LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.12.03:2006 „HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-606
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ (pridedama).
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 419 „Dėl reglamento STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2818);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 380 „Dėl reglamento STR 1.12.03:2000 „Potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3613).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 419
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-606
redakcija)
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.12.03:2006
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato hidrotechnikos statinių [8.18], išskyrus energetikos objektus [8.5], [8.19], melioracijos statinius [8.2], [8.5] ir hidrotechnikos statinius [8.3], [8.5], kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerija ir/ar jos įgaliotos institucijos, techninės priežiūros reikalavimus.
Tvenkinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus nustato Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95) [8.6].
2. Reglamentas yra privalomas visiems hidrotechnikos statinių savininkams, valdytojams ar naudotojams (toliau – (Naudotojai), kurie naudoja ar prižiūri 1 punkte nurodytus hidrotechnikos statinius.
3. Naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys Reglamento 1 punkte nurodytų hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą, privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos [8.1], Statybos [8.3], Vandens [8.4] įstatymų, šio Reglamento ir kitų normatyvinių dokumentų [8.6], [8.7], [8.8], [8.9], [8.10] ir [8.11] reikalavimų.
Naudotojų pareigas, naudojant ir prižiūrint hidrotechnikos statinius, nustato Statybos įstatymas [8.3], STR 01.12.07:2004 [8.11] ir šis Reglamentas.
4. Reglamentas nustato pagrindinius hidrotechnikos statinių techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus hidrotechnikos statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas, jų pildymo ir saugojimo tvarką.
5. Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad esant normalioms hidrotechnikos statinių naudojimo sąlygoms, hidrotechnikos statiniai atitiktų esminius statinio reikalavimus [8.3] per ekonomiškai pagrįstą statinių naudojimo trukmę [8.3], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
6. Priklausomai nuo hidrotechnikos statinių ir jų naudojimo sąlygų savitumo, vadovaujantis šiuo Reglamentu ir kitais teisės aktais [8.11], Naudotojai gali parengti ir pasitvirtinti hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisykles arba kitus norminius dokumentus, realizuojančius šių taisyklių suteiktas teises, patikslinančius ir/ar sugriežtinančius hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą.
II. NUORODOS
8. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
8.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75);
8.2. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877);
8.4. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);
8.6. Lietuvos Respublikos normatyvinį dokumentą LAND 2-95 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3915);
8.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3508);
8.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 33 „Dėl leidimų vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-425; 2004, Nr. 34-1118);
8.9. statybos techninį reglamentą STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (Žin., 2004, Nr. 10-286);
8.10. statybos techninį reglamentą STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2209);
8.11. statybos techninį reglamentą STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 98-3658);
8.12. statybos techninį reglamentą STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos.“ (Žin., 2004, Nr. 154-5624);
8.13. statybos techninį reglamentą STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ (Žin., 2006, Nr. 1-5);
8.14. statybos techninį reglamentą STR 1.02.06:2005 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos aprašas. Statybos inžinieriaus diplomų, įgytų užsienio valstybėje, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ (Žin., 2005, Nr. 80-2914);
8.15. statybos techninį reglamentą STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ (Žin., 2004, Nr. 157-5739);
8.16. statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639);
8.17. statybos techninį reglamentą STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos“ (Žin., 2006, Nr. 19-664);
8.18. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
8.19. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 389 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-252).
III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
9. Reglamente vartojamos tos pačios sąvokos, kurios pateiktos Statybos įstatyme [8.3], statybos techniniuose reglamentuose STR 01.12.07:2004 [8.11] ir STR 2.02.06:2004 [8.12]. Žemiau pateikiamos tik šiame Reglamente naudojamos sąvokos:
aukščiausias vandens lygis – vandens lygis, aukštesnis už normalųjį patvankos lygį, laikinai leidžiamas aukštutiniame bjefe ypatingomis hidrotechnikos statinio naudojimo sąlygomis;
berma – truputį pasvira neplati aikštelė karjero, kelio iškasos ar pylimo, taip pat gruntinių medžiagų užtvankos šlaite;
bjefas – vandens objekto dalis prie vandenį patvenkiančio hidrotechnikos statinio. Skiriamas aukštutinis bjefas, esantis aukščiau, ir žemutinis bjefas, esantis žemiau patvenkiančio hidrotechnikos statinio;
deformacija – hidrotechnikos statinio konstrukcinių elementų padėties arba formos pasikeitimas, palyginti su projektinėmis charakteristikomis;
drenažas – konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (filtracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą;
hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai, skirti vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti;
hidrotechnikos statinių techninė priežiūra – hidrotechnikos statinių naudotojo organizuojama Statybos įstatymo [8.3], šio Reglamento, kitų teisės aktų [8.11] nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti esminius statinio reikalavimus [8.3] per visą hidrotechnikos statinių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [8.3];
filtracija – skysčių tekėjimas, dujų skverbimasis porėtose, plyšiuotose terpėse (žemės padermėse, filtruose ir pan.), veikiant skysčių, dujų slėgio/slėgio aukščio gradientui;
latakas – maža, atvira taisyklingo skerspjūvio konstrukcija nuo šlaitų bėgančiam paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti (šlaito latakas, bermos latakas, papėdės latakas);
normalusis patvankos lygis – projektinis patvankos vandens lygis, nustatytas esant normalioms hidrotechnikos statinio naudojimo sąlygoms;
risberma – hidrotechnikos statinio vandens ištekėjimo dalies antrasis (po užslenksčio) betono, gelžbetonio plokštėmis, akmenimis sutvirtintas tarpsnis;
ketera – aukščiausiai esantis dambos, pylimo, slenksčio ar aklinos užtvankos paviršius;
kanalas – dirbtinė taisyklingo skerspjūvio atvira vaga, skirta vandeniui tiekti drėkinimo, hidroenergetikos, vandentiekos ir kt. reikmėms, naudoti laivybai ir pan.;
tauras – siena, skirianti vandens pertekliaus pralaidų plotį į atskiras angas, būtina uždoriams bei tiltų konstrukcijoms atremti;
taurelis – hidrotechnikos statinio atrama konstrukciniams elementams laikyti;
Užslenkstis – hidrotechnikos statinio dalis, sauganti jo pagrindą nuo išplovimo ir išlyginanti persiliejusio vandens tėkmę;
perteklinio vandens pralaida – hidrotechnikos statinys, skirtas vandens pertekliui iš tvenkinio (užtvenkto ežero) praleisti; būna šachtinės, slenkstinės, sifoninės, šliuzai-reguliatoriai, vamzdinės ir kt.);
uždoris – konstrukcija, skirta hidrotechnikos statinio paviršinėms arba dugno angoms uždaryti, atidaryti ir vandens lygiui bei debitui reguliuoti;
slenkstis – slenkstinės užtvankos, šliuzo reguliatoriaus ir pan. centrinė dalis, per kurią gali lietis paviršinis upės, kanalo ir pan. vanduo;
neypatingas statinys – statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijoms;
tvenkinys – vandens telkinys, sudarytas patvankiniu hidrotechnikos statiniu užtvenkus vandentėkmę vandeniui kaupti, laikyti ir nuotėkiui reguliuoti.
