LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL OBJEKTŲ ĮRAŠYMO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ

2002 m. kovo 29 d. Nr. 064

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 9 straipsniu, atsižvelgdamas į Valstybinės paminklosaugos komisijos pritarimus (2002 03 06 raštas Nr. 01-05-055, 2002 03 06 raštas Nr. 01-05-057) ir Kultūros paveldo centro teikimu,

1. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Laidojimo vietų sąrašą 48 objektus (L1203–L1250) pagal pridedamus duomenis.

2. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Įvykių vietų sąrašą 27 objektus (I131–I157) pagal pridedamus duomenis.

3. Įrašau į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą 18 objektų (M220–M237) pagal pridedamus duomenis.

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS,

L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS                                                       ALGIMANTAS DEGUTIS

______________

ĮRAŠYTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Kultūros vertybių apsaugos departamento

direktoriaus 2002 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 064

ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO LAIDOJIMO VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS

Eilės Nr.	Pavadinimas	Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys	Adresas	Situacija	Teritori- jos plotas, ha	Įrašymo data
1	2	3	4	5	6	7
1203.	J. Bloznelio kapas L1203	Istorinė vertė Palaidotas Uciekos k. pradžios mokyklos mokytojas, šaulys Juozas Bloznelis (1895–1923). Vasario 8-os naktį į namus įsiveržusių Lenkijos kariškių sumuštas, pusnuogis, basas išsivarytas ir nušautas. Kūnas buvo pakištas po Nemuno ledu ir tik pavasarį upė išnešusi J. Bloznelį ties Alytumi	Savanorių g., Alytus, Alytaus m., Alytaus aps.	Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus p. r. dalis, 6,3 m į p. nuo centr. tako	0,00062	2002 03 29
1204.	Partizanų kapas L1204	Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Alfonsas Makštutis (g. 1926), Juozas Rusinas (g. 1927), Juozas Urbonavičius (g. 1914), Juozas Žilinskas (g. 1922) ir nežinomas partizanas, žuvę 1947 11 01	Savanorių g., Alytus, Alytaus m., Alytaus aps.	Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus p. dalis, 7,4 m į š. r. ir 12,8 m į š. v. nuo šventoriaus tvoros	0,00048	2002 03 29
1205.	J. Kazlausko-Klevo kapas L1205	Istorinė vertė Palaidotas partizanas, būrio vadas Juozas Kazlauskas-Klevas (1921–1945), birželio 24 d. žuvęs Varčios mūšio metu	Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps.	Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus v. dalis, 15 m į š. ir 16,3 m į r. nuo šventoriaus tvoros	0,00078	2002 03 29
1206.	Partizanų kapas L1206	Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Juozas Juškevičius (g. 1924), Juozas Mickevičius (g. 1922) ir 3 nežinomi partizanai, 1945 06 13 žuvę Varčios mūšio metu	Alovės k., Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps.	Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus v. dalis, 15 m į š. ir 9,2 m į r. nuo šventoriaus tvoros	0,00086	2002 03 29
1207.	Partizanų kapas L1207	Istorinė vertė Palaidoti 5 partizanai: Aleksandras Kamsiukas (g. 1917), Juozas Monarka (g. 1915), Jonas Nemeikštis (g. 1917), Bronius Vrubliauskas ir nežinomas partizanas, 1944 12 15 žuvę Gojaus miške	Butrimonių mstl., Butrimonių sen., Alytaus r., Alytaus aps.	Kapinių r. dalis, 19,7 m į p. nuo kapinių tvoros, 13,9 m į r. nuo pagrindinio tako	0,01	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1208.	Liškiavos k. žydų senosios kapinės L1208	Istorinė vertė Palaidoti Liškiavos k. gyventojai	Liškiavos k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps.	Kaimo š. dalis, 0,5 km į š. r. nuo Nemuno u., 0,23 km į v. nuo Liškiavos–Vilkiautinio kelio, Dzūkijos nacionalinis parkas	0,799	2002 03 29
1209.	Kibyšių k. senosios kapinės, vad. Koplyčkalniu L1209	Istorinė vertė Palaidoti Kibyšių k. gyventojai	Kibyšių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps.	Kaimo p. dalis, 0,33 km į š. r. nuo Merkinės–Leipalingio kelio, į p. v. nuo Kibyšių–Jakubiškių kelio	0,468	2002 03 29
