LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2001 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 219 „DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. D1-368
Vilnius
Įgyvendindamas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d., Tarybos direktyva 97/62/EB) reikalavimus ir atsižvelgdamas į Borealinio regiono biogeografinio seminaro sprendimus dėl Lietuvoje sutinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurių apsaugai reikia steigti saugomas teritorijas, pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2005, Nr. 79-2864):
1. Išdėstau 1.5 ir 1.6 punktus taip:
„1.5. vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha ąžuolynų plotai, kuriuose nuolatos aptinkami niūraspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) suaugę individai, lervos ar yra būdingi jų veiklos požymiai, leidžiantys spręsti apie šių vabzdžių buvimą medyne;“;
2. Išdėstau 1.12 ir 1.13 punktus taip:
„1.12. upės arba jų atkarpos, kuriose tinkamose buveinėse aptinkamos ovaliosios geldutės (Unio crassus) ir jos individų tankumas yra ne mažesnis kaip 0,5 ind./m2;“;
4. Išdėstau 3 punktą taip:
6. Papildau nurodyto įsakymo 1 priedą „Žuvų gausumas arba tankis“ šiuo 9 punktu:
7. Papildau nurodyto įsakymo 2 priedą „Augalų gausumas ir mažiausias buveinės plotas“ šiuo 15 punktu:
9. Papildau nurodyto įsakymo 6 priedą „Pagrindinio ardo medžių amžius miško buveinėse“ šiuo 5 punktu (buvusius 5-12 punktus laikau 6-13 punktais):
11. Išdėstau nurodyto įsakymo 8 priedo pavadinimą taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368
redakcija)
EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS
I. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS
11. Atvira jūra ir potvynių zonos
1110 Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu
1120 *Posidonia sąžalynai (Posidonion oceanicae)
1130 Upių žiotys
1140 Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos
1150 *Pakrančių įlankos
1160 Didelės seklios įlankos ir užutekiai
1170 Rifai
1180 Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros
12. Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai
1210 Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų
1220 Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose
1230 Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos
1240 Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp.
1250 Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais
13. Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos
1310 Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai
1320 Spartina vejos (Spartinion maritimae)
1330 Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae)
1340 *Žemyninės druskingos pievos
14. Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos
1410 Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi)
1420 Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi)
1430 Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)
15. Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės
1510 *Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia)
1520 *Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia)
1530 *Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės
16. Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai
1610 Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtų paplūdimių bei sublitoralės augalų bendrijos
1620 Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos
1630 *Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos
1640 Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis
1650 Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos
II. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS
21. Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos
2110 Užuomazginės pustomos kopos
2120 Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos)
2130 *Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)
2140 *Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum
2150 * Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea)
2160 Kopos su Hippophaė rhamnoides
2170 Kopos su Salixrepens ssp. argentea (Salicion arenariae)
2180 Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos apaugusios mišku
2190 Drėgni kopų duburiai
21A0 Mačeirai(Airijoje)
22. Viduržemio jūros pakrančių kopos
2210 Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis
2220 Kopos su Euphorbia terracina
2230 Kopų žolynai priklausantys Malcolmietalia eilei
2240 Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais
2250 *Pakrančių kopos apaugusios Juniperus spp. krūmynais
2260 Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia)
2270 * Pinus pinea arba/ir Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos
III. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS
31. Stovinčio vandens telkiniai
3110 smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae)
3120 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis
3130 Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir/arba of the Isoėto-Nanojuncetea augalais
3140 Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai kurių dugne formuojasi Chara spp.
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros
3170 * Viduržemio jūros srities laikinos kūdros
3180 *Turlogai
3190 Gipso karsto ežerai
31A0 *Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai
32. Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos
3220 Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija
3230 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica
3240 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos
3250 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum
3260 Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija
3270 Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p. p. ir Bidention p. p. augalija
3280 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba
3290 Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion
IV. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI
4010 Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix
4020 *Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix
4030 Europiniai sausieji viržynai
4040 *Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans
4050 *Endeminiai Makaronezijos viržynai
4060 Alpiniai ir borealiniai viržynai
4070 *Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti)
4080 Subarktiniai Salix spp. krūmynai
4090 Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais
40A0 *Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai
V. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)
51. Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai
5110 Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p. p.)
5120 Kalninės Cytisus purgans bendrijos
5130 Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose
5140 *Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose
52. Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis
5210 Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.
5220 * Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus
5230 *Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis
53. Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai
5310 Laurus nobilis krūmynai
5320 Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių
5330 Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai
VI. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS
61. Natūralios pievos
6110 *Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi)
6120 *Sausų smėlynų kalkingos pievos
6130 Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae
6140 Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų
6150 Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų
6160 Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta)
6170 Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų
6180 Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos
6190 Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetaliapallentis)
62. Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos
6210 Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų
6220 *Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietalia
6230 *Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje)
6240 *Subpanoninės stepinės pievos
6250 *Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių
6260 *Panoninės smėlingosios stepės
6270 *Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)
6280 * Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos
62A0 Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae)
62B0 *Kipro pievos ant serpantino uolų
64. Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos
6410 Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae)
6420 Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion)
6430 Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos
6440 Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis
6450 Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos
6460 Trodoso kalnų durpingos pievos
VII. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI
71. Rūgščiosios kimininės pelkės
7110 * Aktyvios aukštapelkės
7120 Degradavusios aukštapelkės vis dar galinčios savaime atsistatyti
7130 Plokščiosios pelkės (* jei aktyvios pelkės)
7140 Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės
7150 Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion)
7160 Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės
72. Kalkingosios žemapelkės
7210 *Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis
7220 * Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)
7230 Šarmingosios žemapelkės
7240 *Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae
VIII. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI
81. Skardžiai
8110 Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani)
8120 Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii)
8130 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai
8140 Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai
8150 Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai
8160 *Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai
82. Chazmofitų augalija uolų šlaituose
8210 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų
8220 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų
8230 Silikatinių uolų pionierinė augalija Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii
8240 *Klinčių grindiniai
IX. MIŠKAI
90. Borealinės Europos miškai
9010 *Vakarų taiga
9020 *Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)
9030 *Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių
9040 Šiauriniai subalpiniai/subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii)
9050 Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)
9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję
9070 Fenoskandijos miškingosios ganyklos
9080 * Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai
91. Temperatinės Europos miškai
9110 Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)
9120 Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion)
9130 Bukų miškai (Asperulo-Fagetum)
9140 Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius
9150 Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion)
9160 Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)
9170 Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum)
9180 *Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)
9190 Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercusrobur) miškai smėlėtose lygumose
91A0 Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose
91B0 Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai
91C0 *Kaledonijos miškai
91D0 *Pelkiniai miškai
91E0 * Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae)
91F0 Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris)
91G0 *Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai
91H0 *Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai
91I0 *Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai
91J0 * ritų salų Taxus baccata miškai
91K0 Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion)
91L0 Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-carpinion)
91M0 Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai
91N0 *Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae)
91P0 Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum)
91Q0 Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai
91R0 Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genistojanuensis-Pinetum)
91T0 Vidurio Europos kerpiniai pušynai
91U0 Sarmatijos stepiniai pušynai
91V0 Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)
92. Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai
9210 * Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex
9220 * Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis
9230 Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica
9240 Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai
9250 Quercus trojana miškai
9260 Castanea sativa miškai
9270 Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis
9280 Quercus frainetto miškai
9290 Cupressus miškai (Acero-Cupression)
92A0 Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai
92B0 Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais
92C0 Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis)
92D0 Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea and Securinegion tinctoriae)
93. Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai 9310 Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai 9320 Olea ir Ceratonia miškai
9330 Quercus suber miškai