IV. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS BENDRIEJI REIKALAVIMAI
10. Hidrotechnikos statinių apžiūros yra periodiniai jų techninės būklės patikrinimai, atliekant vizualinius, instrumentinius stebėjimus ir tyrimus. Apžiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių techninė būklė, nustatomos lokalinės ir bendros deformacijos, defektai, jų kilmė, galimos pasekmės ir nurodomos priemonės deformacijoms ir defektams pašalinti.
11. Hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą organizuoja Naudotojas, nustatyta tvarka [8.11] skirdamas hidrotechnikos statinių techninį prižiūrėtoją (toliau – Techninis prižiūrėtojas), turintį teisę [8.14] eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas hidrotechnikos statiniuose.
Techninis prižiūrėtojas, atlikdamas hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones šių statinių techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai [8.3] per visą ekonomiškai pagrįstą hidrotechnikos statinių naudojimo trukmę [8.3]. Hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą sudaro:
12. Hidrotechnikos statinių apžiūros susideda iš:
12.1. nuolatinių apžiūrų:
12.1.1. nuolatinių apžiūrų metu vizualiai apžiūrima hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė. Ypatingų [8.16] ir neypatingų hidrotechnikos statinių nuolatinės apžiūros atliekamos ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę;
12.2. kasmetinių apžiūrų. Kasmetinių apžiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė, pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ir kiti elementai. Hidrotechnikos statinių kasmetinės apžiūros atliekamos du kartus per metus:
12.2.1. pavasarį (ištirpus sniegui), norint nustatyti, kaip pakito hidrotechnikos statinių techninė būklė žiemos–pavasario laikotarpiu. Esant reikalui, numatomos remonto ar rekonstravimo darbų apimtys;
12.3. specializuotų apžiūrų. Specializuotos apžiūros atliekamos baigiantis hidrotechnikos statinių garantiniam laikotarpiui [8.3]; pastebėjus hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas ar defektus. Specializuotų apžiūrų metu tikrinama hidrotechnikos statinių bendra techninė būklė, pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ir kiti elementai, norint nustatyti hidrotechnikos statinių atitiktį esminiams statinio [8.3] ir statinio projekto reikalavimams.
Visais atvejais ypatingų ir neypatingų hidrotechnikos statinių specializuotos apžiūros atliekamos vieną kartą per penkerius metus;
12.4. neeilinių apžiūrų. Neeilinės hidrotechnikos statinių apžiūros atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir pan.) ar kitų reiškinių, galinčių sukelti hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas, dėl kurių gali įvykti statinio avarija, kilti grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, taip pat keičiantis Naudotojui. Neeilinių apžiūrų metu apžiūrimas visas hidrotechnikos statinys arba pagrindiniai ar pažeisti jo elementai;
12.5. esamų statinių tyrimų [8.13], jei šie tyrimai reikalingi hidrotechnikos statinių ar atskirų jų elementų techninei būklei įvertinti;
13. Techninis prižiūrėtojas, specialistų grupė (komisija) ir kiti asmenys, vykdantys hidrotechnikos statinių apžiūras, turi būti susipažinę su hidrotechnikos statinių projektu (jeigu jis yra), tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis [8.6], kitais hidrotechnikos statinių techninės priežiūros dokumentais.
Hidrotechnikos statinių apžiūras, statinių tyrimus Naudotojo lėšomis atlieka:
13.2. kasmetines – Naudotojo paskirta specialistų grupė (komisija), vadovaujama Techninio prižiūrėtojo. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų asmenų. Ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių privalo turėti teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas [8.14] hidrotechnikos statiniuose. Kai komisija, apžiūrėjusi hidrotechnikos statinius, negali nustatyti jų deformacijų ar defektų priežasčių, jų pavojingumo laipsnio ir numatyti ištaisymo būdų, išsamiam statinių ir jų pagrindinių elementų techninės būklės įvertinimui gali būti atliekami esamų statinių tyrimai [8.13]. Esamų statinių tyrimai atliekami Naudotojo užsakymu ir lėšomis;
13.4. neeilines – Naudotojo paskirta specialistų grupė (komisija), vadovaujama Techninio prižiūrėtojo; komisijoje taip pat dalyvauja viešojo administravimo subjekto, atliekančio ypatingų hidrotechnikos statinių naudojimo priežiūrą [8.3] ir Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento paskirti atstovai. Kai komisija, apžiūrėjusi hidrotechnikos statinius bei jų elementus ir išanalizavusi visą šių statinių techninės priežiūros dokumentaciją, negali nustatyti defektų priežasčių, jų pavojingumo laipsnio bei numatyti ištaisymo būdų, išsamiam statinių ir jų pagrindinių elementų techninės būklės įvertinimui Naudotojo užsakymu gali būti atliekami esamų statinių tyrimai [8.13];
14. Specialistų grupės (komisijos) vadovas ir nariai atsako už hidrotechnikos statinių apžiūros akte pateiktų duomenų ir išvadų pagrįstumą objektyvumą ir išsamumą. Jeigu kuris nors specialistų grupės (komisijos) narys nesutinka su hidrotechnikos statinių apžiūros akte pateiktomis išvadomis, aktą jis pasirašo su nuoroda apie pastabas ir prie akto prideda raštu išdėstytas savo motyvuotas pastabas.