1210.	Partizanų kapas L1210	Istorinė vertė Užkasta Saulės būrio vadas Pranas Maciulevičius (1921–1944), žuvęs Gojaus miške, ir per 30 Didžiosios kovos apygardos partizanų. Žinomi 19 iš jų: „A“ rinktinės 3-iojo bataliono vadas Antanas Praškevičius–Narsuolis (1918–1948), rugpjūčio 12 d. žuvęs Pavuolių k., Kostas Garnys (1913–apie 1946), žuvęs Kaukinės miške, Pranas Gervickas-Papartis (1924–1948), Kazys Leonas Krasauskas-Žalgiris (1903–1948), Vytautas Lekavičius (?–1948), gegužės 27 d. žuvę Baltaraistėje prie Pavuolių k., Juozas Dičjurgis (?–1945), Albinas Lekavičius (1925–1946), žuvęs Gojaus miške, Mikas Švenčionis (1922–1946), spalio 31 d. žuvęs Anglininkų k., Pranas Žukauskas-Šalmas (1927–1946), vasario 16 d. žuvęs Kruonio vlsč., Antanas Arcikauskas (1910–1947), Simonas Pūras (1920– apie 1947) žuvęs Kruonio vlsč., Adomas Sakavičius (1920–apie 1947), žuvęs Krasnasėlio k., Boleslovas Šeškas (1922– apie 1947), žuvęs Kruonio vlsč., Jonas Švarca (1918– apie 1947), Antanas Židanavičius-Skrajūnas (?–1947), žuvę Gojaus miške, Vincas Zablackas–Kėkštas (1916–1948), žuvęs Avinėlių k., Pranas Žukauskas (?–apie 1948), žuvęs Kruonio miške, Antanas Ulozas,	Kruonio sen., Kaišiadorių r., Kauno aps.	0,6 km į v. nuo Jiezno–Rumšiškių kelio, 30 m į v. nuo Kruonio–Gliebiškės kelio, Kaišiadorių miškų urėdija, Kruonio g-ja, 44 kv., Šilelio (Gojaus) miškas	0,25	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
		2-ojo bataliono partizanas Bronius Jakubauskas (1919–1947), žuvęs Pavuolių k. Spėjama, kad čia užkasti 2-ojo bataliono partizanai: Kostas Grigonis (1916–1946), žuvęs spalio 31 d., Antanas Bumbulis (1919–1948), žuvęs sausio 14 d., ir Antanas Grigonis (?– apie 1948). Šie partizanai žuvę Kruonio vlsč.
1211.	Klaipėdos m. senosios kapinės L1211	Istorinė vertė Palaidoti Klaipėdos m. gyventojai	K. Donelaičio g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto š. dalis, ribojasi su S. Daukanto, Trilapio, K. Donelaičio ir Liepų gatvėmis	10,59	2002 03 29
1212.	Sendvario dvaro pirmosios senosios kapinės L1212	Istorinė vertė Palaidoti Sendvario dvaro gyventojai	Mokyklos g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto r. dalis, 0,46 km į r. nuo Trinyčių tvenkinio, 0,23 km į š. v. nuo Tilžės g., 0,2 km į š. r. nuo Mokyklos g.	0,20	2002 03 29
1213.	Sendvario dvaro antrosios senosios kapinės L1213	Istorinė vertė Palaidoti Sendvario dvaro gyventojai	Tilžės g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto r. dalis, 0,39 km į r. nuo Trinyčių tvenkinio, 10 m į š. v. nuo Tilžės g.	0,27	2002 03 29
1214.	Vitės k., Klaipėdos m. senosios kapinės, vad. Vitės kapinėmis L1214	Istorinė vertė Palaidoti Vitės k., Klaipėdos m. gyventojai	Pušyno g., Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto š. v. dalis, 48 m į p. v. nuo Sportininkų g., ribojasi su Pušyno ir Švyturio gatvėmis	2,27	2002 03 29
1215.	Melnragės k. pirmosios senosios kapinės L1215	Istorinė vertė Palaidoti Melnragės k. gyventojai	Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto š. dalis, 0,12 km į r. nuo Klaipėdos–Girulių kelio, 100 m į p. v. nuo Klaipėdos–Kretingos glžk., Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos g-ja, 38 kv., Melnragės miškas	0,18	2002 03 29
1216.	Melnragės k. antrosios senosios kapinės L1216	Istorinė vertė Palaidoti Melnragės k. gyventojai	Klaipėda, Klaipėdos m., Klaipėdos aps.	Miesto š. dalis, 0,41 km į p. v. nuo Klaipėdos–Kretingos glžk., 0,18 km į v. nuo Klaipėdos–Girulių kelio	0,49	2002 03 29
1217.	V. Kudirkos kapas L1217	Istorinė vertė Palaidotas gydytojas, rašytojas, vertėjas, žurnalo „Varpas“ redaktorius, Lietuvos Respublikos himno „Tautiškos giesmės“ autorius, visuomenės veikėjas Vincas Kudirka (1858–1899)	P. Mašioto g., Kudirkos Naumiestis, Šakių r., Marijampolės aps.	Kapinių centr. dalis, 16,5 m į p. nuo koplyčios, 5 m į v. nuo pagrindinio tako	0,000528	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1218.	Partizanų kapas L1218	Istorinė vertė Palaidoti 4 partizanai, Šaulių sąjungos nariai: Jonas Birgila (Birgilas), Petras Burba, Tomas Burba ir Vacys Rosinas, 1919 10 05 bermontininkų sušaudyti Kurtuvėnų mstl.	Kurtuvėnų mstl., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	Kapinių p. v. dalis, 7,5 m į š. nuo centr. vartų, į v. nuo pagrindinio tako	0,000621	2002 03 29
1219.	Gedminių k. senosios kapinės L1219	Istorinė vertė Palaidoti Gedminių k. gyventojai	Gedminių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 0,46 km į v. nuo Užvenčio–Linkaučių kelio, 0,33 km į v. nuo Kražantės u.	0,16	2002 03 29
1220.	Pagių k. senosios kapinės, vad. Kapiukais L1220	Istorinė vertė Palaidoti Pagių k. gyventojai	Pagių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo centr. dalis, 100 m į v. nuo Pagių–Pakalniškių kelio	0,14	2002 03 29
1221.	Daukintiškių k. senosios kapinės L1221	Istorinė vertė Palaidoti Daukintiškių k. gyventojai	Daukintiškių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo p. dalis, 0,32 km į v. nuo Linkaučių–Pagių ir į Karklėnus kelių kryžkelės, 0,12 km į p. v. nuo Daukintiškių–Karklėnų kelio	0,28	2002 03 29
1222.	Burčiškės k. senosios kapinės L1222	Istorinė vertė Palaidoti Burčiškės k. gyventojai	Sideriškių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 0,28 km į š. nuo Kalnyčios-Linkaučių kelio	0,15	2002 03 29
1223.	Pupėnų k. senosios kapinės, vad. Koplyčkalniu, kitaip Gojuku L1223	Istorinė vertė Palaidoti Pupėnų k. gyventojai	Pupėnų k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo p. v. dalis, 0,73 km į p. v. nuo Papušio–Oreliškės ir į Pupėnus kelių kryžkelės, 40 m į š. nuo Pupėnų–Savitiškės kelio	0,28	2002 03 29
