LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. GEGUŽĖS 15 D. ĮSAKYMO NR. 233 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.04:2003 „POVEIKIAI IR APKROVOS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2005 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-622

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

Pakeičiu ir papildau statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (toliau – Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683):

1. 1 punktą papildau nauja pastraipa ir išdėstau ją taip:

„Poveikių ir apkrovų derinių nustatymo, skaičiavimo pavyzdžiai bei jų paaiškinimai pateikiami Reglamento 13 priede.“.

2. 7 punktą papildau 7.16 papunkčiu ir išdėstau jį taip:

„7.16. LST ENISO 9000:2001 „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai“.“.

3. Išdėstau 86 punktą taip:

„86. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Poveikių dalinių patikimumo koeficientų y ir poveikių derinių koeficientų v|/ reikšmės parenkamos pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus.“.

4. Išdėstau 6.5a formulę taip:

„                           (6.5a)“.

5. Išdėstau 6.8a formulę taip:

„                                                       (6.8a)“.

6. Išdėstau 6.9a formulę taip:

„ (6.9a)“.

7. Išdėstau 90.3 punkto pastabas taip:

„Pastabos:

žymėjimai pateikti LST L ENV 1991–1:2000 [7.3] ir STR 2.05.03:2003 [7.15];

tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos išvaizdai.“.

8. Išdėstau 140.2 punktą taip:

„140.2. kai kolonas ir sienas veikia kelių aukštų naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumažinti koeficientu α_n pagal Reglamento 132 ir 141.13 p.“.

9. Išdėstau 142.12 punktą taip:

„142.12. autokeltuvų dinaminį koeficientą φ, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys dėl krūvio kėlimo greitėjimo ir lėtėjimo, reikia imti tokį:

φ=1,4, kai padangos pneumatinės;

φ =2,0, kai padangos ištisinės;“.

10. Išdėstau 164 punktą taip:

„164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas γ_Q nustatomas pagal 10 priedą“.

11. 180.2 punkte vietoje „T_tr“ įrašau „F_tr“ ir išdėstau šį punktą taip:

„180.2. trinties jėgų F_tr, nukreiptų išorinio paviršiaus liestine ir priklausančių jos horizontaliajai (šediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms su lodžijomis ir panašioms konstrukcijoms);“.

12. Išdėstau 12.3 formulę taip:

„                                                                                  (12.3)“.

13. Išdėstau 207 punktą taip:

„207. Vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas γ_Q nustatomas pagal 10 priedą“.

14. Išdėstau 237 punktą taip:

„237. Konstrukcijų projektavimo reglamente numatytais atvejais būtina įvertinti vidutinės temperatūros pokytį laike Δt ir temperatūros kitimą J elemento skerspjūvyje.“.

15. 14.1 lentelės pastabose vietoje „v_w, v“ įrašau „J_w, J_c“ ir išdėstau šias pastabas taip:

„Pastabos:

kai yra duomenų apie konstrukcijų temperatūrą pastatų su pastoviais nekintančiais technologiniais šilumos šaltiniais naudojimo stadijoje, reikšmės t_w, t_c, J_w, J_c imamos šių duomenų pagrindu;

statant pastatus ir statinius t_w, t_c, J_w, J_c imami kaip nešildomiems pastatams naudojimo stadijoje.“.

16. Išdėstau 17.1 lentelės pirmą eilutę taip:

Konstrukcijų elementai

Keliamieji reikalavimai

Vertikalieji ribiniai įlinkiai, dlim

Apkrovos vertikaliesiems įlinkiams apskaičiuoti

„                                                                            (17.2)“.

18. Išdėstau 17.3 lentelės pirmą eilutę taip:

Kranų darbo režimų grupės	Ribiniai įlinkiai, dlim
	pastatų ir dengtų kranų estakadų	atvirų kranų estakadų	pastatų ir kranų estakadų (dengtų ir atvirų) pokraninių kelių sijų ir stabdymo konstrukcijų

19. Išdėstau 17.4 lentelės pirmą eilutę taip:

Pastatai, sienos ir pertvaros

Sienų ir pertvarų tvirtinimas prie pastato karkaso

Ribiniai poslinkiai, ulim

20. 275 punkto antrame sakinyje vietoje simbolio „f“ įrašau simbolį „d“ ir išdėstau jį taip:

„Išlinkiai d nustatomi nuo konstrukcijų išankstinio spaudimo jėgų, perdangos elementų savojo ir grindų svorių.“.

21. Reglamento 10 priedo 1 lentelę išdėstau taip:

1 lentelė

Rekomenduojamos pastatų y koeficientų reikšmės

Poveikis	y0	y 1	y 2
Statinių naudojimo apkrovos kategorija (žr. Reglamento 141.1 punktą)
A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai	0,7	0,5	0,3
B kategorija: įstaigų plotai	0,7	0,5	0,3
C kategorija: susibūrimų plotai	0,7	0,7	0,6
D kategorija: parduotuvių plotai	0,7	0,7	0,6
E kategorija: saugyklų plotai	1,0	0,9	0,8
F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris ≤ 30 kN	0,7	0,7	0,6
G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemonių svoris ≤ 160 kN	0,7	0,5	0,3
H kategorija: stogai	0	0	0
Statinių sniego apkrovos [7.6]	0,7	0,5	0,2
Statinių vėjo apkrova [7.7]	0,6	0,2	0
Temperatūra (ne gaisro) statiniuose [7.8]	0,6	0,5	0

22. Reglamento 10 priedo 2 lentelės pastabas išdėstau taip:

„Pastabos:

rekomenduojamos γ reikšmės yra:

γ_{Gj, sup}=1,10;

γ_{Gj, inf}=0,90;

γ_Q,1=1,3, kai poveikis nepalankus (γ_Q,1= 0, kai palankus);

γ_{Q, i}=1,3, kai poveikis nepalankus (γ_{Q, i}= 0, kai palankus);

tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovumą reikia atsižvelgti ir į konstrukcinio elemento atsparumą, kaip alternatyvą dviem atskiriems tikrinimams pagal 2 ir 3 lenteles, galima taikyti kombinuotą patikrinimą, pagrįstą 2 lentele, pasirenkant šias reikšmes:

γ_{Gj, sup}=1,35;

γ_{Gj, inf}=1,15;

γ_Q,1=1,3, kai poveikis nepalankus (γ_Q,1= 0, kai palankus);

γ_{Q, i}=1,3, kai poveikis nepalankus (γ_{Q, i}= 0, kai palankus);

su sąlyga, kad taikant γ_{Gj, inf}=1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatinių poveikių dalims negaunamas dar nepalankesnis efektas.“.

23. Reglamento 10 priedo 4 lentelės pastabas išdėstau taip:

„Pastaba.

jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos šios γ reikšmės:

γ_{Gj, sup}=1,0;

γ_{Gj, inf}=1,0;

γ_Q,1=1,30, kai poveikis nepalankus (γ_Q,1= 0, kai palankus);

γ_{Q, i}=1,30, kai poveikis nepalankus (γ_{Q, i}= 0, kai palankus).“.

24. Reglamento 10 priedo 7 punkte vietoje žodžių „hidraulinį ir plūdrumo irimą“ įrašau žodžius „įrimą dėl hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių“ ir išdėstau šį punktą taip:

„7. Bendrąjį pastato konstrukcijų pastovumą (pvz., šlaito, ant kurio remiasi pastatas, pastovumą), įrimą dėl hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių (pvz., iškasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą (Geotechninis projektavimas).“.

25. Reglamento 10 priedo 12 punktą išdėstau taip:

„12. Vertikaliųjų deformacijų schema pateikta 1 paveiksle:

1 pav. Vertikaliųjų deformacijų apibrėžimas

Žymenys:

d_c – nukrauto konstrukcijos elemento pradinis išlinkis;

d₁ – pradinė dalis įlinkio nuo nuolatinių tinkamo poveikių derinio pagal (6.8a) iki (6.10b) išraiškos apkrovų;

d₂ – ilgalaikė dalis įlinkio nuo nuolatinių apkrovų;

d₃ – pridėtinė dalis įlinkio nuo kintamųjų tinkamo poveikių atitinkamo derinio pagal (6.8a) – (6.10b) išraiška;

d_tot – suminis įlinkis kaip d₁, d₂, d₃ suma;

d_max – išliekantis suminis įlinkis, atsižvelgus į išankstinį išlinkį.“.

26. Pakeičiu Reglamento 11 priedą ir išdėstau j į nauja redakcija (pridedama).

27. Reglamentą papildau 13 priedu (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

STR 2.05.04:2003

11 priedas

STATYBINIŲ IR SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ VIENETINIO SVORIO IR NATŪRALIOJO ŠLAITO KAMPŲ LENTELĖS

1 lentelė

Statybinės medžiagos. Betonas ir skiedinys

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Betonas Lengvasis LC 1,0 tankio klasė LC 1,2 tankio klasė LC 1,4 tankio klasė LC 1,6 tankio klasė LC 1,8 tankio klasė LC 2,0 tankio klasė Normalaus svorio Sunkusis	9–10 ^1) 2) 10–12 ^1) 2) 12–14 ^1) 2) 14–16 ^1) 2) 16–18 ^1) 2) 18–20 ^1) 2) 24^1) 2) >24^1) 2)
Skiedinys cemento skiedinys gipso skiedinys kalkių ir cemento skiedinys kalkių skiedinys	19–23 12–18 18–20 12–18
^1) Dėl normalaus plieninės armatūros procento didinamas 1 kN/m^3. ^2) Nesukietėjusio betono didinamas 1 kN/m^3.

Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių.

2 lentelė

Statybinių medžiagų tūrinis svoris

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Keramika	21,0
Gamtiniai akmenys, žr. pEN771-6 granitas, sienitas, porfyras bazaltas, dioritas, gabro tahilitas bazaltinė lava pilkoji vaka, smiltainis tankusis kalkakmenis kitoks kalkakmenis vulkaninis tufas gneisas skalūnas	27,0–30,0 27,0–30,0 26,0 24,0 21,0–27,0 2,0–29,0 20,0 20,0 30,0 28,0

Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių.

3 lentelė

Statybinės medžiagos. Medis

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Medis C14 medienos stiprumo klasė C16 medienos stiprumo klasė C18 medienos stiprumo klasė C22 medienos stiprumo klasė C24 medienos stiprumo klasė C27 medienos stiprumo klasė C30 medienos stiprumo klasė C35 medienos stiprumo klasė C40 medienos stiprumo klasė D30 medienos stiprumo klasė D35 medienos stiprumo klasė D40 medienos stiprumo klasė D50 medienos stiprumo klasė D60 medienos stiprumo klasė D70 medienos stiprumo klasė	3,5 3,7 3,8 4,1 4,2 4,5 4,6 4,8 5,0 6,4 6,7 7,0 7,8 8,4 10,8
Sluoksniuotoji klijuota mediena Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL24h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL28h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL32h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h	3,7 4,0 4,2 4,4
Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 24c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 28c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 32c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36c	3,5 3,7 4,0 4,2
Fanera Spygliuočių fanera Beržinė fanera Laminuotosios ir blokinės plokštės	5,0 7,0 4,5
Drožlių plokštės smulkių drožlių plokštė cementu suklijuotų drožlių plokštė drožlių plokštė, orientuotų drožlių plokštė, vaflinė plokštė	7,0–8,0 12,0 7,0
Statybinės pluošto plokštės kietoji standartinė ir apdorotoji plokštė vidutiniojo tankumo pluošto plokštė izoliacinė (minkštoji) plokštė	10,0 8,0 4,0

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

4 lentelė

Statybinės medžiagos. Metalai

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Metalai aliuminis žalvaris bronza varis ketus geležis, plakta švinas plienas cinkas	27,0 83,0–85,0 83,0–85,0 87,0–89,0 71,0–72,5 76,0 112,0–114,0 77,0–78,5 71,0–72,0

5 lentelė

Statybinės medžiagos. Kitos medžiagos

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Kitos medžiagos Stiklo duženos Stiklas, lakštais Plastikai Akrilo laipai Poringojo polistireno grūdeliai Putstiklis Skalūnas	22,0 25,0 12,0 0,3 1,4 28,0

6 lentelė

Tiltų medžiagos

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Automobilių kelių tiltų grindinys Lietinis asfaltas ir asfaltbetonis Asfalto mastika Karštasis voluotasis asfaltas Tiltų užpilai Smėlis (sausas) Balastas, žvyras (supiltas laisvai) Netaisyklingų akmenų grindinys Šlako skalda Sutankintas akmenų užpilas Molio glaistas Geležinkelių tiltų grindinys Betono apsauginis sluoksnis Balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.) Bazalto balastas	24,0–25,0 18,0–22,0 23,0 15,0–16,0 ^1) 15,0–16,0 ^1) 18,5–19,5 13,5–14,5 ^1) 20,5–21,5 18,5–19,5 25,0 20,0 26,0
	Kelio pagrindo 1 m ilgio svoris ^2) 3), qk, kN/m
Balasto pagrindo konstrukcijos 2 UIC 60 bėgiai Iš anksto įtempti pabėgiai su bėgių tvirtinimais Gelžbetoniniai pabėgiai su metalinių kampuočių ryšiais Mediniai pabėgiai su bėgių tvirtinimais	1,2 4,8 – 1,9
Konstrukcijos be balasto pagrindo 2 UIC 60 bėgiai 2 UIC 60 bėgiai su tvirtinimais, jungiamąja sija ir apsauginiais bėgiais	1,7 4,9
^1) Pateikti kitose sandėliuojamų medžiagų lentelėse. ^2) Į balastą neatsižvelgta. ^3) Pabėgių žingsnis imtas lygus 600 mm.

Pastabos:

1. kelio reikšmės taip pat yra taikytinos ir už geležinkelio tiltų;

2. žr. Reglamento VIII skyrių.

7 lentelė

Sandėliuojamosios medžiagos. Statybinės medžiagos

Medžiagos	Vienetinis svoris, g, kN/m^3	Natūralaus byrėjimo kampas, j^0
Užpildai lengvieji normalieji sunkieji Žvyras ir smėlis, sampylose Smėlis Aukštakrosnių šlakas gabalai granulės akytoji skalda Plytų smėlis, plytų skalda, skaldytos plytos Vermikulitas akytasis betono užpildas neapdorotasis Bentonitas palaidasis paskleistas Cementas sampylose maišais Lakieji pelenai Lakštinis stiklas Maltasis gipsas Lignito pelenų užpildas Kalkės Kalkakmenio milteliai Maltasis magnezitas Plastikai polietileno, polistirolo grūdeliai polivinilchlorido milteliai poliesterio derva klijų dervos Gėlasis vanduo	9,0–20,0 * 20,0–30,0 >30,0 15,0–20,0 14,0–19,0 17,0 12,0 9,0 15,0 1,0 6,0–9,0 8,0 11,0 16,0 15,0 10,0–14,0 25,0 15,0 15,0 13,0 13,0 12,0 6,4 5,9 11,8 13,0 10,0	30 30 30 35 30 40 30 35 35 – – 40 – 28 – 25 – 25 20 25 25–27 – 30 40 – –

* Apie lengvojo betono tankio klases žr. šio priedo 1 lentelę.

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

8 lentelė

Sandėliuojamieji žemės ūkio gaminiai

Gaminiai	Vienetinis svoris, g, kN/m^3	Natūralaus byrėjimo kampas, j^0
Tvarto mėšlas (ne mažiau kaip 60% kietųjų dalelių) mėšlas (su sausais šiaudais) sausas vištų mėšlas srutos (ne daugiau kaip 20% dalelių)	7,8 9,3 6,9 10,8	– 45 45 –
Dirbtinės trąšos NFK (natris+fosforas+kalis) grūdeliais sutraiškyti tomamilčiai fosforo grūdeliai kalio sulfatas karbamidas	8,0–12,0 13,7 10,0–16,0 12,0–16,0 7,0–8,0	25 35 30 28 24
Laisvai sukrautas žaliasis pašaras	3,5–4,5	–
Grūdai nesijotieji (£14% drėgmės, jeigu kitokia nenurodyta) visi grūdai miežiai grūdai alui (šlapi) žolių sėklos pilstomieji kukurūzai	7,8 7,0 8,8 3,4 7,4	30 30 – 30 30
kukurūzai maišuose avižos aliejingos prinokusios sėklos rugiai palaidieji kviečiai kviečiai maišuose	5,0 5,0 6,4 7,0 7,8 7,5	– 30 25 30 30 –
Žolė kubeliais	7,8	40
Šienas (supakuotas) (ritiniais)	1,0–3,0 6,0–7,0	– –
Kailiai ir odos Apyniai Salyklas Rupūs miltai maltieji kubeliais Durpės sausosios, palaidosios, susigulėjusios sausosios, suspaustos į pakus šlapiosios Silosas Šiaudai palaidieji (sausieji) supakuotieji Supakuotasis tabakas Vilna palaidoji supakuotoji	8,0–9,0 1,0–2,0 4,0–6,0 7,0 7,0 1,0 5,0 9,5 5,0–10,0 0,7 1,5 3,5–5,0 3,0 7,0–13,0	– 25 20 45 40 35 – – – – – – – –

9 lentelė

Sandėliuojamieji maisto produktai

Produktai	Vienetinis svoris, g, kN/m^3	Natūralaus byrėjimo kampas, j^0
Kiaušiniai, stovuose Miltai nepakuoti maišais Vaisiai Obuoliai palaidieji dėžėse Vyšnios Kriaušės Avietės dėkluose Braškės (žemuogės) dėkluose Pomidorai Cukrus smulkus krūvose gabalinis ir maišuose Žalios daržovės	4,0–5,0 6,0 5,0 8,3	– 25 – 30 – – – –
kopūstai salotos Ankštinės daržovės Pupos visų rūšių soja žirniai Šakniavaisiai visų rūšių runkeliai morkos svogūnai ropės	6,5 7,8 5,9 2,0 1,2 6,8 7,5–10,0 16,0 4,0 5,0 8,1 7,4 7,8 8,8 7,4 7,8 7,0 7,0	– – 35 – 35 30 – – 40 35 35 35
Bulvės palaidos dėžėse Cukriniai runkeliai sausi ir susmulkinti žali drėgnos šaknys	7,0 4,4 2,9 7,6 10,0	35 – 35 – –

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

10 lentelė

Sandėliuojamieji produktai. Skysčiai

Produktai	Vienetinis svoris, g, kN/m^3
Gėrimai alus pienas gėlas vanduo vynas Natūralūs aliejai ricinos aliejus glicerolis (glicerinas) sėmenų aliejus alyvuogių aliejus Organiniai skysčiai ir rūgštys alkoholis eteris druskos rūgštis (40% pagal svorį) metilo spiritas	10,0 10,0 10,0 10,0 9,3 12,3 9,2 8,8 7,8 7,4 11,8 7,8
azoto rūgštis (91% pagal svorį) sieros rūgštis (30% pagal svorį) sieros rūgštis (87% pagal svorį) terpentinas, vaitspiritas Angliavandeniliai anilinas benzenas (benzolas) anglies derva kreozotas pirminis benzinas parafininė alyva (žibalas) benzinas (benzolinas) nafta, žalia nafta dyzelinas degalai mazutas tepalai automobilinis benzinas Suskystintos dujos butanas propanas Kiti skysčiai gyvsidabris švino suriko dažai aliejinis švino baltalas dumblas, vandens pagal tūrį – daugiau negu 50%	14,7 13,7 17,7 8,3 9,8 8,8 10,8–12,8 10,8 7,8 8,3 6,9 9,8–12,8 8,3 7,8–9,8 12,3 8,8 7,4 5,7 5,0 133 59 38 10,8

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

11 lentelė

Sandėliuojamieji gaminiai. Kietas kuras

Gaminiai	Vienetinis svoris, gkN/m^3	Natūralaus byrėjimo kampas, j^0
Medžio anglis su oru be oro Anglis blokinių briketų, piltinė blokinių briketų, sukrautoji kiaušinio formos natūralioji kasyklos anglis plovimo baseino anglis anglies dulkės koksas antros rūšies iš karjero akmens kasyklų nuotekų atliekos visos kitos anglies rūšys Malkos	4,0 15,0 8,0 13,0 8,3 10,0 12,0 7,0 4,0–6,5 12,3 13,7 8,3 5,4	– – 35 – 30 35 – 25 35–45 35 35 30–35 45 30
Lignitas / rusvosios anglys piltinės briketų sukrautosios briketų drėgnos anglys sausos anglys dulkės žematemperatūrinis koksas Durpės juodosios, sausos, pakuotėse juodosios, sausos, laisvai supiltos	7,8 12,8 9,8 7,8 4,9 9,8 6,0–9,0 3,0–6,0	– 30–40 35 25–40 40 – 45

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

12 lentelė

Sandėliuojamieji gaminiai. Pramoninės ir kitos medžiagos

Gaminiai	Vienetinis svoris, g, kN/m^3	Natūralaus byrėjimo kampas, j^0
Knygos ir dokumentai knygos ir dokumentai, tankiai sudėtos knygos ir dokumentai Sandėliavimo lentynos ir spintos Drabužų ir skudurų ryšuliai Ledo gabalai Odos rietuvės Popierius ritiniuose rietuvėse Guma Akmens druska Druska Pjuvenos sausos maišuose sausos, piltinės drėgnos, piltinės Degutas, bitumas	6,0 8,5 6,0 11,0 8,5 10,0 15,0 11,0 10,0–17,0 22,0 12,0 3,0 2,5 5,0 14,0	– – – – – – – – – 45 40 – 45 45 –

Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.

