LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL INSTRUKTAVIMO, MOKYMO IR ATESTAVIMO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 10 d. Nr. 76/261

Vilnius

 

Vadovaudamiesi saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, rengimo plano patvirtinimo ir kai kurių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2001, Nr. 35-1196), 4 punktu,

1. Tvirtiname Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatus (pridedama).

2. Nustatome, kad 1 punkte nurodyti nuostatai įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS

IR DARBO MINISTRĖ                                                                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS                         KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261

 

INSTRUKTAVIMO, MOKYMO IR ATESTAVIMO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja darbuotojų instruktavimo, darbdavių ir darbuotojų, tarp jų atskirų padalinių vadovų, padalinių vadovų, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų, darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir atestavimo bei įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų narių, darbuotojų atstovų ir darbuotojų, neturinčių profesinio pasirengimo, mokymo saugos ir sveikatos klausimais tvarką.

2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) nuostatomis ir taikomi kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Šie Nuostatai nereglamentuoja darbo higienos specialistų bei privalomo saugos ir sveikatos mokymo rengiant profesijai ir specialybei. Aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų studentai ir profesinių mokyklų moksleiviai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas. Sąrašas profesijų, specialybių, darbų, kur nereikalaujamas specialus profesinis pasirengimas, įmonėje nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o nesant kolektyvinės sutarties tokį sąrašą tvirtina darbdavys.

4. Darbdavys organizuoja visų darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais priimant į darbą ir periodiškai.

4.1. Darbdavys užtikrina, kad kiekvienas naujai priimtas į darbą arba perkeliamas į kitą darbą darbuotojas būtų apmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. Priimdamas į darbą darbuotoją, kuris neapmokytas 3 punkte nurodytose mokymo įstaigose, neturi profesijos ir neapmokytas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, moko saugos ir sveikatos reikalavimų, būtinų dirbant konkretų darbą, numatytą darbo sutartyje. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar tokį darbuotoją mokyti įmonėje, ar siųsti mokytis į mokymo instituciją (įstaigą). Tokių darbuotojų mokymo saugos ir sveikatos srityje tvarka nustatyta 10 punkte.

4.2. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į jo vadovaujamą įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbdavys arba padalinio vadovas iš kitos įmonės pasiųstą dirbti darbuotoją konkrečioje darbo vietoje supažindina su esamais ir galimais rizikos veiksniais ir instruktuoja tai įformindamas instruktavimų registracijos žurnale.

4.3. Darbdavys šių Nuostatų nustatyta tvarka organizuoja 1 punkte nurodytų darbuotojų mokymą ir atestavimą įmonėje arba siunčia mokytis į mokymo institucijas (įstaigas).

5. Įmonės vadovaujasi šiais Nuostatais arba, įvertindamos ekonominės veiklos ypatumus ir specifinius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 35 str. 8 punkto nuostatas, gali vadovautis šių Nuostatų pagrindu parengtais, darbdavio patvirtintais įmonės darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo nuostatais, suderintais su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba) ir Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija (toliau – Valstybinė darbo inspekcija). Įmonės darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo nuostatų tikslingumas derinamas su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

6.1. Padalinio vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

6.2. Atskiro padalinio vadovas – įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas, kuris darbdavio pavedimu bei jo kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje ir kurio žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio. Atskirų padalinių ir jų vadovų sąrašą tvirtina darbdavys.

6.3. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas (darbuotojas) – darbdavio paskirtas darbuotojas arba darbdavio samdomos išorinės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas ar samdytas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (ne įmonės darbuotojas), kompetentingas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įmonėje.

6.4. Potencialiai pavojingo įrenginio priežiūros meistras – darbdavio paskirtas darbuotojas, atsakingas už potencialiai pavojingo įrenginio techninę būklę.

6.5. Darbo su potencialiai pavojingu įrenginiu vadovas – darbdavio paskirtas pagal įrenginių naudojimo ir priežiūros norminius aktus darbuotojas, vadovaujantis darbams naudojant potencialiai pavojingą įrenginį, atsakingas už saugų įrenginio naudojimą darbo metu.

6.6. Darbuotojas, valdantis potencialiai pavojingą įrenginį – operatorius, mašinistas ar kitas darbuotojas, darbdavio paskirtas valdyti potencialiai pavojingą įrenginį.

6.7. Instruktavimas – darbuotojo supažindinimas su įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimais ir išaiškinimas saugių veikimo būdų, kuriuos jis privalo vykdyti dirbdamas jam pavestus darbus, nustatyta tvarka įforminant instruktavimų registracijos žurnaluose.

6.8. Darbuotojų mokymas saugos ir sveikatos klausimais – bendrųjų ir konkrečių žinių suteikimas bei praktinių gebėjimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje mokymas saugiai atlikti pavestus darbus.

6.9. Praktinis mokymas – praktinių profesinių mokėjimų ir įgūdžių lavinimas realiose arba realias situacijas imituojančiose sąlygose mokymo institucijos (įstaigos) nustatyta tvarka.

6.10. Praktinė užduotis – mokymo programoje numatyta rašytinė konkretaus darbo ataskaita, kurią privalo parengti mokomas darbuotojas.

6.11. Darbdavio atestavimas – reikalingų žinių, organizuojant įmonėje darbuotojų saugų darbą, tikrinimas ir vertinimas.

6.12. Darbuotojo atestavimas – reikalingų žinių, tarp jų ir praktinių įgūdžių, saugiai atlikti darbą (darbus) tikrinimas ir vertinimas.

6.13. Stažuotė – darbuotojų žinių saugos ir sveikatos klausimais praktinio taikymo mokymas darbo vietoje per tam tikrą laikotarpį po mokymo bei pirminio instruktavimo prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui, paskirtam darbdavio ar atskiro padalinio vadovo tvarkomuoju dokumentu.

6.14. Mokymo institucija (įstaiga) – įmonė, organizacija ar profesinio mokymo įstaiga, nustatyta tvarka įgijusi teisę mokyti pagal darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas.

6.15. Kitos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742) sąvokas.

 

III. INSTRUKTAVIMAS

 

7. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

8. Įmonėse vykdomi instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:

8.1. įvadinis;

8.2. pirminis darbo vietoje;

8.3. periodinis darbo vietoje;

8.4. papildomas darbo vietoje;

8.5. specialusis darbo vietoje.

9. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, rengimo ir darbuotojų instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija. Įmonės darbuotojų, kuriems nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio inspektavimo skyriaus viršininku.

 

IV. MOKYMAS

 

10. Darbuotojų, kurie neapmokyti 3 punkte nurodytose mokymo įstaigose (neturi profesijos ir neapmokyti saugiai dirbti) ir neįtraukti į 3 punkte nurodytą sąrašą, mokymas:

10.1. Darbdaviai, siekiantys, kad jų darbuotojai įgytų valstybės pripažįstamas kvalifikacijas, gali siųsti juos mokytis į įmones, organizacijas, švietimo įstaigas, turinčias licenciją mokyti pagal atitinkamą mokymo programą.

10.2. Darbdaviai, siekiantys suteikti darbuotojui kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reikalingą atliekant jam pavestus darbus, gali mokyti juos vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 38 (Žin., 2002, Nr. 33-1259) patvirtinta Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo organizavimo ir vykdymo tvarka savo įmonėje, mokymo institucijoje (įstaigoje) ar kitoje įmonėje, vykdančioje neformalųjį profesinį mokymą pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą.

11. Darbdavių ir atskirų padalinių vadovų, padalinių vadovų bei įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų (darbuotojų) mokymas:

11.1. Darbdaviai ir atskirų padalinių vadovai mokosi mokymo institucijose (įstaigose) arba pasirengia atestavimui savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1997 m. gegužės 15 d. patvirtintų Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų (Žin., 1997, Nr. 45-1124) nustatyta tvarka parengtą, su Valstybine darbo inspekcija suderintą ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus patvirtintą mokymo planą (programą).