1224.	Karyznų k. senosios kapinės, vad. Kapeliais L1224	Istorinė vertė Palaidoti Karyznų k. gyventojai	Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo v. dalis, 40 m į p. r. nuo Karyznų–Lenkviečių kelio, 20 m į p. nuo Šaltupio u.	0,03	2002 03 29
1225.	J. Rodavičiaus kapas L1225	Istorinė vertė Palaidotas vienas pirmųjų Lietuvos minerologų, prelatas Jonas Rodavičius (1837–1897)	Kaltinėnų mstl., Kaltinėnų sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kapinių r. dalis, 8 m į r. nuo koplyčios, į r. nuo pagrindinio tako	0,002699	2002 03 29
1226.	P. Kavaliausko kapas L1226	Istorinė vertė Palaidotas knygnešys Petras Kavaliauskas (1860–1933), spaudos draudimo metais platinęs lietuvišką švietėjišką, politinę, religinę literatūrą Kvėdarnos ir Rietavo apylinkėse	Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kapinių š. v. dalis, 22 m į v. nuo pagrindinio tako	0,000651	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1227.	M. Jankaus kapas L1227	Istorinė vertė Palaidotas spaudos darbuotojas, žurnalo „Aušra“ įkūrimo vienas iniciatorių, žurnalų „Varpas“, „Ūkininkas“ vienas leidėjų, publicistas, caro valdžios uždraustų leidinių prekybos organizatorius, tautosakos rinkėjas, vienas lietuvių nacionalinio judėjimo vadovų, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus (1858–1946). Palaikai iš Flensburgo (Vokietija) perkelti 1993 m.	Bitėnų k., Vilkyškių sen., Pagėgių saviv., Tauragės aps.	Kapinių centr. dalis, 45 m į š. r. nuo kapinių vartų, į v. nuo pagrindinio tako, Rambyno regioninis parkas	0,000364	2002 03 29
1228.	V. Storostos–Vydūno kapas L1228	Istorinė vertė Palaidotas rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas, žurnalų „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“ leidėjas ir redaktorius, nuo 1928 m. Kauno un-to garbės daktaras Vilhelmas Storosta–Vydūnas (1868–1953). Palaikai iš Detmoldo (Vokietija) perkelti 1991 m.	Bitėnų k., Vilkyškių sen., Pagėgių saviv., Tauragės aps.	Kapinių š. dalis, 67 m į š. r. nuo kapinių vartų, 4 m į p. v. nuo kapinių tvoros, į v. nuo pagrindinio tako, Rambyno regioninis parkas	0,001	2002 03 29
1229.	Drąsių k. senosios kapinės L1229	Istorinė vertė Palaidoti Drąsių k. gyventojai	Drąsių k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo š. dalis, 0,15 km į š. r. nuo Drąsių–Pivoriūnų kelio, 0,12 km į v. nuo Drąsių–Miežonių kelio	0,146	2002 03 29
1230.	Rudokų k. senosios kapinės L1230	Istorinė vertė Palaidoti Rudokų k. gyventojai	Rudokų k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps.	0,37 km į v. nuo Vilniaus–Utenos kelio, 0,25 km į p. nuo Dubingių–Giedraičių kelio	0,06	2002 03 29
1231.	Didžiokų k. senosios kapinės L1231	Istorinė vertė Palaidoti Didžiokų k. gyventojai	Didžiokų k., Dubingių sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo r. dalis, 0,65 km į r. nuo koplyčios, 40 m į š. nuo Molėtų–Giedraičių kelio	0,5	2002 03 29
1232.	Laumėnų k. senosios kapinės L1232	Istorinė vertė Palaidoti Laumėnų k. gyventojai	Laumėnų k., Giedraičių sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo r. dalis, 0,27 km į v. nuo Molėtų–Giedraičių kelio, 0,23 km į p. r. nuo Ežerės ež.	0,105	2002 03 29
1233.	Šiaudžių k. senosios kapinės L1233	Istorinė vertė Palaidoti Šiaudžių k. gyventojai	Šiaudžių k., Giedraičių sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo p. r. dalis, 80 m į š. v. nuo Giedraičių–Ambraziškių kelio, 55 m į š. nuo Baliupės u.	0,023	2002 03 29
1234.	Slabados k. senosios kapinės L1234	Istorinė vertė Palaidoti Slabados k. gyventojai	Slabados k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo š. dalis, 90 m į š. nuo Šlavino ež., į r. nuo Joniškio–Labanoro kelio	0,068	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1235.	Jutonių k. senosios kapinės L1235	Istorinė vertė Palaidoti Jutonių k. gyventojai	Jutonių k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo š. dalis, 0,19 km į š. r. nuo Jutonių u., į š. v. nuo Dubingių–Joniškio kelio	0,105	2002 03 29
1236.	Stebulių k. senosios kapinės L1236	Istorinė vertė Palaidoti Stebulių k. gyventojai	Stebulių k., Joniškio sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo p. dalis, 0,25 km į š. v. nuo Joniškio–Pabradės kelio, 40 m į p. r. nuo Drigunkos u.	0,127	2002 03 29
1237.	Keršėniškių k. senosios kapinės L1237	Istorinė vertė Palaidoti Keršėniškių k. gyventojai	Keršėniškių k., Inturkės sen., Molėtų r., Utenos aps.	Kaimo r. dalis, 0,95 km į p. v. nuo Urkio ež., į š. nuo Molėtų–Inturkės kelio	0,18	2002 03 29
1238.	S. Guigos–Tarzano kapas L1238	Istorinė vertė Palaidotas Vytauto apygardos Tigro rinktinės A. Grigonio–Paberžio būrio partizanas Stasys Guiga–Tarzanas (1920–1986). Palaikai iš Nevieriškės miško perkelti 1991 m.	Liepų g., Švenčionėliai, Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių š. dalis, 14 m į p. r. nuo kapinių tvoros	0,0007	2002 03 29
