LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2077

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto senato 2000 m. birželio 29 d. sprendimą, nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto statutą (1 priedėlis).

 

2 straipsnis.

Patvirtinti Vytauto Didžiojo universitetui perduotų naudotis pastatų ir žemės sklypų sąrašą (2 priedėlis).

 

3 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. I-494 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ (Žin., 1994, Nr. 47-871).

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS

 


 

 

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. spalio 17 d.

nutarimo Nr. VIII-2077

1 priedėlis

 

 

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

S T A T U T A S

 

Vytauto Didžiojo universitetas kildina save iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, kurių pagrindu 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Lietuvos universitetas. 1930 m. šis universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1939 – 1940 m. į atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Teisės ir Gamtos–matematikos fakultetai, 1949 m. – Filologijos fakultetas. 1950 m. Universitetas buvo uždarytas, jo pagrindu įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutai.

1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kuris juridiškai įteisintas 1989 m. liepos 4 d. (Žin., 1989, Nr. 20-247).

Vytauto Didžiojo universitetas yra nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d. Kaune veikusio universiteto dalies teisių paveldėtojas.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I. Universitetas

 

1. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau - Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo bei meno veikla.

2. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose.

4. Universiteto administracinis centras yra Kaune, K. Donelaičio g. 58. Universiteto pavadinimas lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni, anglų kalba - Vytautas Magnus University. Į kitas kalbas Vytautas Magnus neverčiamas ir nelinksniuojamas.

5. Pagrindiniai Universiteto tikslai:

5.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti studijų, mokslo ir humanitarinės kultūros vienove grindžiamą aukštąjį išsilavinimą;

5.2. sudaryti sąlygas asmeniui tęsti mokymąsi, kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti;

5.3. rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

5.4. ugdyti mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

5.5. moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūros veikla skatinti Kauno regiono bei visos šalies plėtrą;

5.6. plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus tyrimus;

5.7. dalytis su pasaulio akademine visuomene ir pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo bei kultūros laimėjimais;

5.8. telkti mokslui ir studijoms Universitete viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir studentus bei Universiteto rėmėjus;

5.9. saugoti ir puoselėti gamtos, mokslo, kultūros paveldą ir supažindinti su juo visuomenę per kolekcijas, publikacijas, bibliotekas, muziejus.

6. Universitete rengiami įvairių krypčių humanitarinės orientacijos specialistai švietimo, mokslo, kultūros, ūkio ir kitoms reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą.

7. Universitetas gali mokyti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas.

8. Daugiau kaip pusė Universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

 

II. Universiteto autonomija

 

9. Universitetas turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei šiame statute. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.

10. Universitetas turi šias teises:

10.1. šio statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas;

10.2. pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, taikomosios ir meninės veiklos formas ir kryptis;

10.3. teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, taip pat mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus;

10.4. nustatyti studijų tvarką;

10.5. sudaryti ir tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas;

10.6. priimti ir šalinti studentus;

10.7. leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

10.8. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat stipendijų dydžius ir mokėjimo sąlygas;

10.9. nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas;

10.10. valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti;

10.11. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, fondais ir asmenimis formas;

10.12. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis;

10.13. vienas arba su kitais juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis steigti juridinio asmens teises turinčius padalinius;

10.14. kurti mokslo ir studijų institucijų ar kitas asociacijas;

10.15. saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

10.16. reikšti nuomonę švietimo, mokslo, kultūros, ūkio, įstatymų leidybos ir kitais valstybei svarbiais klausimais.

 

III. Akademinė laisvė

 

11. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Statutas garantuoja:

11.1. lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;

11.2. pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Universiteto darbuotojams bei studentams;

11.3. darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų;

11.4. teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šio statuto nustatyta tvarka.

 

IV. Dėstomoji kalba

 

12. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

12.1. studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

12.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kiti užsienio specialistai;

12.3. reikia dėl studijų tarptautinių mainų;

12.4. studijos rengiamos užsienio piliečiams.

 

II SKYRIUS

UNIVERSITETO SAVIVALDA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

 

V. Universiteto veiklos valstybinis reguliavimas

 

13. Universiteto valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija).

 

VI. Universiteto savivaldos ir visuomenINĖS institucijos

 

14. Aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija yra Senatas.

15. Universiteto visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra taryba.

16. Rektoriaus patariamoji savivaldos institucija yra rektoratas.

17. Studentų interesams atstovaujanti savivaldos institucija yra studentų atstovybė.

 

VII. Senatas

 

18. Senatas sudaromas 5 metams iš 45-55 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų. Ne mažiau kaip pusę Senato narių turi sudaryti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.

19. Senatą sudaro:

19.1. Universiteto mokslininkai ir pripažinti menininkai, pariteto pagrindais atstovaujantys fakultetams, institutams bei kitiems Senato nustatyta tvarka jiems prilygintiems padaliniams, – ne mažiau kaip 60 % Senato narių;

19.2. su Universitetu bendradarbiaujančių mokslo institutų mokslininkai ir pripažinti menininkai - iki 15 % Senato narių;

19.3. išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su Universitetu, - 10 % Senato narių;

19.4. visoms studijų pakopoms atstovaujantys Universiteto studentai, kuriuos deleguoja Studentų atstovybė, - 10 % Senato narių;

19.5. kitose institucijose dirbantys mokslininkai - 5 % Senato narių;

19.6. Universiteto rektorius ir prorektoriai – jie yra Senato nariai pagal pareigas.

20. Senatas gali būti papildomas kadencijos metu, kai:

20.1. įkuriamas naujas fakultetas, institutas arba jiems prilygstąs padalinys;

20.2. fakulteto ar instituto atstovas Senate išeina iš Universiteto;

20.3. Senato narys atsisako šių pareigų.

21. Senato sudarymo tvarką bei fakultetų, institutų ir kitų jiems prilygintų padalinių paritetinio atstovavimo normas nustato Senato patvirtintas Senato sudarymo reguliaminas.