Hidrotechnikos statinių ir jų elementų techninės būklės įvertinimas apžiūrų metu aprašomas ir registruojamas šiuose dokumentuose:
14.1. nuolatinių apžiūrų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (žurnalo forma pateikta STR 01.12.07:2004 [8.11] 2 priede). Žurnale surašomi apžiūrų metu pastebėtos hidrotechnikos statinių deformacijos ar defektai, nurodomos priemonės deformacijoms ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai;
14.2. kasmetinių, neeilinių ir specializuotų apžiūrų – apžiūrų aktais, kurių forma pateikta Reglamento 1 priede, registruojamais statinio techninės priežiūros žurnale. Apžiūrų aktuose surašomos išvados apie hidrotechnikos statinių ir jų elementų būklę, deformacijos laipsnį ar defektus, nurodomos priemonės deformacijoms ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai;
15. Apžiūrų metu atskleidus hidrotechnikos statinių pavojingas deformacijas, defektus ar grubius šių statinių techninės priežiūros taisyklių pažeidimus, taip pat kai būtina pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere [8.8], atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas informuoti Naudotoją, viešojo administravimo subjektą atliekantį hidrotechnikos statinių naudojimo priežiūrą [8.3], ir Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą. Vėliau apie tai minėti asmenys informuojami raštu. Kartu su raštu Naudotojui, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam hidrotechnikos statinių naudojimo priežiūrą [8.3], ir Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikiamas apžiūros aktas.
16. Naudotojas privalo atlikti tvenkinio ar užtvenkto ežero vandens lygio pažeminimą pagal [8.8] reikalavimus ir imtis kitų priemonių, kai dėl hidrotechnikos statinių techninės būklės galima šių statinių avarija [8.9], [8.10], kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
17. Pagal apžiūrų rezultatus Naudotojas organizuoja ir vykdo hidrotechnikos statinių projektinės dokumentacijos rengimo, remonto ar rekonstravimo darbus.
18. Hidrotechnikos statinių projektinė dokumentacija rengiama, remonto ar rekonstravimo darbai vykdomi vadovaujantis Statybos įstatymu [8.3] ir kitais teisės aktais.
V. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS DOKUMENTAI
20. Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros dokumentai yra tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės [8.6], statinio techninis pasas [8.11], statinio techninės priežiūros žurnalas [8.11], apžiūrų aktai, kiti Vyriausybės įgaliotų institucijų ar Naudotojo papildomai nustatyti privalomieji dokumentai. Už hidrotechnikos statinių techninės priežiūros dokumentų teisingą pildymą ir saugojimą atsako Naudotojas.
21. Neatskiriama statinio techninio paso sudedamoji dalis yra hidrotechnikos statinio projektinė dokumentacija ir statybos darbų vykdymo techninė dokumentacija.
Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros dokumentai turi būti tvarkomi ir saugomi per visą hidrotechnikos statinio naudojimo laikotarpį. Pasikeitus Naudotojui ar atiduodant hidrotechnikos statinių techninės priežiūros dokumentaciją saugojimui, ši dokumentacija perduodama surašant perdavimo-priėmimo aktą.
VI. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
22. Hidrotechnikos statinių apžiūrų metu įvertinama šių statinių techninė būklė, nustatomi deformacijos, defektai ar kiti pažeidimai.
Pagal svarbą išskiriami pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys ir kiti elementai:
22.1. pagrindiniai hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantys elementai:
23. 22.1 ir 22.2 punktuose išvardintų hidrotechnikos statinių elementų su juose esančiomis betoninėmis (gelžbetoninėmis) ir metalo konstrukcijomis būklė vertinama defektyvumo (rizikos) balais pagal dešimties balų sistemą: 0 balų – ideali būklė, 10 – avarinė elemento būklė.
24. Detalūs hidrotechnikos statinio atskirų elementų būklės vertinimo kriterijai balais pateikti Reglamento 2 priede. Hidrotechnikos statinių elementų, kurių negalima pamatyti (t. y. šie elementai yra po vandeniu, žeme ar kt.), techninės būklės įvertinimas atliekamas pagal šalutinius požymius.
25. Nustatant hidrotechnikos statinių elementų vertinimo balus, vadovaujamasi šiais kriterijais:
25.1. elementas atitinka nustatytus reikalavimus arba yra nežymūs nukrypimai nuo jų – 0–2,0 balai (gera būklė);
25.2. elemento defektai, neturintys įtakos jo stiprumui ir normaliam funkcionavimui – 2,1–4,0 balai (vidutinė būklė);
25.3. elemento defektai, turintys nežymią įtaką jo stiprumui, patikimumui ir ilgaamžiškumui – 4,1–6,0 balai (patenkinama būklė);
25.4. elemento defektai, žymiai sumažinantys elemento stiprumą patikimumą – 6,1–8,0 balai (nepatenkinama (bloga) būklė);
26. Jeigu nors vienas 22.1 punkte nurodytas pagrindinis hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojantis elementas įvertintas 8,1–10,0 defektyvumo balu, viso hidrotechnikos statinio būklė vertinama tokiu pat balu.
27. Jeigu 22.1 punkte nurodytų pagrindinių hidrotechnikos statinių patikimumą sąlygojančių elementų su 8,1–10,0 defektyvumo balais nėra, bendras hidrotechnikos statinio techninės būklės balas (Bu) nustatomas pagal (1) formulę:
(1)
čia: B1, B2,...., Bn – atskirų hidrotechnikos statinio elementą vertinimo balai;
n – vertinamų hidrotechnikos statinio elementų skaičius.
Pagal (1) formulę apskaičiuotas hidrotechnikos statinio techninės būklės balas (Bu) apvalinamas vienos dešimtosios tikslumu.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Už Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus hidrotechnikos statinių, kuriems yra taikomas šis Reglamentas, Naudotojai, Techniniai prižiūrėtojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys hidrotechnikos statinių techninę priežiūrą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
STR1.12.03:2006
1 priedas
HIDROTECHNIKOS STATINIO............................................ APŽIŪROS
AKTAS
20.... m............. mėn....................... d. Nr.............
...........................................
(sudarymo vieta)
Komisija paskirta.......................................................................................................................
(institucijos pav., įsakymo, potvarkio Nr., data)
Pirmininkas............................................................................................................................... ,
(institucijos pav., pareigos, vardas, pavardė)
nariai:
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
(institucijos pav., pareigos, vardas, pavardė)
apžiūrėjo
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
(hidrotechnikos statinio pavadinimas)
Hidrotechnikos statinio adresas: ..............................................................................................
..............................................................................................................................................................
(kaimas, miestelis, savivaldybė, apskritis, girininkija, urėdija, žemės kadastro vietovė, vandens telkinys)
Naudotojai:...............................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
(fizinių ar juridinių asmenų pavadinimas)
Duomenys apie hidrotechnikos statinio patikrinimą:
Hidrotechnikos statinio elemento pavadinimas
(pagal STR 1.12.03:2006 2 priedą) Vertinimo balas
1............................................................................................................. ................
2............................................................................................................. ................
3............................................................................................................. ................
4............................................................................................................. ................
