Audito ir APSKAITOS tarnybos direktoriaus

 

ĮSAKYMAS

DĖL Atlikto audito TYRIMO metodikos tvirtinimo

 

2009 m. liepos 3 d. Nr. VAA-19

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233) 36 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgdamas į Audito priežiūros komiteto narių 2009 m. liepos 3 d. elektroninio balsavimo rezultatus,

tvirtinu Atlikto audito tyrimo metodiką (pridedama).

 

 

 

Direktorius                                                                                    Audrius Linartas


 

PATVIRTINTA

VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos

direktoriaus 2009 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. VAA-19

 

ATLIKTO AUDITO TYRIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Atlikto audito tyrimo metodika (toliau – metodika) nustato auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimo objektą ir tikslus, tyrimo inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir rezultatų įforminimo tvarką ir procedūras.

2. Ši metodika parengta vykdant Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233) reikalavimus.

3. Šioje metodikoje vartojamų sąvokų reikšmės atitinka Audito įstatyme ir Audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarkos apraše vartojamų sąvokų reikšmes.

4. Atlikto audito tyrimą (toliau – tyrimas), vadovaudamasi šia metodika, atlieka viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba (toliau – tarnyba).

5. Tyrimo objektas – auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybė.

 

II. TYRIMO INICIJAVIMAS

 

6. Tyrimas tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti pradėtas, kai:

6.1. Lietuvos auditorių rūmai (toliau – Auditorių rūmai), atsižvelgdami į atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitą, kurioje konstatuota reikšmingų audito atlikimo trūkumų, kreipiasi į tarnybą prašydami pradėti tyrimą;

6.2. valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (toliau – asmenys) kreipiasi į tarnybą su pasiūlymu ištirti atliktą auditą;

6.3. valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingos institucijos kreipiasi į tarnybą prašydamos atlikti tyrimą;

6.4. tarnyba išnagrinėja Auditorių rūmų pateiktą siūlomą sprendimą dėl atlikto audito kokybės peržiūros, kurios metu nustatyta atlikto audito kokybės trūkumų, su juo nesutinka ir siekia ištirti atlikto audito ir jo peržiūros kokybę;

6.5. siekiama užtikrinti atlikto audito kokybės peržiūrų kokybę.

7. Metodikos 6.2, 6.3 papunkčiuose nurodytais atvejais, tyrimas gali būti pradėtas tik tada, jei tyrimą atlikti prašanti institucija ar asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir jame nurodomos aplinkybės leidžia manyti, kad prašomas ištirti atliktas auditas gali būti atliktas nekokybiškai. Priimant sprendimą dėl tokių tyrimų inicijavimo, turi būti įvertinamas tokio galimai nekokybiškai atlikto audito poveikis viešajam interesui.

8. Kai asmenys kreipiasi į tarnybą su pasiūlymu ištirti atliktą auditą, vadovaujantis šios metodikos 6.2 papunkčiu, tarnybos direktoriaus sprendimu tyrimas gali būti pradėtas, jei šis pasiūlymas yra rašytinis, tvarkingai ir įskaitomai parašytas valstybine kalba, yra pateikėjo pasirašytas, nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu pateikėjas – fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu pateikėjas – juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti.

9. Pasiūlymai dėl atlikto audito tyrimo inicijavimo, kuriuose nenurodytas asmens vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu pateikėjas – fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu pateikėjas – juridinis asmuo) arba kurie pateikėjo nepasirašyti (anoniminiai), tarnybos direktoriaus sprendimu paliekami nenagrinėti, išskyrus 10 punkte numatytus atvejus.

10. Direktoriaus sprendimu gali būti nagrinėjami anoniminiai pasiūlymai (tarp jų žodiniai pranešimai ir informacija dėl viešojo intereso pažeidimo, paskelbti žiniasklaidos priemonėse), jeigu jie yra susiję su galimai nekokybiškai atliktu auditu ir jų neištyrimas gali neigiamai veikti viešąjį interesą ir (arba) audito rinkos funkcionavimą.

11. Atlikto audito tyrimas turi būti pradėtas, jei šios metodikos 6.2 papunktyje nurodyta institucija yra teisėsaugos institucija.

12. Jei šios metodikos 6.3 papunktyje nurodyta institucija yra valstybių narių kompetentinga institucija, ji taip pat gali prašyti, kad atliekant tyrimą jos darbuotojams būtų leista jį stebėti.

13. Tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atsisakyta pradėti tyrimą pagal šios metodikos 6.3 papunkčio reikalavimus arba gali būti atmestas 12 punkte minimas prašymas tuo atveju, jeigu:

13.1. tyrimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

13.2. dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

13.3. dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.

14. Audito įstatyme nurodytų valstybių ne narių auditorių, į auditorių sąrašą įrašytų kaip valstybių ne narių auditoriai, ir valstybių ne narių audito įmonių, į audito įmonių sąrašą įrašytų kaip valstybių ne narių audito įmonės, atlikto audito tyrimas inicijuojamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1K-280 patvirtintų Valstybių ne narių auditorių ir valstybių ne narių audito įmonių įrašymo į auditorių ir audito įmonių sąrašus, atlikto audito kokybės peržiūros, tyrimų ir drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių nustatyta tvarka.

15. Tarnyba, gavusi šios metodikos 6.1, 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytą prašymą, sprendimą dėl audito tyrimo priima per 15 darbo dienų.

16. Tarnybai priėmus sprendimą atlikti tyrimą, direktorius pasirašo įsakymą, kuriame turi būti nurodyta:

16.1. tyrimo inicijavimo pagrindas;

16.2. tyrimo objektas;

16.3. tiriamo auditoriaus (toliau – auditorius) vardas, pavardė, auditoriaus pažymėjimo numeris ir (arba) tiriamos audito įmonės (toliau – audito įmonė) pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

16.4. tyrimui atlikti ir jame dalyvauti paskirtų tarnybos darbuotojų pareigos, vardai ir pavardės;

16.5. tyrime dalyvaujančio eksperto, jei jis tyrimui pasitelktas, vardas ir pavardė;

16.6. tyrimo pradžios data.

17. Įsakyme gali būti nurodyta ir kita, 16 punkte nepaminėta, informacija (pavyzdžiui, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, dalyvaujantys tyrime kaip stebėtojai).

18. Tarnybos direktoriui pasirašius įsakymą atlikti tyrimą, apie tai pranešama auditoriui ir audito įmonei ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki tyrimo pradžios.

 

III. DARBUOTOJŲ, ATLIEKANČIŲ TYRIMĄ, PARINKIMAS, PARENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

 

19. Tyrimą atlieka tarnybos darbuotojas. Atliekant tyrimą gali dalyvauti tarnybos darbuotojai ir pasitelkti ekspertai.

20. Tyrimui vadovauja, jį atlieka ir tyrimo ataskaitą pasirašo tarnybos Audito priežiūros padalinio (toliau – padalinys) darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, esantis nepriekaištingos reputacijos ir neturintis Audito įstatyme numatytų galiojančių drausminių nuobaudų.

21. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai turi gerai išmanyti:

21.1. Tarptautinį kokybės kontrolės standartą;

21.2. tarptautinius audito standartus;

21.3. teisės aktus, reglamentuojančius auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą;

21.4. teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą;

21.5. teisės aktus, reglamentuojančius audito atlikimą;

21.6. teisės aktus, reglamentuojančius viešojo intereso įmonių apskaitos ir audito specifiką.

22. Tyrime dalyvaujantys darbuotojai turi atitikti visus 20 ir 21 šios metodikos punktų reikalavimus, išskyrus reikalavimą turėti 5 metų auditoriaus (arba) valstybės narės auditoriaus patirties.

23. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai, keliant jų profesinę kvalifikaciją, yra parengiami taip, kad atitiktų visus šios metodikos 21 punkto reikalavimus.

24. Darbuotojų kvalifikacija keliama tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

25. Tarnybos direktoriui teikiant įsakymo projektą dėl tyrimo atlikimo, jame turi būti nurodytas tyrimą atliksiantis tarnybos darbuotojas ir tarnybos darbuotojai, kurie dalyvaus atliekant tyrimą.

26. Parenkant tyrimą atliekantį ir jame dalyvaujančius darbuotojus, turi būti įvertintas jų:

26.1. atitikimas šios metodikos 20–22 punktuose keliamiems reikalavimams;

26.2. nepriklausomumas nuo auditoriaus, audito įmonės, asmens, pateikusio pasiūlymą dėl tyrimo inicijavimo, ir kontrolieriaus, kurio atliktos peržiūros kokybė yra tiriama.

