerpės, skarda.
c1 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– kiemas tvarkomas, atkuriant jo istorinį vaizdą;
– apželdinimo ir dekoratyviniai elementai formuojami siekiant sudaryti karčemos kiemo įvaizdį, remiantis tyrimų duomenimis;
– galimas tvoros ir vartų atstatymas buvusioje vietoje, remiantis tyrimų duomenimis;
– mažinami asfalto dangos plotai, įvedant žvyro ar smėlio, natūralių riedulių ar trinkelių dangas, atsižvelgiant į buvusią pastato funkcijos specifiką.
d – reikalavimai žemės darbams
Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau 20 cm, būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija Nr. 1.2 – buvusios Mažosios karčemos teritorija.
| Brėžinys SPRENDINIAI, SP-25(2006)-P.2, Nr. 1.2 |
|
|||
| saugojimo režimas
TAUSOJAMO NAUDOJIMO |
T |
* |
Leistinas
statinių aukštis |
|
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
0,6 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai saugomų objektų |
a |
b2 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
|
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: TAUSOJAMO NAUDOJIMO
Maksimalus statinių aukštis: * (nekeičiamas esamas)
Užstatymo tankumas: e – esamas 36,3 %
Užstatymo intensyvumas: esamas 0,3; projektuojamas 0,6
a – reikalavimai saugomiems objektams
a – galimi tvarkybos darbai:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai;
– remonto darbai;
– avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
– konservavimo darbai;
– restauravimo darbai;
– pritaikymo darbai;
– atkūrimo darbai (atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus);
– šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų nekilnojamųjų kultūros vertybių registro dokumentuose.
Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– nauja statyba neleidžiama.
c2 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– kiemas tvarkomas, atkuriant jo istorinį vaizdą;
– apželdinimo ir dekoratyviniai elementai formuojami siekiant sudaryti karčemos kiemo įvaizdį, remiantis tyrimų duomenimis;
– naikinami esantys nevertingi ir objektui nebūdingi želdiniai;
– galimas tvoros ir vartų atstatymas buvusioje vietoje, remiantis tyrimų duomenimis;
– mažinami asfalto dangos plotai, įvedant žvyro ar smėlio, natūralių riedulių ar trinkelių dangas, atsižvelgiant į buvusią pastato funkcijos specifiką;
– užtikrinti privažiavimo galimybę prie pastatų Bauskės g. 1 ir Bauskės g. 3.
d – reikalavimai žemės darbams
Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau 20 cm, būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija Nr. 1.3 – pastato Bauskės g. 3 teritorija.
| Brėžinys SPRENDINIAI, SP-25(2006)-P.2, Nr. 1.3 |
|
|||
| saugojimo režimas
TAUSOJAMO NAUDOJIMO |
T |
* |
Leistinas
statinių aukštis |
|
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
0,80 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai saugomų objektų |
a |
b2 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c3 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
|
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: TAUSOJAMO NAUDOJIMO
Maksimalus statinių aukštis: * (nekeičiamas esamas)
Užstatymo tankumas: e – esamas 36,9 %
Užstatymo intensyvumas: esamas 0,49; projektuojamas 0,80
a – reikalavimai saugomiems objektams
a – galimi tvarkybos darbai:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai;
– remonto darbai;
– avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
– konservavimo darbai; restauravimo darbai;
– pritaikymo darbai;
– atkūrimo darbai (atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus);
– šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų nekilnojamųjų kultūros vertybių registro dokumentuose.
Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– nauja statyba neleidžiama.
c3 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– kiemas tvarkomas, siekiant išlaikyti vientisumą su buvusios karčemos pastato teritoriją;
– apželdinimo ir dekoratyviniai elementai formuojami, siekiant sudaryti buvusio karčemos kiemo įvaizdį, remiantis tyrimų duomenimis;
– naikinami esantys nevertingi ir objektui nebūdingi želdiniai ir mažosios architektūros elementai;
– galimas vartų atstatymas buvusioje vietoje, remiantis tyrimų duomenimis;
– mažinami asfalto dangos plotai, įvedant žvyro ar smėlio, natūralių riedulių ar trinkelių dangas, atsižvelgiant į buvusios karčemos teritorijos specifiką.
d – reikalavimai žemės darbams
Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau 20 cm, būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija Nr. 1.4 – pastato Bauskės g. 1 teritorija.
| Brėžinys SPRENDINIAI, SP-25(2006)-P.2, Nr. 1.4 |
|
|||
| saugojimo režimas
TAUSOJAMO NAUDOJIMO |
T |
* |
Leistinas
statinių aukštis |
|
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
0,81 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai saugomų objektų |
a |
b2 |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c3 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
|
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: TAUSOJAMO NAUDOJIMO
Maksimalus statinių aukštis: * (nekeičiamas esamas)
Užstatymo tankumas: e – esamas 43,1 %
Užstatymo intensyvumas: esamas 0,45; projektuojamas 0,81
a – reikalavimai saugomiems objektams
a – galimi tvarkybos darbai:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai,
– remonto darbai;
– avarijos grėsmės pašalinimo darbai;
– konservavimo darbai;
– restauravimo darbai;
– pritaikymo darbai;
– atkūrimo darbai (atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus);
– šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų nekilnojamųjų kultūros vertybių registro dokumentuose.
Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
b – reikalavimai kitiems statiniams
b2 – leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– nauja statyba neleidžiama.
c3 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– kiemas tvarkomas, siekiant išlaikyti vientisumą su buvusios karčemos pastato teritoriją;
– apželdinimo ir dekoratyviniai elementai formuojami, siekiant sudaryti buvusio karčemos kiemo įvaizdį remiantis tyrimų duomenimis;
– naikinami esantys nevertingi ir objektui nebūdingi želdiniai ir mažosios architektūros elementai;
– galimas vartų atstatymas buvusioje vietoje, remiantis tyrimų duomenimis;
– mažinami asfalto dangos plotai, įvedant žvyro ar smėlio, natūralių riedulių ar trinkelių dangas,
– atsižvelgiant į buvusios karčemos teritorijos specifiką.
d – reikalavimai žemės darbams
Prieš vykdant žemės judinimo darbus giliau 20 cm, būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Teritorija Nr. 1.5 – buvęs įvažiavimas tarp karčemų.
| Brėžinys SPRENDINIAI, SP-25(2006)-P.2, Nr. 1.5 |
|
|||
| saugojimo režimas
AUTENTIŠKOS PASKIRTIES |
A |
h |
Leistinas
statinių aukštis |
|
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
e |
e |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai saugomų objektų |
– |
– |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c4 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
|
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: AUTENTIŠKOS PASKIRTIES
Maksimalus statinių aukštis: h nustatomas pagal tyrimų duomenis
Užstatymo tankumas: e – esamas 0 %
Užstatymo intensyvumas: e – esamas 0,00
c4 – reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui:
– atkuriamas buvęs įvažiavimas;
– naikinami esantys nevertingi ir objektui nebūdingi mažosios architektūros elementai;
– grąžinami buvusiam įvažiavimui būdingi mažosios architektūros elementai (gali būti įrengiami vartai);
– mažinami asfalto dangos plotai, įvedant žvyro ar smėlio, natūralių riedulių ar trinkelių dangas, atsižvelgiant į buvusių karčemų teritorijos specifiką.
IV. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
2. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T III. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga.//Vilnius: Savastis, 2007;
3. Staniūnienė I. Žeimelio miestelio specialusis planas (sklypų suplanavimo projektas). T-2002-04-00-SPl.//Vilnius: UAB „Lietuvos paminklai“, 2002;
4. Ramonaitė L. Žeimelio smuklės, vadinamos „mažąja“ architektūrinių – konstruktyvinių tyrimų medžiaga.//Šiauliai, 1999;