5............................................................................................................. ................
6............................................................................................................. ................
7............................................................................................................. ................
8............................................................................................................. ................
9............................................................................................................. ................
10........................................................................................................... ................
11........................................................................................................... ................
12............................................................................................................. ................
13............................................................................................................. ................
14............................................................................................................. ................
15............................................................................................................. ................
16............................................................................................................. ................
17............................................................................................................. ................
Hidrotechnikos statinio techninės būklės balas Bu....................................
Komisijos išvados apie hidrotechnikos statinio būklę ir tolesnį naudojimą, remontą (paprastąjį ar kapitalinį), rekonstravimą, laikiną naudoj imą arba nugriovimą ir kt.:
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
Komisijos pirmininkas...............................................................................................................
(vardas, pavardė) (parašas)
Nariai:. ..................................................................................................... ........................
............................................................................................................................. ........................
............................................................................................................................. ........................
............................................................................................................................. ........................
............................................................................................................................. ........................
(vardas, pavardė) (parašas)
______________
STR1.12.03:2006
2 priedas
HIDROTECHNIKOS STATINIO ELEMENTŲ TECHNINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO KRITERIJAI
| HIDROTECHNIKOS STATINIO ELEMENTŲ TECHNINES BŪKLĖS APRAŠYMAS |
VERTINIMO BALAI |
| 1. KETEROS TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 1.1. Ketera tvarkinga; jos plotis ir aukštis atitinka projektinius dydžius; nėra įlinkių, plyšių, duobių; neauga medžiai, krūmai; nepažeistas keteros skersinis nuolydis. |
0–2,0 |
| 1.2. Keteros plotis ir aukštis atitinka statinio projekto reikalavimus; iki 10% keteros ploto yra duobėtas, banguotas, yra nežymūs įlinkiai iki 10 cm; iš dalies pažeistas keteros skersinis nuolydis. |
2,1–4,0 |
| 1.3. Pažeista iki 50% keteros ploto (yra duobės, telkšo vanduo, keteros kraštuose į šlaitų puses susiformavusios 1–2 vandens išgraužos, skersinis keteros nuolydis visiškai pažeistas, auga vienas kitas krūmas ar medis, yra iki 5 cm gylio vėžės keteros dangoje). |
4,1–6,0 |
| 1.4. Pažeista daugiau kaip 50% keteros ploto (yra duobės, pastebimas įlinkis iki 50 cm, yra ne mažiau kaip 5 vandens nubėgimo išgraužos, šlaituose auga krūmai ir medžiai; formuojasi iki 5 cm dydžio plyšiai, vėžės gilesnės kaip 5 cm). |
6,1–8,0 |
| 1.5. Pastebimas įlinkis daugiau kaip 50 cm, atsiradę plyšiai didesni kaip 5 cm pločio, yra susiformavusi įgriuva perteklinio vandens pralaidos trasoje. |
8,1–10,0 |
| 2. AUKŠTUTINIO ŠLAITO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 2.1. Aukštutinio šlaito viršutinės dalies šlaito koeficientas ir sutvirtinimas atitinka statinio projekto reikalavimus, pažeidimų nėra, neauga medžiai, krūmai. |
0–2,0 |
| 2.2. Siūlėse tarp betono ar gelžbetonio plokščių pastebimi įtrūkimai iki 5 mm, matomi betono erozijos požymiai, auga vienas kitas žolių kupstas ir krūmeliai. Esant atviroms siūlėms, tarp plokščių matomi nedideli grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijų nėra; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti nežymūs smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, tačiau deformacijų nėra. |
2,1–4,0 |
| 2.3. Betono siūlės sutrūkinėjusios iki 10%, yra iškilusios, kai kur matyti nedideli smėlio–žvyro išplovimai iš po plokščių, auga krūmai ir žolės. Esant atviroms siūlėms, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 5% sutvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 5% sutvirtinto paviršiaus ploto. |
4,1–6,0 |