27. Tarnybos darbuotojas, kuris neatitinka Nepriklausomumo laikymosi tvarkos apraše numatytų reikalavimų, negali būti skiriamas atlikti tyrimą ar jame dalyvauti.

 

IV. TYRIMO ORGANIZAVIMAS

 

28. Nustatyta tvarka paskirtas atlikti tyrimą tarnybos darbuotojas (toliau – atsakingas darbuotojas) ir audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) tarpusavyje suderina konkretų tyrimo atlikimo pradžios laiką.

29. Nesant galimybės tyrimą pradėti tarnybos direktoriaus įsakyme nurodytą datą, atsakingas darbuotojas ir (ar) audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo), ir (ar) auditorius tarnybos direktoriui raštu pateikia paaiškinimą, kuriame nurodo aplinkybes, trukdančias tyrimą pradėti nurodytą datą ir terminą, per kurį šios aplinkybės bus pašalintos.

30. Tarnybos direktorius, gavęs metodikos 29 punkte nurodytą paaiškinimą, įvertina jame išdėstytas aplinkybes ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tyrimo pradžios datos. Apie priimtą sprendimą auditoriui ir audito įmonei pranešama raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo datos, bet ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki tyrimo pradžios.

31. Jei metodikos 30 punkte numatytam sprendimui priimti reikalinga papildoma informacija, tarnyba per 5 darbo dienas raštu kreipiasi į audito įmonės vadovą (ar jo įgaliotą asmenį) ir (arba) į auditorių, prašydama minėtą informaciją pateikti ir nurodydama konkretų jos pateikimo terminą.

32. Esant aplinkybėms, numatytoms šios metodikos 31 punkte, tarnybos direktorius sprendimą dėl tyrimo pradžios datos priima per 5 darbo dienas po papildomos informacijos gavimo dienos.

33. Tiriami asmenys apie priimtą sprendimą informuojami, vadovaujantis metodikos 30 punkto nuostatomis.

34. Prieš pradėdamas tyrimą atsakingas darbuotojas sudaro, pasirašo ir padalinio vadovui bei tarnybos direktoriui pateikia tyrimo planą, kuriame yra detalizuojamas tyrimo objektas, nurodant konkrečias tyrimo sritis ir už jų nagrinėjimą atsakingus darbuotojus.

35. Jei tyrimas yra pradėtas vadovaujantis šios metodikos 6.5 papunkčio nuostatomis, jam atlikti naudojamas su Audito priežiūros komitetu (toliau – komitetas) suderintas ir tarnybos direktoriaus patvirtintas atlikto audito kokybės tyrimo klausimynas (toliau – klausimynas).

36. Jei tyrimas yra pradėtas vadovaujantis šios metodikos 6.1–6.4 papunkčių nuostatomis, įvertinus konkrečias tyrimo aplinkybes, jam atlikti gali būti naudojamos tik tam tikros klausimyno dalys arba jis gali būti nenaudojamas, o konkretūs tiriami klausimai gali būti detalizuojami 34 punkte nurodytame tyrimo plane.

37. Prieš pradedant tyrimą, su šios metodikos 34 punkte nurodytu tyrimo planu visi tyrime dalyvaujantys tarnybos darbuotojai turi būti supažindinami pasirašytinai.

38. Tyrimo planas ir klausimynas yra konfidencialūs.

39. Pradėjus tyrimą, audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) pasirašytinai supažindinamas su tarnybos direktoriaus įsakymu dėl tyrimo atlikimo. Antras įsakymo egzempliorius paliekamas audito įmonėje. Auditorių su tarnybos direktoriaus įsakymu dėl tyrimo atlikimo pasirašytinai supažindina audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo).

40. Jei tyrimas yra pradėtas vadovaujantis metodikos 6.1, 6.4, 6.5 papunkčių nuostatomis, tyrimui yra atrenkami tie atlikti auditai, kurių kokybės peržiūrą vykdė auditoriai kontrolieriai.

41. Jei tyrimas yra pradėtas vadovaujantis metodikos 6.2, 6.3 papunkčių nuostatomis, tiriamas tas atliktas auditas, dėl kurio buvo gautas prašymas.