11.2. Padalinių vadovai (išskyrus atskirų padalinių vadovus) mokosi savo įmonėje arba pasirengia atestavimui savarankiškai, arba darbdavio siuntimu mokosi mokymo institucijoje (įstaigoje) pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą.

11.3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymas:

11.3.1. darbuotojai, baigę aukštųjų arba aukštesniųjų mokyklų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas, arba darbuotojai, turintys įmonės ekonominės veiklos rūšį atitinkantį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir atestuoti 19 punkte (išskyrus 19.1.4 punkte nurodytus) nustatyta tvarka, mokomi ir atestuojami darbdavio nuožiūra:

11.3.1.1. pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams;

11.3.1.2. pasikeitus gamybos technologiniam procesui;

11.3.1.3. įmonėje įvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai;

11.3.2. darbuotojai, turintys neatitinkantį įmonės ekonominės veiklos rūšies aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokosi pagal atitinkančią įmonės ekonominės veiklos rūšį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialisto mokymo programą, parengtą Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų nustatyta tvarka, suderintą su Valstybine darbo inspekcija ir patvirtintą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus;

11.3.3. įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymo programoje turi būti numatytas teorinis ir praktinis mokymas ir praktinė užduotis. Praktinę užduotį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas atlieka darbo vietoje ne vėliau kaip po dviejų savaičių pasibaigus teoriniam mokymui, pateikdamas mokymo įstaigai parengtą rašytinę praktinės užduoties ataskaitą.

12. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymas:

12.1. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją.

12.2. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai ir darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai mokosi mokymo institucijose (įstaigose) arba atestavimui pasirengia savarankiškai pagal Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų nustatyta tvarka parengtas mokymo programas, suderintas su Valstybine darbo inspekcija, patvirtintas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus.

12.3. Darbuotojai, valdantys potencialiai pavojingus įrenginius, mokosi mokymo institucijose (įstaigose) pagal Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų nustatyta tvarka parengtas mokymo programas, suderintas su Valstybine darbo inspekcija, patvirtintas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktoriaus.

12.4. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų mokymo programose turi būti numatytas teorinis ir praktinis mokymas ir praktinė užduotis. Praktinė užduotis atliekama darbo vietoje ne vėliau kaip po dviejų savaičių pasibaigus teoriniam mokymui ir mokymo įstaigai pateikiama rašytinė praktinės užduoties ataskaita.

12.5. Darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programose turi būti numatytas teorinis ir praktinis mokymas. Praktinis mokymas vykdomas mokymo institucijoje (įstaigoje). Jei mokymo institucija (įstaiga) neturi materialinės mokymo bazės, praktinis mokymas gali būti vykdomas kitoje mokymo institucijoje (įstaigoje) ar įmonėje, kurių materialinė mokymo bazė atitinka mokymo programoje nustatytus reikalavimus.

13. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, išskyrus darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, mokymas:

13.1. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė (Žin., 1994, Nr. 98-1943), mokymo ir žinių patikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdavys.

13.2. Darbdavys organizuoja darbuotojų mokymą ir jų saugaus darbo žinių tikrinimą priimant į darbą, esant reikalui perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytais atvejais.

14. Darbuotojams, tarp jų ir nurodytiems 4.1 punkte, skiriama stažuotė prižiūrint to padalinio vadovui arba kvalifikuotam darbuotojui, paskirtam darbdavio ar atskiro padalinio vadovo tvarkomuoju dokumentu. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą tvirtina ir stažuotės trukmę nustato darbdavys.

15. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų mokymas:

15.1. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokosi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje, mokymo institucijose (įstaigose) ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, jeigu joje yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos nustatyta tvarka parengti mokytojai įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių mokymui. Nesant įmonėje tokių mokytojų komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokomi mokymo institucijose (įstaigose). Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų mokymo klausimus sprendžia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ir darbdavys.

15.2. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariai ir darbuotojų atstovai mokosi įmonėje, mokymo institucijoje (įstaigoje) ar mokymui skirtuose seminaruose darbdavio lėšomis.