______________

STR 2.05.04:2003

13 priedas

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS

ĮVADAS

1. Praktinio taikymo vadovas (toliau – Vadovas) skiriamas visų pirma šiuolaikinių naujovių, kuriomis grindžiami šis ir STR 2.05.03:2003 [7.15] reglamentai, detalesniam paaiškinimui. Šios naujovės yra susijusios su LST ENV 1991-1 [7.3] reglamentuojamomis projektavimo dalinių koeficientų metodu nuostatomis.

I SKYRIUS. STATINIO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI

I SKIRSNIS.

ŽYMENYS

2. Šiame Vadove taikomi toliau pateikti žymenys, atitinkantys LST ISO 3898:2002 [7.2]:

A – ypatingasis poveikis;

A_d – skaičiuotinė ypatingojo poveikio reikšmė;

A_Ed – skaičiuotinė seisminio poveikio reikšmė A_Ed=g_I A_Ek;

A_Ek – charakteristinė seisminio poveikio reikšmė;

C_d – ribojanti reikšmė arba medžiagų tam tikrų savybių parametrų skaičiuotinių reikšmių funkcija;

E – poveikių efektas;

E_d – skaičiuotinė poveikių efekto reikšmė;

E_{d, k} – tinkamumo ribiniam būviui skaičiuotinė poveikių reikšmė nuo charakteristinio apkrovų derinio;

E_{d, f} – tas pats nuo dažninių apkrovų derinio;

E_{d, ℓ} – tas pats nuo tariamai nuolatinio apkrovų derinio;

E_{d, dst} – destabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė;

E_{d, stb} – stabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė;

F – poveikis;

F_d – skaičiuotinė poveikio reikšmė;

F_k – charakteristinė poveikio reikšmė;

F_rep – reprezentatyvioji poveikio reikšmė;

G – nuolatinis poveikis;

G_d – skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;

G_{d, inf} – mažiausioji skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;

G_{d, sup} – didžiausioji skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;

G_k – charakteristinė nuolatinio poveikio reikšmė;

G_kj – charakteristinė nuolatinio j poveikio reikšmė;

G_{kj, sup} /G_{kj, inf} – didžiausioji/mažiausioji charakteristinė nuolatinio j poveikio reikšmė;

P – atitinkama išankstinio įtempimo poveikio reprezentatyvioji reikšmė;

P_d – skaičiuotinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;

P_k – charakteristinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;

P_m – vidutinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;

Q – kintamasis poveikis;

Q_d – skaičiuotinė kintamojo poveikio reikšmė;

Q_k – charakteristinė atskirojo kintančiojo poveikio reikšmė;

Q_k,1 – charakteristinė vyraujančio kintamojo 1 poveikio reikšmė;

Q_{k, i} – charakteristinė nevyraujančio (kartu su vyraujančiu veikiančio) kintamojo i poveikio reikšmė;

R – atsparumas;

R_d – skaičiuotinė atsparumo reikšmė;

R_k – charakteristinė atsparumo reikšmė;

X – medžiagos savybės parametras;

X_d – skaičiuotinė medžiagos savybės parametro reikšmė;

X_k – charakteristinė medžiagos savybės parametro reikšmė;

a_d – geometrinio parametro skaičiuotinės reikšmės;

a_k – charakteristinės geometrinio parametro reikšmės;

a_nom – nominalioji geometrinio parametro reikšmė;

u – konstrukcijos arba konstrukcinio elemento horizontalusis poslinkis;

w – vertikalusis konstrukcinio elemento įlinkis;

Da – vardinių geometrinių duomenų pakeitimas turint konkrečių projektavimo tikslų, pvz., netobulumų įtakoms įvertinti;

g – dalinis koeficientas (saugos ar tinkamumo);

g_f – dalinis poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;

g_F – poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibrėžtumus ir matmenų kitimus;

g_g – dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;

g_G – dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibrėžtumus ir matmenų kitimus;

g_{G, j} – nuolatinio j poveikio dalinis koeficientas;

g_{Gj, sup} /g_{G, j, inf} – dalinis nuolatinio j poveikio koeficientas didžiausiajai (mažiausiajai) skaičiuotinėms reikšmėms apskaičiuoti;

g_I – svarbos koeficientas;

g_m – medžiagos savybės dalinis koeficientas;

g_M – medžiagos savybės dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibrėžtumai ir matmenų kitimai;

g_p – išankstinio įtempimo poveikių dalinis koeficientas;

g_q – kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;

g_Q – kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibrėžtumai ir matmenų kitimas;

g_{Q, i} – kintamojo i poveikio dalinis koeficientas;

g_Rd – dalinis koeficientas, susijęs su atsparumo modelio neapibrėžtumais;

g_Sd – dalinis koeficientas, susijęs su poveikių ir (arba) poveikių efektų modeliu;

h – pereinamasis koeficientas;

x – redukcijos koeficientas;

y₀ – kintamojo poveikio derintinės reikšmės koeficientas;

y₁ – kintamojo poveikio dažninės reikšmės koeficientas;

y₂ – kintamojo poveikio tariamai nuolatinės reikšmės koeficientas.

II SKIRSNIS.

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

3. Šiame Vadove naudojamos nurodytos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka [7.1]¹ ir [7.16] sąvokas ir jų apibrėžimus:

Konstrukcija – tai numatytas sujungtų dalių derinio junginys, suprojektuotas taip, kad atlaikytų apkrovas ir kad turėtų reikiamą standumą.

Konstrukcinis elementas – tai fiziškai išsiskirianti konstrukcijos dalis, pvz., kolona, sija, plokštė, pamato polis.

Konstrukcinė sistema – tai pastato ar inžinerinio statinio laikantieji elementai ir būdas, kaip tie elementai funkcionuoja kartu.

Konstrukcijos modelis – tai analizei, projektavimui ir patikrinimui taikoma konstrukcijų sistemos idealizacija.

Skaičiuotinės situacijos – tai visuma fizinių sąlygų, išreiškiančių realias aplinkybes, atsirandančias atitinkamu laikotarpiu, kurio metu, kaip rodo skaičiavimai, nebus viršyti atitinkami ribiniai būviai.

Trumpalaikė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, kurios trukmė yra daug mažesnė už konstrukcijos skaičiuotinę eksploatavimo trukmę ir kuri turi didelę faktiško įvykio tikimybę.

Ilgalaikė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, kurios laikotarpis yra tokios pačios eilės, kaip ir konstrukcijos skaičiuotinė eksploatavimo trukmė.

Ypatingoji skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, atitinkanti konstrukcijos eksploatacijos išskirtines sąlygas, pvz., gaisrą, sprogimą, smūgį ar vietinį suirimą.

Priešgaisrinis projektavimas – tai konstrukcijos projektavimas, kad jį atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus kilus gaisrui.

Seisminė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, aprėpianti ypatingas konstrukcijos, veikiamos seisminio įvykio, sąlygas.

Skaičiuotinė eksploatavimo trukmė – tai laikotarpis, per kurį numatoma naudoti konstrukciją tam tikram tikslui, atitinkamai prižiūrint, neatliekant didesnio jos remonto.

Apkrovos išdėstymas – tai laisvojo poveikio vietos, didumo ir krypties atitikties nustatymas.

Apkrovos variantas – tai atskirai skaičiuoti skirtų suderintų apkrovų išdėstymas, deformacijų ir netobulumų grupės, kurios vertinamos kartu su fiksuotais kintamaisiais ir nuolatiniais poveikiais.

Ribiniai būviai – tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija neatitinka tam tikrų projektinių reikalavimų.

Saugos ribiniai būviai – tai būviai, susiję su griūtimi ar kitokiomis panašiomis konstrukcijos suirimo formomis. Jie dažniausiai atitinka konstrukcijos ar konstrukcinio elemento didžiausią laikymo galią.

Tinkamumo ribiniai būviai – tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija ar konstrukcinis elementas neatitinka nustatytų tinkamumo reikalavimų.

Negrįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai – tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, kai kurios poveikių pasekmės, viršijančios nustatytus tinkamumo reikalavimus, išlieka.

Grįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai – tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, neišlieka jokių poveikių pasekmių, viršijančių nustatytus tinkamumo reikalavimus.

Atsparumas – tai konstrukcijos elemento, detalės arba elemento ar detalės skerspjūvio gebėjimas atlaikyti poveikius. Terminas gali būti taikomas bet kokiam kriterijui, bet kokiam ribiniam būviui.

Atsparumo modelis – tai konstrukcijos, detalės arba elemento deterministinio apskaičiavimo matematinė išraiška, kurios argumentai yra medžiagos mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt.

Patikimumas – tai konstrukcijos arba laikančiojo elemento gebėjimas atitikti nustatytus reikalavimus, įskaitant skaičiuotinę eksploatavimo trukmę, kuriai ji yra suprojektuota. Patikimumas paprastai išreiškiamas tikimybinėmis sąvokomis. Patikimumas aprėpia konstrukcijos saugą, tinkamumą ir ilgaamžiškumą.

Patikimumo diferenciacija – tai priemonės, skirtos resursų, naudojamų statiniams statyti, socialiniam ir ekonominiam optimizavimui, atsižvelgiant į galimus nesėkmių padarinius ir statinių kainą.

Pagrindinis kintamasis – tai nustatytos kintamųjų aibės dalis, išreiškianti fizikinius dydžius, kurie apibūdina poveikius ir aplinkos įtakas, geometrinius dydžius ir medžiagos savybes, įskaitant grunto savybes.

Poveikis (F) – tai a) jėgų (apkrovų), veikiančių konstrukciją, visuma (tiesioginis poveikis); b) deformacinių poveikių visuma arba pagreičių visuma, atsiradusių, pavyzdžiui, dėl temperatūros pasikeitimų, drėgmės kitimo, nelygaus sėdimo arba žemės drebėjimų (netiesioginis poveikis).

Poveikių efektas (E) – tai konstrukcijos elementų poveikių efektas (pvz., vidinė jėga, momentas, įtempimas, deformacija) arba visos konstrukcijos (pvz., įlinkis, posūkis) poveikių efektas.

Poveikių efekto modelis – tai vidinės jėgos, momento, įtempimų, deformacijos, įlinkio, posūkio deterministinio apskaičiavimo matematinė išraiška, kurios argumentai yra poveikiai ir apkrovos, medžiagų mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt.

Nuolatinis poveikis (G) – tai poveikis, kuris, tikėtina, kad veiks visu atskaitiniu laikotarpiu ir kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra nereikšmingas arba kuris kinta monotoniškai viena kryptimi, kol pasiekia tam tikrą reikšmės ribą (pvz., konstrukcijų savojo svorio apkrova).

Kintamasis poveikis (Q) – tai poveikis, kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra reikšmingas ir nemonotoniškas (pvz., naudojimo, sniego, vėjo apkrovos).

Ypatingasis poveikis (A) – tai dažniausiai trumpalaikis, bet reikšmingo dydžio poveikis, kurio atsiradimas konkrečios konstrukcijos skaičiuotinės eksploatavimo trukmės metu yra netikėtas. Jeigu nesiimama reikiamų priemonių, daugeliu atvejų ypatingieji poveikiai gali sukelti grėsmingas pasekmes. Atsižvelgiant į turimą informaciją apie statistinius skirstinius, smūgio, sniego, vėjo ir seisminis poveikiai gali būti kintamieji arba ypatingieji poveikiai.

Seisminis poveikis (A_E) – tai poveikis, atsirandantis dėl grunto judesių žemės drebėjimo metu.

Statinis poveikis – tai poveikis, kuris nesukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingo pagreičio (pvz., statinis poveikis nuo nuolatinės ir daugumos kintamųjų, t. y. naudojimo, sniego, vėjo, apledėjimo, klimatinių, poveikių).

Dinaminis poveikis – tai poveikis, kuris sukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingą pagreitį.

Tariamai statinis poveikis – tai dinaminis poveikis, išreikštas ekvivalentišku statiniu poveikiu statiniame modelyje.

Charakteristinė poveikio reikšmė (F_k) – tai svarbiausioji reprezentatyvioji poveikio reikšmė. Kai charakteristinę reikšmę galima nustatyti remiantis statistika, ji taip parenkama, kad atitiktų duotą nepalankaus viršijimo tikimybę atskaitiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į skaičiuotinę konstrukcijos eksploatavimo ir skaičiuotinės situacijos trukmes.

Atskaitinis laikotarpis – tai pasirinktasis laiko periodas, kuris laikomas pagrindu kintamiesiems poveikiams ir galbūt atsitiktiniams poveikiams statistiškai įvertinti.

Kintamojo poveikio derintinė reikšmė (y₀Q_k) – taip parinkta reikšmė, kad tikimybė, jog derinio sukelti efektai bus viršyti, yra apytikriai tokia pati, kaip ir nuo vieno poveikio charakteristinės reikšmės. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį, taikant koeficientą y₀£1, kurį galima nustatyti remiantis statistiniais tyrimais (žr. 13 p.).

Kintamojo poveikio dažninė reikšmė (y₁Q_k) – tai taip nustatyta reikšmė, kad ją galima parinkti pagal statistinius tyrimus, ir suminis laikas atskaitiniu laikotarpiu, kurio metu ji viršijama, yra tik duota maža atskaitinio laikotarpio dalis, arba jos viršijimo dažnis yra apribotas duota reikšme. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį taikant koeficientą y₁£1 (žr. 13 p.).

Tariamai nuolatinė (kintamojo) poveikio reikšmė (y₂ Q_k) – tai taip nustatyta reikšmė, kad suminis laiko periodas, kurio metu ji viršijama, yra didelė atskaitinio laikotarpio dalis. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį taikant koeficientą y₂ £1 (žr. 13 p.).

Vyraujančio (kintamojo) poveikio reikšmė (Q_k1) – tai tokio kintamojo poveikio, kurio įtaka E poveikio efektui yra didžiausia (žr. 23 p. 3 pavyzdį).

Kartu veikiančio (kintamojo) poveikio reikšmė (yQ_k) – tai kintamojo poveikio, kuris veikia kartu su derinyje vyraujančiu poveikiu, reikšmė. Kartu veikiančio kintamojo poveikio reikšme gali būti derintinė reikšmė, dažninė reikšmė arba tariamai nuolatinė reikšmė (žr. 23 p. 3 pavyzdį).

Reprezentacinė poveikio reikšmė (F_rep) – tai reikšmė, taikoma ribiniam būviui tikrinti. Reprezentacine reikšme gali būti charakteristinė reikšmė (F_k) arba lydinčiojo poveikio reikšmė (yF_k) (žr. 13 p.).

Poveikio skaičiuotinė reikšmė (F_d) – tai reikšmė, gaunama reprezentatyviąją reikšmę dauginant iš dalinio koeficiento g_F.

Poveikių derinys – tai skaičiuotinių reikšmių rinkinys konstrukcijos ribinio būvio patikimumui tikrinti, kai kartu veikia skirtingi poveikiai (žr. 13, 21–29 p.).

Medžiagos ar grunto savybės rodiklio charakteristinė reikšmė – tai medžiagos arba grunto savybės rodiklio reikšmė, kuri su tam tikra tikimybe nepasitaikys hipotetinėje neribotoje bandymų serijoje. Paprastai ši reikšmė atitinka medžiagos arba grunto savybės konkretaus parametro priimto statistinio skirstinio nustatytą fraktilį. Kai kuriomis aplinkybėmis charakteristine reikšme gali būti taikoma nominalioji reikšmė.

Skaičiuotinė medžiagos arba grunto savybės rodiklio reikšmė – tai reikšmė, gaunama charakteristinę reikšmę padalijus iš dalinio koeficiento g_m arba g_M, o ypatingomis aplinkybėmis nustatoma tiesiogiai.

Charakteristinė geometrinio rodiklio reikšmė (a_k) – tai reikšmė, kuri dažniausiai atitinka projektavimu apibūdintus matmenis. Prireikus geometriniai dydžiai gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius.

Skaičiuotinė geometrinio rodiklio reikšmė (a_d) – dažniausiai tai nominalioji reikšmė. Prireikus geometrinių dydžių reikšmės gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius.

Visos konstrukcijos skaičiavimas – tai nustatymas konstrukcijoje darnios vidinių jėgų ir momentų arba įtempimų sistemos, kuri išlaiko pusiausvyrą su konkrečiai apibrėžta konstrukcijos poveikių sistema ir priklauso nuo geometrinių rodiklių, konstrukcinių ir medžiagos savybių.

Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį be perskirstymo – tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesinėmis įtempimų deformacijų arba momentų kreivumų priklausomybėmis ir taikant pradinius konstrukcijos geometrinius parametrus.

Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį su perskirstymu – tai skaičiavimas pagal tiesinio tamprumo teoriją, kai konstrukcijai projektuoti vidiniai momentai ir jėgos yra modifikuojami išlaikant darną su išoriniais poveikiais ir neatliekant tikslesnio pasisukimo gebos skaičiavimo.

Antrosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesinėmis įtempimų deformacijų priklausomybėmis taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus.

Pirmosios eilės skaičiavimas pagal netiesinį modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant pradinius geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Pirmosios eilės skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti skaičiavimas pagal tamprų modelį su tam tikromis prielaidomis, skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį, skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį arba skaičiavimas pagal standų plastišką modelį.

Antrosios eilės skaičiavimas pagal netiesinį modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Antrosios eilės skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti atliekamas kaip skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį arba kaip skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį.

Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas, remiantis momento ir kreivio priklausomybėmis, susidedančiomis iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kietėjimo, taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius.

Antrosios eilės skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas remiantis momento ir kreivio priklausomybėmis, susidedančiomis iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kietėjimo, taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius.

Skaičiavimas (pirmosios arba antrosios eilės) pagal tamprų plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant įtempimų ir deformacijų arba momentų ir kreivių priklausomybes, susidedančias iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą su kietėjimu arba be kietėjimo. Dažniausiai skaičiavimas atliekamas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius, bet jį taip pat galima atlikti taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus.