| 2.4. Iki 50% betono siūlių iškilusios, kai kur matyti smėlio–žvyro išplovimai iš po plokščių, iki 10% ploto plokštės įgriuvusios, yra susiformavusių išgraužų nuo keteros, pastebimi aukštutinio šlaito sėdimo požymiai, šlaite pastebimi įtrūkiai iki 5 cm. Esant atviros siūlėms, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 10% sutvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 10% sutvirtinto paviršiaus ploto. |
6,1–8,0 |
| 2.5. Tvirtinimo plokštės deformuotos iki 50% ploto, atsiradę iki 10 cm pločio plyšiai ir įgriuvos aukštutinio šlaito viršutinėje dalyje, dideli šlaito išplovimai vandens lygyje, prie keteros auga medžiai ir krūmai. Esant atviroms siūlėms, tarp plokščių matomi grunto išplovimai iš plokščių tarpų, plokščių deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 50% sutvirtinto paviršiaus ploto; akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimo vietoje matyti smėlinių gruntų išplovimai bangų veikimo zonoje, deformacijos sudaro iki 50% sutvirtinto paviršiaus ploto. |
8,1–10,0 |
| Pastaba. Aukštutinio šlaito būklė, kai tvenkinys pripildytas, vertinama nuo keteros iki 1 m žemiau vandens lygio. Išleidus tvenkinį, būtina atlikti nuodugnų viršutinio šlaito būklės įvertinimą. |
|
| 3. ŽEMUTINIO ŠLAITO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 3.1. Žemutinis šlaitas tvarkingas, nušienautas, neauga medžiai, krūmai. Šlaito koeficientai ir bermos matmenys atitinka projektinius. Nėra šlaito filtracinių ir kitokių deformacijos požymių. Matyti kurmių urvai (iki 1% viso šlaito ploto). |
0–2,0 |
| 3.2. Šlaitas apleistas: nenušienautas, auga krūmai, pavieniai medžiai iki 10% viso šlaito ploto, bermoje pažeistas skersinis nuolydis iki 10%, yra nedidelių išplovimų iki 5 cm gylio dėl lietaus ar polaidžio vandens. Matyti kurmių urvai (nuo 1 iki 5% šlaito ploto). |
2,1–4,0 |
| 3.3. Šlaitas apleistas: nenušienautas, auga krūmai ir pavieniai medžiai, matyti dėl atmosferinių kritulių susiformavusios šlaito išgraužos. Jų gylis nuo 5 iki 10 cm. Matyti iki 2 cm plyšiai išilgai šlaito, nežymūs grunto iškilimai. Šlaito bermos paviršius pažeistas daugiau nei 50% viso ploto. |
4,1–6,0 |
| 3.4. Šlaitas apleistas. Šlaite dėl atmosferinių kritulių susiformavusios išgraužos, kurių gylis didesnis nei 10 cm; išilgai šlaito yra plyšių, kurių plotis iki 5 cm, matyti žymūs grunto iškilimai šlaite (išspaudimo deformacijos), pažeistas bermos išilginis nuolydis. Pastebimi depresijos kreivės išsiveržimo į šlaitą požymiai. |
6,1–8,0 |
| 3.5. Šlaitas apleistas. Susiformavę plyšiai didesni nei 5 cm, matyti nuošliaužos kontūrai, dideli grunto iškilimai (išspaudimai). Bermos išsikraipiusios, aiškūs filtracinio vandens išsiveržimo į šlaitą požymiai. |
8,1–10,0 |
| 4. DRENAŽO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 4.1. Vidinis vamzdžio drenažas veikia gerai. Drenaže ir šuliniuose (jei yra) nematyti uždumblėjimo požymių, grunto dalelės nenešamos, užtvankos žemutinio šlaito apatinė dalis ir papėdė neįmirkusios; sėdimo deformacijų drenažo linijoje nėra. Drenažo griovio, išorinio antšlaitinio ar vidinio prizminio drenažo šlaitai nepažeisti, sutvarkyti, nušienauti ir neauga krūmokšniai. Prie žemutinio šlaito esanti papėdė pakankamai geros būklės, neįmirkusi. |
0–2,0 |
| 4.2. Drenažas veikia gerai. Vidiniame vamzdžio drenaže iki 10% drenų skersmens yra nuosėdų. Šuliniuose taip pat yra nuosėdų sluoksnis. Sėdimo deformacijų drenažo linijoje nėra. Žiotys nepatvenktos, jų būklė gera, augalų šaknų nematyti. Drenažo griovio šlaituose matyti nedidelės deformacijos, auga krūmokšniai ir žolių kuokštai, dugnas uždumblėjęs. Prie žemutinio šlaito esančioje papėdėje nesimato įmirkimo požymių. Išorinio antšlaitinio ir vidinio prizminio drenažų šlaitas kai kur deformuotas dėl žemutiniame bjefe esančio vandens poveikio. Viršutinis skaldos sluoksnis uždumblėjęs, kai kur auga krūmokšniai. |
2,1–4,0 |
| 4.3. Drenažas veikia patenkinamai. Vamzdžio drenaže iki 50% drenų sudaro nuosėdos. Drenažo šulinių sėsdintuvai taip pat užpildyti nuosėdomis iki pusės drenažo žiočių. Drenažo linijoje kai kur pastebimos sėdimo deformacijos. Auga krūmai ir pavieniai medžiai. Drenažo žiotyse matyti augalų šaknų. Filtracinio vandens debitas drenažo žiotyse mažas. Papėdėje auga drėgmę mėgstanti augmenija. Drenažo griovio šlaitai apaugę žole ir krūmokšniais, vandens lygis griovyje pakilęs, depresijos kreivė išeina griovio šlaito viršuje. Griovio šlaite formuojasi filtracinio išspaudimo deformacijos. Išorinio antšlaitinio drenažo ir vidinio prizminio drenažo šlaitai deformuoti dėl augančių krūmų, medžių ir ledo. Depresijos kreivė išeina aukščiau įrengto drenažo. Matyti žemutinio šlaito įmirkimo požymiai. |
4,1–6,0 |
| 4.4. Drenažas veikia prastai. Vamzdžio drenaže daugiau kaip 50% drenų skersmens užpildyta nuosėdomis, drenažo šuliniai taip pat užnešti grunto dalelėmis. Drenažo linijoje matyti didelės sėdimo deformacijos, aukščiau šlaite formuojasi nuošliaužos, matyti filtracijos išspaudimo deformacijų požymiai. Iš drenažo žiočių vos bėga vanduo. Papėdėje susiformavę įmirkę plotai, kuriuose auga viksvos, šyviai, krūmai. Filtracinis vanduo į upės vagą ar nuvedamąjį kanalą įteka iš ilgo ruožo. Drenažinio griovio šlaitai apgriuvę, išplauti; tarp užtvankos ir griovio esantis plotas įmirkęs. Išorinio antšlaitinio ir vidinio prizminio drenažo šlaitas deformuotas, įkritęs. |
6,1–8,0 |