42. Jei tyrimas yra pradėtas vadovaujantis metodikos 6.2, 6.3 papunkčių nuostatomis, tačiau prašyme dėl tyrimo inicijavimo konkretaus atlikto audito nėra nurodyta, atliekama atranka, tiriant visus per paskutinius dvylika mėnesių iki tyrimo pradžios audito įmonėje dirbančius ir dirbusius auditorius. Iš audito įmonės atliktų auditų tyrimui pasirenkami ne mažiau kaip du auditoriaus einamaisiais kalendoriniais metais atlikti auditai taip, kad būtų atspindėtos įvairios audituojamos veiklos sritys ir, jei auditorius atliko, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir viešojo intereso įmonių auditai.

43. Pagal metodikos 42 punktą nustatydamas auditoriaus atliktų auditų, kurių tyrimą atliks, kiekį, atsakingas darbuotojas taip pat turi atsižvelgti į tai, kaip dažnai auditorius yra tikrinamas pagal audito įmonės kokybės kontrolės sistemą, kada buvo atlikta jo atlikto audito kokybės peržiūra ir kokie jos rezultatai, ar per paskutinius 3 metus nebuvo pareikšta pretenzijų, skundų ar kitokių pastabų dėl audito kokybės, taip pat į kitas, jo manymu, tyrimui svarbias aplinkybes.

44. Visais atvejais atliekant tyrimą, jei tiriamų atliktų auditų kiekio nepakanka tinkamai įvertinti audito kokybę, atsakingas darbuotojas gali nuspręsti tyrimui pasirinkti daugiau einamaisiais kalendoriniais metais atliktų auditų arba ankstesniais kalendoriniais metais atliktų auditų, jei einamaisiais kalendoriniais metais daugiau atliktų auditų nėra.

 

V. TYRIMĄ ATLIEKANČIO IR JAME DALYVAUJANČIŲ DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

45. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai privalo būti objektyvūs, nešališki, tyrimo metu siekti 44 punkte nustatytų tikslų. Tyrimo metu jokie asmenys negali daryti jokio poveikio tyrimą atliekančio ir jame dalyvaujančių darbuotojų veiklai, jeigu jie veikia nepažeisdami tyrimo atlikimo metodikos ir kitų teisės aktų reikalavimų.

46. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai tiria ir analizuoja su atliktu auditu susijusią rašytinę ir žodinę informaciją tam, kad:

46.1. nustatytų, kaip laikomasi Tarptautinio kokybės kontrolės standarto nuostatų;

46.2. nustatytų, kaip laikomasi tarptautinių audito standartų nuostatų, jei auditas turėjo būti atliktas vadovaujantis šiais standartais;

46.3. nustatytų, kaip laikomasi nacionalinių audito standartų nuostatų, jei auditas turėjo būti atliktas vadovaujantis šiais standartais;

46.4. nustatytų, kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų;

46.5. įvertintų auditui panaudotų išteklių kokybę ir kiekybę, gautą atlyginimą už auditą;

46.6. nustatytų, kaip laikomasi Audito įstatymo reikalavimų;

46.7. nustatytų, kaip laikomasi kitų, su audito atlikimu susijusių, teisės aktų nuostatų.

47. Tirdami atliktą auditą 6.1 ir 6.4 papunkčiuose nustatytais atvejais, tarnybos darbuotojai gali tirti, kaip auditorius kontrolierius atliko peržiūrą, 6.5 papunktyje nustatytu atveju tarnybos darbuotojai tiria, kaip auditorius kontrolierius atliko peržiūrą.

48. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai turi teisę:

48.1. peržiūrėti su tyrimu susijusius audito įmonės ir (ar) auditoriaus darbo dokumentus, audito atlikimo metodiką, esant poreikiui, daryti šių dokumentų kopijas ir (ar) gauti su tyrimu susijusių kompiuterinių laikmenų duomenų kopijas;

48.2. gauti iš auditorių, audito įmonės, kitų asmenų, dalyvavusių atliekant tiriamą auditą, paaiškinimus (taip pat ir raštu) visais su minėto audito atlikimu susijusiais klausimais;

48.3. esant poreikiui, individualiu tyrime dalyvaujančio darbuotojo spaudu pažymėti tikrintus auditoriaus ir (ar) audito įmonės dokumentus;

48.4. peržiūrėti kontrolieriaus atliktos audito kokybės peržiūros dokumentus;

48.5. gauti paaiškinimus (taip pat ir raštu) iš kontrolieriaus, atlikusio tiriamo audito kokybės peržiūrą;

48.6. be apribojimų gauti iš Auditorių rūmų ir kitų institucijų ar asmenų audito tyrimui atlikti reikalingą informaciją.