22. Senato pirmininkas iš Universiteto profesorių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renkamas naujai sudaryto Senato pirmame posėdyje. Senato pirmininku negali būti rektorius. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.

23. Senato pirmininko pavaduotojas renkamas iš Universiteto profesorių, Senato sekretorius - iš Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų. Pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.

24. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų.

25. Senato veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Senato reguliaminas.

26. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:

26.1. priima ir teikia Seimui tvirtinti Statutą bei jo pakeitimus;

26.2. skiria atstovus į tarybą;

26.3. renka ir atšaukia rektorių;

26.4. rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas šio Statuto nustatyta tvarka. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą;

26.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

26.6. teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, Universiteto garbės vardus, profesoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus reguliaminus;

26.7. sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus - studijų, mokslo, kvalifikacijų ir kt.;

26.8. kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo bei tyrimų kokybę;

26.9. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei atsižvelgdamas į tarybos siūlymus aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;

26.10. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai;

26.11. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su tarybos išvada;

26.12. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su tarybos išvada;

26.13. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs tarybos išvadą, jas tvirtina;

26.14. tvirtina Universiteto ir jo padalinių vidaus tvarkos taisykles ir nuostatus, taip pat reguliaminus bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

26.15. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;

26.16. nagrinėja priežiūros komiteto ir ginčų komisijos teikimus;

26.17. svarsto ir priima nutarimus kitais studijų, mokslo, finansiniais, socialiniais ir panašiais klausimais.

27. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

28. Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Visų Senato narių balsų dauguma:

28.1. atšaukiami rektoriaus įsakymai;

28.2. sprendžiama, ar Senato išrinktas ar patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas;

28.3. teikiami profesoriaus ar docento pedagoginiai vardai, taip pat Universiteto garbės vardai ir profesoriaus emerito vardas.

29. Skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų, pedagoginių ir garbės vardų teikimo bei kiti personaliniai klausimai Senate sprendžiami slaptu balsavimu.

30. Jei rektorius įsakymu Senato nutarimo nepaskelbia ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį klausimą svarsto pakartotinai. Jeigu tas pats nutarimas priimamas viso Senato balsų dauguma, jis tampa privalomas.

31. Senatas sudaro priežiūros komitetą, kuris yra Statuto laikymosi priežiūros ir nesutarimų tarp Universiteto darbuotojų ir administracijos nagrinėjimo institucija. Komitetas vadovaujasi Senato patvirtintu reguliaminu ir vykdo šias pagrindines funkcijas:

31.1. prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui, kaip juos pašalinti;

31.2. nagrinėja nesutarimus ir konfliktus tarp darbuotojų ir administracijos, rekomenduoja jų sprendimo būdus;

31.3. nagrinėja nesutarimus tarp valdymo institucijų ir tarp atskirų padalinių, teikia pasiūlymus, kaip juos pašalinti;

31.4. gavęs pranešimą raštu, tiria profesinės etikos ir administracijos pareigūnų pažeidimus, siūlo rektoriui ir Senatui nutarimus.

32. Senatas rektoriaus teikimu ne mažiau kaip iš 7 asmenų sudaro Universiteto rėmėjų komitetą ir skiria jo pirmininką. Komitetas pariteto pagrindais sudaromas iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių rėmėjų. Rėmėjų komitetas vadovaujasi Senato patvirtintu reguliaminu.

33. Rėmėjų komitetas:

33.1. ieško Universiteto rėmėjų Lietuvoje ir užsienyje;

33.2. plėtoja Universiteto tarptautinius ryšius;

33.3. stiprina Universiteto ryšius su dirbančiais užsienyje lietuvių kilmės mokslininkais;

33.4. padeda Universitetui spręsti savivaldos ir autonomijos klausimus;

33.5. organizuoja Universiteto rėmėjų veiklą.

34. Senatas apie savo sprendimus reguliariai informuoja akademinę Universiteto bendruomenę, skelbdamas juos Universiteto laikraštyje, ir kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą.

35. Tarybai pakartotinai priėmus priešingą nei Senato nutarimą dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Senatas dar kartą svarsto šį klausimą. Jei Senatas visų narių balsų dauguma nesutinka su tarybos sprendimu, jis atsistatydina.

 

VIII. Taryba

 

36. Taryba sudaroma 4 metams iš 18 narių:

36.1. 1/3 tarybos narių sudaro Senato skirti 4 Universiteto profesoriai, rektorius ir studentų atstovybės išrinktas studentų atstovas;

36.2. kitą 1/3 tarybos narių, atstovaujančių įvairioms mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, valstybės ar savivaldybės institucijoms, skiria ministras;

36.3. likęs 1/3 tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro sutarimu.

37. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

38. Ministro įsakymu paskelbus tarybos sudėtį, pirmininko kandidatūrą iš tarybos narių ne Universiteto mokslininkų teikia Universiteto rektorius, tvirtina ministras.

39. Taryba:

39.1. rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano ir Universiteto sutarties su Ministerija projektų;

39.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;

39.3. rūpinasi paramos Universitetui teikimu;

39.4. prieš du mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat kai šio statuto numatytais atvejais nepasibaigus kadencijai nutrūksta įgaliojimai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;

39.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;

39.6. vertina, kaip Universitetas vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

39.7. vertina, kaip naudojamas Universiteto turtas, jam skirtos valstybės biudžeto ir kitos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

39.8. viešai skelbia visuomenei Universiteto veiklos vertinimo rezultatus.

40. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Universiteto valdymo institucijų posėdžiuose. Universitetas suteikia tarybai patalpą ir techniškai ją aptarnauja.

41. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimai priimami visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

42. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir jei tas pats sprendimas priimamas 2/3 visų narių balsų dauguma dar kartą, jis tampa Senatui privalomas.

43. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.

44. Apie savo veiklą taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.

 

IX. Rektorius

 

45. Rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

46. Rektorius vykdo šias pagrindines funkcijas:

46.1. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus;

46.2. leidžia įsakymus, privalomus visiems Universiteto darbuotojams ir studentams;

46.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas ir atleidžia iš jų;

46.4. priima ir šalina studentus;

46.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

46.6. atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

46.7. nustato Universiteto ūkio, finansų bei kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas;

46.8. tvirtina pareigines instrukcijas, Universiteto padalinių ir visuomeninių organizacijų įstatus bei nuostatus;

46.9. derina su Ministerija sutarties projektą bei tarybos sudėtį;

46.10. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu;

46.11. viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

46.12. sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;

46.13. įsakymais skelbia Senato nutarimus arba grąžina juos pakartotinai svarstyti, pateikdamas raštišką paaiškinimą. Jeigu Senatas tą patį nutarimą priima pakartotinai visų Senato narių dauguma, jis yra rektoriui privalomas ir turi būti paskelbtas įsakymu;

46.14. turi teisę laikinai sustabdyti fakultetų bei institutų tarybų nutarimus ir teikia šiuos klausimus Senatui;

46.15. turi teisę atšaukti fakultetų dekanų ir institutų direktorių potvarkius;

46.16. kviečia rektorato posėdžius;

46.17. vykdo įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų paskirtas kitas funkcijas.

47. Universiteto rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik profesoriaus vardą turintis mokslininkas. Jei pirmu balsavimu nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu nė vienas iš šių kandidatų negauna paprastos balsų daugumos, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.

48. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama Universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu visų Senato narių balsų dauguma gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.

49. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu vykdo prorektoriai, kurie organizuoja ir koordinuoja mokslo ir studijų veiklą Universitete bei atstovauja Universitetui pagal deleguotus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių kandidatūras iš profesorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

50. Dalį administracinių funkcijų rektorius gali pavesti Universiteto sekretoriui. Sekretorių savo įsakymu rektorius skiria iš Universiteto mokslininkų.

51. Rektoriui ir prorektoriams, pasibaigus jų kadencijai, Universitetas suteikia be konkurso vienai kadencijai profesoriaus pareigas, o Universiteto sekretoriui – jo kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

 

X. Rektoratas

 

52. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų reikalų tarnybos direktorius, Universiteto sekretorius, institutų ir Kauno botanikos sodo direktoriai, rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai, studentų atstovybės prezidentas. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius.

53. Rektoratas atlieka šias pagrindines funkcijas:

53.1. rengia sutarties su Ministerija projektą;

53.2. rengia Universiteto plėtros perspektyvinius planus;

53.3. svarsto studijų, mokslo, ūkio organizavimo klausimus;

53.4. rengia Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

53.5. rengia Universiteto veiklos metinę ataskaitą;

53.6. rengia pedagoginio krūvio normas ir kitus darbo normatyvus;

53.7. svarsto mokėjimo už studijas tvarką ir studijų mokesčių dydį;

53.8. rengia priėmimo į Universitetą sąlygas, svarsto konkursinių komisijų siūlymus dėl studentų priėmimo;

53.9. koordinuoja ir kontroliuoja fakultetų, institutų ir kitų savarankiškų padalinių darbą;

53.10. koordinuoja Universiteto ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis;

53.11. svarsto Universiteto padalinių ir visuomeninių organizacijų įstatus ar nuostatus;

53.12. svarsto ir rengia reguliaminus;

53.13. svarsto fakultetų, institutų ir kitų padalinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus;

53.14. svarsto Universiteto patalpų ir teritorijų paskirstymą padaliniams;

53.15. svarsto Universiteto padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

53.16. svarsto pretendentų į profesoriaus ir docento pareigas kandidatūras, taip pat kandidatus pedagoginiams, garbės ir profesoriaus emerito vardams gauti.

 

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

 

XI. PADALINIAI

 

54. Universitetą sudaro fakultetai, studijų institutai, mokslo institutai, tyrimų institutai, biblioteka, botanikos sodas, sporto centras, studentų reikalų tarnyba ir kiti studijoms, mokslui bei studentų veiklai reikalingi padaliniai, kurie savo darbą organizuoja pagal šį statutą, patvirtintus įstatus, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Fakultetus ir institutus sudaro katedros, studijų, tyrimų, meno ir konsultavimo centrai, laboratorijos bei kiti padaliniai.

55. Tarpdisciplininiams mokslo, meno, studijų ir kitiems projektams organizuoti ir koordinuoti Universitete rektoriaus įsakymu gali būti sudaromi įvairūs kiti padaliniai.

56. Administracinėms funkcijoms vykdyti bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Universitete veikia akademinių reikalų, finansų, personalo, leidybos, ūkio ir kitos tarnybos.

57. Universiteto senatas, gavęs Vyriausybės leidimą, atskiriems padaliniams gali suteikti juridinio asmens teises. Dalis jų gali būti išlaikomi ne valstybės lėšomis. Šiuos padalinius Universitetas steigia vienas arba kartu su kitais juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis.