1239.	Partizanų kapas L1239	Istorinė vertė Palaidoti Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio 3 partizanai: Bronius Kaminskas (g. 1913), Jonas Kaminskas (g. 1924) ir Julius Kaminskas (g. 1912), 1945 03 14 veržimosi iš apsupto bunkerio metu žuvę Labanoro girioje	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Dvaro) kapinių v. dalis, 63 m į š. v. nuo centr. vartų, 20 m į p. v. nuo pagrindinio tako	0,00075	2002 03 29
1240.	J. Deveikio kapas L1240	Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio partizanas Julius Deveikis (1913–1945), sausio 27 d. NKVD kariškių nušautas netoli Gatakiemio k.	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Dvaro) kapinių v. dalis, 66 m į š. v. nuo centr. vartų, 29 m į p. v. nuo pagrindinio tako	0,00066	2002 03 29
1241.	V. Godos kapas L1241	Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės Grafo būrio partizanas Vladas Goda (1923–1944), gruodžio 22 d. NKVD kariškių vykdytos operacijos metu žuvęs Labanoro girioje	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Dvaro) kapinių š. dalis, 77 m į š. nuo centr. vartų, 2 m į r. nuo pagrindinio tako	0,00065	2002 03 29
1242.	P. Meidaus ir J. Sapkausko kapai L1242	Istorinė vertė Palaidoti Tigro rinktinės P. Lipinsko–Baravyko būrio partizanai Pranas Meidus (g. 1921/25) ir Juozas Sapkauskas (g. 1922), 1945 03 20 NKVD kariškių vykdytos operacijos metu žuvę Labanoro girioje	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Kunigiškių) kapinių r. dalis, 3,5 m į v. nuo centr. vartų, į p. nuo pagrindinio tako	0,00043	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1243.	D. Meidaus–Vieversio ir A. Šapoko–Ūdro kapai L1243	Istorinė vertė Palaidoti Vytauto apygardos Liūto rinktinės Varno kuopos Liepos būrio partizanai Danielius Meidus–Vieversys (g. 1918) ir Alfonsas Šapoka–Ūdras (g. 1907), 1946 01 25 susišaudymo su NKVD kariškiais metu žuvę Labanoro girioje	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Kunigiškių) kapinių p. v. dalis, 43 m į p. v. nuo centr. vartų, 20 m į p. nuo pagrindinio tako	0,000438	2002 03 29
1244.	M. V. Salmino kapas L1244	Istorinė vertė Palaidotas Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanas Martynas Vaidotas Salminas (1924–1945), NKVD kariškių nušautas Fedariškių miške	Labanoro mstl., Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Labanoro (Kunigiškių) kapinių p. dalis, 27 m į v. nuo centr. vartų, 21 m į p. nuo pagrindinio tako	0,0007	2002 03 29
1245.	B. Lapėno–Miškinio kapas L1245	Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės J. Kamarausko–Karijoto kuopos Dobilo būrio partizanas Bronius Lapėnas–Miškinis (1920–1945), birželio 24 d. NKVD kariškių apsuptas ir sunkiai sužeistas nusišovęs Beržijos k.	Rėkučių k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių v. dalis, 32 m į p. v. nuo centr. vartų	0,000483	2002 03 29
1246.	A. Lapėno kapas L1246	Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės K. Urbono–Karlo būrio partizanas Antanas Lapėnas (1924–1945), vasario 2 d. verždamasis iš apsupties žuvęs Raudonės miške	Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių centr. dalis, 46 m į v. nuo centr. vartų, į p. nuo pagrindinio tako	0,000325	2002 03 29
1247.	M. Jakšto kapas L1247	Istorinė vertė Palaidotas Tigro rinktinės K. Urbono–Karlo būrio partizanas Marijonas Jakštas (1915–1945), vasario mėn. nužudytas NKVD kariškių	Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių š. r. dalis, 35 m į v. nuo centr. vartų, 15 m į š. nuo pagrindinio tako	0,00022	2002 03 29
1248.	M. Dubonio kapas L1248	Istorinė vertė Palaidotas 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis Mykolas Dubonis (g. 1922), susišaudymo su besitraukiančiais Sovietų Sąjungos kariškiais metu žuvęs ties Kaltanėnų mstl.	Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių centr. dalis, 43 m į v. nuo centr. vartų, 3 m į p. nuo pagrindinio tako	0,00062	2002 03 29
1249.	Partizanų kapas L1249	Istorinė vertė Palaidoti Vytauto apygardos Tigro rinktinės 5 (gal 7) nežinomi partizanai, žuvę 1945 m. Lygumų k.	Reškutėnų k., Švenčionėlių sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	Kapinių r. dalis, 35 m į v. nuo centr. vartų	0,000945	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
1250.	Sukilėlių kapai, vad. Skerdimų (Majako) kalnu L1250	Istorinė vertė 1831 06 20 po nesėkmingo Vilniaus puolimo vieno sukilimo vadų, grafo Karolio Zaluskio (1794– 1845) vadovaujami sukilėliai caro kariuomenės buvo užpulti ir išžudyti pievoje ir kalvoje prie Šventosios u. Vietos gyventojai žuvusiuosius palaidojo kalvoje, kurią imta vadinti Skerdimų (Majako) kalnu	Deltuvos sen., Ukmergės r., Vilniaus aps.,	0,75 km į p. r. nuo Dovydiškių k., 0,15 km į v. nuo Šventosios u., Ukmergės miškų urėdija, Deltuvos g-ja, 59 kv., Ratkalnio miškas	0,5	2002 03 29

______________

ĮRAŠYTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Kultūros vertybių apsaugos departamento

direktoriaus 2002 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 064

ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO ĮVYKIŲ VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS

Eilės Nr.	Pavadinimas	Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys	Adresas	Situacija	Teritori- jos plotas, ha	Įrašymo data
1	2	3	4	5	6	7
131.	Liepakojų mūšio vieta I131	Istorinė vertė 1945 02 21 NKVD batalionas ir vietiniai stribai apsupo Igno Morazos sodyboje po Miroslavo mstl. puolimo apsistojusį kapitono Antano Kušlio–Vilko vadovaujamą partizanų būrį. Po 2 val. trukusių kautynių žuvo 23 partizanai: būrio vadas, kapitonas Antanas Kušlys–Vilkas (g. 1913), jo brolis Feliksas Kušlys (g. 1909), Bronius Aleksandravičius (g. 1910), Algirdas Berčiūnas (g. 1923), Juozas Berčiūnas (g. 1917), Vincas Brenkis (g. 1925), Steponas Gaigalas (g. 1910), Antanas Jarmala (g. 1926), Stasys Katalynas (g. 1924), Juozas Krikščiūnas (g. 1918), Petras Marcinkevičius (g. 1911), Juozas Miliauskas (g. 1924), Leonas Navickas (g. 1922),	Liepakojų k., Simno sen., Alytaus r., Alytaus aps.	Kaimo v. dalis, 1,5 km į r. nuo Žuvinto ež., 0,87 km į v. nuo Verebiejų–Riečių kelio	0,01	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
		Stasys Nedzinskas (g. 1925), Balius Paršeliūnas (g. 1924), Vincas Paršeliūnas (g. 1917), Vincas Petrukonis (g. 1919), Stasys Pauža (g. 1925), Juozas Stadalius (g. 1922), Juozas Stekenis (g. 1926), Antanas Šerkšnas (g. 1914), Vincas Šerkšnas (g. 1914) ir Vladas Šeštakauskas (g. 1922)
132.	K. Pyplio–Mažyčio ir J. Makarevičiaus–Žilvyčio žuvimo vieta I132	Istorinė vertė 1949 09 23 apsupti MVD kariuomenės Dainavos apygardos štabo bunkeryje, kovodami žuvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo įgaliotinis užsienyje, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Kazimieras Pyplys–Mažytis (g. 1923), 1997 11 20 apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, ir Dainavos apygardos štabo pareigūnas Juozas Makarevičius–Žilvytis (g. 1927)	Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps.	1,2 km į š. r. nuo Alytaus–Daugų kelio, Alytaus miškų urėdija, Kalesninkų g-ja, 42 kv.	0,0249	2002 03 29
133.	J. Kazlausko–Klevo ir A. Simonaitytės–Rūtos žuvimo vieta I133	Istorinė vertė 1945 06 24 NKVD kariuomenės apsupti Varčios miške žuvo būrio vadas Juozas Kazlauskas–Klevas (g. 1921) ir partizanė Angelė Simonaitytė–Rūta	Alovės sen., Alytaus r., Alytaus aps.	6 m į p. v. nuo Meškučių–Švabalaukio kelio, Alytaus miškų urėdija, Daugų g-ja, 30 kv., Varčios miškas	0,01	2002 03 29
134.	Vadavietė I134	Istorinė vertė 1946 04 09 bunkeryje Petro Petrausko sodyboje buvo įkurtas Pietų Lietuvos partizanų srities štabas, vadovaujamas pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus–Kazimieraičio. Čia leistas „Laisvės varpas“, spręsti partizanų kovos organizavimo klausimai	Snaigupės k., Leipalingio sen., Druskininkų saviv., Alytaus aps.	0,75 km į p. v. nuo Ončiuškio ež., 0,55 km į v. nuo Guobinių–Snaigupės kelio	0,03	2002 03 29
135.	J. Vitkaus–Kazimieraičio žuvimo vieta I135	Istorinė vertė 1946 07 02 Žaliamiškio pakraštyje MVD kariškių užpultas, sunkiai sužeistas ir po kelių valandų miręs partizanų kovos Dzūkijoje organizatorius, Dzūkų rinktinės įkūrėjas, pirmasis Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus–Kazimieraitis (g. 1901), 1997 11 20 apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu	Janavo k., Leipalingio sen., Druskininkų saviv., Alytaus aps.	Kaimo v. dalis, 0,25 km į š. nuo Guobinių–Liepiškių kelio, 50 m į š. nuo Onos Bogušienės sodybos, Žaliamiškio miško r. pakraštys	0,0179	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
136.	Žuvimo vieta I136	Istorinė vertė 1949 03 09, nepavykus prasiveržti iš apsupimo, bunkeryje, kuris buvo po Leono Paliučio namu, žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai: Vytenio tėvūnijos vadas Petras Vilkelis–Labutis (g. 1911), Jonas Jančė-Džiaugsmelis, Bronius Sadauskas–Galiūnas (g. 1927) ir Petras Žalakevičius–Tautmylis (g. 1930)	Smališkės k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	Kaimo v. dalis, 0,3 km į š. nuo Stirtos ež., 100 m į r. nuo Viktarino–Paliepio kelio	0,0132	2002 03 29
137.	Žuvimo vieta I137	Istorinė vertė 1949 02 17 bunkeryje, nepavykus prasiveržti iš apsupimo, žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos būrio vadas Antanas Vailionis–Papartis (g. 1923) ir to paties būrio partizanas Albinas Sakalauskas–Audra (g. 1922)	Taikūnų k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	Kaimo r. dalis, 0,19 km į r. nuo Šadžiūnų–Viktarino kelio, 3 m į v. nuo Vilkaičio ež.	0,0129	2002 03 29