Skaičiavimas pagal standų plastišką modelį – tai skaičiavimas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius ir ribinės analizės teoremas tiesioginiam irimo apkrovimui nustatyti. Taikoma momento ir kreivio priklausomybė, kurioje neatsižvelgiama į tampriąsias deformacijas ir kietėjimą.

III SKIRSNIS.

PROJEKTAVIMO DETERMINISTINIS IR TIKIMYBINIS POBŪDIS

4. Šiame Reglamente ir [7.15] vadovaujamasi [7.3] suformuluota koncepcija, kad projektavimas yra statinio elementų, t. y. konstrukcijų ir pagrindų, atsparumo ribinių būvių rizikos α (patikimumas P =1-α) valdymo vienas svarbiausių procesų. Kiti procesai – elementų statyba (arba surenkamų elementų gamyba) ir statinio eksploatacija. Visi šie procesai – projektavimas, statyba, dirbinių gamyba ir statinio eksploatacija – aprėpia taip pat ir ribinių būvių prevencijos priemones – tinkamai atliekamą darbą ir kontrolę.

Sprendžiant α racionaliosios rizikos laidavimo uždavinius statinio elementų projektavimo normose išskiriami deterministinis ir tikimybinis aspektai.

Deterministinis skaičiavimas skirtas poveikių efektui (pvz., įrąžoms, deformacijoms) ir atsparumui (pvz., stiprumui, standumui) nustatyti. Paprasčiausių statinio elementų sauga deterministiškai analizuojama ne tik tamprioje, bet ir ribinės pusiausvyros būklėje, kuriai būdingos plastinės ir pseudoplastinės deformacijos, tačiau sudėtingų, statiškai neišsprendžiamų sistemų analizei projektavime vis dar dominuoja sprendiniai, grindžiami linijine tamprumo teorija.

Statinio elementų tikimybinis skaičiavimas skirtas projektuojamų statinio elementų siekiamam patikimumui laiduoti. Dabar paplitusiame projektavimo dalinių koeficientų metode (Lietuvoje galiojusiose SNiP normose jis buvo vadinamas ribinių būvių metodu) reikiamas patikimumas pasiekiamas ne tiesioginiu tikimybiniu skaičiavimu, o netiesiogiai – taikant determinuotus atsargos dalinius (patikimumo) koeficientus medžiagos stipriui ir apkrovoms bei papildomai kitiems veiksniams ir statinio elemento svarbai vertinti. Daliniai koeficientai laiduoja tam tikrą atsparumo atsargą (saugos ribiniam būviui – didesnę, tinkamumo negrįžtamajam – mažesnę, o tinkamumo grįžtamajam būviui – mažiausią), kai tikroji ribinio būvio rizika lieka nežinoma. Tam tikslui tarptautiniu mastu yra reglamentuotas tiesioginis (dalinių koeficientų netaikant) tikimybinis skaičiavimas (žr. šį Reglamentą, [7.15] ir [7.3]).

IV SKIRSNIS.

SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS IR SAUGOS BEI TINKAMUMO PROJEKTAVIMAS

5. Gali būti šios skaičiuotinės situacijos:

5.1. nuolatinės, atitinkančios įprastąsias eksploatavimo sąlygas;

5.2. trumpalaikės, pvz., statant ir (arba) gaminant konstrukcijas, atliekant remonto darbus;

5.3. ypatingos, modeliuojančios, pvz., sprogimą, gaisrą, transporto priemonių smūgius, lokalizuotą irimą.

6. Kiekvienoje iš 3 p. išvardintų situacijų gali būti projektuojama sauga ir tinkamumas, t. y. išskiriamos dvi statinio elementų ribinių būvių grupės:

6.1. saugos, kurioje nagrinėjamas stiprumas, stabilumas, patvarumas nuovargiui;

6.2. tinkamumo, kurioje nagrinėjamos deformacijos, pleišėtumas, vibracijos; gali būti grįžtamojo arba negrįžtamojo (pvz., kai konstrukcijai įlinkus ar joje atsivėrus plyšiams ir nukrovus kintamąją apkrovą, konstrukcija nebegrįžta į pradinę būklę, t. y. joje išlieka nuolatinis plastinis (liekamasis) įlinkis ar neužsivėrę plyšiai) tinkamumo ribiniai būviai.

7. Pažymėjus statinio elemento atsparumą simboliu R, poveikio efektą, pvz., įražą, E, saugos ir tinkamumo projektavimo DK metodu sąlyga (išskyrus statinę pusiausvyrą – žr. 25 p.) užrašoma

E_d ≤ R_d.                                                                                                                      (1.1)

Čia R_d ir E_d – atsparumo ir poveikio efekto skaičiuotinės reikšmės, kurios EN ir STR projektavimo normose apibendrintai išreiškiamos lygtimis:

R_d = R (h_i X_{k, i}/g_{M, i;} a), i≥1,                                                                                        (1.2)

E_d = E (F_{k, j} g_{F, j}; ψ), j≥1.                                                                                            (1.3)

Šiose formulėse:

R (...) ir E (...) – atsparumo R ir poveikio efekto E išraiškos, t. y. jų apskaičiavimo modeliai; a – skerspjūvio rodiklis, pvz., skerspjūvio plotas; X_{k, I} – medžiagos stiprio charakteristinė reikšmė (žr. 16 p.); h_i – medžiagos stiprio konversijos koeficientas, įvertinantis, pvz., netiesioginio betono stiprio tempiant nustatymo, mastelio, drėgmės, temperatūros ir kitus veiksnius; F_{k, j} – apkrovų, t. y.: nuolatinių, pvz., savojo svorio; kintamųjų, pvz., naudojimo, vėjo, sniego – ir ypatingųjų, pvz., sprogimų, transporto priemonių smūgių, – charakteristinės reikšmės (žr. 10–14 p.); g_{M, i} – medžiagos stiprio dalinis koeficientas; dažniausiai saugos ribinių būvių grupės g_{m, i} > 1,0; tinkamumo ribinių būvių grupės g_{m, i} = 1,0; g_{F, j} – apkrovų daliniai koeficientai; jeigu konstrukcijų projektavimo reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, dažniausiai saugos ribinių būvių grupės g_{F, j} >1,0, o tinkamumo ribinių būvių grupės g_{F, j} =1,0; y = (y₀; y₁; y₂) – apkrovų derinimo koeficientas; ψ₀ koeficientas priartina poveikio efektą nuo kelių kintamųjų apkrovų derinio maksimumų tikimybę prie poveikio efekto, esant vienos kintamosios apkrovos maksimumo tikimybės (apie kintamosios apkrovos maksimumus – žr. 11, 12 p.); be to, šiuo koeficientu išskiriama dažninės (tada pasirenkama ψ = ψ₁ reikšmė) arba tariamai nuolatinės (tada pasirenkama ψ = ψ₂ reikšmė) apkrovos dalys, kurios taikomos projektuojant tinkamumą (žr. 13 ir 29 p.).

ψ = (ψ₀; ψ₁; ψ₂) koeficientas pasirenkamas iš 1 lentelės.

Lygtyse (1.2) ir (1.3) pasirenkant skirtingus g_{M, i}, g_{F, j} ir ψ dalinius koeficientus projektuojant saugos ir tinkamumo ribinius būvius, laiduojama skirtinga atsparumo atsarga, o tuo pačiu ir ribinių būvių skirtinga rizika (žr. 4 p.).

Saugos ribinių būvių rizika (saugos patikimumas) priklausomai nuo statinio (patalpos) paskirties papildomai diferencijuojami 4 lentelėje pasirinkant K_FI koeficientą, iš kurio dauginami γ_{F, j} apkrovų daliniai koeficientai, taip pat taikant projektavimo ir vykdymo darbų atitinkamas priežiūros ir kontrolės priemones (žr. 4 lentelės 2 ir 3 pastabas).

Konstrukcijų projektavimo reglamentuojančių normatyvinių dokumentų sudarytojams [7.15] 58–60 p. bei 4 priedo VIII ir IX skirsniuose siūloma kaip, reglamentuojant (1.2) ir (1.3) išraiškų dalinius koeficientus, atsižvelgti į svarbius veiksnius, įtakojančius ribinių būvių riziką, ypač į atsparumo R apskaičiavimo modelio R (...) ir poveikių efekto E apskaičiavimo modelio E (...) atsitiktinę ir sistemingą paklaidas (kurios įvairiems ribiniams būviams gali skirtis kelis kartus), konstrukcijų geometrijos ir skerspjūvio matmenų nuokrypas nuo nominalo ir kt. Šių veiksnių įtaką siūloma vertinti koreguojant γ_{M, i} ir γ_{F, j} koeficientus bei įvedant naujus γ_{m, i}, γ_{f, i}, γ_{R, d}, γ_{S, d} koeficientus.

1 lentelė

Rekomenduojamos pastatų y koeficientų reikšmės

Poveikis	y0	y1	y2
Statinių naudojimo apkrovos kategorija
A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai B kategorija: įstaigų plotai C kategorija: susibūrimų plotai D kategorija: parduotuvių plotai E kategorija: saugyklų plotai F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris £ 30 kN G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemonių svoris £ 160 kN H kategorija: stogai	0,7 0,7 0,7 0,7 1,0 0,7 0,7 0	0,5 0,5 0,7 0,7 0,9 0,7 0,5 0	0,3 0,3 0,6 0,6 0,8 0,6 0,3 0
Statinių sniego apkrovos	0,7	0,5	0,2
Statinių vėjo apkrova	0,6	0,2	0
Temperatūra (ne gaisro) statiniuose	0,6	0,5	0

Medžiagos, gaminio savybių arba elemento dalinį koeficientą γ_{m, i} arba γ_{M, i} galima sumažinti, jeigu taikoma didesnė tikrinimo klasė nei reikia pagal [7.15] 3 priedo 5 lentelę ir (arba) keliami griežtesni reikalavimai, pvz., projektavime panaudojami kontrolės statistiniai duomenys. Toks dalinių koeficientų sumažinimas turi būti reglamentuojamas atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.

V SKIRSNIS.

PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR JŲ CHARAKTERISTINĖS BEI KITOS REPREZENTACINĖS REIKŠMĖS

8. Pagrindiniais kintamaisiais vadinami (1.2) ir (1.3) išraiškų argumentai f, a, F₁, F₂,..., kurie traktuojami kaip atsitiktiniai dydžiai X_i, i = 1, 2,…, n su vidurkiu μ_Xi ir vidutine kvadratine nuokrypa σ_Xi arba variacijos koeficientu δ_Xi = σ_Xi / μ_Xi. Pagrindiniai kintamieji apibūdinami charakteristinėmis ir kitomis reprezentacinėmis reikšmėmis.

1 pav. Nuolatinės G ir kintamos Q (pvz., naudojimo) apkrovų priklausomybė

nuo laiko t

9. Apkrovos ir kiti poveikiai (žr. 1 paveikslą) gali būti:

9.1. nuolatiniai G, kuriems laikas neturi įtakos arba kurie kinta pakankamai tolygiai, kol nepasiekia ribinės reikšmės, pvz., savasis konstrukcijų svoris, įlinkis, pamatų nuosėdis;

9.2. kintamieji Q, pvz., naudojimo, vėjo, sniego, transporto apkrovos.

10. Nuolatinė apkrova G, pvz., savasis konstrukcijų svoris, kai δ_G savojo svorio variacijos koeficientas yra nedidelis, dažnai gali būti apibūdinama vienintele reprezentacine reikšme, t. y. G_k charakteristine reikšme, G_k = G_{k, sup} =G_{k, inf} = μ_G (žr. 2 paveikslą), kuri nustatoma pagal nominalius (projektinius) konstrukcijos matmenis ir statybinės medžiagos tūrio svorio vidutinę reikšmę. Atskirais atvejais būtina savąjį svorį apibūdinti dviem reprezentacinėmis reikšmėmis – didžiąja G_{k, sup} ir mažąja G_{k, inf} charakteristinėmis reikšmėmis.

1 pavyzdys

Nustatyti g_{k, inf}, g_{k, sup}, G_{k, inf}, G_{k, sup} sijai tolygiai paskirstytos ir koncentruotos savojo svorio apkrovos reikšmes taikomas, pvz., EQU statinės pusiausvyros sąlygos tikrinimui (žr. 25 p. ir 9 pavyzdį), jeigu g_k ar G_k charakteristinės reikšmės (apskaičiuojamos pagal konstrukcijų matmenis ir medžiagos tūrio svorį) yra g_k = 10 kN/m ir G_k = 20 kN.

Konstrukcijoms, pagamintoms iš įvairių medžiagų, pvz., betoninėms, gelžbetoninėms, plieninėms, mūrinėms, medinėms, nesant tikslesnių statistinio tyrimo duomenų, tolygiai išskirstytai ir koncentruotai apkrovoms galima pasirinkti, kad apkrovos aritmetinis vidurkis μ_g ≈ g_k, μ_G ≈ G_k ir apkrovos variacijos koeficientas δ_g = σ_g /μ_g ≈ 0,1, δ_G = σ_G /μ_G ≈ 0,1, t. y. išskirstytos ir koncentruotos apkrovos reikšmių vidutinės kvadratinės nuokrypos yra:

σ_g = δ_g μ_g = 0,1·10 = 1,0 kN/m,

σ_G = δ_G μ_G = 0,1·20 = 2,0 kN.

2 pav. G nuolatinės apkrovos G_k charakteristinės G_{k, inf} minimalios ir G_{k, sup} maksimalios reikšmių grafinė interpretacija: h(G) – apkrovos tikimybės skirstinio tankis; m_G – apkrovos aritmetinis vidurkis; s_G – apkrovos vidutinė kvadratinė nuokrypa; a_inf = P(G<G_{k, inf}) = 0,05 ir a_sup =P(G<G_{k, sup}) = 0,95 – a tikimybės fraktiliai, kad G_{k, inf} ir G_{k, sup} nebus viršytos

Konstrukcijų savojo svorio apkrovos reikšmės pasiskirsto pagal normalųjį (Gauso) tikimybės skirsnį, todėl g_{k, inf} ir G_{k, inf} reikšmės, t. y. apkrovos 5% fraktiliai (žr. 2 paveikslą) apskaičiuojami taikant išraiškas:

g_{k, inf} = μ_g – 1,64 s_g = 10 – 1,64·1,0 = 8,36 kN/m,

G_{k, inf} = μ_G – 1,64 s_G = 20 – 1,64·2,0 = 16,82 kN,

o g_{k, sup} ir G_{k, sup} reikšmės, t. y. 95% fraktiliai (žr. 2 paveikslą) – taikant išraiškas:

g_{k, sup} = μ_g + 1,64 s_g = 10 + 1,64·1,0 = 11,64 kN/m,

G_{k, sup} = μ_G + 1,64 s_G = 20 + 1,64·2,0 = 23,28 kN.

11. Svarbiausioji kintamosios apkrovos Q reprezentacinė reikšmė yra jos charakteristinė reikšmė Q_k (kitos Q apkrovos reprezentacinės reikšmės aptariamos 13 p.). Q_k charakteristinė reikšmė įprastai reprezentuojama Q₅₀ maksimumų per 50 metų periodą tikimybiniu skirstiniu (žr. 3 pav.).

Sniego ar vėjo kintamosios apkrovos Q₅₀ reikšmės įprastai nustatomos pagal Q₁ maksimumų per 1 metų periodo tikimybės skirstinio tankį h(Q₁) (žr. 3 pav.). h(Q₁) tankis nustatomas pagal atskiros vietovės meteorologinės stoties pakankamai didelio (ne mažiau kaip keliasdešimt) kiekio metinių maksimumų sniego ar vėjo apkrovos matavimų duomenis.

12. Jeigu statinio eksploatacijos (žr. 2 lentelę) arba skaičiuotinės situacijos trukmė yra kitokia, tada kintamosios apkrovos charakteristinė reikšmė Q_k = Q_{k, t} gali atitikti maksimumų per kitokį (t) metų (ne tik maksimumų per t = 50 metų) eksploatacijos periodą vidurkį. Nustatant bet kokį t laikotarpį atitinkančią Q_{k, t} sniego ar vėjo apkrovos charakteristinę reikšmę reikia pasinaudoti [7.6] ir [7.7] rekomendacijomis. Pvz., taikant [7.6] C priedą, nustatant sniego apkrovos charakteristinę reikšmę s₂₀ 20 metų eksploatacijos laikotarpio žemės ūkio paskirties pastatams Reglamento 1 priedo s_k reikšmė dauginama iš 0,88 koeficiento, o nustatant charakteristinę reikšmę s₁₀₀ 100 metų eksploatacijos laikotarpio monumentaliems pastatams – iš 1,12 koeficiento (abiem atvejais (C.1) išraiškoje sniego apkrovos variacijos koeficientas pasirenkamas V=0,5, tai yra taikoma (C.2) išraiška).

3 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) nuo laiko t priklausančios dalies atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu Q, metinių maksimumų Q₁, maksimumų per 50 metų periodą Q₅₀ tikimybinių skirstinių tankiai h(Q), h(Q₁), h(Q₅₀) ir jų vidurkiai m_Q, m_Q,1, m_Q,50; charakteristinės Q_k = Q_k,50 reikšmės metinių maksimumų viršijimo tikimybė – a_k = P(Q₁ > Q_k) » 0,02

2 lentelė

Skaičiuotiniai eksploatacijos laikotarpiai

Skaičiuotinio eksploatacijos laikotarpio kategorija	Siūlomas skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis (metai)	Pavyzdžiai
1	10	Laikinieji pastatai ir konstrukcijos
2	10–25	Pakeičiamos konstrukcijos dalys
3	15–30	Žemės ūkio ir kitos panašios konstrukcijos
4	50	Pastatų ir kitos įprastosios konstrukcijos
5	100	Ypatingų ir monumentalių pastatų konstrukcijos; tiltų ir kitų statinių konstrukcijos

13. Be Q kintamosios apkrovos svarbiausios reprezentacinės reikšmės – Q_k charakteristinės reikšmės (žr. 11 ir 29 p.) – gali būti ir kitos reprezentacinės reikšmės:

13.1. y₀Q_k – derintinė reikšmė;

13.2. y₁Q_k – dažninė reikšmė;

13.3. y₂Q_k – tariamai nuolatinė reikšmė.

13.1–13.3 p. y₀, y₁, y₂ koeficientai, kurių prasmė aiškinama 7, 23 ir 29 p., o Q_k, y₀Q_k, y₁Q_k, y₂Q_k reprezentacinių reikšmių grafinė interpretacija teikiama 4 paveiksle.

2 pavyzdys

Nustatyti įstaigų plotų naudojimo paskirstytos apkrovos, t. y. kintamosios apkrovos, reprezentacines reikšmes.

Naudojimo apkrovos pagrindinės reprezentacinės reikšmės yra q_k ir Q_k charakteristinės reikšmės. Įstaigų patalpoms q_k = 2,0 kN/m² ir Q_k = 3,0 kN reikšmės pasirenkamos iš šio Reglamento 10.2 lentelės. Charakteristinės reikšmės taikomos tiek saugos, tiek tinkamumo ribinių būvių projektavime, o jų sandauga su vienu iš y₀, y₁ y₂ daugikliu leidžia nustatyti kitas naudojimo apkrovos reprezentacines reikšmes: y₀ q_k, y₀ Q_k – derintines, y₁ q_k, y₁ Q_k – dažnines, y₂ q_k, y₂ Q_k – tariamai nuolatines.

