LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1996 m. vasario 1 d. Nr. I-1191
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas
2 straipsnis. Termino ir ministerijos pavadinimo įstatymo tekste pakeitimas
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Bedarbiai
Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Ketvirtojoje pastraipoje vietoj žodžių „mokymą, permokymą ir perkvalifikavimą“ įrašyti žodžius „profesinį mokymą“, penktojoje pastraipoje po žodžio „viešuosius“ įrašyti žodžius „ir iš Užimtumo fondo remiamus“ ir visą 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Valstybinės užimtumo garantijos
nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Antrojoje straipsnio dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „tos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio 12 mėnesių dydžio papildomas“ įrašyti žodžius ir skaičių „oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų 12 vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžio“ ir visą antrąją dalį išdėstyti taip:
„Darbdaviai, nevykdantys darbo vietų steigimo arba įdarbinimo kvotų, kiekvienu atveju į Užimtumo fondą moka oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų 12 vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžio įmokas, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl piliečių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, įdarbinimo.“
2. Papildyti šį straipsnį ketvirtąja dalimi:
„Jei šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka įdarbinant bedarbius su darbo biržos siuntimu darbo vietų steigimas arba jų pritaikymas reikalauja papildomų išlaidų, iš Užimtumo fondo darbdaviams išmokama vienkartinė kompensacija:
6 straipsnis. 11 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas
11 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „tos įmonės, įstaigos ir organizacijos darbuotojų vidutinio mėnesinio atlyginimo“ įrašyti žodžius „oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio“ ir visą pirmąją dalį išdėstyti taip:
„Darbdaviai privalo registruoti laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši – viešai jas skelbti. Darbdaviai, pažeidę laisvų darbo vietų registravimo tvarką, darbo biržos sprendimu moka į Užimtumo fondą oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio baudą už kiekvieną neregistruotą laisvą darbo vietą.“
7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Užimtumo fondas
Užimtumo fondo lėšas sudaro darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos bei kitos šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos lėšos.
Privalomojo draudimo nuo nedarbo įmokos yra privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal tarifus dalis, kurios dydį kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo biudžeto fondą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus – kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigus ketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.
Užimtumo fondo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytoms priemonėms finansuoti, ir Užimtumo fondo rezervas, į kurį sukaupiama iki 20 procentų metinių Užimtumo fondo lėšų.
Užimtumo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką nustato bei Užimtumo fondo sąmatą tvirtina Užimtumo taryba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jai vadovauja ministras arba jo įgaliotas šios tarybos narys. Užimtumo taryba sudaroma iš 15 lygiateisių narių, kurie po lygiai atstovauja darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja jų atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užimtumo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas
bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, profesiniam mokymui finansuoti;
papildomoms darbo vietoms steigti, kad būtų įdarbintos šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytos gyventojų grupės;
darbdavių išlaidoms, susijusioms su darbuotojų atleidimo iš darbo laikinu sustabdymu šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, iš dalies kompensuoti;
9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
15 straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Teisė gauti bedarbio pašalpą
Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.
Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo neturėjo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šio įstatymo 161 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų svarbių priežasčių.
Bedarbiai, kurie neturi šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų.
10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Bedarbio pašalpa
Bedarbio pašalpą nustatyta tvarka skiria ir moka valstybinė darbo birža bedarbiams:
1) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje (išskyrus šio straipsnio 2 punktą) ir antrojoje dalyse – aštuntą dieną nuo užsiregistravimo;
2) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje dalyje, atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji dalis), šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis), atleistiems iš darbo darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6–12 punktai), taip pat pasibaigus darbo sutarčiai pagal 26 straipsnio 14-20 punktus – praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;
Pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu
Papildyti Įstatymą 161 straipsniu:
„161 straipsnis. Bedarbio pašalpos dydis
Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažo bei darbo netekimo priežasties.
Bedarbiams, turintiems teisę į bedarbio pašalpą pagal šio įstatymo 15 straipsnio pirmąją dalį, bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal formulę:
RP – to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintos valstybės remiamos pajamos;
MGL – to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis;
S – stažo vardiklis. S = 25 metai. Tai stažas, kurį įgijęs bedarbis gauna maksimalią bedarbio pašalpą.