138.	Žuvimo vieta I138	Istorinė vertė 1951 09 27, kovodami su MGB kariuomene, žuvo: Pietų Lietuvos partizanų srities vado pavaduotojas, Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis–Diemedis (g. 1923), 1998 05 19 apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius–Žilvitis (g. 1916), Šarūno rinktinės vado adjutantas Gediminas Urmanavičius–Pavasaris (g. 1928), tos pačios rinktinės Mindaugo tėvūnijos vadas Stasys Krukonis–Žvaigždikis (g. 1931), Salinio būrio vadas Algirdas Salinis–Skirmantas (g. 1927) ir Vailionio būrio vadas Boleslovas Vailionis–Narsuolis (g. 1920)	Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	1,43 km į r. nuo Avižienių–Mikabalių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Leipalingio g-ja, 2 kv., Bestraigiškės miškas	0,0208	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
139.	Žuvimo vieta I139	Istorinė vertė 1951 02 06 MGB kariuomenei apsupus Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadavietę, nematydami išeities nusišovė 6 Šarūno rinktinės partizanai: apygardos vado pavaduotojas, Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis–Sakalas (g. 1922), Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranas Majauskas–Vanagėlis (g. 1922), to paties būrio 3 skyriaus vadas Pranas Celevičius–Berželis, Vincas Pledas (Pliatisas) –Slapukas (Slapikas) (g. 1929), Vytautas Vaivada–Garsas (g. 1928) ir Antanas Vailionis–Tėvas (g. 1898). Buvo sunkiai sužeistas, paimtas nelaisvėn ir ligoninėje mirė Juozas Žukas–Gulbinas (g. 1929)	Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	1,3 km į v. nuo Paserninkų–Vainiūnų kelio, 60 m į p. r. nuo Paserninkų–Žvikelių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Leipalingio g-ja, 5 kv., Bestraigiškės miškas	0,0137	2002 03 29
140.	Žuvimo vieta I140	Istorinė vertė 1946 04 03 Valkininkų stribams apsupus Adomo Stankevičiaus sodybą, kurioje buvo Geležinio Vilko rinktinės štabas, mūšyje žuvo rinktinės vadas leitenantas Leonas Tarasevičius–Aras, Puškinas, Lūšis, Vadas ir jo adjutantas Adolfas Kalanta–Kostas. Tuo metu buvo suimtas ir 1947 01 01 sušaudytas Geležinio Vilko rinktinės štabo Propagandos ir žvalgybos skyriaus viršininkas Adolfas Uždavinys–Dobilas (g. 1921)	Pabaronės k., Matuizų sen., Varėnos r., Alytaus aps.	Kaimo v. dalis, 1,23 km į p. r. nuo Varėnos–Lentvario glžk., 0,77 km į š. nuo Barono u.	0,0262	2002 03 29
141.	Vadavietė I141	Istorinė vertė 1946 05-06 Antano Uoslio sodyboje, bunkeryje po namu veikė Pietų Lietuvos partizanų srities štabas. Čia dirbo šios partizanų formuotės vadas, pulkininkas leitenantas Vitkus–Kazimieraitis, buvo parengti svarbūs Pietų Lietuvos partizanų srities dokumentai: komandų bei dalinių sudėtis ir organizacija, partizanų lauko teismo statutas, rekvizicijų pravedimo statutas, vadų suvažiavimo deklaracija ir kt.	Jakubiškių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps.	Kaimo p. dalis, 1,25 km į š. nuo Merkinės–Lazdijų kelio, 0,75 km į p. v. nuo Jakubiškių k. senųjų kapinių	0,032	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
142.	A.Vabalo–Gedimino žuvimo vieta I142	Istorinė vertė Išduotas buv. partizanų rėmėjos, bandydamas prasiveržti iš apsupties, atsišaudydamas 1948 06 26 žuvo Tauro apygardos štabo Politinės dalies viršininkas, ėjęs apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ redaktoriaus, Karo lauko teismo pirmininko pareigas, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys, teisės daktaras Alfonsas Vabalas–Gediminas (g. 1909)	Armališkių k., Rokų sen., Kauno r., Kauno aps.	Kaimo p. dalis, 0,9 km į r. nuo Sėmenos u., į p. nuo Vaišvydavos–Armališkių kelio	0,007	2002 03 29
143.	K. Veverskio–Senio žuvimo vieta I143	Istorinė vertė 1944 12 28, veždamas Lietuvos laisvės armijos dokumentus, stribų iš pasalų užpultas žuvo Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas ir vadas, Lietuvos gynimo komiteto narys Kazys Veverskis–Senis (g. 1913)	Aukštutinių, Kaniūkų k., Užliedžių sen., Kauno r., Kauno aps.	Kaimo š. dalis, 15 m į r. nuo Nevėžio u., į v. nuo Aukštutinių Kaniūkų–Babtų kelio, Nevėžio kraštovaizdžio draustinis	0,0016	2002 03 29
144.	Sodybos vieta, vad. Bielskyne I144	Istorinė vertė Knygnešio, visuomenės veikėjo Vinco Bielskaus (1871–1958) ir jo brolio kunigo, filosofijos daktaro, Seinų kunigų seminarijos profesoriaus, 1921–1940 m. Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininko Pijaus Bielskaus (1880–1958) gimtinė. Manyta, jog 1940 m. sodyboje buvo paslėptas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas	Balsupių k., Marijampolės sen., Marijampolės saviv., Marijampolės aps.	Kaimo p. dalis, 0,65 km į p. v. nuo Marijampolės–Balsupių kelio, 10 m į r. nuo Rausvės u.	0,16	2002 03 29
145.	J. Vydūno ir J. Vilkaičio žuvimo vieta I145	Istorinė vertė 1938 06 02 skrisdami žvalgybos lėktuvu fotografuoti Bartninkų mstl., nesuvaldžius lėktuvo ir atsitrenkus į kalvą, žuvo 2-osios oro eskadrilės lakūnai: jaunesnysis leitenantas Jonas Vydūnas (g. 1913) ir jaunesnysis puskarininkis Juozas Elizėjus Vilkaitis (g. 1916)	Bartninkų mstl., Bartninkų sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps.	Miestelio p. dalis, 0,27 km į p. v. nuo Aistos u., 3 m į p. r. nuo Bartninkų–Vartų kelio	0,0008	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