 

XII. Fakultetas

 

58. Fakultetas yra Universiteto padalinys, organizuojantis vienos mokslo ir studijų srities arba artimų sričių studijas ir tyrimus.

59. Fakulteto veiklą organizuoja:

59.1. fakulteto taryba;

59.2. dekanas;

59.3. dekano vadovaujama patariamoji institucija - dekanatas.

60. Fakulteto tarybą sudaro pariteto principu fakulteto padalinių deleguoti mokslininkai, dekanas ir prodekanai. 10% tarybos narių sudaro fakulteto studentų atstovybės deleguoti studentai. Tarybos sudarymo tvarką nustato Senato tvirtinamas fakultetų tarybų sudarymo reguliaminas. Taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką.

61. Fakulteto tarybos pagrindinės funkcijos:

61.1. priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais;

61.2. svarsto fakulteto padalinių įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus;

61.3. skirsto fakulteto padaliniams centralizuotai gautas lėšas;

61.4. svarsto fakulteto nuosekliųjų studijų programas;

61.5. svarsto ir tvirtina fakulteto nenuosekliųjų studijų programas;

61.6. svarsto kandidatūras profesorių ir docentų pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia Senatui;

61.7. svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia Senatui;

61.8. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka katedrų vedėjus ir teikia rektoriui;

61.9. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka fakulteto lektorius ir asistentus.

62. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti Senato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti – pati fakulteto taryba arba Senatas.

63. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių raštišku siūlymu neeilinis tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlant reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

64. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą iš profesorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Dekano kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus dekano darbo kadencijai, Universitetas suteikia jam be konkurso vienai kadencijai profesoriaus pareigas.

65. Pagrindinės dekano funkcijos:

65.1. leidžia fakulteto darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius;

65.2. koordinuoja fakulteto padalinių veiklą;

65.3. rūpinasi studijų ir mokslo lygiu fakultete;

65.4. atsako už tvarką fakultete;

65.5. organizuoja studentų priėmimą, tvarko kėlimo į aukštesnį kursą bei šalinimo klausimus, skatina studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

65.6. kasmet atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą.

66. Dekano potvarkius gali atšaukti fakulteto taryba visų jos narių balsų dauguma arba rektorius.

67. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanams. Prodekaną iš mokslininkų, fakulteto tarybai pritarus, dekano teikimu skiria rektorius. Pasibaigus prodekano kadencijai, Universitetas jam suteikia be konkurso vienai kadencijai jo kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

68. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai, dekano potvarkiu paskirti dekanato nariais. Dekanato posėdžiams pirmininkauja dekanas.

69. Dekanatas atlieka šias pagrindines funkcijas:

69.1. rengia fakulteto veiklos ataskaitą;

69.2. rengia fakulteto plėtros perspektyvinius planus;

69.3. svarsto organizacinius studijų ir mokslo klausimus;

69.4. svarsto fakulteto ir jo padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis bei kitomis institucijomis;

69.5. rengia fakulteto centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymo padaliniams sąmatą.

 

XIII. Katalikų teologijos fakultetas

 

70. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Senato, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos ir Vatikano Studijų kongregacijos.

71. Katalikų teologijos fakultetas turi juridinio asmens teises turinčius padalinius kituose miestuose.

 

XIV. Studijų institutas

 

72. Studijų institutas yra studijų ir mokslo padalinys, vykdantis vienos mokslo ir studijų krypties arba artimų krypčių studijas ir tyrimus.

73. Instituto veiklą organizuoja:

73.1. instituto taryba;

73.2. direktorius.

74. Instituto tarybą sudaro jo padalinių pariteto principu deleguoti mokslininkai, direktorius ir jo pavaduotojai. 10% tarybos narių sudaro instituto studentų atstovybės deleguoti studentai. Tarybos sudarymo tvarką nustato Senato tvirtinamas institutų tarybų sudarymo reguliaminas. Taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką.

75. Instituto taryba vadovaujasi šio statuto 61, 62, 63 dalimis.

76. Instituto direktorius, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir instituto tarybos valią, vadovauja institutui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko turtą. Direktorių iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

77. Direktorius savo veikloje vadovaujasi šio statuto 65, 66 dalimis.

78. Dalį savo funkcijų direktorius gali perduoti pavaduotojams. Pavaduotoją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų, instituto tarybai pritarus, direktoriaus teikimu skiria rektorius. Pasibaigus direktoriaus ir pavaduotojų kadencijai, jiems Universitetas suteikia be konkurso vienai kadencijai jų kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

 

XV. Katedra

 

79. Katedra – tai pagrindinis fakulteto ar studijų instituto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat mokslinius tyrimus.

80. Katedra:

80.1. organizuoja studijas ir atlieka mokslinio tyrimo darbus;

80.2. rengia studijų planų ir programų projektus;

80.3. kaupia studijų ir mokslo įrangą bei literatūrą;

80.4. rengia monografijas, straipsnius, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius;

80.5. svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti, taip pat kandidatus į konkursines vietas ir savo nuomonę pateikia fakulteto tarybai bei Senatui.

81. Katedrai vadovauja vedėjas. Vedėją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų viešo konkurso būdu renka fakulteto taryba ir teikia rektoriui. Jei rektorius vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jo nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį vedėją ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui ir skelbia naują konkursą.

82. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, mokslininkai ar pripažinti menininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

83. Katedros vedėjas:

83.1. organizuoja katedros darbuotojų mokslinę bei pedagoginę veiklą;

83.2. koordinuoja mokslo ir mokymo laboratorijų darbą;

83.3. atsako už katedros turto valdymą bei naudojimą;

83.4. fakulteto tarybai ir dekanui atsiskaito už metinę katedros veiklą.