15.3. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų mokymo programose turi būti numatytos ir šios temos:

15.3.1. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai ir jų taikymo tvarka;

15.3.2. asmeninė komiteto nario (darbuotojų atstovo) atsakomybė;

15.3.3. konfliktų sprendimas ir derybų vedimas;

15.3.4. saugos darbe ypatumai įmonėje;

15.3.5. profesinės rizikos vertinimas įmonėje;

15.3.6. nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priežastys, jų analizė ir prevencija.

 

V. ATESTAVIMAS

 

16. Darbdavių ir atskirų padalinių vadovų atestavimas:

16.1. Kiekvienas darbdavys darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai. Reikalavimai privalomai tikrinti darbdavių žinias (atestuoti) darbuotojų saugos ir sveikatos srityje galioja iki 2005 m. gruodžio 31 d. (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 86 str. 2 punktas). Veikiančios įmonės naujai skiriamas vadovas turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

16.2. Darbdavys ir atskiro padalinio vadovas, atestuoti kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, yra atleidžiami nuo atestavimo pagal darbdavio mokymo programą.

16.3. Darbdavius ir atskirų padalinių vadovus atestuoja mokymo institucijos (įstaigos), turinčios licenciją mokyti, vadovo įsakymu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacijos komisija, kurioje dalyvauja valstybinis darbo inspektorius, nedalyvavę mokymo procese mokymo institucijos (įstaigos) atstovai, atestuoti pagal darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Komisijai pirmininkauja mokymo institucijos (įstaigos) vadovo paskirtas vienas iš jos narių. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas).

16.4. Teigiamai įvertinus atestuojamojo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje žinias, jam išduodamas darbų saugos pažymėjimas (1 priedas). Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai, leidžiama pakartotinai jas tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.

17. Darbdavys, neįsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar nesudaręs sutarties su išorine darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba su vienu ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti, turi būti atestuojamas pagal darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialisto mokymo programą.

18. Darbdaviai, kurių sąrašas pateikiamas 2 priede, atleidžiami nuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija sprendžia kitų įmonių, kurių veikla susijusi su profesine rizika, darbdavių atleidimo nuo atestacijos klausimus, išskyrus tų ekonominės veiklos rūšių įmonių, kuriose darbdaviai privalo steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas arba tokių tarnybų funkcijoms vykdyti privalo samdyti išorines tarnybas.

19. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų (darbuotojų) atestavimas:

19.1. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai (darbuotojai) atestuojami:

19.1.1. darbuotojai, nurodyti 11.3.2 punkte – baigę mokymo programą;

19.1.2. prieš pradedant dirbti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais darbuotojai, baigę aukštųjų arba aukštesniųjų mokyklų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas, kurių išsilavinimas neatitinka įmonės ekonominės veiklos rūšies;

19.1.3. prieš pradedant dirbti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais darbuotojai, turintys įmonės ekonominės veiklos rūšį atitinkantį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, išskyrus darbuotojus, baigusius aukštųjų arba aukštesniųjų mokyklų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas;

19.1.4. kai darbdavys, jo paskirtas darbuotojas arba valstybinis darbo inspektorius nustato ir raštu užfiksuoja, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas (darbuotojas) pažeidžia, nevykdo ar nežino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.

19.2. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistus (darbuotojus), tarp jų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas atliekančius įstaigos vadovo paskirtus asmenis, atestuoja mokymo institucijos (įstaigos), turinčios licenciją mokyti, vadovo įsakymu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacijos komisija, kurioje dalyvauja valstybinis darbo inspektorius, tos pačios ekonominės veiklos rūšies darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ir nedalyvavę mokymo procese mokymo institucijos (įstaigos) atstovai, atestuoti pagal darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą. Komisijai pirmininkauja mokymo institucijos (įstaigos) vadovo paskirtas vienas iš jos narių. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas).