146.	Žuvimo vieta I146	Istorinė vertė 1941 06 22 Budavonės miške NKVD kariškiai žiauriai nukankino 3 Vilkaviškio vyskupijos kunigus: Lankeliškių bažnyčios kleboną Vaclovą Balsį (g. 1905), filosofijos daktarą, nuo 1936 m. Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą (g. 1905) ir buv. Marijampolės gimnazijos kapelioną, Lankeliškių bažnyčios vikarą Joną Petriką (g. 1885)	Bartninkų sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps.	0,95 km į r. nuo Vilkaviškio–Bartninkų kelio, Marijampolės miškų urėdija, Gražiškių g-ja, 6 kv., Budavonės miškas	0,04	2002 03 29
147.	Sodybos vieta, vad. Kaukyne I147	Istorinė vertė Gydytojo, varpininko, finansiškai rėmusio žurnalų „Varpas“, „Ūkininkas“ leidimą, caro uždraustų leidinių platinimo organizatoriaus Juozo Kauko (1863–1895) gimtinė. Čia dažnai lankydavosi Vincas Kudirka	Penkvalakių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps.	Kaimo r. dalis, 0,34 km į p. nuo Penkvalakių–Parausių kelio, 0,2 km į r. nuo Pilviškių– Rūdos kelio	2,5	2002 03 29
148.	Sodybos vieta I148	Istorinė vertė Rašytojo, periodinių leidi-nių „Aušra“, „Varpas“ ir kt. bendradarbio, 1918–1933 m. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko, nuo 1923 m. Kauno un-to profesoriaus Antano Kriščiukaičio–Aišbės (1864-1933) tėviškė	Nadrausvės k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps.	Kaimo p. dalis, 80 m į š. nuo Paežerių–Šulėnų kelio, 20 m į v. nuo Rausvės u.	0,059	2002 03 29
149.	Sodybos vieta I149	Istorinė vertė Poetės, vienos žymiausių XX a. lietuvių lyrikės Salomėjos Bačinskaitės–Bučienės–Nėries (1904–1945) gimtinė	Kiršų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r., Marijampolės aps.	Kaimo š. dalis, 0,52 km į š. v. nuo Alvito–Vanagynės kelio, 0,14 km į r. nuo Širvintos u.	2,43	2002 03 29
150.	Sodybos vieta I150	Istorinė vertė Kalbininko, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtojo, 1922– 1926 m. Kauno un-to profesoriaus Jono Jablonskio-Rygiškių Jono (1860-1930) gimtinė	Kubilėlių k., Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r., Marijampolės aps.	Kaimo v. dalis, 0,3 km į v. nuo Kudirkos Naumiesčio–Slavikų kelio, 90 m į r. nuo Šešupės u.	0,55	2002 03 29
151.	Kražių mstl. žydų žudynių vieta ir kapas I151	Istorinė vertė 1941 m. rugsėjo mėn. nužudyta ir užkasta apie 70 Kražių mstl. gyventojų	Pamedžiokalnio k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 0,73 km į š. r. nuo Kražių–Linkaučių kelio, 0,4 km į š. r. nuo Kražantės u.	0,003596	2002 03 29
152.	Šiaulių m. žydų žudynių vieta ir kapai I152	Istorinė vertė 1941 06–09 nužudyta ir užkasta apie 8000 Šiaulių m. gyventojų	Kužių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	0,25 km į p. r. nuo Kužių–Gruzdžių kelio, 80 m į š. v. nuo Luponės u., Šiaulių miškų urėdija, Lukšių g-ja, 99 kv., Luponių miškas	6,92	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
153.	Sodybos vieta I153	Istorinė vertė Rašytojo, 1934–1940 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko, vertėjo, LSSR nusipelnusio meno veikėjo Augustino Griciaus (1899–1972) gimtinė	Šiupylių k., Gruzdžių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, į p. nuo Gruzdžių–Šiupylių ir Norvaišių– Šiupylių kelių kryžkelės	0,006	2002 03 29
154.	Sodybos vieta I154	Istorinė vertė 1933 07 15–17 kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanika“ skridusio iš Niujorko į Kauną ir dėl neišaiškintų priežasčių sudužus lėktuvui žuvusio Pščelniko (tuo metu Soldino) miške (Lenkija; tada ta vieta priklausė Vokietijai) lakūno Stasio Girskio–Girėno (1893–1933) gimtinė	Vytogalos k., Upynos sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kaimo š. dalis, 25 m į p. v. nuo Upynos–Naujojo Obelyno kelio	0,4	2002 03 29
155.	Vilniaus m. ir apylinkių žydų žudynių vieta ir kapas I155	Istorinė vertė 1941 09 22 nužudyti ir užkasti 1159 Vilniaus m. ir apylinkių gyventojai	Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., Vilniaus aps.	Kaimo š. dalis, 0,93 km į p. v. nuo Kyviškės–Vaidotų glžk., 0,62 km į r. nuo kelio iš Vėliučionių į Vilniaus-Šumsko kelią	0,14	2002 03 29
156.	Labanoro mūšio vieta I156	Istorinė vertė 1945 03 11 įsitvirtinusį Vytauto apygardos Tigro rinktinės Apolinaro Juršio–Vytenio partizanų būrį, prieš tai užpuolę netoliese buvusį tos pačios rinktinės Antano Krinicko–Romelio būrį, apsupo NKVD kariuomenė. Mūšyje žuvo Tigro rinktinės štabo viršininkas majoras Kirvis (vardas ir pavardė nežinomi), 30 Romelio, 41 Vytenio būrių partizanų, tarp jų ir būrio vadas Apolinaras Juršys–Vytenis	Labanoro sen., Švenčionių r., Vilniaus aps.	1,25 km į š. nuo Kaltanėnų–Labanoro kelio, 0,24 km į v. nuo Šeškinėlio ež., Švenčionėlių miškų urėdija, Antaliedės g-ja, 27 kv., Kiauneliškio miškas, Labanoro regioninis parkas	1,91	2002 03 29
157.	Sodybos vieta I157	Istorinė vertė Archeologo, filosofijos daktaro, nuo 1939 m. Kauno Vytauto Didžiojo un-to docento, 1940–1943 m. Vilniaus un-to Archeologijos katedros vedėjo, profesoriaus, visuomenės ir kultūros veikėjo Jono Puzino (1905–1978) gimtinė	Svaronių k., Pivonijos sen., Ukmergės r., Vilniaus aps.	Kaimo r. dalis, 0,8 km į v. nuo Laičių–Varžų kelio, 0,25 km į p. r. nuo kaimo senųjų kapinių	3,67	2002 03 29