| 4.5. Drenažas veikia prastai arba visai neveikia. Vamzdžio drenažo įrengimo vietose susiformavusios duobės, drenažo šuliniai nusėdę. Drenažo vamzdis prie šulinių atitrūkęs, susiformavęs atvirkštinis nuolydis. Šulinio sienutės sutrūkusios. Aukščiau drenažo linijos žemutiniame šlaite susiformavusi nuošliauža, šlaitas įmirkęs, vietomis pastebimi šaltiniai. Pašlaitė užpelkėjusi. Drenažo žiotys užneštos. Drenažo griovys deformuotas, užžėlęs krūmais, patvenktas, jo gylis mažesnis nei 50% projektinio gylio. Papėdė įmirkusi. Šlaite susiformavusi nuošliauža. Išorinis antšlaitinis ar vidinis prizminis drenažas deformuotas, vyksta atvirkštinio filtro ir užtvankos šlaito paplovimas, šlaitas dėl vandens poveikio ardomas. |
8,1–10,0 |
| 5. PERTEKLINIO VANDENS PRALAIDŲ (PVP) ĮTEKĖJIMO DALIES TECHNINE BŪKLĖ |
|
| 5.1. PVP sienos lygios, nesimato jokių įtrūkimų, plyšių, apnašų, antsluoksnių, nėra filtracijos per sienas žymių; PVP normaliai praleidžia nustatytą debitą atitinka statinio projekto reikalavimus. |
0–2,0 |
| 5.2. PVP sienose pastebima baltų apnašų, yra 1–2 neryškūs filtracijos požymiai. |
2,1–4,0 |
| 5.3. PVP sienelėse yra įtrūkimų iki 5 mm, bet armatūros nesimato, yra 3–5 žymesni filtracijos požymiai, nėra sėdimo ar pakrypimo požymių. |
4,1–6,0 |
| 5.4. Betono paviršiuje yra įtrūkimai iki 40 mm, formuojasi išplovų iš betono apnašos, 2–4 vietose per sieną sunkiasi vanduo, bet nėra ištisinės čiurkšlės. |
6,1–8,0 |
| 5.5. Ištisinė čiurkšlė per kiaurymę PVP sienelėje; PVP nusėdusi, pakrypusi; kai kur matyti armatūra. |
8,1–10,0 |
| 6. UŽDORIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 6.1. Uždoriai tvarkingi, tvarkomi pagal patvirtintus profilaktinių priemonių grafikus, atitinka visus techninius reikalavimus; sandarinimo gumos nepažeistos, elastingos, vanduo neprateka. Uždoriai lengvai reguliuojami. |
0–2,0 |
| 6.2. Uždoriai netvarkomi pagal patvirtintų profilaktinių priemonių grafikus, kai kur pastebimi nežymūs vandens pratekėjimai pro sandarinimo gumas (drėgsta pratekėjimo dalies paviršius), pažeista iki 10% antikorozinės paviršiaus dažymo dangos. |
2,1–4,0 |
| 6.3. Uždorių apkalo ir tvirtinimo detalių paviršiuje yra rūdijimo žymių (iki 5% bendro paviršiaus); per sandarinimo gumas pratekantis vanduo suformuoja iki 2 mm storio sluoksnį pratekėjimo dalyje; pažeista iki 20% antikorozinės paviršiaus dažymo dangos. |
4,1–6,0 |
| 6.4. Uždorių apkalo ir tvirtinimo elementų paviršius aprūdijęs (iki 20% bendro paviršiaus ploto), rūdys išplitusios iki 10% metalo storio; pastebimi apkalo išlinkiai tarp tvirtinimo elementų; suvirinimo siūlės pažeistos iki 10%; per nesandarumus trykšta vandens čiurkšlės. |
6,1–8,0 |
| 6.5. Uždorių apkalo ir tvirtinimo elementų paviršius aprūdijęs daugiau kaip 20% bendro paviršiaus ploto, rūdys kartu su dažais lupasi plokštelėmis nuo korozijos paveiktų vietų; rūdžių paveikto sluoksnio storis siekia daugiau kaip 10% metalinės konstrukcijos storio; suvirinimo siūlės pažeistos daugiau kaip 10%; per sandarinimo gumas prateka vanduo. |
8,1–10,0 |
| 7. UŽDORIŲ VALDYMO ĮRANGOS TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 7.1. Mechanizmai tvarkingi, patikimai veikia; metalinis paviršius nudažytas; visos judančiosios detalės suteptos. Išbandyti pagal nustatytąją tvarką. |
0–2,0 |
| 7.2. Pakėlimo mechanizmai veikia normaliai, tačiau yra aprūdijęs metalinis paviršius (iki 5%), kai kur (iki 5%) nusitrynę dažai, yra neatliktų uždorių valdymo įrangos bandymų. |
2,1–4,0 |
| 7.3. Yra sukietėjusio tepalo ant judančiųjų detalių paviršiaus, aprūdijęs metalinis paviršius (iki 20 %), nusitrynę antikoroziniai dažai (iki 20 %), yra praleistų uždorių valdymo įrangos bandymų. |
4,1–6,0 |
| 7.4. Nesuteptas, aprūdijęs judančių detalių paviršius, yra sukietėjusio tepalo liekanų su nusitrynusiomis metalo dulkėmis, kėlimo mechanizmai seniai netikrinti; surūdijęs ir nedažytas metalinis paviršius. |
6,1–8,0 |
| 7.5. Sudilusios judančiosios detalės, pakėlimo mechanizmai sunkiai veikia, stringa, sukietėjęs tepalas su metalo dulkių priemaiša ant judančių detalių, paviršiuje išplitusi korozija; sulūžusios kai kurios mechanizmų detalės arba jų nėra. Duomenų apie uždorių valdymo įrangos bandymus nėra. |
8,1–10,0 |
| Pastaba. Uždorių, nenaudojamų potvynio vandeniui praleisti (PVP dugno Uždoriai naudojami tvenkiniams išleisti), techninė būklė vertinama kaip ir kitų statinio patikimumą lemiančių elementų. |
|
| 8. PERTEKLINIO VANDENS PRALAIDŲ (PVP) PRATEKĖJIMO DALIES TECHNINE BŪKLĖ |
|
| 8.1. PVP pratekėjimo dalies vamzdžiai lygūs, elementų jungimo siūlės tvarkingos, nėra vamzdžių nusėdimo žymių. |
0–2,0 |
| 8.2. Vamzdžių paviršiuje kai kur matyti nedideli įtrūkimai iki 5 mm pločio, vamzdžio nusėdimo žymių nėra – išilginė vamzdžių ašis vizualiai tiesi. |
2,1–4,0 |
| 8.3. Vamzdžių paviršiuje yra negilių įtrūkimų iki 10 mm pločio, nusitrynęs, sutrūkinėjęs betono paviršiaus sluoksnis, iki 5% paviršiaus matyti armatūra, išardyta iki 5% elementų jungimo siūlių; vamzdžių išsikreivinimo žymių nėra. |
4,1–6,0 |
| 8.4. Vamzdžių paviršius susidėvėjęs, yra įtrūkimų, iki 10% paviršiaus matyti armatūra, apardyta iki 10% elementų jungimo siūlių, matyti nedidelis vamzdžių nusėdimas, bet grunto sufozija nevyksta. |
6,1–8,0 |
| 8.5. Vamzdžiai netvarkingi, daugiau kaip 20% betono paviršiaus nutrupėjęs, matyti armatūra, vamzdžių jungimo siūlės apardytos, išilginė vamzdžių ašis išsikreivinusi dėl nevienodo vamzdžių nusėdimo. |
8,1–10,0 |