19.3. Atestavimo metu tikrinamos teorinės žinios ir vertinama atlikta praktinė užduotis.

19.4. Teigiamai įvertinus atestuojamojo teorines darbuotojų saugos ir sveikatos srityje žinias ir praktinę užduotį, išduodamas darbų saugos pažymėjimas (1 priedas). Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai leidžiama pakartotinai jas tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.

20. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų kvalifikacijos kėlimas:

20.1. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai kelia kvalifikaciją stažuotėse, kursuose, seminaruose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kuriuos rengia aukštosios mokyklos, valstybės institucijos, įstaigos, taip pat mokymo įstaigos, vykdančios atitinkamas programas su Europos Sąjungos šalių ekspertais.

20.2. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų kvalifikacijos kėlimo trukmė per 5 metus turi būti ne mažiau kaip 100 val.

20.3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų dalyvavimas stažuotėse, kursuose, seminaruose pažymimas įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų kvalifikacijos kėlimo apskaitos lape (3 priedas).

20.4. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai, kurių kvalifikacijos kėlimo trukmė neatitinka 20.2 punkte nustatytų reikalavimų, mokomi ir atestuojami kas 5 metai.

21. Padalinių vadovų (išskyrus atskirų padalinių vadovus) atestavimas:

21.1. Padalinių vadovai atestuojami įmonėje arba mokymo institucijoje (įstaigoje).

21.2. Įmonėje padalinių vadovus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuoja darbdavio tvarkomuoju dokumentu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacijos komisija, kurioje dalyvauja atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais asmenys. Komisijoje gali dalyvauti valstybinis darbo inspektorius. Įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir nėra reikiamo atestuotų asmenų skaičiaus komisijai sudaryti, į atestacijos komisijos sudėtį gali būti kviečiami savivaldybės saugos darbe inspektorius konsultantas arba kitų įmonių atstovai, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komisijai pirmininkauja darbdavio paskirtas vienas iš jos narių. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas). Padalinių vadovų prašymu darbdavys išduoda pažymėjimą (4 priedas).

21.3. Mokymo institucijoje (įstaigoje) padalinių vadovus, darbdavio pasiųstus mokytis, atestuoja mokymo institucijos (įstaigos) vadovo įsakymu sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų, atestuotų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, atestacijos komisija. Komisijoje gali dalyvauti valstybinis darbo inspektorius. Komisijai pirmininkauja mokymo institucijos (įstaigos) vadovo paskirtas vienas iš jos narių. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas). Teigiamai įvertinus atestuojamojo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje žinias, jam išduodamas pažymėjimas (4 priedas). Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai leidžiama pakartotinai jas tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.

21.4. Padalinių vadovai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojami:

21.4.1. prieš pradedant vadovauti padaliniui ir baigus mokymo programą;

21.4.2. pasikeitus gamybos technologiniam procesui;

21.4.3. pakeitus darbo pobūdį;

21.4.4. komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą ar avariją, nurodymu;

21.4.5. kai darbdavys, jo paskirtas darbuotojas arba valstybinis darbo inspektorius nustato ir raštu užfiksuoja, kad padalinio vadovas pažeidžia, nevykdo ar nežino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.

22. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų ir darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius atestavimas:

22.1. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovus ir darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, atestuoja mokymo institucijos (įstaigos), turinčios licenciją mokyti, sudaryta ne mažiau kaip trijų asmenų atestacijos komisija. Komisijos nariai turi turėti ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Jos sudėtis tvirtinama mokymo institucijos (įstaigos) vadovo įsakymu. Komisijai pirmininkauja mokymo institucijos (įstaigos) vadovo paskirtas vienas iš komisijos narių. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas).

22.2. Atestuojant potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovus, darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, komisijos sudėtyje privalo būti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ir asmuo, turintis galiojantį tos pačios potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos priežiūros meistro (darbų vadovo) pažymėjimą, valstybinis darbo inspektorius arba tos pačios potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos specialistas.

22.3. Atestuojant potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovus tikrinamos teorinės žinios ir vertinama atlikta praktinė užduotis.

22.4. Atestuojant darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, tikrinamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai.