Bedarbio pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė už Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamas pajamas ir neturi viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Pagal šią formulę apskaičiuota bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, atleistiems iš darbo:
3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių atėmimo priežastis dirbti tam tikrą darbą nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7–11 bei 14–20 punktus;
4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);
Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio antrojoje dalyje, mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Tokio dydžio pašalpa mokama bedarbiams, neturintiems reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo dėl svarbių priežasčių:
atleistiems iš darbo:
3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių dirbti tam tikrą darbą atėmimo priežastis nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7–11 punktus;
4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);
taip pat bedarbiams:
1) pripažintų neveiksniais asmenų globėjams, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimų giminaičių) slaugytojams;
2) grįžusiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos (būtinosios tarnybos kariams), jei iki pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;
Tokio pat dydžio bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
17 straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Bedarbio pašalpos neskyrimas
Bedarbio pašalpa neskiriama, jeigu bedarbis iki pašalpos paskyrimo vieną kartą atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat jei nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal laikas miesto arba priemiestiniu transportu neviršija 3 valandų, o moterims, turinčioms vaikų iki 8 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus, – 2 valandų ir jei vieną kartą atsisakė mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius.
dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba mokytis pagal profesinio mokymo programas;
13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Bedarbio pašalpos sumažinimas, jos mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas
Bedarbio pašalpa sumažinama 50 procentų, jeigu bedarbis vieną kartą atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir vieną kartą atsisakė profesinio mokymo.
du kartus per bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir du kartus atsisakė profesinio mokymo;
14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis mokymas
Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.
Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa.
Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos iš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.
Profesinis mokymas, finansuojamas iš Užimtumo fondo, taip pat gali būti organizuojamas darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka.
Bedarbiams ir darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, profesinį konsultavimą ir mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu
Papildyti Įstatymą 201 straipsniu:
„201 straipsnis. Iš Užimtumo fondo remiami darbai
Užimtumo fondo remiami darbai organizuojami bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, taip pat 19 straipsnyje nurodyta tvarka baigusiems profesinį mokymą, kuriems darbo birža negali pasiūlyti nuolatinio darbo.
Užimtumo fondo remiamus darbus valstybinė darbo birža organizuoja ne daugiau kaip 6 mėnesiams, sudarydama sutartis su darbdaviais dėl bedarbių, pirmiausia pradedančių darbo veiklą, įdarbinimo, sudarydama jiems galimybę įgyti pirminių darbo įgūdžių bei padėdama įsitvirtinti nuolatiniam darbui. Šių darbų trukmė gali būti pratęsta iki 8 mėnesių, jeigu paaiškėja, kad norint pradėti dirbti nuolatinį darbą būtinas papildomas profesinis mokymas.
Darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos.
16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Šeštąją pastraipą išdėstyti taip:
2. Aštuntąją pastraipą išdėstyti taip:
3. Dešimtojoje pastraipoje vietoj žodžių „juos mokyti, permokyti ir perkvalifikuoti“ įrašyti žodžius „profesiniam mokymui“.
4. Prieš paskutiniąją pastraipą įrašyti šią pastraipą:
5. Visą 22 straipsnį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Darbo biržos funkcijos
nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo lėšų naudojimo;
rengia valstybines, o kartu su savivaldybėmis – teritorines gyventojų užimtumo programas pirmiausia toms gyventojų grupėms, kurios negali lygiomis sąlygomis su kitais piliečiais konkuruoti darbo rinkoje;
teikia pasiūlymus savivaldybėms laikinai sustabdyti dirbančiųjų atleidimą arba atidėti jų atleidimo terminus, jeigu nesudarytos sąlygos įdarbinti atleistuosius, profesiniam mokymui arba jeigu atleidžiant grupę darbuotojų darbdavys laiku apie tai nepranešė darbo biržai;
17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 26 straipsniu
Papildyti Įstatymą 26 straipsniu:
„26 straipsnis. Neteisėto pasinaudojimo Užimtumo fondo lėšomis pasekmės
Asmenys, nuslėpę arba pateikę neteisingas žinias ir dėl to gavę bedarbio pašalpą arba pasinaudoję kitomis iš Užimtumo fondo finansuojamomis priemonėmis, privalo per mėnesį nuo pareikalavimo dienos su tuo susijusias išlaidas grąžinti į Užimtumo fondą. Kilus ginčui, minėtos išlaidos į Užimtumo fondą išieškomos teismine tvarka.“