4 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) charakteristinės Q_k, derintinės y₀ Q_k, dažninės y₁ Q_k ir tariamai nuolatinės y₂ Q_k reikšmių grafinė interpretacija; h(Q), h(Q₁), h(Q₅₀) – Q, Q₁, Q₅₀ atsitiktinių dydžių pagal 3 pav. tikimybės skirstinių tankiai; pasirenkant ψ₁ Q_k imama

Derintinė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant q_k ir Q_k charakteristinę reikšmę iš y₀ = 0,7 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentelės:

y₀ q_k = 0,7·2,0= 1,4 kN/m²,

y₀ Q_k = 0,7·3,0 = 2,1 kN.

Šios reikšmės taikomos saugos ir tinkamumo negrįžtamųjų ribinių būvių projektavime derinant su kitomis konstrukciją veikiančiomis kintamomis apkrovomis (žr. (1.5) – (1.16) išraiškas).

Dažninė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant q_k ar Q_k charakteristinę reikšmę iš y₁ = 0,5 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentelės:

y₁ q_k = 0,5·2,0 = 1,0 kN/m²,

y₁ Q_k = 0,5·3,0 = 1,5 kN.

Šios reikšmės taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime.

Tariamai nuolatinė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant q_k ar Q_k charakteristinę reikšmę iš y₂ = 0,3 daugiklio, pasirenkamo iš 1 lentelės:

y₂ q_k = 0,3·2,0 = 0,6 kN/m²,

y₂ Q_k = 0,3·3,0 = 0,9 kN.

Šios reikšmės taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime vertinant ilgalaikius efektus ir konstrukcijų išvaizdą.

14. Projektavime DK metodu taikomos nuolatinės G_d ir kintamosios Q_d apkrovų skaičiuotinės reikšmės (žr. 5 paveikslą), kurios nustatomos atitinkamas reprezentacines reikšmes G_k, Q_k, y₀Q_k, y₁Q_k, y₂Q_k (žr. 10–13 p.) dauginant iš g_F dalinio koeficiento (saugos ribiniam būviui nustatomo pagal 21–28 p.; tinkamumo ribiniam būviui dažniausiai g_F =1 – žr. 29 p.).

15. Medžiagos mechaninių savybių rodikliai, pvz., jų stipris, apibūdinamas X_k charakteristine reikšme.

Dažniausiai taikoma viena charakteristinė reikšmė X_k =X_{k, inf}.

Bendruoju atveju gali būti taikomos minimali X_{k, inf} ir maksimali X_{k, sup} charakteristinės reikšmės. Jeigu nenurodyta kitaip, šios charakteristinės reikšmės nustatomos vadovaujantis X stiprio normaliuoju skirstinio dėsniu ir 6 paveikslo schema.

5 pav. Charakteristinė reikšmė ir skaičiuotinės kintamojo poveikio Q reikšmės; trb ir srb – tinkamumo ir saugos ribiniai būviai; t – laikas; h(Q) – kintamojo poveikio tikimybės skirstinio tankis atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu (žr. 3 paveikslą)

16. Medžiagos mechaninių savybių rodiklio, pvz., jų stiprio X_d, skaičiuotinė reikšmė nustatoma taikant išraišką

.

Čia η ir γ_M – konversijos ir dalinis koeficientai, kurių paskirtis aptariama aiškinant (1.2) išraišką, o γ_M koeficiento modifikacijos (išreiškiant γ_M per du – γ_m ir γ_R koeficientus) aptariamos [7.15] 58–60 p. bei [4] priedo VIII ir IX skirsniuose.

17. Poveikių efekto E ir atsparumo R modelių paklaidos nustatomos vadovaujantis [102 p.] ir [7.15] 73 p.

18. Jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, geometrinio rodiklio, pvz., a skerspjūvio matmenų pagal (1.2), charakteristinė reikšmė a_k įprastai pasirenkama nominalioji (nurodytoji projekte) matmenų reikšmė.

Atskirais atvejais a_k (analogiškai kaip medžiagos stipriui – žr. 15 p.) gali atitikti geometrinių matmenų atitinkamo lygmens fraktilį.

19. Skaičiuotinė geometrijos rodiklio reikšmė a_d, jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, yra lygi a_k charakteristinei reikšmei (žr. 18 p.).

Kai nagrinėjamas ribinis būvis yra jautrus geometrinio rodiklio reikšmei, pvz., kai vertinama geometrinės formos įtaka klupimui, tokiais atvejais a_d gali būti pateikiama tiesiogiai normatyviniuose dokumentuose nurodomąja reikšme. Alternatyva gali būti geometrinio rodiklio a tinkamesnio lygmens fraktilis.

6 pav. Medžiagos ar grunto stiprio X minimali X_{k, inf} ir maksimali X_{k, sup} charakteristinės reikšmės; a_inf = P(X < X_{k, inf}) = 0,05 ir a_sup = P(X < X_{k, sup}) = 0,95; m_X ir s_X – normalaus skirstinio tikimybės tankio h(X) vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa

VI SKIRSNIS.

POVEIKIO EFEKTO SKAIČIUOTINĖ REIKŠMĖ IR JOS NUSTATYMAS

20. Jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, E_d poveikių efektų skaičiuotinės reikšmės, naudojamos saugos ir tinkamumo ribinių būvių tikrinimui dalinių koeficientų metodu, apskaičiuojamos taikant 21–29 p. pateikiamą metodiką.

Pažymėtina, kad įrąžas atitinkanti E_d reikšmė taip pat gali būti žymima ir simboliu S_d (žr. [7.15]).

21. Tikrinant saugos ribinius būvius, išskiriamos šios ribinių būvių klasės:

21.1. konstrukcijų irimo (STR klasė);

21.2. grunto įrimo arba pernelyg didelių deformacijų (GEO klasė);

21.3. statinės pusiausvyros netekimo (EQU klasė);

21.4. irimo dėl nuovargio (FAT klasė).

Kiekvienos klasės (žr. 21.1–21.4 p.) saugos ribiniai būviai, kai reikia, tikrinami nuolatinei, trumpalaikei, ypatingai ir seisminei skaičiuotinėms situacijoms.

Šioms ribinių būvių klasėms ir situacijoms nustatant E_d poveikio efektą, pagal (1.3) taikytini toliau aptariami skirtingi apkrovų deriniai.

22. Tikrinant konstrukcijų irimo (STR klasės) ribinius būvius nuolatinėje ir trumpalaikėje skaičiuotinėse situacijose, poveikių efektas E_d nustatomas taikant pagrindinį apkrovų derinį, kuris dažniausiai pasitaikančiais atvejais, kai kintamųjų apkrovų yra viena arba dvi, apskaičiuojamas pagal 24 p., o kai kintamųjų apkrovų yra daugiau nei dvi – pagal 23 p.

3 lentelė

Saugos ribinių būvių (STR/GEO – B grupė) tikrinimui taikomos poveikių skaičiuotinės reikšmės

Nuolatinė ir trumpalaikė skaičiuotinės situacijos	Nuolatiniai poveikiai		Vyraujantysis kintamasis poveikis *	Kartu veikiantys kintamieji poveikiai*
	nepalankūs	palankūs		pagrindinis (jei yra)	kiti
(6.4) išraiška	gGj, sup Gkj, sup	gGj, inf Gkj, inf	gQ,1 Qk,1		gQ, i y0, i Qk, i
(6.4a) išraiška	gGj, sup Gkj, sup	gGj, inf Gkj, inf		gQ,1 y0,1 Qk,1	gQ, i y0, i Qk, i
(6.4b) išraiška	xgGj, sup Gkj, sup	gGj, inf Gkj, inf	gQ,1 Qk,1		gQ, i y0, i Qk, i

*Kintamieji poveikiai pateikiami 1 lentelėje.

Pastabos:

Taikomos šios g ir x reikšmės:

g_{Gj, sup} =1,35K_FI;

g_{Gj, inf} =1,0;

g_Q,1 =1,3 K_FI, kai poveikis nepalankus (g_Q,1 = 0, kai palankus);

g_{Q, i} =1,3 K_FI, kai poveikis nepalankus (g_{Q, i} = 0, kai palankus);

K_FI – koeficientas, kurio reikšmės nuolatinei skaičiuotinei situacijai pasirenkamos pagal 4 lentelę priklausomai nuo statinių (patalpų) paskirties ir jiems priskiriamos patikimumo klasės; x nustatomas pagal 23 p.

4 lentelė

K_FI koeficientas, taikomas 3 lentelės γ_{G, sup} ir γ_Q apkrovų daliniams koeficientams nustatyti

Klasės		Pastatų (patalpų) paskirtis	Pasekmių apibūdinimas	KFI
pasekmių	patikimumo
CC3	RC3	Žiūrovų tribūnos, visuomeniniai pastatai, kurių griūties pasekmės yra labai didelės, pvz., koncertų salė	Daugelio žmonių gyvybių netektis, labai sunkios ekonominės, socialinės pasekmės arba didelė žala aplinkai	1,1
CC2	RC2	Gyvenamieji ir administraciniai pastatai, visuomeniniai pastatai, kurių griūties pasekmės yra vidutinės, pvz., administracinis pastatas	Vidutinio kiekio žmonių gyvybių netektis, reikšmingos ekonominės, socialinės pasekmės arba reikšminga žala aplinkai	1,0
CC1	RC1	Žemės ūkio pastatai, į kuriuos žmonės paprastai neįeina, pvz., sandėliai, šiltnamiai	Nedidelio kiekio žmonių gyvybių netektis, mažos arba nereikšmingos ekonominės, socialinės pasekmės arba nedidelė žala aplinkai	0,9

Pastabos:

1. Atsižvelgiant į konstrukcijų pavidalą ir pasirinktuosius projektinius sprendimus, konkretūs elementai gali būti priskiriami tai pačiai, aukštesnei arba žemesnei klasei.

2. Esant RC3 klasei, pirmumas paprastai teikiamas kitoms priemonėms, pvz., projektavimo ir atlikimo priežiūrai, o ne K_FI koeficientų taikymui.

3. Projektavimo ir atlikimo priežiūros diferenciacija įprastai siejama su patikimumo klase ir susideda iš įvairių kokybės kontrolės priemonių taikymo, kurios gali būti atliekamos kartu. Plačiau apie tai žr. STR 2.05.03:2003 [7.15] 3 priedo 4 p.

Visų nuolatinių vieno šaltinio poveikių charakteringosios reikšmės dauginamos iš g_{G, sup}, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra nepalankus ir iš g_{G, inf}, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra palankus.

23. Kai kintamųjų apkrovų yra daugiau nei dvi, poveikių efektas E_d apskaičiuojamas taikant bendrąją išraišką

,                                      (1.4)

arba alternatyviai tą iš dviejų išraiškų, kurią taikant gaunamas nepalankesnis rezultatas

,                               (1.5)

.                                   (1.6)

(1.4)–(1.6) formulių {...} skliaustuose apribotas atitinkamas derinys užrašomas išraiškomis:

,                                                  (1.7)

,                                           (1.8)

.                                                (1.9)

(1.7)–(1.9) išraiškų žymenys reiškia:

„+“ – „derinamas su“;

Σ – „derintinis iš“.

Be to, (1.4)–(1.9) išraiškose taikomi šie žymenys:

G_{k, j} – nuolatinių apkrovų charakteristinės reikšmės; Q_k,1 ir Q_{k, i} – vyraujančios (turinčios didžiausią įtaką E_d reikšmei) ir kartu veikiančių kintamųjų apkrovų charakteristinės reikšmės; g_{G, j} ir g_{Q, i} – nuolatinių ir kintamųjų apkrovų daliniai koeficientai (žr. 3 lentelę); P ir γ_p – išankstinio įtempimo reprezentacinė reikšmė (t. y. P_k arba P_m) ir dalinis koeficientas, kurie pasirenkami atsižvelgiant į išankstinį įtempimą nagrinėjančio atitinkamo reglamento reikalavimus. y_{0, i} – kintamųjų apkrovų derinio koeficientas, suvienodinantis kelių apkrovų maksimumų pasitaikymo vienu metu ir atskiros apkrovos maksimumo pasitaikymo tikimybes (žr. 7 ir 13 p.); x – nepalankaus G nuolatinio poveikio sumažinimo koeficientas (dažniausiai – x =0,85); x nustatomas taikant išraišką

,                                                                                                (1.10)

,                                                                                                          (1.11)

čia n – konstrukcijų elementų ir kitų gabalinių medžiagų atskirų elementų kiekis; jeigu šie elementai yra nevienodi, tada nustatomas sąlyginai vienodų elementų kiekis n, atsižvelgiant į didžiausio elemento svorį G₁:

,                                                                                                           (1.12)

kur G_i – visų nevienodų i = 1, 2, …, m elementų svoris.

3 pavyzdys

Administracinėms patalpoms nustatyti 7 paveikslo schemoje pateiktos gembės vyraujančią ir kartu veikiančias kintamąsias apkrovas ir skaičiuotinį momentą M_{Ed, A} (skaičiuotinį poveikių efektą E_d = M_{A, d}) taške A. Q_k,1, Q_k,2 ir q_k apkrovos tarpusavyje nepriklausomos.

7 pav. Vyraujančios ir kartu veikiančių Q_k,1, Q_k,2, q_k kintamųjų apkrovų nustatymas apskaičiuojant E_d = M_{Ed, A} skaičiuotinį lenkimo momentą A pjūvyje

Nustatant vyraujančią kintamąją apkrovą, apskaičiuojama momento M_{Ed, A} dalys M_{Ed, Q,1}, M_{Ed, Q,2}, M_{Ed, q} atitinkamai nuo Q_d,1, Q_d,2, ir q_d skaičiuotinių apkrovų poveikio atskirai:

M_{Ed, Q,1} = Q_k,1·γ_Q·2,0 = 40·1,3·2,0 =104 kNm,

M_{Ed, Q,2} = Q_k,2·γ_Q·4,0 = 15·1,3·4,0 = 78 kNm,

M_{Ed, q} = q_k·γ_Q·4,0²/2 = 20·1,3·8,0 = 208 kNm.

Čia g_Q = 1,3 × K_FI = 1,3 × 1,0 – dalinis koeficientas kintamajai apkrovai, pasirenkamas iš 3 lentelės, esant K_FI = 1,0.

Vyraujančioji yra q_k kintamoji apkrova, nes jos įtaka skaičiuotinei E_d = M_{Ed, A} momento reikšmei yra didžiausia, todėl skaičiuotinė įrąžos reikšmė pagal (1.4) nustatoma

Čia ψ_0,1 = ψ_0,2 = ψ₀ =0,7 – derinio koeficientas Q_k,1, Q_k,2 kintamoms apkrovoms, veikiančioms kartu su q_k vyraujančiąja apkrova (ψ₀ koeficientas pasirenkamas iš 1 lentelės); γ_G = γ_{G, sup} =1,35K_FI = 1,35·1,0 = 1,35 ir γ_Q = γ_Q,1 = γ_Q,2 = 1,3K_FI = 1,3 – daliniai patikimumo koeficientai nuolatinei ir kintamajai apkrovoms, pasirenkami iš 3 lentelės, administracinėms patalpoms pagal 4 lentelę nustačius K_FI = 1,0.

4 pavyzdys

Nustatyti (1.6) ir (1.9) išraiškose taikomą x savojo svorio (G_{k, sup} nepalankaus poveikio) sumažinimo daugiklį 8 paveiksle pavaizduotai perdangos sijai, jeigu yra žinoma, kad i =1, 2,…, 6 vienodų perdangos plokščių svorio G_i ir sijos svorio G₁ santykis yra G_i / G₁ = 0,65.

8 pav. Perdangos schema

Pagal (1.12) išraišką nustatomas n sąlyginai vienodų perdangos elementų kiekis

ir pagal (1.10) išraišką

.

Nustatytoji  reikšmė yra (1.11) intervale 0,85 £ x £ 1,0, todėl galutinį pasirenkame .

5 pavyzdys

Nustatyti savojo svorio nepalankaus poveikio sumažinimo daugiklį ξ 16 aukštų pastato pirmojo aukšto sienoje veikiančiai ašinei jėgai nuo visų 15 virš jos esančių surenkamų sienų savojo svorio, jeigu visuose aukštuose sienos yra vienodos, t. y. G_i /G₁ =1.

Pagal (1.12) išraišką nustatoma sąlyginai vienodų elementų kiekis

ir pagal (1.10) išraišką nustatomas daugiklis

.

Nustatytoji ξ reikšmė yra mažesnė nei pagal (1.11) leistinoji 0,85 riba, todėl galutinį pasirenkama ξ = 0,85.

9 pav. Sijos, virš kurios projektuojamos trys skirtingos paskirties patalpos, skaičiuotinė schema

6 pavyzdys

Nustatyti 9 paveiksle pateiktos sijos A taške skaičiuotinę skersinę jėga E_d=V_Ed, taikomą saugos ribinių būvių tikrinimui. Sijos tiesiniam metrui tenkanti sijos ir perdangos savojo svorio apkrovos yra g_k,1 =6 kN/m ir g_k,2 =14 kN/m. G_k,1=G_k,2=15 kN yra koncentruotos jėgos nuo pertvarų svorio, kurios AC ir DB sijos tarpsniuose atskiria įstaigų patalpas, o CD tarpsnyje – pasitarimų kambario patalpas. Šių patalpų naudojimo apkrovos sijos tiesinį metrą veikia atitinkamai q_k,1 =q_k,3 =10 kN/m ir q_k,2 =20 kN/m.

Iš apkrovų simetrijos matyti, kad vyraujanti kintamoji apkrova yra q_k,2. Be to, skaičiavimuose buvo pasirinkta ξ =0,85 (ξ koeficiento nustatymo metodika iliustruojama 4 ir 5 pavyzdžiuose).

Taikant (1.5) ir (1.6) išraiškas ir atsižvelgiant į apkrovų simetriją, įrąžos taške A bus:

Čia g_G = g_{G, sup} K_FI = 1,35×1,0 = 1,35, g_Q = 1,3×K_FI = 1,3×1,0 = 1,30 – koeficientai, nustatomi pagal 3 lentelę, gyvenamosioms ir administracinėms patalpoms pagal 4 lentelę nustačius K_FI = 1,0.

Pasirenkama nepalankesnė, pagal antrąją išraišką nustatytoji reikšmė E_d =V_Ed =198,5 kN.

24. Nustatant E_d poveikių efekto skaičiuotiną reikšmę dažniausiai pasitaikančiais atvejais, t. y. kai veikia tiktai viena arba dvi kintamosios apkrovos, taikoma viena iš (1.13) ar (1.14) lygčių, kurią taikant gaunamas nepalankesnis rezultatas

,                                               (1.13)

.                                             (1.14)

(1.13) ir (1.14) išraiškose taikomi tie patys simboliai kaip ir (1.5) bei (1.6) išraiškose.

7 pavyzdys

Skaičiuojamas gyvenamojo namo patalpų perdangos 10 paveiksle pateiktos sijos tarpatramio vidurio stiprumas. Nustatyti E_d =M_Ed (taške C) skaičiuotinį lenkimo momentą, kai sijos tiesimam metrui tenkantis sijos ir perdangos savasis svoris g_k =20 kN/m ir naudojimo apkrova q_k =10 kN/m.

Skaičiuotinis poveikių efektas nustatomas taikant (1.13) ir (1.14) išraiškas

 kNm,

 kNm.

10 pav. Sijos skaičiuotinė schema

Čia γ_G =γ_{G, sup} =1,35K_FI=1,35·1,0=1,35 ir γ_Q =1,3K_FI =1,3·1,0=1,3 – koeficientai nustatomi pagal 3 lentelę, gyvenamosioms ir administracinėms patalpoms pagal 4 lentelę pasirinkus K_FI =1,0; be to, skaičiavimuose buvo taikomas x =0,85 koeficientas (apie jo nustatymą žr. 23 p.); y_0,1 =y₀ =0,7 – 1 lentelės koeficientas.