49. Atsakingas darbuotojas, suderinęs su padalinio vadovu ir (arba) tarnybos direktoriumi, turi teisę:

49.1. kreiptis į valstybės ir teisėsaugos institucijas prašydamas pateikti audito tyrimui atlikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus;

49.2. pasitelkti ekspertus spręsti tyrimo metu iškilusius klausimus;

49.3. kreiptis į kitų valstybių narių ar valstybių ne narių kompetentingas institucijas dėl tyrimui atlikti reikalingos informacijos pateikimo.

50. Tyrimą atliekantis ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai privalo:

50.1. vadovautis Audito įstatymu, šia metodika ir kitais teisės aktais;

50.2. laikytis tarnybos patvirtintų Nepriklausomumo, Konfidencialumo ir profesinės paslapties laikymosi tvarkų aprašų;

50.3. atsisakyti tęsti tyrimą ir pranešti padalinio vadovui ar tarnybos direktoriui visas reikšmingas aplinkybes, jei paaiškėja, kad gali būti pažeistas jo nepriklausomumas;

50.4. tyrimo metu surinkti išsamius įrodymus, kuriais remdamiesi galėtų pareikšti pagrįstą nuomonę.

51. Atlikęs tyrimą, atsakingas darbuotojas privalo parengti tyrimo ataskaitą.

 

VI. TYRIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

 

52. Atlikus tyrimą, ataskaitos projektas yra parengiamas per 15 darbo dienų ir pateikiamas padalinio vadovui ir tarnybos direktoriui.

53. Su padalinio vadovu ir tarnybos direktoriumi suderintas ataskaitos projektas pateikiamas auditoriui ir (ar) audito įmonei, kurių tyrimas buvo atliktas.

54. Auditorius ir (ar) audito įmonė savo atsiliepimus dėl tyrimo ataskaitos projekto turi teisę pateikti per 5 darbo dienas po jo gavimo dienos. Su šiais atsiliepimais atsakingas darbuotojas supažindina padalinio vadovą ir tarnybos direktorių.

55. Gavęs auditoriaus ir (ar) audito įmonės atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminui, atsakingas darbuotojas per 10 darbo dienų paruošia tyrimo ataskaitą ir ją suderina su padalinio vadovu ir tarnybos direktoriumi. Tyrimo ataskaita rengiama vadovaujantis šios metodikos 1 priede pateiktais reikalavimais. Su šia ataskaita audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) supažindinamas pasirašytinai. Antras ataskaitos egzempliorius paliekamas audito įmonei. Auditorių, kurio atliktas auditas buvo tirtas, su šia ataskaita pasirašytinai supažindina audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo).

56. Paaiškėjus aplinkybėms, kad audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) neturi galimybės arba atsisako pasirašytinai susipažinti su tyrimo ataskaita, vienas jos egzempliorius audito įmonei yra išsiunčiamas registruotu laišku su įteikimo pranešimu.

57. Per 5 darbo dienas po audito įmonės vadovo (ar jo įgalioto asmens) susipažinimo su tyrimo ataskaita (ar po registruoto laiško įteikimo dienos) auditorius ar audito įmonė gali dėl jų raštu tarnybai pateikti atsiliepimus. Jeigu per nurodytą terminą auditorius ir (ar) audito įmonė savo atsiliepimų nepateikia, laikoma, kad su pateikta tyrimo ataskaita jie sutinka ir pastabų dėl jos neturi.

58. Gavus šios metodikos 57 punkte nurodytus atsiliepimus ar pasibaigus jų pateikimo terminui, tyrimo ataskaita ir kita su ja susijusi medžiaga (auditoriaus ar audito įmonės atsiliepimai ir kt.) teikiama svarstyti komitete.

 

VII. TARNYBOS SPRENDIMAI IR TYRIMO REZULTATŲ SVARSTYMAS KOMITETO POSĖDYJE

 

59. Jei tyrimo metu buvo nustatyta trūkumų, komitetui kartu su tyrimo ataskaita turi būti teikiamas tarnybos siūlomas sprendimas dėl duodamo nurodymo ir (ar) skiriamos drausminės nuobaudos.

