LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTOSAUGINIO VANDENS DEBITO APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. liepos 29 d. Nr. D1-382
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 4-44) 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2003, Nr. 84-3834), 11.5 punktu,
2. Nustatau, kad fiziniai ir juridiniai asmenys pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą turi numatyti priemones, užtikrinančias vandens telkiniuose aplinkosaugos poreikiams reikalingus vandens debitus žemiau hidrotechnikos statinių (užtvankų, pralaidų, hidrojėgainių, įrenginių vandeniui išgauti, žuvitakių), juos projektuojant, statant, rekonstruojant, vykdant remonto darbus, eksploatuojant.
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 207 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento (LAND 22-97) patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 111-2809).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1- 382
GAMTOSAUGINIO VANDENS DEBITO APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja gamtosauginio vandens debito (toliau – Gamtosauginis debitas) vandens telkiniuose apskaičiavimo ir praleidimo į tvenkinių ar užtvenktų ežerų (toliau – Tvenkinys) žemutinį bjefą tvarką, kuri privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems ir eksploatuojantiems hidrotechnikos statinius.
2. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti vandens telkiniuose vandens debitus, būtinus vandens telkinių ekosistemų gyvavimui.
3. Vandens telkiniuose žemiau hidrotechnikos statinių (užtvankų, pralaidų, hidrojėgainių, įrenginių vandeniui išgauti, žuvitakių) turi būti užtikrinamas ne mažesnis (išskyrus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus atvejus), kaip remiantis šiuo Tvarkos aprašu apskaičiuotas, Gamtosauginis debitas, hidrotechnikos statinius projektuojant, statant, rekonstruojant, vykdant remonto darbus, eksploatuojant.
4. Prie derivacinio tipo hidrojėgainių ar kitų upės vandens nukreipimo atvejų senvage turi būti nuolat praleidžiama ne mažiau kaip 10 % upe toje vietoje tekančio vandens. Žemiau senvagės ir hidrojėgainės kanalo santakos bet kuriuo atveju vandens debitas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą Gamtosauginį debitą (išskyrus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus atvejus).
5. Jeigu upė periodiškai (ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus) išdžiūsta, Gamtosauginis debitas gali būti neskaičiuojamas (jo reikšmė sausmečio metu – 0,00 m3/s).
6. Ypatingais atvejais (sausra, negalima mažinti vandens išgavimo, apskaičiuotas Gamtosauginis debitas trukdo pasiekti tam vandens telkiniui nustatytus vandensaugos tikslus) apskaičiuoto Gamtosauginio debito padidinimą ar sumažinimą derina Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros raštišką sutikimą.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Pagrindinės šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
7.1. ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų elementų sistema, kurios sudedamąsias dalis jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai;
7.2. gamtosauginis vandens debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos;
7.3. hidrotechnikos statinys – statinys vandeniui naudoti ir aplinkai nuo žalingų vandens poveikių saugoti (užtvankos, krantinės, pralaidos, siurblinės, hidroelektrinės, molai, laivybos statiniai ir pan.);
7.4. normaliai patvenktas vandens lygis (NPL) – tvenkinyje ar užtvenktame ežere nustatytas vandens paviršiaus lygis, kuris, esant normalioms sąlygoms, gali būti ilgai palaikomas patvenkiančiaisiais hidrotechnikos statiniais;
7.5. nustatyti vandensaugos tikslai – vandens telkinių ir juose esančio vandens būklei, taip pat upių baseinų rajone esantiems saugomiems plotams Lietuvos Respublikos vandens įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais nustatyti reikalavimai, kuriuos reikia pasiekti per tam tikrą laikotarpį;
7.6. sausra – laikotarpis, kai į tvenkinį ar užtvenktą ežerą vandens prietakos 30 dienų iš eilės vidutinis debitas yra mažesnis negu apskaičiuotas 95% tikimybės debitas;
7.8. tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote;
7.9. tvenkinio/užtvenkto ežero naudingas vandens tūris – vandens tūris, kuris telpa tvenkinyje arba užtvenktame ežere tarp NPL ir ŽVL;
7.10. upė analogas – upė, kuriai ilgalaikiais hidrometriniais stebėjimais nustatytos pagrindinės hidrologinės charakteristikos ir kurios morfometrinės bei fizinės geografinės savybės panašios į tiriamos upės;
7.11. upės nuotėkio per metus natūralaus reguliavimo koeficientas – hidrologiniais skaičiavimais nustatytas koeficientas, kuris nusako upės nuotėkio per metus nevienodumą;
7.12. uždoris – paslanki konstrukcija, skirta hidrotechnikos statinio paviršinėms arba dugno angoms uždaryti bei atidaryti;
7.13. užtvenktas ežeras – ežeras, kurio vandens lygis reguliuojamas ežero ištakose įrengtais patvenkiamaisiais hidrotechnikos statiniais;
7.14. vandens debitas – vandens kiekis, pratekantis per bet kurį upės, kanalo ar hidrotechnikos įrenginio skerspjūvį per 1 sekundę;
7.15. vandens nuotėkis – vandens kiekis, nutekantis iš tam tikro ploto (baseino) per tam tikrą laiką;
7.16. žemiausias vandens lygis (ŽVL) – nustatytas leistinas žemesnis už NPL tvenkinio ar užtvenkto ežero vandens lygis;
III. GAMTOSAUGINIO DEBITO APSKAIČIAVIMAS
8. Gamtosauginį debitą apibrėžia minimalus vasaros – rudens nuosėkio (V–X mėn.) 80% arba 95% tikimybės (priklausomai nuo upės nuotėkio per metus natūralaus reguliavimo (išlyginimo) koeficiento) 30 sausiausių parų iš eilės vidutinis vandens debitas.