8 pavyzdys

Nustatyti 11 paveikslo sijos E_d=V_Ed skaičiuotinę skersinę jėgą taške B saugos ribinio būvio tikrinimui nuolatinėje skaičiuotinėje situacijoje. Sijos ir perdangos savojo svorio apkrova yra g_k =15 kN/m. G_k =15 kN yra koncentruotoji jėga nuo pertvaros svorio, kuri atskiria AC ir CB sijos tarpsniuose gyvenamąsias ir įstaigos patalpas, kurių naudojimo apkrovos sijos tiesiniam metrui yra q_k,2 =7,5 kN/m ir q_k,1 =10 kN/m. Priimama antroji E_d reikšmė – 149,7 kNm.

E_d=V_Ed skaičiuotinis poveikių efektas nustatomas taikant (1.13) ir (1.14) išraiškas. Vyraujančioji yra q_k,1 kintančioji apkrova. Sumuojant momentus apie A tašką, gaunama:

11 pav. Sijos, virš kurios projektuojamos dvi skirtingos paskirties patalpos, skaičiuotinė schema

Čia γ_G=γ_{G, sup}=1,35K_FI=1,35·1,0=1,35 ir γ_Q=1,3K_FI=1,3·1,0=1,3 – koeficientai nustatomi pagal 3 lentelę, gyvenamosioms ir administracinėms patalpoms pagal 4 lentelę pasirinkus K_FI=1,0; be to, skaičiavimuose buvo taikomas x=0,85 koeficientas (apie jo nustatymą žr. 23 p.) ir y_0,2=y₀=0,7 – 1 lentelės koeficientas.

Pasirenkama nepalankesnė, t. y. didesnė E_d=V_Ed=140,4 kN reikšmė.

25. Projektuojant EQU klasės – statinės pusiausvyros netekimo – ribinius būvius, tikrinama sąlyga (žr. Reglamento (6.1) išraišką)

E_{d, dst} £ E_{d, st}.                                                                                                             (1.15)

Čia E_{d, dst} – destabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė; E_{d, st} – stabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė.

E_{d, dst} ir E_{d, st} poveikių efektai apskaičiuojami pagal 5 lentelę.

9 pavyzdys

Patikrinti 12 paveikslo schemoje pateiktos gyvenamojo namo sijos (1.15) statinės pusiausvyros sąlygą.

12 pav. Dviatramės sijos su gembe statinės pusiausvyros tikrinimo schema

Statinės pusiausvyros tikrinimas atliekamas vadovaujantis 5 lentele ir jos pastabomis, iš kurios pasirenkama γ_{G, sup} =1,1, γ_{G, inf} =0,9, γ_Q = 1,3, kai Q poveikis palankus ir γ_Q = 0 – kai jis nepalankus. Be to, iš 1 lentelės pasirenkama ψ_{0, i} = ψ₀ = 0,7.

Tikrinant (1.15) sąlygą, stabilizuojantysis yra E_{d, st} = M_{Ed, st} momentas A taško atžvilgiu nuo AB tarpatramyje esančių palankių apkrovų (momentas apskaičiuojamas lyg nebūtų B atramos). Vadovaujantis 5 lentele ir jos pastabomis, gaunama:

Destabilizuojantis (1.15) nelygybės poveikis yra E_{d, dst} =M_{Ed, dst} momentas A taško atžvilgiu nuo sijos gembėje esančių (nepalankių) apkrovų. Iš 12 paveiksle pateiktos schemos matyti, kad vyraujančioji yra q_k, o kartu veikiančioji yra Q_1k nepalankios kintamosios apkrovos (kaip nustatomos vyraujanti ir kartu veikiančios kintamos apkrovos žr. 3 pavyzdį). Vadovaujantis 5 lentele ir jos pastabomis, gaunama:

Taigi (1.15) sąlyga yra tenkinama:

5 lentelė

Skaičiuotinės poveikių reikšmės (EQU – A grupė)

Nuolatinė ir trumpalaikė skaičiuotinės situacijos	Nuolatiniai poveikiai		Vyraujantysis kintamasis poveikis^*	Kartu veikiantys kintamieji poveikiai
	nepalankūs	palankūs		pagrindinis (jei yra)	kiti
(6.4) išraiška	gGj, sup Gkj, sup	gGj, inf Gkj, inf	gQ,1 Qk,1		gQ, i y0, i Qk, i

^*Kintamieji poveikiai pateikiami 1 lentelėje.

Pastabos:

Rekomenduojamos g dalinių koeficientų reikšmės yra:

g_{Gj, sup} =1,10;

g_{Gj, inf} =0,90;

g_Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (g_Q,1 = 0, kai palankus);

g_{Q, i} =1,3, kai poveikis nepalankus (g_{Q, i} = 0, kai palankus).

26. GEO klasės ribinių būvių tikrinimui taikomos E_d skaičiuotinės reikšmės nustatomos pagal geotechniniam projektavimui skirtą reglamentą.

27. FAT klasės ribinių būvių tikrinimai aptariami atitinkamuose konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose.

28. Tikrinant ypatingos ir seisminės skaičiuotinės situacijos saugos ribinius būvius, E_d skaičiuotinės reikšmės nustatomos atitinkamai pagal Reglamento 81–83 ir 86 p.

29. Tikrinant tinkamumo ribinius būvius, taikomi šie apkrovų deriniai:

29.1. charakteristinis (kuris įprastai taikomas negrįžtamųjų ribinių būvių tikrinimui),

29.2. dažninis (kuris įprastai taikomas grįžtamųjų ribinių būvių tikrinimui),

29.3. tariamai nuolatinis (kuris įprastai taikomas ilgalaikiams veiksniams ir konstrukcijos išvaizdai vertinti).

Bendruoju atveju E_{d, k} charakteristinio, E_{d, f} dažninio ir E_{d, l} tariamai nuolatinio apkrovų derinio (žr. 29.1–29.3 p.) poveikių efektai nustatomi taikant Reglamento 90 p. išraiškas:

,

,

,

kurių {...} skliaustuose apribotą poveikių atitinkamą derinį galima užrašyti išraiškomis, analogiškomis taikomomis saugos ribiniams būviams, žr. (1.7) – (1.9) išraiškas:

,

,

.

Dažniausiai pasitaikančiais atvejais, kai veikia ne daugiau kaip dvi Q_k,1 ir Q_k,2 kintamosios apkrovos, iš kurių, Q_k,1 yra dominuojanti, E_{d, k} charakteristinis, E_{d, f} dažninis ir E_{d, l} tariamai nuolatinis deriniai apskaičiuojami taikant išraiškas:

,                                                                            (1.16)

,                                                                      (1.17)

.                                                                      (1.18)

Šiose išraiškose taikomi tie patys simboliai kaip (1.4)–(1.9) išraiškose, o y_1,1=y₁ ir y_{2, i}=y_2,1=y_2,2=y₂ koeficientai pasirenkami iš 1 lentelės. Be to, P išankstinio įtempimo reprezentacinė reikšmė, t. y. P_k arba P_m, pasirenkama atsižvelgiant į išankstinį įtempimą nagrinėjančio atitinkamo reglamento reikalavimus.

Nustatant E_{d, k}, E_{d, f}, E_{d, l} būtina atsižvelgti į reikšmingus poveikių efektus nuo netiesioginių poveikių, pvz., nuo papildomos ar suvaržytos deformacijos.

Skaičiavimai taikant (1.16)–(1.18) išraiškas vykdomi pagal tas pačias taisykles kaip ir saugos ribinio būvio poveikio efekto derinių skaičiavimai.

10 pavyzdys

Gyvenamųjų patalpų perdangos sijai (žr. 13 paveikslą), nustatyti E_{d, k} charakteristinio, E_{d, f} dažninio ir E_{d, l} tariamai nuolatinio apkrovų derinio momento M_Ed (C taške) skaičiuotines reikšmes, taikomas tinkamumo ribinių būvių tikrinimui. Sijos tiesiniam metrui tenkanti pačios sijos ir perdangos savojo svorio apkrova yra g_k=20 kN/m, naudojimo apkrova – q_k=10 kN/m.

13 pav. Sijos skaičiuotinė schema

E_{d, k}, E_{d, f} ir E_{d, l} skaičiuotinės reikšmės nustatomos taikant (1.16)–(1.18) išraiškas:

 kNm,

 kNm,

 kNm.

Čia y₁=0,5 ir y₂=0,3 – koeficientai, pasirenkami iš 1 lentelės.

11 pavyzdys

Nustatyti E_{d, k} charakteristinio, E_{d, f} dažninio ir E_{d, l} tariamai nuolatinio apkrovų derinio momento M_Ed sijos vidurio C taške skaičiuotines reikšmes 14 paveikslo skaičiuotinėje schemoje pavaizduotai sijai. Sijos ir perdangos svorio apkrova, tenkanti sijos tiesiniam metrui, yra g_k =15 kN/m. G=15 kN yra apkrova nuo pertvaros, kuri skiria AC tarpsnyje gyvenamąsias patalpas nuo CB tarpsnyje esančių įstaigų patalpų, kurių naudingoji apkrova sijos tiesiniam metrui yra q_k,2=7,5 kN/m ir q_k,1=10 kN/m. Vyraujanti yra q_k1 kintančioji apkrova.

14 pav. Sijos, virš kurios projektuojamos dvi skirtingos paskirties patalpos, skaičiuotinė schema

Ieškomųjų momentų skaičiuotinės reikšmės nustatomos taikant (1.16)–(1.18) išraiškas. Sumuojant apie C tašką dešinėje veikiančius momentus bei prieš tai nustačius B atraminę reakciją, gaunama:

 kNm,

čia

 kNm,

čia

 kNm,

čia

Čia ψ_0,2=ψ₀=0,7, ψ_1,1=ψ₁=0,5 ir ψ_2,1=ψ_2,2=ψ₂=0,3 – iš 1 lentelės pasirenkami koeficientai.

12 pavyzdys

Nustatyti ir apskaičiuoti apkrovų derinį brėžinyje (žr. 15 pav.) pavaizduotai atraminei sienelei. Charakteristinės apkrovų reikšmės, jų kilmė ir jėgų padėtys pateiktos 5 lentelėje.

15 pav. Atraminės sienelės skaičiuotinė schema

5 lentelė

Atraminę sieną veikiančių apkrovų reikšmės, jų kilmė ir jėgų padėtys

Eil. Nr.	Apkrovos pavadinimas	Apkrovos žymuo	Apkrovos reikšmė, kN/m	Apkrovos koordinatė, m
1.	Sienos savasis svoris	Gk1	110	x = -0,1
2.	Grunto slėgis	Gk2	100	y = 3,0
3.	Grunto savasis svoris	Gk3	390	x = 2,0
4.	Pamato plokštės savasis svoris	Gk4	130	x = 1,1
5.	Grunto slėgis nuo papildomos apkrovos	Qk1	210	y = 4,0
6.	Vėjo apkrova	Qk2	10	y = 6,0

Reikia patikrinti konstrukcijos vidinį irimą pjūvyje A-A ir statinę pusiausvyrą taško B atžvilgiu.

Nagrinėjant konstrukcijos saugos ribinį būvį (statinės pusiausvyros sąlygą EQU), reikia patikrinti ar

E_{d, dst} £ E_{d, st};

čia: E_{d, dst} – destabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė; E_{d, st} – stabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė.

Destabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę (vertimo momentą apie tašką B) apskaičiuojame:

Stabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinę reikšmę (vertimo momentą apie tašką B) apskaičiuojame:

Statinės pusiausvyros sąlyga tenkinama

Tikrinant konstrukcijos saugos ribinio būvio vidinio irimo sąlygą (STR) A-A pjūvyje, turi būti tenkinama sąlyga:

E_d £ R_d.

Čia E_d poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė, R_d atitinkamo atsparumo skaičiuotinė reikšmė.

Apskaičiuojame poveikio efekto skaičiuotinę reikšmę pagal išraišką:

.

Skaičiavimo duomenys surašyti 5 lentelėje.

II SKYRIUS.

APKROVOS IR POVEIKIAI NUO MEDŽIAGŲ IR STATINIŲ SVORIŲ

I SKIRSNIS.

SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ SVORIAI

30. Šiame reglamente vienetinis svoris apibrėžiamas kaip medžiagos vienetinio tūrio svorio jėga.

Natūraliojo šlaito kampas – tai natūralus šlaito, pripildyto biriomis medžiagomis, kraštinės kampas su horizontale.

Statybinių ir sandėliuojamųjų medžiagų vienetinių svorių ir natūraliojo šlaito kampų reikšmės pateiktos [11 priedo] lentelėse.

II SKIRSNIS.

SAVASIS STATINIŲ SVORIS

31. Statinių savasis svoris susideda iš konstrukcijos ir nekonstrukcinių elementų svorių, įskaitant pritvirtintų mechanizmų, žemės ir balasto svorius.

Konstrukciniai elementai sudaro svarbiausiąjį konstrukcinį karkasą ir atramines konstrukcijas. Tiltų konstrukciniams elementams priklauso sijos, konstrukcinės plokštės ir atramas teikiantys elementai, pvz., vantiniai lynai.

Nekonstrukciniams elementams priklauso užpildymo ir apdailos elementai, sujungti su konstrukcija, įskaitant kelio grindinį ir nekonstrukcinius parapetus. Jiems taip pat priklauso įtvirtintos komunikacijos ir mechanizmai prie konstrukcijos arba jos viduje.

32. Konstrukcijos elementų savojo svorio nustatymo bendroji taisyklė aprašoma taip: =geometriniai matmenysvienetinis svoris, su matmenimis pagal brėžinius ir su atitinkamos medžiagos vienetiniais svoriais, pateiktais [11 priedo] lentelėse. Duomenys gaminio savojo svorio nustatymui gali būti pateikti gamintojo.

Statinio elementų savąjį svorį reikia priskirti prie nuolatinių fiksuotųjų poveikių. Tačiau kai kuriais atvejais, kai jis yra laisvas poveikis (pvz., kilnojamosios pertvaros), jį reikia laikyti papildomu naudojimo poveikiu. Visuminį konstrukcinių ir nekonstrukcinių elementų savąjį svorį poveikių deriniuose reikia imti kaip vieną poveikį.

33. Nuolatinio poveikio charakteristinė reikšmė apibrėžiama taip:

– jeigu G kintamumą galima vertinti kaip mažą, tai viena G_k charakteristine reikšme,

– jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mažo, tai reikia taikyti dvi reikšmes: didžiausiąją () ir mažiausiąją () charakteristines reikšmes.

G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikšmingai nekinta konstrukcijos eksploatavimo skaičiuotinės trukmės metu ir jo variacijos koeficientas yra mažas (pvz., 0,05–0,1 priklausomai nuo konstrukcijos tipo).

Jeigu apkrova gali turėti palankų efektą, tai nustatant savąjį svorį turi būti pateiktos ne tik didžiausioji (), bet ir mažiausioji () charakteristinės reikšmės. Tada G_{k, inf} yra 5% fraktilis, o G_{k, sup} yra 95% fraktilis statistinio G skirstinio, kurį galima imti pagal Gauso dėsnį.

34. Konstrukcinių elementų savasis svoris turi būti nustatomas įskaitant apdailą.

Dažniausiai konstrukcinių elementų savojo svorio pakanka nustatyti tik vieną charakteristinę reikšmę .

Perdengimo plokščių savojo svorio skaičiuotinųjų reikšmių (g_GG_k) taikymas tikrinant saugos ribinio būvio STR sąlygą (žr. 21 p. ir (1.5) išraišką, 16 pav.).

Poveikių deriniuose nuolatinių apkrovų charakteristinės reikšmės g_k dauginamos iš apkrovų dalinio patikimumo koeficiento , kai poveikio efektas yra nepalankus, ir iš , kai poveikio efektas yra palankus. Apskaičiuojant vidurinio tarpatramio lenkimo momentą a) schemoje nuolatine apkrova g_k apkrautai nekarpytai sijai naudojamas  dalinis koeficientas, nes apkrova turi nepalankų poveikio efektą. Schemose b), c) pavaizduotiems apkrovimo atvejams apkrova gali turėti ir palankų, ir nepalankų poveikio efektą vidurinio tarpatramio lenkimo momentui priklausomai nuo geometrinių matmenų ir apkrovų dydžio, todėl turi būti apskaičiuoti poveikių efektai naudojant , dalinius patikimumo koeficientus.

Perdengimo plokščių savojo svorio didžiausiųjų ir mažiausiųjų charakteristinių reikšmių ir dalinių koeficientų (žr. 3 lentelę) taikymas tikrinant saugos ribinio būvio STR sąlygą, kai nuolatinė apkrova turi dvi charakteristines reikšmes  ir  nepalankiam poveikio efektui apkrovų deriniuose naudojama didžiausia chrakteristinė reikšmė  ir dalinis patikimumo koeficientas , o palankiam poveikio efektui apkrovų deriniuose naudojama mažiausia charakteristinė reikšmė  ir (žr. 17 pav.).

16 pav. Perdengimo plokščių savojo svorio skaičiuotinųjų reikšmių taikymas tikrinant saugos ribinio būvio STR sąlygą

17 pav. Perdengimo plokščių savojo svorio didžiausiųjų ir mažiausiųjų charakteristinių reikšmių ir patikimumo koeficientų taikymas tikrinant saugos ribinio būvio STR sąlygą

Jei betono perdengimo plokštės matmenys nekontroliuojami ir nustatant konstrukcijos toleranciją priimta 5% paklaida nuo projekte nurodytų matmenų, reikia nustatyti mažiausias ir didžiausias reikšmes. Vientisos perdengimo plokštės vis dėlto analizuojamos su didžiausia ir mažiausia charakteristinėmis reikšmėmis.

35. Dangų ir apdailos svoris dažniausiai yra mažesnis palyginus su elemento svoriu, prie kurio jos pritaikomos; todėl jų svorio kitimas neturi didelės įtakos. Skaičiavimai turi būti atliekami, kai daromos naujos dangos ar apdailos sluoksniai.

Kilnojamų pertvarų savojo svorio efektą reikia įvertinti ekvivalentiška, tolygiai paskirstyta apkrova, pridėta prie naudojimo apkrovos [141.10 p.]. Kilnojamos pertvaros yra tokios, kurias galima perstumti ant perdangos, pridėti, pernešti arba iš naujo įrengti kitoje vietoje.

36. Stacionarių įrengimų ir pastatą aptarnaujančios įrangos savasis svoris gali būti priskiriamas nuolatiniam poveikiui, jei tai:

36.1. liftai ir eskalatoriai;

36.2. šildymo ir ventiliacijos įranga;

36.3. elektros įranga;

36.4. vamzdžiai be jų turinio;

36.5. komunikaciniai kanalai ir kabeliai.

Jeigu stacionarių įrengimų arba įrangos apkrovos mažesnės nei koncentruotos apkrovos pateiktos 46 p., leidžiama šias apkrovas įtraukti į specialias kintamąsias apkrovas. Apkrovoms, kurios nėra gerai išskirstytos (pvz., kabamosios apkrovos), reikalinga vietinė analizė. Vietose, kur įrengimai arba įranga turi palankų apkrovų efektą, į jį neturi būti atsižvelgta.

Pramonės įrangos savasis svoris turi būti priskiriamas prie naudojimo apkrovų (žr. 46 p.).

37. Grunto poveikiai yra aptarti geotechninių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Grunto slėgis į pamato sienas gali būti priskiriamas nuolatiniams poveikiams. Tai galioja ir vandens slėgiui, naudojant didžiausią ir mažiausią charakteristines reikšmes.