| 9. SLENKSČIO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 9.1. Slenksčio betono paviršiuje matomų defektų ir pažeidimų nėra arba yra pavienės tuštumos, iki 0,1 mm storio plyšiai. Betono stiprumas ne mažesnis už projektinį, apsauginio betono sluoksnio storis 80–100% projektinio. Slenksčio antikorozinė apsauga nepažeista, vanduo per betoną neprateka. Betono neutralizacijos (karbonizacijos) gylis neviršija pusės apsauginio betono sluoksnio storio. |
0–2,0 |
| 9.2. Slenksčio antikorozinė apsauga iš dalies pažeista, atskiruose plotuose matyti dėmės. Dėl per mažo apsauginio betono sluoksnio storio atskirose zonose matyti armatūros korozijos požymiai (taškai ir dėmės). Betono stiprumas – ne mažesnis kaip 90% projektinio. Betono neutralizacijos gylis neviršija apsauginio betono sluoksnio storio, atsiradusių plyšių plotis ne didesnis kaip 0,3 mm. |
2,1–4,0 |
| 9.3. Slenksčio antikorozinė apsauga iš dalies pažeista, atskiruose ploteliuose matyti žvynelių pavidalo rūdys (armatūros strypų paviršiuje, išilginių plyšių ruožuose). Betono stiprumas – ne mažesnis kaip 70% projektinio, atsiradusių plyšių plotis – ne didesnis kaip 0,5 mm. Slenksčio tikroji laikomoji galia sumažėjusi, bet yra ne mažesnė kaip 80% projektinės. |
4,1–6,0 |
| 9.4. Slenksčio antikorozinė apsauga pažeista, matyti didesni kaip 0,5 mm pločio plyšiai, armatūra atšokusi nuo betono ir yra susidariusios sluoksniuotos rūdys, dėl kurių armatūros plotas sumažėjęs daugiau kaip 15%, betono paviršius suardytas, kai kur vanduo veržiasi pro betoną. Slenksčio tikroji laikomoji galia ne mažesnė kaip 70% projektinės. |
6,1–8,0 |
| 9.5. Slenksčio antikorozinė apsauga pažeista, matyti didesni kaip 1,5 mm pločio plyšiai, armatūra atšokusi nuo betono, stipriai paveikta korozijos. Matyti atskirų tempiamos armatūros strypų trūkiai. Betonas suardytas, stambus užpildas sutrupėjęs. Vanduo teka per deformuotas vietas. Slenksčio tikroji laikomoji galia yra mažesnė kaip 70% projektinės. |
8,1–10,0 |
| 10. PERTEKLINIO VANDENS PRALAIDŲ (PVP) IŠTEKĖJIMO DALIES TECHNINE BŪKLĖ |
|
| 10.1. Užslenksčio visi parametrai atitinka projektinius reikalavimus, nėra paplovimų, vandens tėkmės išlyginimo elementų būklė gera. |
0–2,1 |
| 10.2. Užslenkstis veikia normaliai, tačiau nutrupėjusios vandens tėkmės išlygintuvų briaunos, vertikaliose šoninėse sienutėse 2–3 vietose teka filtracijos vanduo. |
2,1–4,0 |
| 10.3. Užslenksčio betono paviršiuje yra įtrūkimų iki 5 mm pločio, nustumta arba sulaužyta iki 10% išlygintuvų elementų, 3–5 vietose matyti betono išplovos. |
4,1–6,0 |
| 10.4. Nustumta arba sulaužyta iki 30% išlygintuvų elementų, yra grunto sėdimo požymių vertikalių šoninių sienučių išorėje. |
6,1–8,0 |
| 10.5. Užslenkstis yra netvarkingas, apardytas dugno ir atraminių sienelių betono paviršius, nustumti arba sulaužyti išlygintuvų elementai, yra konstrukcijos elementų nusėdimo žymių dėl grunto išplovimų, pakrypusios užslenksčio vertikalios sienelės. |
8,1–10,0 |
| 11. PAVIRŠINIO VANDENS SURINKIMO LATAKŲ TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 11.1. Latakai funkcionuoja gerai, šalia latakų nušienauti šlaitai, nematyti deformacijų požymių, latakuose netelkšo vanduo. Kai kur yra sunešta grunto dalelių, tačiau jos vandens pralaidumui netrukdo. Latako sienutėse neplinta korozija. |
0–2,0 |
| 11.2. Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų, sankaupų iki 10% latako skerspločio, šlaitai nenušienauti ir žolė trukdo vandens tėkmei, latakuose telkšo vanduo. |
2,1–4,0 |
| 11.3. Latakuose kai kur yra grunto dalelių sąnašų sankaupų iki 50% latako skerspločio, telkšo vanduo, šalia auga krūmokšniai, kai kur pastebimos latakų deformacijos, yra sienelių įtrūkimų. |
4,1–6,0 |
| 11.4. Latakuose grunto dalelių sąnašų sankaupų yra daugiau nei 50% latako skerspločio, telkšo vanduo, kai kur susikaupę žolės ir medžių lapai, šalia latako yra susiformavusi vandens tėkmė, formuojasi grunto išgraužos, kai kur latakas deformuotas, apaugęs krūmais ir žolėmis, šlaito papėdė yra įmirkusi. |
6,1–8,0 |
| 11.5. Latakas neatlieka savo funkcinės paskirties, deformuotas, susiformavusios grunto išgraužos; latakai apleisti, neprižiūrimi. Susiformavusios išgraužos kelia grėsmę šlaito stabilumui. |
8,1–10,0 |
| 12. GROTŲ TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 12.1. Grotų strypai nepažeisti, nesurūdiję, privirinimo prie karkaso siūlės ir kitos detalės nudažytos antikoroziniais dažais. |
0–2,0 |
| 12.2. Grotų strypai yra visi, 5–10% visų strypų yra nežymiai įlenkti nuo atsitrenkiančių plaukiančių daiktų smūgių; strypų ir karkaso paviršius nesurūdijęs, antikorozinė dažų danga pažeista iki 10% paviršiaus. |
2,1–4,0 |
| 12.3. Išlaužta arba kitaip pažeista iki 5% pavienių grotų strypų, tačiau grotos dar gerai sulaiko plaukiančius daiktus, šiukšles. Grotų strypų tvirtinimo karkasai nepažeisti; iki 20% grotų paviršiaus nusitrynę antikoroziniai dažai, tos vietos paveiktos korozijos. |
4,1–6,0 |
| 12.4. Išlaužta 5–10% pavienių grotų strypų, iki 20% strypų išlinkę, grotos praleidžia stambesnius plaukiančius daiktus, grotų detalės aprūdijusios, dažai nusitrynę. |
6,1–8,0 |
| 12.5. Išlaužta daugiau negu 10% grotų strypų, yra mechaninių karkaso pažeidimų, susidariusios plačios angos praleidžia stambius plaukiančius daiktus. |
8,1–10,0 |