9. Upių, kurių metinis nuotėkis neišlygintas arba mažai išlygintas (natūralaus reguliavimo koeficientas 0,65 arba mažesnis), Gamtosauginis debitas nustatomas pagal formulę:
Qg = Q30 min 80%, kurioje:
Qg – Gamtosauginis debitas, m3/s;
Q30min 80% – minimalus vasaros–rudens nuosėkio 80% tikimybės 30 sausiausių parų iš eilės vidutinis vandens debitas, m3/s.
10. Upių, kurių nuotėkis vidutiniškai arba visai išlygintas (natūralaus reguliavimo koeficientas didesnis kaip 0,65), Gamtosauginis debitas nustatomas pagal formulę:
Qg = Q30 min 95%, kurioje:
Qg – Gamtosauginis debitas, m3/s;
Q30. min 95% – minimalus vasaros–rudens nuosėkio 95 % tikimybės 30 sausiausių parų iš eilės vidutinis vandens debitas, m3/s.
11. Upių minimalūs vasaros–rudens nuosėkio laikotarpio (V–X mėn.) 80% ir 95% tikimybės 30 sausiausių parų paeiliui vidutiniai vandens debitai bei kitos hidrologinės charakteristikos apskaičiuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Skaičiavimų nuostatos“.
12. Žemiau hidrotechnikos statinių Gamtosauginio debito užtikrinimo galimybės nustatomos sausų 95% tikimybės vandeningumo metų vandens balanso apskaičiavimais.
13. Kai vandens nuostoliai iš Tvenkinio (filtracija, išgaravimas, teisėtas vandens išgavimas) sausais metais tam tikrą laikotarpį viršija pritekėjimą, apskaičiuotą Gamtosauginį debitą galima užtikrinti Tvenkinio naudingo tūrio sąskaita. Kai Tvenkinio naudingo tūrio neužtenka, Gamtosauginio debito užtikrinimo klausimas gali būti sprendžiamas laikinai pažeminant Tvenkinio vandens lygį žemiau ŽVL ir nustatyta tvarka apribojant vandens iš Tvenkinio naudojimą.
14. Pripildant Tvenkinį arba pritekančiu vandeniu atstatant pažemintą vandens lygį iki NPL, kai pripildymo laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėnesiai, į žemutinį bjefą turi būti praleidžiamas ne mažesnis kaip vidutinis to laikotarpio daugiametis 95% tikimybės vandens debitas, o jeigu pripildymo laikotarpis ilgesnis kaip 2 mėnesiai, – į žemutinį bjefą praleidžiamas debitas gali būti artimas (bet ne mažesnis) Gamtosauginiam debitui.
IV. GAMTOSAUGINIO DEBITO PRALEIDIMAS
16. Į žemutinį bjefą Gamtosauginis debitas gali būti praleidžiamas:
17. Per šliuzą reguliatorių, slenkstį su uždoriais, šachtinę vandens pertekliaus pralaidą su dugno uždoriu Gamtosauginis debitas praleidžiamas pakėlus uždorius.
18. Jeigu neįmanoma sureguliuoti uždorio pakėlimo aukščio (didelis slėgio aukštis, mažas Gamtosauginis debitas ar kt.), Gamtosauginį debitą galima praleisti per šachtos sienelėje įrengtą vamzdį, virš šachtos keteros įrengtu sifonu arba uždoryje įrengus angą. Vamzdžio, sifono ar angos diametras bei pralaidumas nustatomas hidrauliniais skaičiavimais.
19. Esant įrengtam žuvitakiui, Gamtosauginis debitas turi būti praleidžiamas (visas ar dalis) žuvitakiu. Jeigu žuvitakiui nustatytas optimalus vandens debitas mažesnis už Gamtosauginį debitą, tai kita Gamtosauginio debito dalis praleidžiama per kitus šiame Tvarkos apraše nurodytus hidroįrenginius.