VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS 2004 M. GEGUŽĖS 12 D. ĮSAKYMO NR. VA-92 „DĖL MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKA, JOS REVIZAVIMO IR APSKAITOS TAISYKLIŲ BEI MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PRIVERSTINIO IŠIEŠKOJIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. spalio 5 d. Nr. VA-65

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; 2007, Nr. 80-3220) 113 straipsniu,

pakeičiu Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 81-2925; 2005, Nr. 63-2262, toliau – taisyklės):

1. Išdėstau taisyklių 1 punktą taip:

„1. Šios Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; 2007, Nr. 80-3220, toliau – MAĮ) 113 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų revizavimo ir apskaitos tvarką.“

2. Išdėstau taisyklių 4 punktą taip:

„4. Atsižvelgiant į mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus, įtvirtintus MAĮ 113 str. 1 d. 1-3 punktuose, vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažįstamos beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.“

3. Išdėstau taisyklių 7 ir 8 punktus taip:

„7. Jeigu vietos mokesčių administratoriaus struktūriniai padaliniai, atsakingi už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą, nustato, kad mokestinės nepriemokos atitinka MAĮ 113 str. 1 d. 1–3 punktuose nurodytus mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus arba jei mokesčių mokėtojas pateikia prašymą (bei jį pagrindžiančius dokumentus) jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą, tai už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą atsakingi struktūriniai padaliniai privalo vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) pateikti tokius dokumentus:

7.1. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1 punktą (t. y., kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, mažai likvidus):

7.1.1. motyvuotą išvadą, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška,

7.1.2. dokumentus, patvirtinančius turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą (turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai),

7.1.3. vietos mokesčių administratoriaus viršininko sprendimo pripažinti tą mokestinę nepriemoką beviltiška projektą;

7.2. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktą (t. y., kai nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačią mokestinę nepriemoką):

7.2.1. laisvos formos pažymą, kurioje apskaičiuotos tos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos (vadovaujantis Metodika ir atsižvelgiant į vidutines išlaidas, apskaičiuotas pagal formulę, pateiktą Metodikos 3 punkte) palyginamos su pačia mokestine nepriemoka (pažymoje turi būti nurodyta data ir apskaičiavimą atlikusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas),

7.2.2. vietos mokesčių administratoriaus viršininko sprendimo pripažinti tą mokestinę nepriemoką beviltiška projektą;

7.3. kai mokestinė nepriemoka pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą gali būti pripažinta beviltiška arba kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška (t. y., kai netikslinga nepriemoką išieškoti dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties):

7.3.1. mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (jei prašymas yra pateiktas),

7.3.2. kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo arba individualios (personalios) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą (reikalingus dokumentus turi pateikti pats mokesčių mokėtojas),

7.3.3. motyvuotą išvadą, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška arba kodėl siūloma mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška,

7.3.4. vietos mokesčių administratoriaus viršininko sprendimo pripažinti tą mokestinę nepriemoką beviltiška projektą arba sprendimo nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška projektą.

8. Vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo), gavęs taisyklių 7.1–7.3 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje arba laisvos formos pažymoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, gali priimti sprendimą pripažinti atitinkamą mokestinę nepriemoką beviltiška arba jos nepripažinti beviltiška.“

4. Išdėstau taisyklių 10 punktą taip:

„10. Apie tai, kad mokestinė nepriemoka vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažinta beviltiška pagal MAĮ 113 str. 1 dalį mokesčių mokėtojas neinformuojamas, išskyrus tuos atvejus, kai mokestinė nepriemoka pripažįstama (nepripažįstama) beviltiška pagal mokesčių mokėtojo prašymą. Jei vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo) priima sprendimą mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška, mokesčių mokėtojui kartu su tuo sprendimu turi būti siunčiama ir motyvuota išvada, pasirašyta vietos mokesčių administratoriaus viršininko įgalioto asmens.“

5. Pripažįstu netekusiu galios taisyklių 12 punktą.

6. Išdėstau taisyklių 14.3 punktą taip:

„14.3. jei sprendimas buvo priimtas vadovaujantis MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktu, tai nepriemokos išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu atliekant turto paiešką ir patikrinus fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį nustatoma, kad atsirado galimybė išieškoti beviltiška pripažintą mokestinę nepriemoką (asmuo pasveiko, neteko neįgalumo, pripažintas darbingu, bedarbis pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį), vietos mokesčių administratorius turi parengti išvadą (prie jos pridėti kompetentingų institucijų išduotus atitinkamus dokumentus, patvirtinančius asmens pasveikimą, neįgalumo netekimą, pripažinimą darbingu ir pan.) ir sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška projektą. Vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) minėtame sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka ir su ja susijusios sumos biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskiriamos prie išieškotinų mokestinių nepriemokų. Vietos mokesčių administratoriaus nepriemokų išieškojimą vykdantis struktūrinis padalinys sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką ir su ja susijusias sumas turi išieškoti bendra MAĮ nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka.“

 

 

 

VIRŠININKAS                                                                                MODESTAS KASELIAUSKAS

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius