LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ

2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 381

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869) ir siekdamas užtikrinti tikslų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės įvertinimą:

1. Tvirtinu pridedamus Privalomuosius aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimus.

2. Nustatau, kad Privalomieji aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimai įsigalioja nuo 2001 m. vasario 1 d.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 29 įsakymu Nr. 381

PRIVALOMIEJI ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

Privalomieji aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti pagal Tarybos 1969 m. birželio 30 d. direktyvą 69/208/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarybos 2000 m. birželio 8 d. direktyvą 2000/29/EB „Dėl apsaugos nuo augalams, augalų produktams ir kitiems objektams kenksmingų organizmų patekimo ir paplitimo Bendrijoje priemonių“, Tarybos 1970 m. rugsėjo 29 d. direktyvą 70/457/EEB „Dėl žemės ūkio augalų rūšių bendrojo katalogo“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti kokybiškos sertifikuojamos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos išauginimą ir platinimą.

2. Reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems sertifikuojamos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos auginimu, dauginimu bei platinimu Lietuvos Respublikoje.

3. Reikalavimai taikomi šių rūšių augalams:

baltosioms garstyčioms – Sinapis alba L.;

daržo aguonoms – papaver somniferum L.;

daržo dygminams – Carthamus tinctorius L.;

kanapėms – Canabis sativa L.;

kmynams – Carum carvi L.;

pašarinėms ropėms (turnepsams) – Brassica rapa L;

rapsams – Brassica napus L. (partim);

rapsukams – Brassica rapa L.;

saulėgrąžoms – Helianthus annuus L.;

sėmeniniams ir pluoštiniams linams – Linum usitatissimum L.;

sojoms – Glycine max (L.) Merr.

4. Reikalavimai taikomi aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai nuo selekcinės iki komercinės.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Aprobavimas – tai sėklinių pasėlių veislinių savybių patikrinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės tam tikros kategorijos sėklai išauginti.

Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kategorijos – tai kokybinės aliejinių ir pluoštinių augalų grupės, nustatomos pagal sėklos dauginimo metus (reprodukcijos) ir kokybinius rodiklius.

Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos siunta – tiksliai apibrėžtas vienos veislės ir kategorijos aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kiekis, turintis identifikacijos numerį; jos kokybė patvirtinama aprobavimo aktu ir sertifikatu.

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikavimas – tai procedūra, kurios metu identifikuojama augalo rūšis ir veislė, patikrinami auginimo reikalavimai vegetacijos metu, atliekamas pakuočių ženklinimas, bandinių ėmimas, sėklos kokybės ištyrimas ir sertifikato išdavimas.

Kenksmingi organizmai – gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir kiti organizmai, bet kokioje vystymosi stadijoje galintys pakenkti patiems augalams bei augaliniams produktams ar užkrėsti augalų augimo vietas.

Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašas – tai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamas Lietuvoje rekomenduojamų auginti ir dauginti augalų veislių sąrašas, sudaromas pagal Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių tyrimų rezultatus.

III. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KATEGORIJOS

6. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla skirstoma į šias kategorijas:

6.1. Selekcinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas P) – tai aukščiausio originalumo sėkla, ruošiama veislės savininkų ar jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką.

Selekcinė sėkla naudojama žemesnių kategorijų sėklai išauginti. Parduodama selekcinė sėkla turi būti sertifikuojama ir atitikti elitinės sėklos reikalavimus.

6.2. Superelitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas A) – tai sėkla:

6.2.1. ruošiama veislės savininkų arba jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką;

6.2.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius elitinei sėklai;

6.2.3. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba).

Superelitinė sėkla naudojama elitinei ir žemesnių kategorijų sėklai išauginti.

6.3. Elitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla:

6.3.1. ruošiama veislės savininkų arba jų įgaliotų asmenų pagal veislės palaikymo metodiką;

6.3.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius elitinei sėklai;

6.3.3. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Elitinė sėkla naudojama sertifikuotai, sertifikuotos kategorijos pirmos, antros ar trečios reprodukcijos sėklai išauginti.

6.4. Sertifikuota sėkla (baltųjų garstyčių, daržo aguonų, daržo dygminų, dvinamių kanapių, kmynų, pašarinių ropių, rapsų, rapsukų, saulėgrąžų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C) – tai sėkla:

6.4.1. gaunama vieną kartą padauginus elitinę arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių kategorijų sėklos;

6.4.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.4.3. kurios atitikimą nustatytus minimalius rodiklius patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Sertifikuota sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti.

6.5. Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla (vienanamių kanapių, sėmeninių ir pluoštinių linų, sojų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C1) – tai sėkla:

6.5.1. gaunama vieną kartą padauginus elitinę sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo pageidavimu, iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.5.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.5.3. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos antros arba trečios reprodukcijos sėklai išauginti.

6.6. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla (sėmeninių ir pluoštinių linų, sojų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C2) – tai sėkla:

6.6.1. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.6.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.6.3. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti, o sėmeninių ir pluoštinių linų sėkla naudojama sertifikuotos kategorijos trečios reprodukcijos sėklai išauginti.

6.7. Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla (vienanamių kanapių; sutrumpintas žymėjimas C2) – tai sėkla:

6.7.1. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos pirmosios reprodukcijos sėklą;

6.7.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.7.3. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėkla naudojama išauginti kanapių derlių, kuris nuimamas augalų žydėjimo metu.

6.8. Sertifikuotos kategorijos trečiosios reprodukcijos sėkla (sėmeninių ir pluoštinių linų sėkla; sutrumpintas žymėjimas C3) – tai sėkla:

6.8.1. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos sėklą arba, veislės savininko ar jo įgalioto atstovo prašymu, iš aukštesnių sėklos kategorijų;

6.8.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.8.3. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Sertifikuotos kategorijos trečiosios reprodukcijos sėkla toliau nenaudojama sėklinei medžiagai ruošti.

6.9. Komercinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas CM) – tai sėkla:

6.9.1. kuri identifikuojama kaip priklausanti tam tikrai rūšiai;

6.9.2. atitinkanti minimalius šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius;

6.9.3. kurios atitikimą nustatytiems minimaliems rodikliams patvirtino Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

IV. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS SERTIFIKAVIMAS

7. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla sertifikuojama, jeigu:

7.1. sėklai naudojamos augalų veislės, įrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašą;

7.2. fiziniai ar juridiniai asmenys, tiekiantys aliejinių ir pluoštinių augalų sėklą parduoti, atestuoti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

7.3. aliejinių ir pluoštinių augalų pasėlis yra aprobuotas;

7.4. sėklos augintojas yra sudaręs licencinę sutartį su veislės savininku arba jo įgaliotu atstovu, jeigu aliejinių ir pluoštinių augalų veislei yra suteikta teisinė apsauga;

7.5. sėkla supilta į pakuotes, kurias galima sandariai uždaryti.

8. Gali būti sertifikuojama įvairių veislių aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, kurios veislės neįrašytos į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą, skirta eksportui. Išduodant sertifikatą tokiai sėklai, daromas įrašas „Nedauginama ir neplatinama Lietuvoje“.

V. VEISLINIŲ PASĖLIŲ REIKALAVIMAI

9. Aprobatoriui atliekant veislinių pasėlių apžiūrą, pasėlio savininkas privalo pateikti duomenis apie lauką, priešsėlius, sėjomainą, sėklos įsigijimą.

10. Aprobuojama pagal žemės ūkio ministro patvirtintus metodinius nurodymus. Sėkliniai pasėliai turi atitikti šių reikalavimų 1 ir 2 prieduose nurodytus rodiklius.

VI. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

11. Sertifikuojama sėkla turi atitikti 3 priede nurodytus rodiklius.

12. Sėkloje negali būti tuščiųjų, liudoviko ir bergždžiųjų avižų.

13. Sėkloje negali būti branto sėklų, tačiau jeigu tiriamame bandinyje, kurio svoris nurodytas šių reikalavimų 5 priede (minimalus bandinio svoris kitoms sėkloms nustatyti), randama viena branto sėkla, analizuojamas antras tokio pat dydžio bandinys. Tuo atveju, jeigu antrame bandinyje branto sėklų nerandama, laikoma, kad sėkla atitinka jai keliamus reikalavimus.

14. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos užsikrėtimas ligomis neturi viršyti 4 priede nurodytų rodiklių.

15. Sėkla negali būti užkrėsta kenksmingais organizmais, kurių sąrašą tvirtina žemės ūkio ministras.

16. Sėkloje negali būti gyvų erkių.

17. Sėkla, neatitinkanti šių reikalavimų 3 priede nurodytų rodiklių, gali būti priskirta žemesnei kategorijai arba pripažįstama netinkama.

18. Kiekvienai sertifikuojamai sėklos siuntai Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduoda sėklos sertifikatą.

19. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos siuntoms, naudojamoms bandymams, mokslo tikslams, selekciniam darbui, gali būti netaikomi 3 priede nurodyti reikalavimai.

20. Trūkstant aliejinių ar pluoštinių augalų sėklos, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu laikotarpiu gali būti nustatyti kitokie šių augalų sėklos rodikliai, negu nurodyta šių reikalavimų 3 priede.

VII. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS PREKYBOS REIKALAVIMAI

21. Platinti oficialiai nesertifikuotą aliejinių ir pluoštinių augalų sėklą draudžiama.

22. Sėkla laikoma atskirai pagal rūšis ir kategorijas. Sėkla parduoti ruošiama ir laikoma siuntomis. Sėklos siuntos kokybė patvirtinama sertifikatu.

23. Maksimalus sojų bei saulėgrąžų sėklos siuntos dydis – 20 000 kg, kitų šiuose reikalavimuose nurodytų augalų rūšių sėklos – 10 000 kg.

24. Sėklos pakuotės turi būti paženklintos taip, kad jų nebūtų galima atidaryti nepažeidus ženklinimo sistemos. Pakuotės ženklinamos jas plombuojant arba pritvirtinant etiketes.

25. Pakuotės, kurios buvo oficialiai paženklintos, pakartotinai neperženklinamos, išskyrus oficialų pakartotinį ženklinimą. Jei pakuotės ženklinamos pakartotinai, etiketėje pažymima pakartotinio ženklinimo data ir už tai atsakinga institucija.

26. Ant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklų pakuočių tvirtinamos etiketės turi būti nenaudotos, ne mažesnės nei 110 x 67 mm dydžio ir jose turi būti tokia informacija:

26.1. Elitinės ir sertifikuotos sėklos etiketėje:

26.1.1. ją išdavusi atsakinga institucija (gali būti šios institucijos spaudas);

26.1.2. augalo rūšis;

26.1.3. augalo veislė;

26.1.4. sėklos kategorija;

26.1.5. sėklos siuntos numeris;

26.1.6. ženklinimo data (metai, mėnuo);

26.1.7. deklaruojamas neto svoris, kg;

26.1.8. jei sėklos yra inkrustuotos ar dražuotos, nurodomas apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro svorio;

26.1.9. jeigu sėkla apdorota cheminėmis medžiagomis – cheminės medžiagos pavadinimas.

26.2. Komercinės sėklos etiketėje:

26.2.1. ją išdavusi atsakinga institucija;

26.2.2. augalo rūšis;

26.2.3. „komercinė sėkla“ (nenurodant veislės);

26.2.4. sėklos siuntos numeris;

26.2.5. ženklinimo data (metai, mėnuo);

26.2.6. deklaruojamas neto svoris, kg;

26.2.7. jei sėklos yra inkrustuotos ar dražuotos, nurodomas apytikris santykis tarp grynų sėklų svorio ir bendro svorio;

26.2.8. jeigu sėkla apdorota cheminėmis medžiagomis – cheminės medžiagos pavadinimas.

27. Etiketės spalva žymi sėklos kategoriją:

27.1. A – balta su violetine 5mm pločio nuo kairiojo viršutinio kampo į dešinę įžambiai einančia juosta;

27.2. B – balta;

27.3. C ir C1 – mėlyna;

27.4. C2 ir C3 – raudona;

27.5. komercinei sėklai – ruda.

28. Siunčiant nedideliais kiekiais sufasuotas selekciniams tyrimams skirtas sėklas paštu arba kitais būdais, pakuotės viduje turi būti įdėta išorinę etiketę dubliuojanti etiketė.

VIII. SĖKLOS LAIKYMO IR GABENIMO REIKALAVIMAI

30. Sėkla turi būti laikoma uždarose, neužkrėstose svirno kenkėjais patalpose.

31. Maišai ar kitokios pakuotės kraunamos į rietuves, laikantis saugos darbo vietose taisyklių. Jei sandėlio grindys ne medinės, pakuotės su sėkla kraunamos ant medinių padėklų ar stelažų.

32. Kiekviena siunta laikoma atskirai. Tarp siuntų turi būti paliktas ne mažesnis nei 0,7 m tarpas.

33. Prie kiekvienos siuntos turi būti patogus priėjimas.

34. Sėkla gabenama tik dengtomis transporto priemonėmis, laikantis krovinių gabenimo taisyklių.

______________

1 priedas

MINIMALŪS IZOLIACINIAI ATSTUMAI TARP TOS PAČIOS RŪŠIES PASĖLIŲ, m

Augalo rūšis	B kategorijos pasėliuose	C kategorijos pasėliuose
Baltosios garstyčios, daržo dygminai, kanapės,	400	200
išskyrus vienanames, kmynai, pašarinės ropės,
rapsukai
Rapsai	200	100
Vienanamės kanapės	5000	1000
Saulėgrąžos	750	500

______________

2 priedas

MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ PASĖLIŲ VEISLĖS GRYNUMO REIKALAVIMAI, %

Augalo rūšis	Kategorija
	B	C	C2 ir C3
Daržo aguonos	99,5	99
Baltosios garstyčios, pašarinės ropės, rapsai,	99,7	99
rapsukai, kurių veislių produkcija bus
naudojama maistui, saulėgrąžos
Pašarinės ropės, rapsai, rapsukai, kurių veislių	99,9	99,7
produkcija nebus naudojama maistui
Sėmeniniai ir pluoštiniai linai	99,7	(C1) 98	97,5
Sojos	99,5	99

______________

3 priedas

MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS REIKALAVIMAI

Augalų rūšis	Minimalus daigumas, %	Švarumas, %		Maksimalus kitų augalų rūšių sėklų skaičius bandinyje, vnt.
		minimalus	maksimalus	kitų augalų	svėrių,	rūgštynių,	pelinių	dirvinių
		laboratorinis	kitų augalų	rūšių	garstukų	išskyrus smul	pašiaušėlių	svidrių
		švarumas, %	rūšių sėklų			kiąsias
		nuo svorio	kiekis, %
			nuo svorio
Baltosios garstyčios
B. kat.	85	98	0,3	-	10	2
C. kat.	85	98	0,3	-	10	5
Daržo aguonos	80	98	-	25
Daržo dygminai	75	98	-	5
Kanapės	75	98	-	30
Kmynai	70	97	-	5			3
Pluoštiniai linai	92	99	-	15			4	2
Pašarinės ropės,
rapsai, rapsukai
B kat.	85	98	0,3	-	10	2	-
C kat.	85	98	0,3	-	10	5	-
Saulėgrąžos	85	98	-	5
Sėmeniniai linai	85	99	-	15			4	2
Sojos	80	98	-	5

______________

4 priedas

DIDŽIAUSIAS LEISTINAS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS UŽSIKRĖTIMAS LIGŲ SUKĖLĖJAIS

Augalo rūšis	Didžiausias leistinas ligų sukėlėjais užkrės- tų sėklų kiekis, vnt. 5 000 sėklų bandinyje	Didžiausias leistinas ligų sukėlėjais užkrėstų sėklų kiekis, procentais			Paprastosios sklerotinijos(Sclerotinia sclerotiorum) skleročių arba jų dalių kiekis bandinyje
	Ligų sukėlėjai
	Sojos ūglių bakteriozė	Kekerai	Pupeliniai	Sausgrybiai
	Pseudomonas syringae	Botrytis spp	smulkia	Alternaria spp.,
	pv. glycinea		spuogiai	lininiai viniagrybiai
			Diaporthe	Phoma linicola,
			phaseolum	lininiai deguliagrybiai
				Colletotrichum lini,
				lieliai Fusarium spp.
Baltosios garstyčios					5**
Kanapės		5
Rapsai					10**
Rapsukai					5**
Sėmeniniai		5		5*
ir pluoštiniai linai
Sojos	4		15

PASTABOS.

* Lininio viniagrybio Phoma linicola sporomis užkrėstų pluoštinių linų sėklų kiekis neturi viršyti 1 procento.

** Paprastosios sklerotinijos Sclerotinia sclerotiorum skleročių arba jų fragmentų kiekio nustatymas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai abejojama, kad jis gali viršyti 4 priede pateiktas normas.

______________

5 priedas

MINIMALUS BANDINIO SVORIS

Augalo rūšis	Pristatomasis bandinys, g	Minimalus bandinio svoris
		kitoms sėkloms nustatyti, g
Baltosios garstyčios	400	200
Daržo aguonos	50	10
Daržo dygminai	900	900
Kanapės	600	600
Kmynai	200	80
Pašarinės ropės	200	70
Rapsai	200	100
Rapsukai	200	70
Saulėgrąžos	1000	1000
Sėmeniniai ir pluoštiniai linai	300	150
Sojos	1000	1000

______________