22.5. Atestuotiems pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų, darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo programas išduodamas nustatytos formos pažymėjimas (5 priedas) ir atestacijos pažymėjimas (6 priedas). Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai, leidžiama pakartotinai jas tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.

22.6. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrai, darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai ir darbuotojai, valdantys potencialiai pavojingus įrenginius, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojami:

22.6.1. baigę mokymo programą;

22.6.2. įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose nustatytu periodiškumu;

22.6.3. kai darbdavys, jo paskirtas darbuotojas, padalinio vadovas ar valstybinis darbo inspektorius nustato ir raštu užfiksuoja, kad darbuotojas pažeidžia, nevykdo ar nežino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų atliekamų (vykdomų) darbų apimtyje;

22.6.4. komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą arba avariją, nurodymu;

22.6.5. pradėjus naudoti įmonėje naujus ar modernizuotus įrenginius.

22.7. Darbdaviui prireikus (22.6.2, 22.6.3, 22.6.4, 22.6.5 punktuose nurodytais atvejais) jis turi teisę atestuoti savo įmonės darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovus, turinčius mokymo institucijos (įstaigos) išduotus mokymo programos baigimo pažymėjimus (5 priedas).

22.7.1. Įmonėje savo darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų atestavimui darbdavio įsakymu sudaroma ne mažiau kaip trijų asmenų atestacijos komisija. Komisijos sudėtyje privalo būti asmenys, nurodyti 22.2 punkte. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole (7 priedas).

22.7.2. Atestavimo rezultatas įrašomas atestacijos pažymėjime (6 priedas).

23. Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolai saugomi mokymo institucijoje (įstaigoje), įmonėje Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės (Žin., 1997, Nr. 78-2006) nustatytais dokumentų saugojimo terminais.

 

VI. ATSAKOMYBĖ

 

24. Darbdaviui, atskiro padalinio vadovui, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistui (darbuotojui) ir kitiems darbuotojams, kurie pažeidė šių Nuostatų reikalavimus, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

25. Darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas pasirašytinai, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

26. Įmonės, teikiančios paslaugas saugos ir sveikatos srityje, turi užtikrinti darbuotojų kvalifikacijos atitikimą nustatytus reikalavimus.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Šių nuostatų vykdymą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.

28. Mokymo institucijų (įstaigų) pedagogų, dalyvaujančių darbuotojų saugos ir sveikatos mokyme, kvalifikacija turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro 1998 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 108 patvirtintų Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentų (Žin., 1998, Nr. 65-1897) nustatytus reikalavimus:

28.1. turi būti atestuoti pagal tą pačią darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programą;

28.2. neturintys pedagogo kvalifikacijos įgyja ją specialiuose įvadinio pedagoginio–psichologinio minimumo mokymo kursuose.

29. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtina sąrašą darbo inspektorių, kuriems suteikiama teisė dalyvauti mokant ir atestuojant darbuotojus pagal saugos ir sveikatos mokymo programas.

30. Ekonominės veiklos sričių įmonių, kurių darbdaviai privalomai mokomi profesinės rizikos vertinimo ir profesinės rizikos prevencijos priemonių rengimo klausimais, sąrašas pateikiamas 8 priede.

31. Valstybinė darbo inspekcija sudaro sąrašus apskričių teritorijose esančių įmonių, kurių darbdaviai privalomai mokomi profesinės rizikos vertinimo ir profesinės rizikos prevencijos priemonių rengimo klausimais.