9340 Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai
9350 Quercus macrolepis miškai
9360 *Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea)
9370 * Datulių (Phoenix) sąžalynai
9380 Ilex aquifolium miškai
9390 *Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia
93A0 Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)
94. Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai
9410 Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea)
9420 Alpiniai Larix decidua ir/arba Pinus cembra miškai
9430 Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (jei ant gipso arba klinčių substrato)
95. Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai
9510 *Abies alba miškai pietų Apeninuose
9520 Abies pinsapo miškai
9530 *Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis
9540 Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis
9550 Kanarų pušų (endeminių) miškai
9560 *Endeminiai miškai su Juniperus spp.
9570 *Tetraclinis articulata miškai
9580 * Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai
9590 *Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae)
* – prioritetinės gamtinės buveinės.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368
redakcija)
3 priedas
LIETUVOJE SUTINKAMOS EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINĖS BUVEINĖS, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS
| Eil. Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
| 1. |
1110 |
Smėlio seklumos |
| 2. |
1130 |
Upių žiotys |
| 3. |
1150 |
Lagūnos |
| 4. |
1170 |
Rifai |
| 5. |
2110 |
Užuomazginės pustomos kopos |
| 6. |
2120 |
Baltosios kopos |
| 7. |
2130 |
Pilkosios kopos |
| 8. |
2140 |
Kopų varnauogynai |
| 9. |
2170 |
Kopų gluosnynai |
| 10. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
| 11. |
2190 |
Drėgnos tarpkopės |
| 12. |
2320 |
Pajūrio smėlynų tyruliai |
| 13. |
2330 |
Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
| 14. |
3130 |
Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
| 15. |
3140 |
Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
| 16. |
3150 |
Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
| 17. |
3160 |
Natūralūs distrofiniai ežerai |
| 18. |
3190 |
Gipso karsto ežerai |
| 19. |
3260 |
Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
| 20. |
3270 |
Dumblingos upių pakrantės |
| 21. |
4030 |
Viržynai |
| 22. |
5130 |
Kadagynai |
| 23. |
6120 |
Karbonatinių smėlynų smiltpievės |
| 24. |
6210 |
Stepinės pievos |
| 25. |
6230 |
Rūšių turtingi briedgaurynai |
| 26. |
6270 |
Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos |
| 27. |
6410 |
Melvenynai |
| 28. |
6430 |
Eutrofiniai aukštieji žolynai |
| 29. |
6450 |
Aliuvinės pievos |
| 30. |
6510 |
Šienaujamos mezofitų pievos |
| 31. |
6530 |
Miškapievės |
| 32. |
7110 |
Aktyvios aukštapelkės |
| 33. |
7120 |
Degradavusios aukštapelkės |
| 34. |
7140 |
Tarpinės pelkės ir liūnai |
| 35. |
7150 |
Plikų durpių saidrynai |
| 36. |
7160 |
Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
| 37. |
7210 |
Žemapelkės su šakotąja ratainyte |
| 38. |
7220 |
Šaltiniai su besiformuojančiais tufais |
| 39. |
7230 |
Šarmingos žemapelkės |
| 40. |
8210 |
Karbonatinių uolienų atodangos |
| 41. |
8220 |
Silikatinių uolienų atodangos |
| 42. |
8310 |
Olos |
| 43. |
9010 |
Vakarų taiga |
| 44. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
| 45. |
9050 |
Žolių turtingi eglynai |
| 46. |
9060 |
Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų |
| 47. |
9070 |
Medžiais apaugusios ganyklos |
| 48. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
| 49. |
9160 |
Skroblynai |
| 50. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
| 51. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |
| 52. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
| 53. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
| 54. |
91F0 |
Paupių guobynai |
| 55. |
91T0 |
Kerpiniai pušynai |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368
redakcija)
7 priedas
MINIMALUS GAMTINIŲ BUVEINIŲ PLOTAS
| Eil. Nr. |
Buveinės kodas |
Buveinės tipas |
Plotas, (ha) |
| 1. |
2110 |
Užuomazginės pustomos kopos |
0,5 |
| 2. |
2120 |
Baltosios kopos |
1 |
| 3. |
2130 |
Pilkosios kopos |
1 |
| 4. |
2140 |
Kopų varnauogynai |
0,5 |
| 5. |
2170 |
Kopų gluosnynai |
0,5 |
| 6. |
2180 |
Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
20 |
| 7. |
2190 |
Drėgnos tarpkopės |
0,1 |
| 8. |
2320 |
Pajūrio smėlynų tyruliai |
0,5 |
| 9. |
2330 |
Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
0,5 |
| 10. |
3130 |
Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
0,1 |
| 11. |
3140 |
Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
5 |
| 12. |
3150 |
Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
5 |
| 13. |
3160 |
Natūralūs distrofiniai ežerai |
0,5 |
| 14. |
3190 |
Gipso karsto ežerai |
0.1 |
| 15. |
3260 |
Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
11 |
| 16. |
3270 |
Dumblingos upių pakrantės |
0,5 |
| 17. |
4030 |
Viržynai |
0,5 |
| 18. |
5130 |
Kadagynai |
0,5 |
| 19. |
6120 |
Karbonatinių smėlynų smiltpievės |
0,5 |
| 20. |
6210 |
Stepinės pievos |
0,5 |
| 21. |
6230 |
Rūšių turtingi briedgaurynai |
0,5 |
| 22. |
6270 |
Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos |
0,5 |
| 23. |
6410 |
Melvenynai |
0,5 |
| 24. |
6430 |
Eutrofiniai aukštieji žolynai |
0,5 |
| 25. |
6450 |
Aliuvinės pievos |
5 |
| 26. |
6510 |
Šienaujamos mezofitų pievos |
1 |
| 27. |
6530 |
Miškapievės |
1 |
| 28. |
7110 |
Aktyvios aukštapelkės |
5 |
| 29. |
7120 |
Degradavusios aukštapelkės |
10 |
| 30. |
7140 |
Tarpinės pelkės ir liūnai |
0,5 |
| 31. |
7150 |
Plikų durpių saidrynai |
0,1 |
| 32. |
7160 |
Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
0,5 |
| 33. |
7210 |
Žemapelkės su šakotąja ratainyte |
0,1 |
| 34. |
7230 |
Šarmingos žemapelkės |
1 |
| 35. |
8210 |
Karbonatinių uolienų atodangos |
0,01 |
| 36. |
8220 |
Silikatinių uolienų atodangos |
0,01 |
| 37. |
9010 |
Vakarų taiga |
50 |
| 38. |
9020 |
Plačialapių ir mišrūs miškai |
20 |
| 39. |
9050 |
Žolių turtingi eglynai |
10 |
| 40. |
9060 |
Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų |
0,5 |
| 41. |
9070 |
Medžiais apaugusios ganyklos |
1 |
| 42. |
9080 |
Pelkėti lapuočių miškai |
20 |
| 43. |
9160 |
Skroblynai |
50 |
| 44. |
9180 |
Griovų ir šlaitų miškai |
10 |
| 45. |
9190 |
Sausieji ąžuolynai |
20 |
| 46. |
91D0 |
Pelkiniai miškai |
50(102) |
| 47. |
91E0 |
Aliuviniai miškai |
10 |
| 48. |
91F0 |
Paupių guobynai |
10 |
| 49. |
91T0 |
Kerpiniai pušynai |
10 |
1 kilometrais.
2 pelkiniai eglynai.