 

XVI. Studijų centras

 

84. Studijų centras yra fakulteto ar studijų instituto padalinys, vykdantis tęstinio mokymo programas, tyrimus ir teikiantis konsultacijas. Savo veiklą centras organizuoja vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais.

 

XVII. Universiteto mokslo institutas

 

85. Universiteto mokslo institutas (toliau - mokslo institutas) vykdo ilgalaikius tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Institutas turi juridinio asmens teises.

86. Institutas suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams doktorantūroje rengti, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

87. Mokslo institutą bendru Ministerijos bei Universiteto teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

88. Mokslo instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

89. Mokslo institutą valdo instituto taryba ir direktorius.

90. 2/3 mokslo instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai.

91. Mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui slaptu balsavimu pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.

92. Mokslo institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą.

93. Mokslo institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris Senato ir Universiteto tarybos pritarimu įtraukiamas į Universiteto plėtros perspektyvinį planą.

 

XVIII. Universiteto Kauno botanikos sodas

 

94. Universiteto Kauno botanikos sodas yra Universiteto infrastruktūros padalinys, turintis juridinio asmens teises ir atliekantis mokslinius tyrimus, užsiimantis taikomąja veikla, kaupiantis augalų kolekcijas, kuriantis ekspozicijas, atliekantis visuomenės ekologinio švietimo funkcijas bei suteikiantis tyrimų ir praktikos bazę studentams ir doktorantams. Botanikos sodas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais įstatais.

95. Botanikos sodo direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

 

XIX. Tyrimų institutas

 

96. Tyrimų institutas yra Universiteto padalinys, atliekantis mokslinius tyrimus ir (ar) užsiimantis taikomąja veikla. Institutas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais.

97. Instituto direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

 

XX. Tyrimų centras

 

98. Tyrimų centras yra fakulteto ar studijų instituto padalinys, atliekantis vienos mokslo krypties tyrimus ir teikiantis konsultacijas. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais.

 

XXI. Konsultavimo centras

 

99. Konsultavimo centras yra fakulteto arba studijų instituto padalinys, sutarčių su užsakovais pagrindu konsultuojantis ūkio, švietimo, kultūros ir kitas organizacijas. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais.

 

XXII. Kiti centrai

 

100. Sporto centras yra Universiteto padalinys, vykdantis studentų fizinio lavinimo programas ir organizuojantis Universiteto sporto komandų komplektavimo, rengimo bei dalyvavimo varžybose, čempionatuose, žaidynėse darbus. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Centro direktorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

101. Užsienio kalbų centras yra Universiteto padalinys, atliekantis užsienio kalbų mokymo funkcijas. Centras veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Centro direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

102. Universiteto Senato nutarimais gali būti steigiami kiti centrai. Jų veiklą nustato Senato tvirtinami nuostatai.

 

XXIII. Biblioteka

 

103. Universiteto biblioteka yra Universiteto padalinys, aprūpinantis studentus, doktorantus, dėstytojus ir kitus darbuotojus studijoms ir tyrimams reikalingomis knygomis, vadovėliais, žurnalais ir kitais informacijos šaltiniais. Biblioteka veikia vadovaudamasi Senato patvirtintais nuostatais.

104. Bibliotekos direktorių rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Direktoriaus kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai.

 

XXIV. Studentų reikalų tarnyba

 

105. Studentų reikalų tarnyba yra Universiteto padalinys, vykdantis studentų socialines programas ir padedantis Studentų atstovybei organizuoti laisvalaikio, kultūros ir kitus renginius.

106. Tarnybos direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Pasibaigus direktoriaus kadencijai, Universitetas suteikia jam be konkurso vienai kadencijai jo kvalifikaciją atitinkančias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

 

XXV. Administravimo ir aptarnavimo tarnybos

 

107. Universiteto akademinės, finansų, personalo, ūkio ir kitų administracinių bei aptarnavimo tarnybų struktūrą ir funkcijas nustato ir jų vadovus skiria rektorius.

 

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

 

XXVI. Universiteto darbuotojai

 

108. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai.

109. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete ir kitose mokslo ir studijų institucijose iš viso ne daugiau kaip 1,5 etato.

110. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

 

XXVII. Dėstytojai

 

111. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

112. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.

113. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų reikalavimus nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų ėjimo, mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo reguliaminas, kurį tvirtina Senatas.

 

XXVIII. Skyrimo į pareigas tvarka

 

114. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu: į profesoriaus, docento, vyriausiojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – 4 metams; į lektoriaus, asistento, mokslo darbuotojo ir jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas – 3 metams.

115. Profesorius, docentus, vyriausiuosius ir vyresniuosius mokslo darbuotojus renka Senatas; lektorius, asistentus, mokslo darbuotojus ir jaunesniuosius mokslo darbuotojus – fakultetų, studijų ar tyrimų institutų ir Kauno botanikos sodo tarybos.

116. Universiteto mokslo institutų mokslo darbuotojus renka šių institutų tarybos.

117. Likus 2 mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

118. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, iki jam sukaks 65 metai.

119. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

120. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

121. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms be konkurso gali priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.

122. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Universiteto ar jo padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, iki kadencijos pabaigos gali dirbti nesudarę terminuotų darbo sutarčių.

 

XXIX. Profesoriai emeritai

 

123. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos atlikti mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus, skaityti specialius kursus ir konsultuoti studentus, mokslininkus, menininkus. Universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas Universiteto sutartyje su Ministerija.

124. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos Universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos.

 

XXX. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai

 

125. Universitetas gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojų bei mokslo darbuotojų iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.

 

XXXI. Dėstytojų mokslinės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

 

126. Universiteto dėstytojai kas 5 metai gali būti Senato sprendimu ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Už to laikotarpio mokslinę (meninę) ar profesinę veiklą atsiskaitoma Senatui. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

127. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atliekami moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla turi kelti jų kvalifikaciją, suteikti studentams žinių apie naujausius mokslo ir technologijų laimėjimus, taip pat mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių.

 

XXXII. Darbo apmokėjimas

 

128. Universitetas savarankiškai nustato darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į darbuotojo kvalifikaciją, darbo kiekį ir rezultatus bei galiojančius teisės aktus.

 

XXXIII. Tarnautojai

 

129. Universiteto ir jo padalinių administravimo funkcijas atlieka Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.

130. Universiteto akademinę, ūkinę ir kitą veiklą atlieka kiti tarnautojai, kurių skaičių, pareigas, funkcijas ir skyrimo į pareigas tvarką nustato rektorius.

 

V SKYRIUS

STUDIJOS

 

XXXIV. Studijų tipai, pakopos, formos ir kryptys

 

131. Universitete organizuojamos dviejų tipų studijos:

131.1. nuosekliosios studijos;

131.2. nenuosekliosios studijos.

132. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:

132.1. pagrindinės studijos (pirmoji pakopa);

132.2. magistrantūra, specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa);

132.3. doktorantūra (trečioji pakopa).

133. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos.

134. Nenuosekliųjų studijų formas nustato fakultetų arba studijų institutų tarybos.

135. Nuosekliųjų studijų krypties steigimą ir panaikinimą tvirtina Senatas.

 

XXXV. Studijų apimtis ir trukmė

 

136. Pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai (ne mažiau kaip 160 kreditų).

137. Katalikų teologijos studijų trukmė – 5 metai (ne mažiau kaip 200 kreditų).

138. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 studijų metų (ne mažiau kaip 60 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (ne mažiau kaip 80 kreditų). Teisės magistrantūros studijų trukmė – 3 metai (ne mažiau kaip 120 kreditų).

139. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 studijų metai (ne mažiau kaip 40 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (ne mažiau kaip 80 kreditų).

140. Vientisųjų studijų trukmė yra 5 studijų metai (ne mažiau kaip 200 kreditų). Pirmųjų 4 metų studijos (ne mažiau 160 kreditų) priskiriamos pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusios vienerių metų studijos (40 kreditų) - nuosekliųjų studijų antrajai pakopai.

141. Išėjusiam atitinkamos pakopos nuosekliųjų studijų programą išduodamas Universiteto baigimo diplomas. Universiteto diplomų blankai yra saviti ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

XXXVI. Studijų programos

 

142. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti.

143. Pirmuosius 2 metus studijuojami bendri Universiteto, pirmiausia –humanitarinio ir socialinio rengimo, taip pat studijų krypčių įvadiniai dalykai.

144. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais studijuojami studijų programų dalykai, taip pat laisvai pasirenkami dalykai.

145. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą.

146. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai arba veiklai, kuriai atlikti reikia daugiau mokslo žinių ir gebėjimų.

147. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam atlikti reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai.

148. Universiteto nuosekliųjų studijų programas tvirtina Senatas, nenuosekliųjų – fakultetų ar studijų institutų tarybos.

149. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Tokių studijų tvarką nustato studijų reguliaminas.

 

XXXVII. Doktorantūra

 

150. Doktorantūrą sudaro studijos, moksliniai tyrimai bei disertacijos rengimas ir gynimas.

151. Doktorantūros trukmė:

151.1. baigusiems magistrantūrą – 3 metai;

151.2. baigusiems specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas – ne ilgesnė kaip 4 metai.

152. Disertacijos ginamos prie Universiteto veikiančiose mokslo krypčių tarybose. Apgynusiam disertaciją asmeniui suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.

153. Doktorantūros organizavimo, disertacijų gynimo ir daktaro laipsnio teikimo tvarką nustato doktorantūros nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

 

XXXVIII. Tęstinės studijos

 

154. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja studijas, skirtas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.

155. Asmuo, surinkęs reikiamą atitinkamos studijų programos kreditų skaičių ir apgynęs baigiamąjį darbą, gauna Universiteto diplomą.

 

XXXIX. Studijų programų registracija ir vertinimas

 

156. Nuosekliosios studijos Universitete vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą.

157. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Tai daro Universiteto padaliniai savianalizės būdu, taip pat Studijų kokybės vertinimo institucija.

 

XL. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų įskaitymas

 

158. Universitete studijų reguliamino nustatyta tvarka gali būti įskaitomi:

158.1. Universiteto studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

158.2. užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Universitetą, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

158.3. Universiteto studentų studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

158.4. studento studijų pagal kitą Universiteto studijų programą rezultatai.

 

XLI. Priėmimas į Universitetą

 

159. Į Universiteto pagrindines studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

160. Priėmimo į Universiteto pagrindines studijas sąlygas nustato Senatas.

161. Priėmimo tvarka suderinama su Ministerija ir skelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios.

162. Stojančiųjų atrankos į magistrantūros, specialiųjų profesinių studijų ir doktorantūros studijas tvarką nustato rektorius.

 

XLII. Valstybės finansuojamos studijos

 

163. Studentams, priimtiems į pirmosios ir antrosios pakopų studijų valstybės finansuojamas vietas, suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama Universitetui) valstybės paskola.