______________

ĮRAŠYTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Kultūros vertybių apsaugos departamento

direktoriaus 2002 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 064

ĮRAŠYTI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO MITOLOGINIŲ VIETŲ SĄRAŠĄ OBJEKTAI IR JŲ DUOMENYS

Eilės Nr.	Pavadinimas	Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys	Adresas	Situacija	Teritorijos plotas, ha	Įrašymo data
1	2	3	4	5	6	7
220.	Kalnas, vad. Šarūno kalnu M220	Istorinė, mitologinė vertė	Masališkių k., Merkinės sen., Varėnos r., Alytaus aps.	Kaimo v. dalis, 0,39 km į š. r. nuo Kauno–Gardino kelio, 0,11 km į š. v. nuo Straujos u.	0,277	2002 03 29
221.	Akmuo, vad. Klebono akmeniu M221	Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė	Alytus, Alytaus m., Alytaus aps.	0,6 km į p. r. nuo Alytaus piliakalnio, 30 m į p. v. nuo Nemuno u. deš. kranto, upės vagoje	0,0176	2002 03 29
222.	Akmuo, vad. Didžiuoju Dzūkijos akmeniu M222	Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė	Vangelonių k., Nemunaičio sen., Alytaus r., Alytaus aps.	Kaimo p. dalis, 0,46 km į p. r. nuo Nemunaičio–Jociūnų kelio, Noškūnų miško š. pakraštys	0,0323	2002 03 29
223.	Kalnas, vad. Prancūzkalniu M223	Istorinė, mitologinė vertė	Bertašiūnų k., Veisiejų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	Kaimo p. dalis, 0,7 km į v. nuo Vilkinio ež., į r. nuo Veisiejų–Viktarino kelio, Veisiejų regioninis parkas	0,145	2002 03 29
224.	Kalnas, vad. Kivakalniu M224	Istorinė, mitologinė vertė	Šlavantų sen., Lazdijų r., Alytaus aps.	0,64 km į š. nuo Lazdijų–Seirijų kelio, 60 m į p. r. nuo Žagarių–Ročkių kelio, Veisiejų miškų urėdija, Seirijų g-ja, 26, 28 kv., Trako miškas, Metelių regioninis parkas	1,868	2002 03 29
225.	Akmuo, vad. Užkeikta merga M225	Istorinė, mitologinė vertė	Intuponių k., Stakliškių sen., Prienų r., Kauno aps.	Kaimo kapinių p. v. dalis, 25 m į v. nuo tvoros	0,0025	2002 03 29
226.	Kalnas, vad. Alkos kalnu M226	Istorinė, mitologinė vertė	Raizgių k., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 0,83 km į š. v. nuo Šiaulių–Kelmės kelio, 0,46 km į p. r. nuo Aukštelkų–Jakštaičiukų kelio, Raizgių tvenkinio sala	0,85	2002 03 29
227.	Akmuo su dubeniu M227	Istorinė, mitologinė vertė	Kurtuvėnų mstl., Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	Miestelio kapinių p. dalis, 6 m į š. nuo kapinių koplyčios, Kurtuvėnų regioninis parkas	0,0001	2002 03 29

1	2	3	4	5	6	7
228.	Girnikų kalnas M228	Istorinė, mitologinė, kraštovaizdinė vertė	Bubių sen., Šiaulių r., Šiaulių aps.	0,25 km į v. nuo Bulėnų–Gilvyčių kelio, Šiaulių miškų urėdija, Kurtuvėnų g-ja, 26 kv., Kurtuvėnų regioninis parkas	4,34	2002 03 29
229.	Akmuo ir šaltinis – M229K:	Istorinė, mitologinė, sakralinė vertė	Maironių k., Liolių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo r. dalis, 0,6 km į v. nuo Dubysos u., 15 m į p. nuo Kelmės–Tytuvėnų kelio	0,02	2002 03 29
	1. akmuo su „Vaiko pėda“ – M229K1
	2. šaltinis – M229K2
230.	Kalnas, vad. Raganynės kalneliu M230	Istorinė, mitologinė vertė	Aukštiškių k., Tytuvėnų sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 100 m į r. nuo Tytuvėnų–Šedbarų kelio	0,43	2002 03 29
231.	Akmuo su „Velnio pėda“ M231	Istorinė, mitologinė vertė	Junkilų k., Užvenčio sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo š. dalis, 0,95 km į š. r. nuo Gaidupio u., 35 m į r. nuo Kelmės–Užvenčio kelio	0,0004	2002 03 29
232.	Šventragių alkvietė M232	Istorinė, mitologinė vertė.	Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo v. dalis, 100 m į š. r. nuo Kražių–Karklėnų kelio, 0,48 km į p. r. nuo Linkaučių–Šventragių kelio	0,69	2002 03 29
233.	Kalnas ir akmuo – M233K:	Istorinė, mitologinė vertė	Gineikių k., Kelmės apylinkių sen., Kelmės r., Šiaulių aps.	Kaimo v. dalis, 1 km į š. r. nuo Kelmės–Graužikų kelio, 0,36 km į p. v. nuo Miežaičių–Verpenos kelio	0,29	2002 03 29
	1. kalnas, vad. Devynmačės kalnu – M233K1
	2. akmuo, vad. Aukuro akmeniu – M233K2
234.	Kalnas, vad. Alkos kalnu M234	Istorinė, mitologinė vertė	Gaidėnų k., Upynos sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kaimo p. dalis, 0,5 km į p. r. nuo Bremenos u., 0,41 km į š. nuo Upynos–Balsių kelio	0,52	2002 03 29
235.	Akmuo, vad. Aukuru M235	Istorinė, mitologinė vertė	Kunigiškių k., Pajūrio sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kaimo p. dalis, 0,23 km į š. v. nuo Jūros u., 3 m į š. nuo Kisės u.	0,0024	2002 03 29
236.	Akmuo, vad. Velnio sostu M236	Istorinė, mitologinė vertė	Padievaičio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Tauragės aps.	Kaimo v. dalis, 0,54 km į p. v. nuo Kvėdarnos–Padievaičio kelio, 100 m į r. nuo Jūros u.	0,01	2002 03 29
237.	Akmuo su ženklais M237	Istorinė, mitologinė vertė	Ilgojaus k., Čiobiškio sen., Širvintų r., Vilniaus aps.	Kaimo r. dalis, 30 m į p. r. nuo Brazelių–Ilgojaus kelio, Musės u. vaga	0,025	2002 03 29

______________