Grunto apkrovas ant stogų ir terasų reikia priskirti nuolatiniams poveikiams.

III SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

38. Pastatų naudojimo apkrovos – tai apkrovos, kurios atsiranda dėl jų užpildymo. Šiame skyriuje pateiktos reikšmės apkrovoms dėl:

38.1. normalios žmonių veiklos;

38.2. baldų ir kilnojamųjų objektų (pvz., kilnojamųjų pertvarų, sukrautų daiktų, talpų turinių), automobilių;

38.3. tikėtinų retų įvykių, tokių kaip žmonių susitelkimo, baldų sankaupų arba objektų perkėlimo arba sukrovimo, pertvarkant arba atnaujinant apdailą.

Pramoniniams pastatams galioja specialios taisyklės (žr. 46 p.).

Pastatų naudojimo apkrovos turi būti nagrinėjamos kaip tariamai statinius poveikius, įtraukiant nerezonansinius dinaminius efektus. Jeigu tikėtinas rezonansinis efektas dėl sinchroninio ritmiško žmonių judėjimo, reikia nustatyti specialų apkrovų dinaminio skaičiavimo modelį.

Konstrukcinių ir nekonstrukcinių elementų bei stacionarios įrangos savasis svoris turi būti priimamas pagal 34 ir 35 punktus.

II SKIRSNIS.

APKROVŲ IŠDĖSTYMAS

39. Naudojimo apkrovos pagrinde klasifikuojamos kaip kintamieji (Q) laisvieji poveikiai. Jos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis q_k, kN/m², tiesinėmis apkrovomis q_k, kN/m¹ ir koncentruotomis apkrovomis Q_k arba jų deriniais. Plotams, kurie gali būti apkrauti skirtingų kategorijų apkrovomis, turi būti naudojamas nepalankiausias derinys. Skaičiuotinėse situacijose, kai naudojimo apkrovos veikia tuo pačiu metu su kitais kintamaisiais poveikiais (pvz., vėjo, sniego, kranų arba mašinų sukelti poveikiai), apkrovimo varianto sumines naudojimo apkrovas reikia laikyti vienu poveikiu. Stogams naudojimo apkrovos ir sniego arba vėjo apkrovos apkrovų deriniuose negali būti naudojamos kartu.

40. Skaičiuojant vieno aukšto perdangą arba stogo konstrukciją ir sijų projektavime nustatant naudojimo apkrovas , 7 lentelėje nurodytas reikšmes reikia pritaikyti įvairiems apkrovų išdėstymams konstrukcinio elemento ribose, kad būtų gautos nepalankiausios ir palankiausios jėgos ir momentai nagrinėjamame pjūvyje, kadangi naudojimo apkrovos pagal klasifikaciją yra kintamosios laisvosios.

Kai kurie naudojimo apkrovų išdėstymo variantai pateikti 18 paveiksle. Didžiausias lenkimo momentas sijoje ties vidurine atrama bus a) apkrovimo atveju, o pirmos ir antros angų viduryje atitinkamai b) ir c) apkrovimo atvejais. Jei skaičiuojant statinio horizontalius elementus reikia atsižvelgti į kitų aukštų apkrovas, jas galima laikyti tolygiai išdėstytomis (fiksuotaisiais poveikiais) (žr. 19 pav.).

18 pav. Vieno aukšto ribose naudojimo apkrovų skirtingi išdėstymai

Vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui garantuoti reikia atlikti atskirą patikrinimą koncentruotąja apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai paskirstyta apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis.

19 pav. Tolygiai paskirstytos „kitų“ aukštų apkrovos kartu su apkrovos specifiniu išdėstymu nagrinėjamame aukšte

41. Vienos kategorijos naudojimo apkrovų  reikšmes, pateiktas 7 lentelėje (A–D kategorijos), 8 lentelėje (H kategorija) ir 12 lentelėje (I kategorijai) galima sumažinti atsižvelgiant į atitinkamo elemento atlaikomus apkrovų plotus, pritaikant redukcijos koeficientą .

.                                                                                               (3.1)

Čia:  – 7 lentelėje pateiktas poveikių derinio koeficientas,=10 m²,  – apkrautasis plotas, m².

C ir D kategorijoms taikomas apribojimas .

Visų kitų kategorijų apkrautų plotų apkrovoms koeficientas  turi būti lygus vienetui: =1.

Koeficientas  įvertina tai, kad plotui didėjant vidutinė apkrova ploto vienetui mažėja todėl, kad sunkiau ir lengviau apkrautų plotų apkrovos turi vidurkio efektą.

A, B kategorijų plotams redukcijos koeficiento  priklausomybė nuo apkrauto ploto A, apskaičiuota pagal (3.1) formulę, pateikta 20 pav.

20 pav. A, B kategorijų plotams redukcijos koeficiento  priklausomybė nuo ploto A, kai

Apkrauto A ploto reikšmės priklausys nuo apkrovų išdėstymo atlaikomo elemento ribose. Naudojimo apkrovos A plotų reikšmės, esant skirtingiems apkrovų išdėstymams, pateiktos 21 paveiksle.

21 pav. Naudojimo apkrova apkrauto A reikšmės paaiškinimas

42. Projektuojant kolonas arba sienas, perimančias kelių aukštų apkrovas , sumines kiekvieno aukšto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis [140.1 p.]. Sąvoka „keli“ reiškia daugiau nei du.

Daugiau nei dviejų aukštų apkrovos A–D kategorijos plotams naudojimo apkrova gali būti sumažintos naudojant redukcijos koeficientą

.                                                                                                  (3.2)

Čia: n – virš nagrinėjamo elemento aukštų skaičius,  – 7 lentelėje pateiktas apkrovų derinio koeficientas,  – koeficientas naudojamas todėl, kad mažai tikėtina, kad apkrovos nuo kelių aukštų didžiausias savo reikšmes pasiektų vienu laiku.

Visoms kitoms kategorijoms ir plotams koeficientas  turi būti lygus vienetui.

Kai naudojimo apkrova yra laikoma lydinčiuoju poveikiu (žr. 21 p.), reikia taikyti tik vieną iš dviejų koeficientų arba  (žr. 1 lentelę) arba  (žr. 3.2 formulę).

Redukcijos koeficiento  priklausomybė nuo aukštų skaičiaus apskaičiuota pagal (3.2) pateikta 22 pav.

22 pav.  redukcijos koeficientas, kai

13 PAVYZDYS

Redukcijos koeficiento  taikymas nustatant daugiaaukščio pastato perdenginių apkrovas (žr. 23 pav.).

Jeigu apkrovos yra A–D kategorijos, ir aukštų skaičius n virš nagrinėjamo elemento yra daugiau už du, kolonų ir sienų naudojimo apkrovas galima dauginti iš redukcijos koeficiento .

Kai virš nagrinėjamo elemento yra vienas aukštas, t. y. n =1, =1,0. Poveikių efektą nuo vieno aukšto naudojimo apkrovos reikia nustatyti įvertinant nepalankiausią jos išdėstymą šiame aukšte. Pažymėkime jį . Analogiškai nustatomas poveikių efektas, kai n =2. Redukcijos koeficientas , nes n £ 2. . Suminis poveikių efektas nuo dviejuose aukštuose išdėstytų naudojimo apkrovų bus lygus +.

Kai n =3, redukcijos koeficientas  kolonų ir sienų poveikių efektams nuo virš jų esančiuose kiekviename aukšte tolygiai paskirstytos naudojimo apkrovos apskaičiuojamas pagal (3.2) išraišką (redukcijos koeficientai, ,  bus lygūs vienetui, nes naudojimo apkrovą pagal 42 p. galima laikyti tolygiai paskirstyta).

Jei naudojimo apkrova yra vyraujanti kintamoji apkrova, kolonų ir sienų poveikių efektai nuo kiekviename iš trijuose aukštuose tolygiai paskirstytos naudojimo apkrovos pažymėti , , , tai suminis poveikių efektas nuo trijuose aukštuose tolygiai paskirstytų naudojimo apkrovų bus lygus ×(++).

Tuo atveju, kai naudojimo apkrova yra laikoma lydinčiuoju poveikiu, apskaičiuojant kolonų ir sienų poveikių efektus nuo kiekviename iš trijuose aukštuose tolygiai paskirstytos tos pačios kategorijos naudojimo apkrovos, pagal 42 p. reikia taikyti vieną iš dviejų koeficientų arba  (žr. 1 lentelę), arba  (žr. 3.2 formulę). Skaičiavimuose naudoti tą koeficientą, kuris nagrinėjamajame pjūvyje duoda nepalankesnę poveikių efekto reikšmę.

Jei nepalankesnis kolonų ir sienų poveikių efektas nuo kiekviename iš trijuose aukštuose tolygiai paskirstytos lydinčiosios naudojimo apkrovos bus gautas naudojant derinio koeficientus, tai poveikių efektai nuo kiekvieno aukšto apkrovos bus . Suminis poveikių efektas nuo trijuose aukštuose tolygiai paskirstytų naudojimo apkrovų bus lygus (++).

Jei nepalankesnis kolonų ir sienų poveikių efektas nuo kiekviename iš trijuose aukštuose tolygiai paskirstytos lydinčiosios naudojimo apkrovos bus gautas naudojant redukcijos koeficientą , tai poveikių efekto dalis nuo kiekvieno aukšto apkrovos bus , . Suminis poveikių efektas nuo trijuose aukštuose tolygiai paskirstytų naudojimo apkrovų bus lygus ×(++).

Analogiškai apskaičiuojamas poveikių efektas ir keturis aukštus laikančiose kolonose, ir sienose.

Skaičiuojant poveikių efektus penkis aukštus laikančiose kolonose ir sienose, redukcijos koeficientas  bus lygus vienetui, kadangi E kategorijos naudojimo apkrovoms šis koeficientas netaikomas (žr. 42 p.). Suminis poveikių efektas nuo penkiuose aukštuose tolygiai paskirstytų vyraujančiųjų naudojimo apkrovų bus lygus ×(+++S₄)+S₅.

Duomenys pateikti 23 pav.

23 pav. Koeficiento  taikymas

6 lentelė

Redukcijos koeficiento  taikymas nustatant daugiaaukščio pastato lydinčiajai naudojimo apkrovai

n i	Kategorija					Apkrovos nuo n aukštų
1	B	2,0	S1	0,7	1,0
2	B	2,0	S2	0,7	1,0
3	B	2,0	S3	0,7 1,0	1,0 0,90
4	B	2,0	S4	0,7 1,0	1,0 0,85

6 lentelės tęsinys

n i	Kategorija					Apkrovos nuo n aukštų
5	E	7,5		1,0	1,0
6	F	2,5	S6	0,7	1,0

 apkrovos dalis nuo aukšto i tolygiai paskirstytai apkrovai.

 apkrovos dalis nuo aukšto i, įvertinant įvairius apkrovos išdėstymus.

III SKIRSNIS.

NAUDOJIMO APKROVŲ CHARAKTERISTINĖS REIKŠMĖS

43. Pastato apkrauti plotai priklausomai nuo jų paskirties yra skirstomi į:

43.1. gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai plotai;

43.2. sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotai;

43.3. garažų ir transporto priemonių plotai;

43.4. stogai;

43.5. parapetų ir atitvarinių sienų-barjerų horizontalios apkrovos.

43.1–43.5 p. išvardintiems plotams naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės q_k, Q_k priklausomai nuo jų paskirties nustatytos 11 p. aprašytu būdu ir derinio koeficientų  reikšmės šios veiklos plotams yra pateiktos 7, 8, 10–15 lentelėse.

IV SKIRSNIS.

SKAIČIUOTINĖS REIKŠMĖS

44. Pastato naudojimo apkrovų skaičiuotinės reikšmės nustatomos 14 p. aprašytu būdu.

Pastato naudojimo apkrovos su skaičiuotinėmis reikšmėmis ( arba  – žr. 39 p.) nagrinėjamos kaip vienas poveikis, t. y.:

– redukcijos koeficientas  gali būti tiesiogiai pritaikytas naudojimo apkrovai kaip vieninteliam kintamajam poveikiui arba vyraujančiam kintamajam poveikiui. Šiuo atveju apkrovos žymimos ;

– kai naudojimo apkrovos veikia kartu su kitomis kintamosiomis apkrovomis (pvz., vėjo apkrova), apkrovos žymimos , bet redukcijos koeficientas  neturi būti naudojamas.

V SKIRSNIS.

GYVENAMIEJI, SOCIALINIAI, KOMERCINIAI IR ADMINISTRACINIAI PLOTAI

45. Gyvenamųjų, socialinių, komercinių ir administracinių pastatų plotai pagal jų būdingąjį panaudojimą suskirstyti į kategorijas. Kategorijos, naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės ir derinio koeficientai  yra pateikti 7 lentelėje.

Koncentruotų apkrovų  reikšmės pateiktos 7 lentelėje. Priimama, kad apkrova tolygiai paskirstyta veikia 50 mm ´50 mm plote.

Pastatų horizontaliųjų elementų, apkrautų koncentruota apkrova , vietinio konstrukcijos atsparumo skaičiuotinė schema pateikta 24 pav.

24 pav. Koncentruotos apkrovos išdėstymo skaičiuotinė schema tikrinant vietinį konstrukcijos atsparumą

Reikia atsižvelgti į tai, kad ši koncentruotoji jėga gali veikti bet kuriame taške ant perdangos, balkono arba laiptų į plotą, kurio forma turi atitikti perdangos panaudojimą ir pavidalą.

Horizontalios apkrovos, pateiktos 7 lentelės paskutinėje grafoje, turi būti pritaikytos pertvaroms, užtvaroms ne aukštesnėms kaip 1,20 m.

Horizontalieji pastatų elementai (pvz., balkonai, laiptai) turi būti apkrauti koncentruota apkrova  tikrinant vietinį konstrukcijos atsparumą.  neturi būti derinama su  arba su kita kintamąja apkrova.

7 lentelė

Gyvenamųjų, įstaigų ir kitų plotų kategorijos, naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės ir derinių koeficientai

Kategorija		Naudojimo apkrovos		Derinio koeficientas			Horizontalios apkrovos
		, kN/m^2	, kN				, kN/m
A	Namų ir gyvenamosios veiklos plotai
	Bendri plotai	1,5	2,0	0,7	0,5	0,3	0,5
	Laiptai (tik A kategorijai)	2,0
	Balkonai (tik A kategorijai)	2,5
B	Įstaigų plotai ^b)	2,0	2,0	0,7	0,5	0,3	1,0
C C1 C2 C3 C4 C5	Plotai, kuriuose gali rinktis žmonės ^b)
	Plotai su stalais ir kt. (pvz., plotai mokyklose, kavinėse, restoranuose, valgyklose, skaityklose, priimamuosiuose ir kt.)	3	4,0	0,7	0,7	0,6	1,0
	Plotai su fiksuotomis vietomis atsisėsti (pvz., bažnyčių, teatrų ir kinų, konferencijų salių, auditorijų, susirinkimų salių, laukimo salių plotai)	4,0	7,0				1,5
	Plotai be kliūčių žmonėms judėti (pvz., muziejų, parodų salių ir kitų visuomeninių ir administracinių pastatų, viešbučių plotai, ligoninių, geležinkelio stočių prieigų plotai)	5,0	7,0				1.5
	Plotai, kuriuose galima fizinė veikla (pvz., šokių salės, sporto salės, scenos)	5,0	7,0				1,5
	Galimo didelio žmonių susitelkimo plotai (pvz., visuomeninių renginių pastatuose, koncertų salėse, sporto salėse, įskaitant tribūnas, terasas)	5,0	3,50				3,0
D D1 D2	Prekybos plotai ^b)
	Mažmeninės prekybos bendrųjų parduotuvių plotai	4,0	3,5	0,7	0,7	0,6	1,5
	Universalinių parduotuvių plotai	5,0	7,0	0,7	0,7	0,6	1,5

 galimo didelio žmonių susitelkimo plotų, kuriuose rengiami visuomeniniai renginiai, išskirstyta apkrova turi būti imama kaip C5 kategorijos;

 B–D kategorijų pastatų laiptų aikštelių, balkonų, koridorių apkrovos tokios pat, kaip ir apkrautų plotų.

Pastaba. Kai reikia, q_k ir Q_k skaičiuojant gali būti padidinamos (pvz., laiptų balkonų ir koridorių atsižvelgiant į veiklą ir matmenis).

VI SKIRSNIS.

SANDĖLIAVIMO IR PRAMONINĖS VEIKLOS PLOTAI

46. Sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotai suskirstyti į dvi kategorijas. Projektuojant apkrautus plotus reikia naudoti tolygiai paskirstytos apkrovos q_k ir koncentruotos apkrovos Q_k reikšmes.

Sandėliavimo plotų naudojimo apkrovos charakteristinė reikšmė turi būti lygi didžiausiajai reikšmei, įvertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia įvertinti didžiausias skaičiuotines krovimo aukščių reikšmes.

Pramoninės veiklos plotų apkrovas reikia nustatyti atsižvelgiant į numatomą veiklą ir įrangą, kuri bus sumontuota. Pramoninės veiklos apkrovos nustatytos daugiausia pagal gaminamą produkciją. Nepalankiausius apkrovos išdėstymus turi nusakyti užsakovas.

Didžiausios leistinos apkrovos turi būti nurodytos arba kitaip apribotos.

Sandėliavimo plotų apkrovų reikšmės pateiktos 8 lentelėje. E kategorijos plotams nurodytos minimalios apkrovos.

Naudojimo apkrovos turi būti nustatytos pagal didžiausią sandėlių talpą arba nurodytos užsakovo.

Vietose, kur visas sandėliavimo plotas nebus apkrautas, charakteristinės reikšmės  turi būti nustatytos tokios, kurios bus viršytos tik išskirtiniais atvejais.

Sandėliuojamų medžiagų horizontaliųjų jėgų reikšmės nurodytos LST L ENV 1991-4:2000.

47. Šakinių keltuvų ir transporto priemonių poveikius reikia vertinti kaip koncentruotas apkrovas, veikiančias kartu su atitinkamomis paskirstytomis naudojimo apkrovomis, pateiktomis 7, 8, 11 lentelėse.

8 lentelė

Sandėliavimo ir pramoninės veiklos plotų naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės, derinio koeficientai  ir horizontaliosios apkrovos

Kategorija		Naudojimo apkrovos		Derinio koeficientas			Horizontalios apkrovos
		, kN/m^2	, kN				, kN/m
E1	Plotai, kuriuose gali susikaupti prekės, įskaitant prieigų plotus (įskaitant knygų ir kitokių dokumentų sandėliavimą)	7,50	7,0	1,0	0,9	0,8	1,0
E2	Pramoninės veiklos plotai	Žr. 46 p.

Šakiniai keltuvai, atsižvelgiant į jų neto svorį, matmenis, keliamus krūvius, yra suskirstyti į 6 klases, kurios pateiktos 9 lentelėje.

9 lentelė

Šakinių keltuvų klasės FL pagal jų matmenis

Šakinio keltuvo klasė	Svoris neto, kN	Keliamasis krūvis, kN	Ašies plotis a, m	Visas plotis b, m	Visas ilgis l, m
FL1	21	10	0,85	1,0	2,60
FL2	31	15	0,95	1,10	3,00
FL3	41	25	1,00	1,20	3,30
FL4	60	40	1,20	1,40	4,00
FL5	90	60	1,50	1,90	4,60
FL6	110	80	1,80	2,30	5,10

Statinė vertikalioji šakinio keltuvo ašies apkrova Q_k priklauso nuo šakinio keltuvo klasės FL1–FL6 ir ji yra pateikta 10 lentelėje.