164. Į valstybės finansuojamą vietą priimtas studentas su Universitetu ir Lietuvos valstybiniu mokslo ir studijų fondu sudaro trišalę sutartį, kurioje nustatomos valstybės paskolos suteikimo bei grąžinimo sąlygos.

165. Jei studentas be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, rektorius jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.

166. Valstybės finansuojamose vietose gerai besimokantys studentai, iki Universiteto nustatyto termino įvykdę studijų programos reikalavimus, Vyriausybės nustatyta tvarka atleidžiami nuo paskolos, suteiktos studijoms apmokėti, grąžinimo.

167. Asmuo, kuris studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, bet per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, privalo grąžinti už šį semestrą suteiktą paskolą Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

XLIII. Mokamos studijos

 

168. Universitetas pagal sutartis gali priimti studentų, kurie, atrankos konkurso tvarka nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas.

169. Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato Universitetas ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse.

170. Jeigu Universitete atsiranda valstybės finansuojama laisva vieta studijuoti pagal tam tikrą studijų programą, asmenys, studijuojantys pagal ją savo lėšomis, turi teisę studijų reguliamine nustatyta tvarka patekti į valstybės finansuojamą vietą. Šia teise gali pasinaudoti ir kitos aukštosios mokyklos studijuojantieji savo lėšomis.

171. Už studijas Universitete taip pat moka:

171.1. asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą;

171.2. užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip;

171.3. asmenys, studijuojantys pagal perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ar kitas nenuosekliųjų studijų programas.

 

VI skYRiUs

STUDENTAI

 

XLIV. Studentai ir klausytojai

 

172. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, taip pat doktorantai.

173. Studentams išduodamas Universiteto studento pažymėjimas.

174. Universiteto klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

175. Studentų teises ir pareigas, paskatinimus ir drausmines nuobaudas nustato studijų reguliaminas, kurį tvirtina Senatas.

 

XLV. Studentų atstovybė

 

176. Universiteto studentų atstovybė yra studentų interesams atstovaujanti studentų savivaldos institucija.

177. Studentų atstovybę sudaro pariteto pagrindais išrinkti fakultetų ir studijų institutų studentai. Atstovybėje turi būti proporcingai atstovaujama visoms studijų pakopoms. Studentų atstovybės sudarymo tvarką bei fakultetų ir studijų institutų atstovavimo normas nustato Senato patvirtintas studentų atstovybės rinkimų reguliaminas.

178. Studentų atstovybės nariai renkami fakultetų ir studijų institutų atstovybių susirinkime. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakultetų ir studijų institutų atstovybių narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

179. Studentų atstovybė veikia pagal fakultetų ir studijų institutų studentų atstovybių susirinkimo patvirtintus ir rektoriaus įregistruotus įstatus.

180. Studentų atstovybė:

180.1. padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų skirstymo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo ir laikymosi klausimus;

180.2. atstovauja Universiteto studentams valstybinėse ir tarptautinėse studentų organizacijose;

180.3. Statuto nustatyta tvarka sprendžiamojo balso teise dalyvauja Universiteto savivaldos institucijų veikloje.

181. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto administracijos, jos savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

182. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų ir studijų institutų studentų atstovybių susirinkimas, kaip aukščiausiasis studentų atstovybės sprendžiamasis organas, turi teisę visų jo narių balsų dauguma pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus studijų klausimais.

183. Universitetas remia studentų atstovybę, skiria patalpas ir lėšų atstovybės veiklai.

 

XLVI. Ginčų nagrinėjimo komisija

 

184. Ginčų nagrinėjimo komisija sprendžia ginčus, iškilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų.

185. Ginčų nagrinėjimo komisija vienerių metų laikotarpiui sudaroma iš 3 rektorato ir 3 studentų atstovybės įgaliotų asmenų.

186. Ginčų komisijos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja rektoriaus paskirtas komisijos narys.

187. Studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie yra nepatenkinti Universiteto ar jo padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jei atsakymo negavo per 30 dienų.

188. Atsižvelgdamas į ginčų komisijos išvadas ir pasiūlymus, galutinį sprendimą dėl kilusių ginčų priima rektorius. Jeigu apskundžiami rektoriaus sprendimai, galutinį sprendimą priima Senatas.

 

XLVII. Parama studentams

 

189. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentai konkurso tvarka gali gauti šias Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paskolas:

189.1. studijoms valstybės nefinansuojamose vietose apmokėti;

189.2. pragyvenimo išlaidoms studijų metu iš dalies padengti ir studijų literatūrai įsigyti.

190. Paskolų studentams teikimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

191. Stipendijos studentams ir parama doktorantams skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.

192. Kita socialinė parama studentams gali būti mokama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

VII SKYRIUS

UNIVERSITETO LĖŠOS IR TURTAS

 

XLVIII. Universiteto lėšos

 

193. Universiteto lėšas sudaro:

193.1. lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti;

193.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;

193.3. studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos;

193.4. pajamos iš pedagoginės, mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų;

193.5. rėmėjų lėšos;

193.6. lėšos, priimtos kaip palikimas ar dovanotos;

193.7. kitos teisėtai įgytos lėšos.

 

XLIX. Valstybės biudžeto lėšos studijoms ir mokslui

 

194. Valstybės biudžeto lėšos numatytoms studijų ir mokslo programoms įgyvendinti skiriamos pagal sutartį, kurią Universitetas 3 metams sudaro su Ministerija. Sutarties projektą rengia Universitetas.

195. Sutarties projektas kartu su tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri per 3 mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto. Ne vėliau kaip per mėnesį rektorius gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų. Sutartį pasirašo ministras ir rektorius.

196. Kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, Universitetas ir Ministerija įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo abipusiais įsipareigojimais ateinantiems 3 metams.

 

L. Valstybės biudžeto lėšos tyrimams ir kitai veiklai

 

197. Valstybės biudžeto lėšos tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką, pagal kurią apskaičiuojamos šios Universiteto išlaidos:

197.1. moksliniams tyrimams, sporto ir meninei veiklai plėtoti bei mokslininkams rengti;

197.2. aukštosios mokyklos administravimo, pastatų išlaikymo, šildymo ir kitos ūkio išlaidos;

197.3. į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba, studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu, mokymo laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt.;

197.4. ilgalaikio turto (mokslui ir studijoms skirta aparatūra, įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo ir pastatų renovacijos išlaidos;

197.5. Kauno botanikos sodo veiklai užtikrinti;

197.6. studentų stipendijoms.

 

LI. Universiteto lėšos, gaunamos iš pedagoginės, mokslinės ir ūkinės veiklos

 

198. Universitetas turi teisę gauti lėšų:

198.1. už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;

198.2. už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip, kaip sutariama su Universitetu;

198.3. už laikinai nenaudojamų patalpų bei mokslinės aparatūros nuomą, taip pat už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

 

LII. Universiteto turtas

 

199. Universiteto turtą sudaro žemė, pastatai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas ir įstatymų nedraudžiamas turėti turtas.

200. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, neatlygintinai naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.

201. Turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, dovanotą, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitu teisėtu būdu, Universitetas valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis.

202. Valstybės žemė Universitetui suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka.

203. Universiteto turtas, dovanotas kaip parama ar priimtas kaip palikimas, yra neapmokestinamas.

204. Universitetas nemoka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.

205. Universiteto studijų, mokslinių tyrimų bei su tuo susijusi taikomoji veikla yra neapmokestinama.

206. Universitetas, remiamas valstybės, saugo ir gausina savo turtą.

 

LIII. Universiteto lėšų ir turto tvarkymas

 

207. Universitetas savo lėšas tvarko savarankiškai pagal Senato patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas.

208. Pajamas, gautas pardavus susidėvėjusį ar nereikalingą turtą, Universitetas naudoja Senato nustatyta tvarka.

209. Už Universiteto lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą atsako rektorius.

 

LIV. Universiteto finansinė atskaitomybė

 

210. Rektorius išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, kurios Universitetą finansuoja.

211. Kasmet, ne vėliau kaip kovo mėnesį, rektorius viešai skelbia Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

 

VIII SKYRIUS

UNIVERSITETO VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS IR ATRIBUTAI

 

LV. Visuomeninės organizacijos

 

212. Universiteto dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai, taip pat studentai savo profesiniams, kūrybiniams, kultūros, socialiniams, sporto ar kitiems poreikiams tenkinti gali kurti nepolitines visuomenines organizacijas arba burtis į būrelius, draugijas ir klubus, kurių įstatai neprieštarauja šiam statutui ir įstatymams.

213. Visuomeninių organizacijų, būrelių, draugijų, klubų įstatus rektorato teikimu tvirtina ir registruoja rektorius.

 

LVI. Universiteto atributai

 

214. Universitetas, jo fakultetai ir studijų institutai turi autentiškas vėliavas, ženklus ir kitus atributus.

215. Kiti Universiteto padaliniai ir visuomeninės organizacijos gali turėti savo atributus, numatytus jų veiklos nuostatuose ar įstatuose.

216. Universiteto atributai registruojami Senato nustatyta tvarka.

217. Rektorius, Senato nariai, prorektoriai, fakultetų dekanai, institutų direktoriai, profesoriai, taip pat garbės daktarai ir garbės profesoriai gali turėti togas, kurios dėvimos iškilmių metu.

 

IX SKYRIUS

STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS. UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

LVII. Statuto priėmimas ir keitimas

 

218. Statutą ir jo pakeitimus priima Senatas visų jo narių balsų dauguma.

219. Statutas ar jo pakeitimai įsigalioja, kai patvirtina Seimas.

 

LVIII. Universiteto reorganizavimas ir likvidavimas

 

220. Universiteto reorganizavimo projektą Senatas teikia Vyriausybei.

221. Vyriausybės teikimu Universitetą reorganizuoja ar likviduoja Seimas.

 


 

 

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. spalio 17 d.

nutarimo Nr. VIII-2077

2 priedėlis

 

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ IR ŽEMĖS SKLYPŲ

S Ą R A Š A S

 

Objekto pavadinimas

Adresas

Bendras plotas

(kv. m)

Rektorato pastatas

K. Donelaičio g., Nr. 58

891 kv. m

Centriniai rūmai

S. Daukanto g., Nr. 28

5643 kv. m

I rūmai

Laisvės al., Nr. 53

3334 kv. m

II rūmai

Vileikos g., Nr. 8

7078 kv. m

III rūmai

K. Donelaičio g., Nr. 52

7727 kv. m

IV rūmai

S. Daukanto g., Nr. 27

1367 kv. m

Pastatas

V. Kuzmos g., Nr. 7a

319 kv. m

Studentų bendrabutis

Taikos pr., Nr. 119

4529 kv. m

Vizituojančių dėstytojų bendrabutis

Muitinės g., Nr. 7

1260 kv. m

Botanikos sodas su Vaišnoriškių baze

Žilibero g., Nr. 4

pastatų plotas

15179,79 kv. m

Žemės sklypas

V. Putvinskio g., Nr. 23

0,3095 ha

Žemės sklypas

S. Girėno g., Nr. 62

1,2523 ha

______________