| 13. TARNYBINIO TILTELIO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 13.1. Gelžbetoninių tiltelių plokštės tvarkingos, nėra betono įtrūkimų, plyšių, nutrupėjimų. Metalinių tiltelių perdanga tvarkinga, neišlankstyta, nėra jokių mechaninių pažeidimų, paviršius nudažytas. Tvarkingi nudažyti apsauginiai turėklai. |
0–2,0 |
| 13.2. Gelžbetoninių tiltelių paviršiuje yra smulkių įtrūkimų iki 5 mm gylio, yra nedidelių nutrupėjimų. Kai kur nusitrynę metalinių tiltelių paviršiaus dažai. Turėklai saugūs. |
2, l–4,0 |
| 13.3. Gelžbetoninių tiltelių paviršiuje yra plyšių, įtrūkimų, nutrupėjimų iki 20 mm gylio. Armatūros nematyti. Metalinis paviršius įlinkęs, nežymiai nudilęs. Turėklai saugūs. |
4,1–6,0 |
| 13.4. Betono perdengimo paviršiuje yra plyšių ir įtrūkimų iki 20–40 mm pločio. Kai kur matyti neuždengta armatūra. Metalinis perdengimų paviršius surūdijęs, yra skylių iki 30 mm, ėjimas saugus. Turėklai iškraipyti, tačiau neišlaužti. |
6,1–8,0 |
| 13.5. Betono perdengimo paviršiuje yra plyšių ir ištrupėjimų, gilesnių kaip 40 mm, daug kur matyti armatūra, ėjimas nesaugus, pakrypęs tiltelis dėl pastumtų atraminių tauriukų. Metalinis paviršius susidėvėjęs, įtrūkęs, skylėtas. Nulaužti vienos ar abiejų pusių turėklai. |
8,1–10,0 |
| 14. TAURŲ IR TAURELIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 14.1. Tauro (taurelio) sienelių paviršius lygus, nėra jokių įtrūkimų, plyšių, apnašų, antsluoksnių, nutrupėjimų, išėmų kontaktinis paviršius yra lygus. |
0–2,0 |
| 14.2. Tauro (taurelio) paviršiuose yra 2–3 įtrūkimai ir nutrupėjusios vietos, kurie nesilpnina konstrukcijos ir netrukdo išėmų vietose judėti uždoriams. |
2, l–4,0 |
| 14.3. Tauro (taurelio) paviršiuje yra įtrūkimų ir plyšių iki 10 mm, ardomas betonas iš tauro masyvo, armatūros nematyti, išėmų vietose laisvai gali judėti Uždoriai. |
4,1–6,0 |
| 14.4. Tauro (taurelio) paviršiuje įtrūkimai ir plyšiai – iki 40 mm gylio, išėmose yra didesnių nutrupėjimų, būtinas remontas, kad Uždoriai laisvai judėtų išėmose. |
6,1–8,0 |
| 14.5. Smarkiai apiręs tauro (taurelio) paviršius, 2–3 vietose matyti armatūra, būtinas skubus remontas tolesniam konstrukcijos irimui sustabdyti. |
8,1–10,0 |
| 15. RISBERMOS TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 15.1. Risbermos konstrukcijos atitinka projektinius reikalavimus, nėra nusėdimų, paplovimų, nėra filtracijos vandens žymesnių išsisunkimų sausuose jos šonuose ar šlaituose. |
0–2,0 |
| 15.2. Risberma normaliai funkcionuoja, tačiau netinkamai atliekami jos priežiūros darbai, plokščių siūlių vietose priaugę žolių, kai kur išplautas užpildas, vizualiai matomų risbermos deformacijų nėra. Esant akmenų grindinio ar akmenų sutvirtinimui, pastebimos nežymios dugno deformacijos (paplovimai). |
2, l–4,0 |
| 15.3. Dėl nepakankamų priežiūros darbų risbermos plokščių siūlių vietose auga žolės, pavieniai krūmai, yra plokščių įtrūkimų, filtracijos vandens išsisunkimų risbermos šonuose, plaunamas gruntas iš po plokščių; matyti nežymūs plokščių nusėdimai. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 5% paviršiaus ploto. |
4,1–6,0 |
| 15.4. Yra sutrūkusių risbermos plokščių iki 10% paviršiaus ploto, plaunamas gruntas iš po plokščių ir jų deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 10% paviršiaus ploto. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 10% paviršiaus ploto. |
6,1–8,0 |
| 15.5. Risberma yra netvarkinga: sulūžę iki 20% risbermos tvirtinimo plokščių, kai kur išplautas gruntas iš po plokščių ir jų deformacijos (nusėdimai) sudaro iki 20 % paviršiaus ploto. Esant akmenų grindinio ar akmenų tvirtinimui, matyti smėlinių gruntų išplovimai ir risbermos deformacijos sudaro iki 30% paviršiaus ploto. |
8,1–10,0 |
| 16. GALINIO TVIRTINIMO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 16.1. Galinio tvirtinimo elementai atitinka statinio projekto reikalavimus, nevyksta (jei ji yra) išplovimo duobės ardymas. |
0–2,0 |
| 16.2. Po didesnių potvynių išjudinami galinio tvirtinimo elementai, tačiau tai nedaro poveikio risbermai. |
2, l–4,0 |
| 16.3. Vyksta lėta pastovi galinio tvirtinimo elementų deformacija, tačiau stambūs tvirtinimo elementai išlieka, estetinis vaizdas geras. |
4,1–6,0 |
| 16.4. Ties risbermos galu formuojasi didelio nuolydžio išplovimo duobė, galimas risbermos žemutinės dalies tvirtinimo plokščių sulaužymas, galinio tvirtinimo elementai išjudinti vandens tėkmės. |
6,1–8,0 |
| 16.5. Galinio tvirtinimo elementai išardyti, ardoma risbermos žemutinė dalis, būtinas skubus galinio tvirtinimo elementų remontas. |
8,1–10,0 |
| 17. NUTEKĖJIMO KANALO TECHNINĖ BŪKLĖ |
|
| 17.1. Nutekėjimo kanalas atitinka projekto reikalavimus, nevyksta pastebimi pokyčiai, estetinis vaizdas geras. |
0–2,1 |
| 17.2. Nutekėjimo kanalas normaliai funkcionuoja, tačiau po didesnių potvynių pastebimas nežymus jo vagos persiformavimas. |
2, l–4,0 |
| 17.3. Po didesnių potvynių pastebimi kanalo profilio persiformavimo procesai, išgraužų didėjimas vienose vietose ir sąnašų nusėdimas lėtesnės tėkmės vietose, kanalo šlaitų viršutinė dalis stabili. |
4,1–6,0 |
| 17.4. Nutekėjimo kanale formuojasi didesnės išgraužos, kurios keičia kanalo šlaitų viršutinės dalies kontūrus, kanalo dugno atskirose vietose matyti seklumos, kuriose auga vandens augalai, kaupiasi sąnašos. |
6,1–8,0 |
| 17.5. Vyksta ilgalaikiai intensyvūs nutekėjimo kanalo pokyčiai, smarkiai ardomi kanalo dugnas ir šlaitai, formuojasi krantų atodangos, paplaunami medžiai kanalo krantuose. |
8,1–10,0 |
______________