10 lentelė

Šakinių keltuvų ašių apkrovos

Šakinio keltuvo klasė	Ašies apkrova Qk, kN
FL1	26
FL2	40
FL3	63
FL4	90
FL5	140
FL6	170

Statinę vertikaliąją ašies apkrovą Q_k reikia padidinti dinaminiu koeficientu j taikant (3.3) išraišką.

                                                                                                         (3.3)

čia: Q_{k, dyn} – dinaminio poveikio charakteristinė reikšmė; j – dinaminis didinimo koeficientas; Q_k – statinio poveikio charakteristinė reikšmė.

Šakinių keltuvų dinaminį koeficientą j, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys dėl krūvio kėlimo greitėjimo ir lėtėjimo, reikia imti tokį:

    j = 1,4, kai padangos pneumatinės;

    j = 2,0, kai padangos ištisinės.

Šakinių keltuvų, kurių svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia apskaičiuoti tiksliau.

Šakinio keltuvo vertikalią ašies apkrovą Q_k ir Q_{k, dyn} reikia išdėstyti pagal 25 paveikslą.

25 pav. Šakinių keltuvų matmenys

Horizontaliąsias apkrovas dėl šakinio keltuvų greitėjimo ir lėtėjimo galima imti lygiomis 30% nuo vertikaliosios ašies apkrovos Q_k. Dinaminių koeficientų taikyti nereikia.

VII SKIRSNIS.

GARAŽŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PLOTAI

48. Pastatų eismo ir stovėjimo plotai, atsižvelgiant į transporto priemonių prieinamumą, yra skirstomi į dvi kategorijas. Kategorijos, naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės ir derinio koeficientai  yra pateikti 11 lentelėje.

Galimybė patekti į kategorijos F plotus turi būti fiziškai ribojama. F ir G plotai turi būti pažymėti specialiais ženklais.

Sunkiojo transporto, kurio bendras svoris didesnis nei 160 kN, eismo plotai turi būti projektuojami pagal LST L ENV 1991-3:2000. Jėgos, atsiradusios transporto avarijos atveju, priimamos pagal LST L ENV 1991-2-7:2002.

Reikia taikyti apkrovos modelį, kuris susideda iš vienos 26 pav. parodytų matmenų ašies apkrovos Q_k ir tolygiai išskirstytos apkrovos q_k, t. y. koncentruota apkrova  ir tolygiai paskirstyta apkrova  turi būti nagrinėjamos kaip veikiančios kartu.

Ašinę apkrovą pridėti dviejuose kvadrato formos plotuose kaip tolygiai paskirstytą apkrovą. Atstumas tarp apkrautų plotų centrų lygus 1,80 m. F kategorijos apkrauto ploto (kvadrato) kraštinė yra 100 mm, o G kategorijos – 200 mm.

Ašinę apkrovą reikia pridėti tokiose galimose padėtyse, kad būtų gauti nepalankiausi poveikių efektai.

G kategorijos eismo ir stovėjimo plotuose koncentruotos ir tolygiai paskirstytos apkrovų išdėstymas pateiktas 26 pav.

Pagal 41 ir 42 p. redukcijos koeficientai prilyginami vienetui. .

26 pav. Koncentruotos ir tolygiai paskirstytos apkrovų išdėstymas

11 lentelė

Eismo ir stovėjimo plotų kategorijos, naudojimo apkrovos ir derinio koeficientai

Kategorija		Naudojimo apkrovos		Derinio koeficientas
		, kN/m^2	, kN
F	lengvųjų transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai
	≤ kN bendrojo svorio ir ≤ sėdėjimo vietų, neįskaitant vairuotojo, pvz., stovėjimo aikštelės, stovėjimo salės	2,5	20,0	0,7	0,7	0,6
G	vidutinių transporto priemonių eismo ir stovėjimo plotai
	>30 kN bendrojo svorio, bet ≤160 kN bendrojo svorio, su dviem ašimis, pvz., privažiavimo maršrutai, tiekimo zonos, priešgaisrinių transporto priemonių privažiavimo zonos ≤160 kN	5,0	90,0	0,7	0,5	0,3

Horizontalias barjerų apkrovas nustatyti pagal šio Reglamento 12 priedą.

VIII SKIRSNIS.

STOGAI

49. Stogus, atsižvelgiant į jų prieinamumą, reikia suskirstyti į tris kategorijas, kaip nurodyta 12 lentelėje. H kategorijos stogus, išskyrus lakštinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie išlaikytų 1,5 kN krūvį, atremtą į 50 mm ilgio kraštinės kvadratą.

Koncentruota apkrova  turi būti patikrinta vietiniam poveikiui.  neturi būti naudojama su  arba su kokia kita kintamąja apkrova.

12 lentelė

Stogų kategorijos, naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės ir derinio koeficientai

Kategorija		Naudojimo apkrovos		Derinio koeficientas
		, kN/m^2	, kN
H	neprieinamieji stogai, išskyrus normalią priežiūrą ir remontą
	stogo nuolydis <20º stogo nuolydis >40º stogų su nuolydžiu tarp 20º ir 40º  nustatoma pagal linijinę interpoliaciją	1,0 0,4	1,5 1,1	0,0 0,0	0,0 0,0	0,0 0,0
I	prieinamieji stogai
	nuo A iki D kategorijos panaudojimo prieinamieji stogai	žr. 7 lentelę
K	specialaus panaudojimo prieinamieji stogai
	pvz., sraigtasparnių kilimo ir tūpimo plotai	žr. 13 lentelę
	kopėčios ir praėjimo takeliai
	naudojamos evakuacijai kelio dalys	1,0 3,0	1,5 1,5	0,0 0,0	0,0 0,0	0,0 0,0

Mažiausiomis reikšmėmis, pateiktomis 12 lentelėje, neatsižvelgiama į nekontroliuojamų statybinių medžiagų sankaupas, kurios yra galimos remontuojant.

H kategorijos stogų tikrinimo koncentruotam krūviui Q skaičiuotinė schema pateikta 27 pav.

27 pav. H kategorijos stogų tikrinimo koncentruotam krūviui Q skaičiuotinė schema

K kategorijos stogų apkrovas nuo sraigtasparnių ant kilimo ir tūpimo plotų reikia nustatyti pagal 13 lentelę ir taikant dinaminius koeficientus, pateiktus 47 p. (3.3) išraiškoje.

13 lentelė

K kategorijos stogų sraigtasparnių naudojimo apkrovos

Sraigtasparnio klasė	Sraigtasparnio kilimo apkrova Q	Kilimo apkrova Qk	Apkrauto ploto matmenys, m´m
HC1	Q £ 20, kN	Qk =20, kN	0,2´0,2
HC2	20, kN< Q £ 60, kN	Qk =60, kN	0,3´0,3

Dinaminį koeficientą j, taikomą smūgio įtakoms kilimo apkrovai Q_k įvertinti, galima imti j=1,40.

H kategorijos apkrovų reikšmės pateiktos be montavimo ir be vandens susikaupimo apkrovų, kurios turi būti nustatytos atskirai.

H kategorijos plotų apkrovoms turi būti taikomas redukcijos koeficientas .

IV SKYRIUS. SNIEGO APKROVOS

I SKIRSNIS.

SNIEGO APKROVOS STOGAMS

50. Sniego apkrovos į stogo horizontaliąją projekciją dydis nustatomas taikant išraišką

,                                                                                                   (4.1)

čia: s_k – sniego dangos ant 1 m² žemės paviršiaus svorio charakteristinė reikšmė (žr. 52 p.); m_i – stogo sniego apkrovos formos koeficientas (žr. 53 p.); C_t – terminis koeficientas, priklausantis nuo šilumos nuostolių per stogą ar kitos terminės įtakos, dažniausiai lygus 1, esant normaliems šiluminės izoliacijos standartams. C_t koeficiento reikšmę leidžiama naudoti mažiau nei 1,0, bet ji turi būti pagrįsta pastogės ir stogų formų šiluminio laidumo savybėmis; C_e – sniego apkrovos atodangos koeficientas, kurio reikšmė paprastai lygi 1,0. C_e koeficiento reikšmė gali būti sumažinta, priimant griežtesnes vėjo sąlygas.

Sniego apkrova turi būti priimama kaip veikianti vertikaliai į stogo horizontaliąją projekciją.

II SKIRSNIS.

SNIEGO APKROVOS CHARAKTERISTINĖ REIKŠMĖ ŽEMĖS PAVIRŠIUJE

51. Sniego antžeminės apkrovos charakteristinė reikšmė s_k yra lygi tam tikros geografinės padėties ir altitudės vietovės vėjo nenupūsto sniego apkrovos horizontaliame žemės paviršiuje metinių maksimumų 0,02 lygmens fraktiliui (apytiksliai, t. y. maksimumų per 50 metų periodą vidutinė reikšmė).

Sniego apkrovos antžeminės apkrovos charakterinės reikšmės yra nurodytos 14 lentelėje. Jei kyla abejonių dėl apkrovų reikšmių tinkamumo, galima konsultuotis su šalies arba vietine meteorologine tarnyba. Bet kokiu atveju sniego apkrovos charakteristinės reikšmės turi būti didesnės, nei nurodytos 14 lentelėje.

Sniego antžeminės apkrovos charakteristinės reikšmės s_k konkretiems Lietuvos rajonams yra pateiktos 14 lentelėje, o rajonai parodyti 31 paveiksle.

14 lentelė

Sniego antžeminės apkrovos s_k charakteristinės reikšmės

Sniego apkrovos rajonas	sk, kN/m^2
I	1,2
II	1,6

III SKIRSNIS.

STOGO SNIEGO APKROVOS FORMOS KOEFICIENTAI

52. Stogo sniego apkrovos formos koeficientai, kurie turi būti naudojami projektuojant pastatus ir konstrukcijas, pateikti [7.1] 1 ir 2 prieduose. Gali būti nurodytos žymiai didesnės koeficientų reikšmės atsižvelgiant į ypatingas vietovės klimato sąlygas.

Dėl didesnio šlaitinių stogų vartojimo toliau pateikiami stogo sniego apkrovos koeficientai vienanaviams stogams. Dvišlaičiams vienanaviams stogams sniego apkrovų schemos ir  koeficientų reikšmės, kurios priklauso nuo šlaito nuolydžio kampo ir gali turėti reikšmes nuo 0 iki 1,0, pateiktos [2 priedo] 1 schemoje. 28 pav. pavaizduota  koeficiento priklausomybė nuo stogo šlaito kampo.

28 pav. Vienanavių šlaitinių stogų sniego apkrovos koeficientas m

Vienanavių pastatų stogams nepalankiausi sniego apkrovos deriniai, kurie turi būti įvertinti projektavimo stadijoje, pavaizduoti 29 pav. Koeficientai  turi būti apskaičiuoti, kaip nurodyta [2] priede.

29 pav. Vienanavio dvišlaičio pastato stogo sniego apkrovos schemos

14 pavyzdys

Apskaičiuoti sniego apkrovą ant vienanavio dvišlaičio stogo Kaune. Stogo nuolydžio kampas 20^o.

Sniego ant žemės apkrovos charakteringoji reikšmė pirmajam rajonui (žr. 27 pav. ir 14 lentelę) s_k=1,2 kN/m². Aukštesnių pastatų arti nėra. C_e =1,0. Terminis koeficientas C_t =1,0. Sniego apkrovos koeficientas μ=1,0 (žr. [2] priedą), kai stogo nuolydžio kampas α=20^o. Dvišlaičiam stogui, kai α yra intervale 20 ≤ α ≤ 30, taikome 2 sniego apkrovos formą (žr. [2] priedą).

Kai α=20^o, sniego apkrovos formos koeficientas μ=1,0. Koeficientai μ nemažinami, kadangi vienanavių stogų šlaito nuolydis yra didesnis negu 20% (f/l=0,36>0,2) ir pastato aukštis h<10 m (žr. [162 ir163 p.]).

Sniego ant stogo apkrovų reikšmės bus:

Sniego apkrovos formos schemos ir sniego ant stogo apkrovų pasiskirstymas pateiktas 30 pav.

30 pav. Sniego apkrovos formos schemos (a), sniego ant stogo apkrovų pasiskirstymas (b)

31 pav. Lietuvos sniego apkrovos rajonai

Pastaba. Sniego apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.

V SKYRIUS.

VĖJO POVEIKIAI

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

53. Daugumai pastatų vėjo apkrova turi būti nagrinėjama kaip kintamas laisvasis poveikis. Tokiems atvejams vėjo apkrovos rezonuojantys komponentai turi mažas reikšmes. Jėgų dinaminis padidėjimas priklauso tik nuo svyruojančių vėjo poveikių ir kietojo kūno geometrijos tarpusavio sąveikos.

Vėjo apkrovą reikia nustatyti kaip vėjo slėgio į išorinius konstrukcijos paviršius vidutinės w_me ir pulsavimo w_p dedamųjų sumą. Vėjo slėgio vidutinę dedamąją reikia įvertinti visais atvejais. Pulsavimo dedamąją reikia įvertinti, jei užtvarų savųjų svyravimų dažnis mažesnis, pvz., už 5 Hz (stiebai, bokštai, dūmtraukiai, elektros perdavimo linijų atramos ir t. t.).

Nustatant vėjo slėgį į vidinius konstrukcijos paviršius w_i, taip pat apskaičiuojant daugiaaukščius statinius iki 40 m aukščio ir vienaaukščius pramonės statinius iki 36 m aukščio, kai aukščio ir tarpsnio santykis mažesnis už 1,5, pastatytus A ir B tipo vietovėse (žr. [197] p.), vėjo apkrovos pulsacinės dedamosios leidžiama neįvertinti.

II SKIRSNIS.

VĖJO SLĖGIS IR TRINTIES JĖGOS

54. Vidutinė vėjo slėgio, veikiančio išorines plokštumas, reikšmė nustatoma taikant išraišką:

;                                                                                                 (5.1)

čia:  – atskaitinis vėjo slėgis, nustatytas pagal vėjo greitį (žr. 56 p.),  poveikio koeficientas, priklausantis nuo aukščio (žr. 59 p.),  išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. 60 p.).

Slėgis į vidinius konstrukcijos paviršius  nustatomas:

.                                                                                                     (5.2)

Čia  – vidinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. 60 p.).

Vėjo slėgis, veikiantis statmenai sienos arba elemento plokštumai, yra skirtumas tarp vidinių ir išorinių slėgių kiekvienoje plokštumoje su (+) arba (–) ženklu.

55. Didelių paviršių (pvz., didelių stogų) konstrukcijas veikiančios trinties jėgos  gali būti reikšmingos. Jos gali būti nustatytos taikant išraišką:

;                                                                                           (5.3)

čia:  – trinties koeficientas (žr. 60 p.);  – vėjo veikiamas plotas.

56. Atskaitinis vėjo slėgis  (N/m²) nustatomas taikant išraišką:

,                                                                                                           (5.4)

čia –  – atskaitinis vėjo greitis, (m/s) (žr. 57 p.),  – oro tankis, (kg/m³). Oro tankis priklauso nuo altitudės, temperatūros bei slėgio; konkrečiai vietovei jis imamas toks, koks būtų audros metu. Jei kitaip nenurodyta, imama, kad r = 1,25 kg/m³.

III SKIRSNIS.

VĖJO GREIČIŲ RAJONAI IR KITI DUOMENYS

57. Atskaitinis vėjo greitis v_ref yra vidutinis vėjo greitis, matuotas 10 min. 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus A tipo vietovėse, kurio metinė viršijimo tikimybė yra 0,02 (paprastai imama, kad jis pasikartoja vidutiniškai kartą per 50 metų). Jis nustatomas pagal formulę:

,                                                                              (5.5)

čia: v_ref,0 – vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė (žr. 58 p.); c_DIR – krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu nenurodyta kitaip; c_TEM – laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0; c_ALT – aukščio virš jūros lygio koeficientas, lygus 1,0.

58. Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės v_ref,0 Lietuvos vėjo rajonams pateiktos 16 lentelėje, o Lietuvos vėjų rajonų ribos pateiktos 33 pav.

16 lentelė

Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės

Vėjo greičio rajonas	, m/s
I	24
II	28
III	32

17 lentelė

Atskaitinis vėjo slėgis

Vėjo greičio rajonas	, kN/m^2
I	0,36
II	0,49
III	0,64

18 lentelė

Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį pagal aukštį

Aukštis z, m	Koeficientai c(z) vietovės tipams
	A	B	C
£5	0,75	0,5	0,4
10	1,0	0,65	0,4
20	1,25	0,85	0,55
40	1,5	1,1	0,8
60	1,7	1,3	1,0
80	1,85	1,45	1,15
100	2,0	1,6	1,25
150	2,25	1,9	1,55
200	2,45	2,1	1,8
250	2,65	2,3	2,0
300	2,75	2,5	2,2
350	2,75	2,75	2,35
³480	2,75	2,75	2,75

Pastaba. Nustatant vėjo apkrovimą, vietovės tipai įvairioms skaičiuotinėms vėjo kryptims gali būti skirtingi.

59. Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį pagal aukštį z, nustatomi pagal 18 lentelę, atsižvelgiant į vietovės tipą.

Skiriami tokie vietovės tipai:

A – atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens tvenkinių pakrantės;

B – miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, kurios yra tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis;

C – miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais.

Priimama, kad statinys yra nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30h atstumu, kai statinio aukštis h iki 60 m ir 2 km, kai aukštis didesnis.

60. Nustatant vėjo apkrovos dedamąsias w_me, F_tr, w_i, reikia taikyti atitinkamų aerodinaminių koeficientų išorinio slėgio c_e, trinties c_tr, vidinio slėgio c_i reikšmes, pateiktas [4] priedo 1 lentelėje.

15 pavyzdys

Apskaičiuoti vėjo slėgį į išorinius pastato, kurio aukštis h = 6 m, plotis l = 12 m, b = 48 m Vilniuje, paviršius. Stogas dvišlaitis, šlaito kampas 20^o. Miesto tipo vietovė užstatyta aukštesnėmis nei 10 m aukščio kliūtimis.

Vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė I vėjo greičio rajonui (žr. 33 pav.) v_ref,0 = 24 m/s (žr. 16 lentelę).

Vakarų vėjo krypčiai krypties koeficientas  aukščio virš jūros lygio koeficientas , laikotarpio koeficientas .

Atskaitinė vėjo greičio reikšmė bus

Atskaitinis vėjo slėgis

 kN/m².

Koeficientas, įvertinantis vėjo slėgio pokytį pagal aukštį, B tipo vietovei (žr. 59 p.):

kai z £ 5 m, c(z)= 0,5;

kai z = 6 m, c(z)= 0,53.

Išorinio slėgio aerodinaminiai koeficientai (žr. [4] priedo 1 lentelę)

c_e=0,8,

c_e1= – 0,4,

c_e2= – 0,4,

c_e3= – 0,4 (žr. [4] priedo 1 lentelės 2 schemą, kai a=20⁰, h₁/l=0,5, b/l=4).

Slėgio į išorinį šoninį paviršių vidutinė dedamoji w_me:

iki 5 m aukščio ;

6 m aukštyje ;

8,18 m aukštyje;

8,18 m aukštyje;

iki 5 m aukščio .

Vėjo slėgio diagramos pateiktos 32 pav.

32 pav. Vėjo slėgio diagramos

33 pav. Lietuvos vėjo apkrovos rajonai

Pastaba. Vėjo apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.

VI SKYrius.

Tiltinių ir kabamųjų kranų apkrovos

61. Tiltinių ir kabamųjų kranų apkrovos nustatomos atsižvelgiant į krano darbo režimo grupę, pavaros tipą ir krovinio kabinimo būdą. Tiltinių ir kabamųjų kranų darbo režimo grupių bendrasis išvardijimas pateiktas [5] priedo 1 lentelėje ir 19 lentelėje.