______________


Instruktavimo, mokymo ir atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatų

1 priedas

 

DARBŲ SAUGOS PAŽYMĖJIMAS

 

Kodas 1111

 

----------------------------------------------------------------------

(įstaigos, išdavusios pažymėjimą, pavadinimas)

 

DARBŲ SAUGOS PAŽYMĖJIMAS

B Nr. 000000

----------------------------------------------------------------------

(vardas, pavardė)

 

----------------------------------------------------------------------

(asmens kodas)

----------------------------------------------------------------------

(pareigos)

 

 

Mokymo įstaigos, įmonės

vadovas

---------------------------------

                                                               (parašas)

foto 3x4

--------------------------------

                                                                (vardas)

--------------------------------

A. V.                                                       (pavardė)

 

 

 

 

-----------------------------------------------------------------------

(mokymo įstaigos, įmonės pavadinimas, kodas)

 

-----------------------------------------------------------------------

 

Mokėsi-------------------------------------------------------------

                (mokymo programos pavadinimas, kodas)

 

-----------------------------------------------------------------------

Gali dirbti (vadovauti)-----------------------------------------

-----------------------------------------------------------------------

(įmonės ekonominės veiklos rūšis, kodas)

 

Protokolo Nr.   ______ 200__ m.______________ d.

 

 

Komisijos pirmininkas --------------------------------

                                                          (parašas)

-----------------------------------------------------------------------

(vardas, pavardė)

 

200__ m.      ---------------------- d. Reg. Nr.-----------------

 

 

Pirma pusė                                                                                                     Antra pusė

 

PASTABA.

Darbų saugos pažymėjimas išduodamas atestuotiems pagal darbdavio, atskiro padalinio vadovo ir įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialisto mokymo programas.

______________


Instruktavimo, mokymo ir atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatų

2 priedas

 

DARBDAVIŲ, ATLEIDŽIAMŲ NUO ATESTACIJOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS, SĄRAŠAS

 

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės, teisėsaugos valdžios institucijų ir įstaigų, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančių institucijų ir įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus, vadovai.

2. Politinių partijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų, arbdavių organizacijų, visuomeninių organizacijų renkami vadovai, valstybinių fondų ir kasų, labdaros fondų, paramos fondų, labdaros organizacijų, kitų asociacijų, tarptautinių organizacijų vadovai.

3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų vadovai, mokslinių ir specializuotų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų bei stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų, kuriuose atliekami darbai nesusiję su profesine rizika, potencialiai pavojingais įrenginiais, pavojingais darbais (gamybos procesais), vadovai.

4. Visų pripažintų religinių bendrijų vadovai.

5. Bankų, draudimo ir kitų finansų bei kredito įstaigų vadovai.

______________

 


Instruktavimo, mokymo ir atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatų

3 priedas

 

ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO APSKAITOS LAPAS

 

________________________________________________________________________________

(įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto vardas, pavardė, asmens kodas)

 

 

Eil. Nr.

Įstaigos, organizavusios kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus, stažuotes, pavadinimas

Programos pavadinimas (tema), val.

Data

Atsakingo asmens vardas, pavardė, parašas

1.

2.

3.

4.

5.

______________


______________


______________


 

______________

 


______________


Instruktavimo, mokymo ir atestavimo

darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

nuostatų

8 priedas

 

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮMONIŲ, KURIŲ DARBDAVIAI PRIVALOMAI MOKOMI PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO IR PROFESINĖS RIZIKOS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ RENGIMO SRITYJE, SĄRAŠAS

 

Ekonominės veiklos rūšys

(kodas ir aprašymas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių

(Žin., 1999, Nr. 87-2582))

 

A 01 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė ir susijusių paslaugų teikimas, išskyrus AA 01.12.60, AA 01.12.70, AA 01.25.30 veiklas.

B Žuvininkystė.

C Kasyba ir karjerų eksploatavimas.

DA 16 Tabako gaminių gamyba.

DC Odos ir jos dirbinių gamyba.

DD Medienos ir medienos gaminių gamyba.

DF Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba.

DG Chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamyba.

DJ 27 Pagrindinių metalų gamyba.

DH Guminių ir plastikinių gaminių gamyba.

DI Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba.

DJ 28 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, gamyba.

DK 29 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba.

DL Elektrinės ir optinės įrangos gamyba.

DM Transporto priemonių gamyba.

DN 36.1 Baldų gamyba.

E Elektros, dujų ir vandens tiekimas.

GG 50.20.10 Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.

GG 50.40.50 Motociklų techninė priežiūra ir remontas.

F Statyba.

OO 90 Nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla.

______________