Krano ratais į pokraninius kelius perduodamos visos vertikaliųjų apkrovų charakteristinės reikšmės ir kiti skaičiavimams reikalingi duomenys turi būti nustatomi pagal atitinkamus kranų valstybinius standartus. Nestandartiniams kranams – pagal gamyklos gamintojos išduoto paso pateikiamus duomenis.

Krano apkrovos priskiriamos prie kintamųjų laisvųjų poveikių (žr. 9 p.).

Tiltinių kranų darbo režimo grupė nustatoma pagal naudojimo klasę (žr. 19 lentelę) ir apkrovimo klasę (žr. 20 lentelę).

Naudojimo klasės priklausomai nuo krano darbo ciklų skaičiaus eksploatacijos laikotarpiu pateiktos 19 lentelėje.

19 lentelė

Naudojimo klasės priklausomai nuo krano darbo ciklų skaičiaus eksploatacijos laikotarpiu

Naudojimo klasė	Krano darbo ciklų bendras skaičius eksploatacijos laikotarpiu
C0	iki 1,6 10^4
C1	daugiau už 1,6 10^4 iki 3,2 10^4
C2	daugiau už 2,2 10^4 iki 6,3 10^4
C3	daugiau už 6,3 10^4 iki 1,25 10^5
C4	daugiau už 1,25 10^5 iki 2,5 10^5
C5	daugiau už 2,5 10^5 iki 5,0 10^5
C6	daugiau už 5,0 10^5 iki 1,0 10^6
C7	daugiau už 1,0 10^6 iki 2,0 10^6
C8	daugiau už 2,0 10^6 iki 4,0 10^6
C9	daugiau už 4,0 10^6

Pastaba. Krano darbo ciklą sudaro pakabinimo mechanizmo eiga iki krūvio, krūvio pakėlimas ir perkėlimas, krano sugrįžimas į pradinę padėtį.

Kranų eksploatacijos laikas pateikiamas standartuose arba atskirų kranų rūšių techninėse sąlygose.

Apkrovimo klasės priklausomai nuo apkrovimo koeficiento pateiktos 20 lentelėje.

20 lentelė

Apkrovimo klasės priklausomai nuo apkrovimo koeficiento

Apkrovimo klasė	Apkrovimo koeficientas Kp
Q0	iki 0,063
Q1	daugiau už 0,063 iki 0,125
Q2	daugiau už 0,125 iki 0,25
Q3	daugiau už 0,25 iki 0,50
Q4	daugiau už 0,50 iki 1,00

Apkrovimo koeficientas K_p apskaičiuojamas pagal formulę:

;                                                                                             (6.1)

Čia Q_i – C_i ciklų skaičių perkeliamo krūvio masė; Q_nom – krano nominali keliamoji geba; C_i – krano darbo su krūviu ciklų skaičius; C_T – krano darbo ciklų skaičius eksploatacijos metu, .

Krano darbo režimo grupė priklausomai nuo naudojimo klasės ir apkrovimo klasės pateikta 21 lentelėje.

21 lentelė

Krano darbo režimo grupė priklausomai nuo naudojimo klasės ir apkrovimo klasės

Naudojimo klasė	Krano darbo režimo grupė apkrovimo klasėms
	Q0	Q1	Q2	Q3	Q4
C0	-	-	1K	1K	2K
C1	-	1K	1K	2K	3K
C2	1K	1K	2K	3K	4K
C3	1K	2K	3K	4K	5K
C4	2K	3K	4K	5K	6K
C5	3K	4K	5K	6K	7K
C6	4K	5K	6K	7K	8K
C7	5K	6K	7K	8K	8K
C8	6K	7K	8K	8K	-
C9	7K	8K	9K	-	-

Krano darbo režimo grupes galima taip pat nustatyti pagal LST L ENV 1991-5:2002 2.10 lentelę.

Elektrinio krano stabdymo jėgų sukeliamos horizontaliosios apkrovos, veikiančios išilgai krano kelio, charakteristinė reikšmė yra lygi 0,1 nagrinėjamos krano pusės stabdymo ratus veikiančios visos krano vertikaliosios apkrovos charakteristinės reikšmės.

22 lentelė

Kranų poveikių daliniai patikimumo koeficientai

Poveikis	Simbolis	Situacija
		P/T	A
Nuolatiniai krano poveikiai: nepalankūs palankūs Kiti kintamieji poveikiai: nepalankūs palankūs Netikėtieji poveikiai	gG, sup gG, inf gQ gA	1,1 1,0 1,3 0 -	1,0 1,0 1,0 0 1,0

P, T, A – atitinkamai nuolatinė, trumpalaikė ir ypatingoji skaičiuotinės situacijos.

Skersai krano kelio elektrinio vežimėlio stabdymo jėgos sukeliamos horizontaliosios apkrovos charakteristinė reikšmė yra lygi:

kranams, kurių krovinys pakabintas lanksčiąja pakaba – 0,05 krano keliamosios galios ir vežimėlio svorio;

kranams, kurių krovinys pakabintas standžiąja pakaba – 0,1 krano keliamosios galios ir vežimėlio svorio.

Krano sukeliamųjų poveikių daliniai patikimumo koeficientai g pateikti 22 lentelėje.

Krano sukeliamų poveikių y koeficientai pateikti 23 lentelėje.

23 lentelė

Kranų poveikių y koeficientai

Poveikis	Simbolis	y0	y1	y2
Poveikių grupės įskaitant kranus 4K-6K darbo režimo grupės kranams 7K darbo režimo grupės kranams 8K darbo režimo grupės kranams	Qr	1,0 1,0 1,0	0,9 0,9 0,9	0,5 0,6 0,7

8K darbo režimo grupės kranų horizontaliųjų apkrovų skaičiuotines reikšmes reikia įvertinti su dinaminiu koeficientu, kuris lygus 1,1. Kitais atvejais apkrovų dinaminis koeficientas lygus 1,0.

VII SKYRIUS.

KLIMATO TEMPERATŪROS POVEIKIAI

62. Projektuojant statybines konstrukcijas numatytais atvejais, būtina įvertinti vidutinės temperatūros pokytį laike Dt ir temperatūros kitimą  elemento skerspjūvyje.

Elemento skerspjūvyje vidutinių temperatūrų pokyčio charakteristinės reikšmės atitinkamai šiltu Dt_w ir šaltu Dt_c metų laiku nustatomos pagal formules:

,                                                                                                        (7.1)

.                                                                                                         (7.2)

čia: t_w, t_c – elemento skerspjūvio vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės šiltu ir šaltu metų laiku apskaičiuojamos pagal 24 lentelėje pateiktas išraiškas; t_ow, t_oc – pradinės temperatūros šiltu ir šaltu metų laiku, apskaičiuojamos pagal (7.7), (7.8) formules.

Vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės t_w ir t_c bei temperatūrų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu J_w ir šaltu J_c metų laiku vienasluoksnėms konstrukcijoms imami iš 24 lentelės.

Pastaba. Sluoksniuotosioms (daugiasluoksnėms) konstrukcijoms t_w, t_c, J_w, J_c apskaičiuojami. Konstrukcijas, pagamintas iš kelių medžiagų, artimų pagal šiluminius parametrus, leidžiama nagrinėti kaip vienasluoksnes.

Lauko oro vidutinės paros temperatūros šiltu t_ew ir šaltu t_ec metų laiku nustatomos pagal formules:

,                                                                                                    (7.3)

,                                                                                                            (7.4)

čia: t_I, t_VII – daugiamečiai mėnesio oro temperatūros vidurkiai sausio ir liepos mėnesiais imami atitinkamai pagal [7.14] 2.1 lentelę; D_I, D_VII – vidutinių paros temperatūrų nuokrypa nuo vidutinių mėnesio temperatūrų (D_I – imama pagal [7.14] 2.10 lentelę; D_VII=6^oC).

Pastaba. Eksploatuojamuose šildomuose pramonės pastatuose, apsaugotuose nuo saulės spinduliavimo poveikio, D_VII galima neįvertinti.

24 lentelė

Vidutinės temperatūrų reikšmės ir jų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu ir šaltu metų laiku

Statinių konstrukcijos	Pastatai ir statiniai eksploatacijos stadijoje
	Nešildomi pastatai (be technologinių šilumos šaltinių) ir atviri statiniai		Šildomi pastatai	Statiniai su dirbtiniu klimatu ir pastoviais technologiniais šilumos šaltiniais
Neapsaugoti nuo saulės spinduliavimo poveikio (iš jų išorinės atitvaros)
Apsaugoti nuo saulės spinduliavimo poveikio (iš jų vidinės)

24 lentelėje pateikiami žymėjimai:

t_ew, t_ec – lauko vidutinės paros temperatūros atitinkamai šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal (7.3), (7.4) formules;

t_iw, t_ic – vidaus (patalpų) oro temperatūros atitinkamai šiltu ir šaltu metų laiku, imamos pagal užduotį statybai technologinių sprendinių pagrindu;

Q₁, Q₂, Q₃ – vidutinių temperatūrų padidėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų sukeliamos paros lauko temperatūros svyravimų pokytis, imami iš 25 lentelės;

Q₄, Q₅ – vidutinių temperatūrų didėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų dėl saulės spinduliavimo pokyčio, apskaičiuojami pagal (7.3), (7.4)formules.

Pastabos:

kai yra duomenų apie naudojamų pastatų su pastoviais nekintančiais technologiniais šilumos šaltiniais konstrukcijų temperatūrą, reikšmės t_w, t_c, v_w, v_c imamos šių duomenų pagrindu;

statant pastatus ir statinius, t_w, t_c, v_w, v_c imami kaip nešildomiems pastatams eksploatacijos stadijoje.

Vidutinių temperatūrų didėjimai elemento skerspjūvyje Q₄ ir Q₅, ^oC apskaičiuojami pagal formules:

;                                                                                       (7.5)

,                                                                               (7.6)

čia: r – konstrukcijos išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas iš [7 priedo] 1 lentelės; S_max – saulės spinduliavimo (tiesioginio ar išsklaidyto) maksimali suminė reikšmė W/m², imama iš [8 priedo] 1 ir 2 lentelių); k – koeficientas, imamas iš 26 lentelės, k₁ – koeficientas, imamas iš 27 lentelės.

25 lentelė

Vidutinių temperatūrų reikšmės ir temperatūros pokytis elemento skerspjūvyje

Statinių konstrukcijos	Temperatūros padidėjimas
	Q1	Q2	Q3
Metalinės	8	6	4
Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40	8 6 2	6 4 2	4 6 4

Pradinė temperatūra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungimą į užbaigtą sistemą, šiltu t_ow ir šaltu t_0C metų laiku nustatoma pagal formules:

,                                                                                             (7.7)

.                                                                                             (7.8)

Pastaba. Kai yra žinomas konstrukcijos jungimo laikas, darbų atlikimo seka, pradinę temperatūrą galima patikslinti pagal šiuos duomenis.

26 lentelė

Paviršiaus orientacijos įtakos koeficientas

Paviršiaus (paviršių) tipas ir orientacija	Koeficientas k
Horizontalus	1,0
Vertikalus, orientuotas: į pietus vakarus rytus	1,0 0,9 0,7

27 lentelė

Konstrukcijos tipo įtakos koeficientas

Statinių konstrukcijos	Koeficientas k1
Metalinės	0,7
Gelžbetoninės, betoninės, armuoto mūro ir mūrinės, kurių storis cm: iki 15 nuo 15 iki 39 per 40	0,6 0,4 0,3

16 pavyzdys

Apskaičiuoti vidutinį temperatūros pokytį šiltu ir šaltu metų laiku neapsaugotos nuo saulės spindulių poveikio 30 cm storio gelžbetoninės konstrukcijos, esančios nešildomose patalpose Vilniuje.

Elemento skerspjūvyje vidutinių temperatūrų pokyčio charakteristinės reikšmės atitinkamai šiltu Dt_w ir šaltu Dt_c metų laiku nustatomos pagal formules (7.1), (7.2):

=39,74-(-1,78)=41,52 ^oC;

=(-32,5)-12,08= -44,58 ^oC.

t_w, t_c – elemento skerspjūvio vidutinių temperatūrų charakteristinės reikšmės šiltu ir šaltu metų laiku apskaičiuojamos pagal 24 lentelėje pateiktas išraiškas:

=23,7+8,0+8,04=39,74 ^oC;

=-29,5-0,5 × 8= -32,5 ^oC.

t_ow, t_oc – pradinės temperatūros šiltu ir šaltu metų laiku, apskaičiuojamos pagal (7.7), (7.8) formules.

Temperatūrų pokytis elemento skerspjūvyje šiltu J_w ir šaltu J_c metų laiku vienasluoksnėms konstrukcijoms imamas iš 24 lentelės.

, ,

Q₁ – vidutinių temperatūrų padidėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų sukeliamas paros lauko temperatūros svyravimų pokytis, imami iš 25 lentelės, Q₁=8 ^oC;

Q₄ – vidutinių temperatūrų didėjimai elemento skerspjūvyje ir temperatūrų pokyčiai dėl saulės spinduliavimo, apskaičiuojami pagal (7.4) formulę.

=0,05 × 0,7 × 574 × 1,0 × 0,4=8,04 ^oC

r – konstrukcijos išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas iš [7 priedo] 1 lentelės betoninėms konstrukcijoms, r =0,7;

S_max – suminė (tiesioginio ir išsklaidyto) saulės spinduliavimo maksimali reikšmė W/m² į vertikalų pietų pusės paviršių, imama iš [8 priedo] 1 ir 2 lentelių), S_max=574;

k – koeficientas, imamas iš 3 lentelės, k=1,0;

k₁ – koeficientas, imamas iš 27 lentelės, 30 cm storio betoninėms konstrukcijoms, k₁=0,4.

Lauko oro vidutinės paros temperatūros šiltu t_ew ir šaltu t_ec metų laiku nustatomos pagal formules (7.3), (7.4):

=16,7+6=23,7 ^oC;

=-6,4-23,1= -29,5 ^oC.

t_I, t_VII – daugiamečiai mėnesio oro temperatūros vidurkiai sausio ir liepos mėnesiais, imami atitinkamai iš [7.14] 2.1 lentelės, Vilniuje, t_I=-6,4 ^oC, t_VII=16,7 ^oC;

D_I, D_VII – vidutinių paros temperatūrų nuokrypa nuo vidutinių mėnesio temperatūrų (D_I – imama iš [7.14] 2.10 lentelės, šalčiausio periodo vidutinės paros temperatūros, galimos vieną kartą per 50 metų, ir vidutinės šalčiausio mėnesio temperatūros skirtumas D_I=(31,0-7,9)= 23,1^oC; D_VII=6^oC).

Pradinė temperatūra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungimą į užbaigtą sistemą, šiltu t_ow ir šaltu t_0C metų laiku nustatoma pagal formules (7.7), (7.8):

=0,8 × 16,7+0,2 × (-6,4)=12,08 ^oC;

=0,2 × 16,7+0,8× (-6,4)= -1,78 ^oC.

VIII SKYRIUS.

Apledėjimo apkrovos

63. Apledėjimo apkrovas būtina įvertinti projektuojant elektros tiekimo ir ryšių oro linijas, elektros transporto kontaktines linijas, antenų stiebų įrenginius ir panašius statinius.

Apledėjimo išskirstytos apkrovos charakteristinė reikšmė apvalaus skerspjūvio elementams iki d £ 70 mm (laidai, lynai, stiebų atotampos, vantos ir kt.) i, N/m, nustatoma pagal formulę:

.                                                                   (7.9)

Paviršinės apledėjimo apkrovos charakteristinė reikšmė , N/m², kitiems elementams nustatoma pagal formulę:

.                                                                                                   (7.10)

Formulėse (7.9) ir (7.10): b – apledėjimo sienelės storis (mm) viršijamas 1 kartą per 5 metus – 10 mm skersmens apvalaus skerspjūvio elementų, esančių 10 m aukštyje virš žemės paviršiaus, imama iš 28 lentelės, 200 m aukštyje ir aukščiau – iš 29 lentelės. Kitiems pasikartojimų periodams apledėjimo storis imamas pagal nustatyta tvarka patvirtintas specialiąsias technines sąlygas; k – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo sienelės pokytis, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir nustatomas iš 30 lentelės; d – laidų, lynų skersmuo (mm); m₁ – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo storio kitimas atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir imamas iš 31 lentelės; m₂ – koeficientas, įvertinantis apledėjusio paviršiaus ploto santykį su bendruoju elemento paviršiaus plotu ir imamas lygus 0,6; r – ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm³; g – laisvojo kritimo pagreitis (m/s²).

28 lentelė

Apledėjimo rajonai

Apledėjimo rajonai (imama iš RSN 156–94, 8.6 lentelės)	I	II	III	IV
Apledėjimo storis b, mm	Ne mažiau kaip 6,2	8,5	11,5	14,5

29 lentelė

Apledėjimo storis z aukštyje

Aukštis virš žemės paviršiaus z, m	Apledėjimo sienelės storis b, mm
200	15–20
300	35
400	60

30 lentelė

Koeficientas, įvertinantis apledėjimo storio kitimą priklausomai nuo aukščio

Aukštis virš žemės paviršiaus, m	5	10	20	30	50	70	100
Koeficientas k	0,8	1,0	1,2	1,4	1,6	1,8	2,0

31 lentelė

Koeficientas, priklausantis nuo apvalaus elemento skerspjūvio skersmens

Laidų, lynų skersmuo, mm	5	10	20	30	50	70
Koeficientas m1	1,1	1,0	0,9	0,8	0,7	0,6

Pastabos (28–31 lentelėms):

1. Tarpinės dydžių reikšmės gali būti nustatomos tiesine interpoliacija;

2. Apledėjimo storį ant pakabintų apvalaus skerspjūvio horizontaliųjų elementų (lynų, laidų) galima imti redukuotojo svorio centro aukštyje;

3. Apledėjimo apkrovos apvaliems cilindro formos horizontaliesiems elementams iki 70 mm skersmens, apledėjimo storis, pateiktas 29 lentelėje, sumažinamas 10%.

17 pavyzdys

Apskaičiuoti apledėjimo apkrovą elektros tiekimo oro linijai Vilniuje. Laido skersmuo 10 mm, linijos aukštis virš žemės paviršiaus 10 m.

Apledėjimo išskirstytos apkrovos charakteristinė reikšmė apvalaus skerspjūvio laidams, kurių d £ 70 mm, apskaičiuojama pagal formulę:

=

= 3,1416 × 11,5 × 10^-3  × 1,0 × 1,0 × (10 × 10^-3+11,5 × 10^-3  × 1,0 × 1,0) × 0,9 × 10⁶  × 9,81 × 10^-3 = 3,67 N/m.

Vilnius pagal [7.14] 8.6 lentelę priklauso III oro linijų apšalo rajonui. Šiame rajone apšalo storis b=11,5 mm.

k=1,0 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo sienelės pokytis, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį ir nustatomas iš 31 lentelės, kai laido aukštis virš žemės paviršiaus 10 m; d =10 mm – laidų skersmuo; m₁ =1,0 – koeficientas, kuriuo įvertinamas apledėjimo storio kitimas, atsižvelgiant į apvalaus skerspjūvio elementų skersmenį d =10 mm iš 25 lentelės; m₂ – koeficientas, įvertinantis apledėjusio paviršiaus ploto santykį su bendruoju elemento paviršiaus plotu ir imamas lygus 0,6; r – ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm³; g – laisvojo kritimo pagreitis (m/s²).

______________

---

¹ Pastaba: laužtiniuose skliaustuose [  ] nurodytas skaičius reiškia nuorodas į atitinkamą STR 2.05.04:2003 skyrių arba punktą.