60. Atlikusi tyrimą tarnyba gali nurodyti:

60.1. auditoriui arba audito įmonei ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą;

60.2. auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, nustatant valandų skaičių ir nurodant terminą, per kurį jos turi būti išklausytos.

61. Tyrimo metu paaiškėjus audito atlikimo trūkumams tarnyba gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

61.1. auditoriui arba audito įmonei pareikšti įspėjimą;

61.2. nurodyti Auditorių rūmams sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus Audito įstatyme, per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį.

62. Atlikusi tyrimą ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus tarnyba gali skirti auditoriui ir (arba) audito įmonei vieną iš šių nuobaudų:

62.1. nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą;

62.2. nurodyti Auditorių rūmams atimti audito įmonės pažymėjimą ir išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo.

63. Šios metodikos 60.2 papunktyje minimas nurodymas gali būti skiriamas kartu su viena iš metodikos 61 punkte nurodytų drausminių nuobaudų arba be jos.

64. Kai komiteto posėdyje yra svarstomi tyrimo, kurio metu buvo nustatyti trūkumai, rezultatai, į jį gali būti kviečiami atvykti audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) ir auditorius, kurių atliktas auditas buvo tiriamas. Posėdyje turi teisę dalyvauti tyrimą atlikęs tarnybos darbuotojas.

65. Auditorius ir (ar) audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) privalo būti kviečiami į komiteto posėdį, kuriame numatoma svarstyti nurodymo ar drausminės nuobaudos skyrimą. Jiems neatvykus į posėdį, sprendimai dėl nurodymo ir (ar) drausminės nuobaudos skyrimo gali būti svarstomi ir nutarimai dėl jų gali būti priimami auditoriui ir (ar) audito įmonės vadovui (ar jo įgaliotam asmeniui) nedalyvaujant.

66. Komiteto posėdžio metu posėdyje dalyvaujantys audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) ir auditorius, kurio atliktas auditas buvo tirtas, taip pat tyrimą atlikęs tarnybos darbuotojas turi teisę pasisakyti.

67. Tarnybos direktorius, komitetui pritarus, priima sprendimą dėl tyrimo rezultatų ir (ar) nurodymų ir (ar) drausminių nuobaudų skyrimo. Tarnyba per 10 darbo dienų nuo minėto sprendimo priėmimo dienos informuoja apie jį tirtą auditorių, audito įmonę ir Auditorių rūmus. Jei tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis šios metodikos 6.2, 6.3 papunkčių nuostatomis, apie priimtą sprendimą dėl tyrimo rezultatų informuojamos institucijos, kurių prašymu minėtas tyrimas buvo pradėtas.

68. Šios metodikos 61.1 papunktyje nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus.

69. Kai atlikus tyrimą nustatoma, kad auditorius kontrolierius netinkamai atliko atlikto audito kokybės peržiūrą, tarnyba, suderinusi šį klausimą komitete, gali inicijuoti kontrolieriaus atšaukimą. Komiteto posėdyje, kuriame svarstomas šis klausimas, kviečiamas dalyvauti auditorius kontrolierius, informuojant jį apie tyrimo metu nustatytus atlikto audito kokybės peržiūros trūkumus.

 

VIII. AUDITO TYRIMO REZULTATŲ IR SPRENDIMŲ SKELBIMO IR SKUNDIMO TVARKA

 

70. Jei drausminės nuobaudos buvo skirtos viešojo intereso įmones audituojantiems auditoriams ir (arba) audito įmonėms, apie šį sprendimą per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos tarnyba raštu praneša Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai arba Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai.

71. Apie priimtus sprendimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo skelbiama tarnybos interneto svetainėje.

72. Informacija apie paskirtas nuobaudas paskelbiama auditorių ir audito įmonių sąrašuose pasibaigus šios metodikos 73 punkte nustatytam terminui. Ši informacija skelbiama 1 metus nuo nuobaudų paskyrimo dienos.

73. Tarnybos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamą sprendimo priėmimą įteikimo dienos.

74. Kiekvienais metais iki kovo 1 d. savo interneto svetainėje tarnyba skelbia apibendrintą informaciją apie atliktų audito tyrimų skaičių, jų rezultatus, paskirtas drausmines nuobaudas ir duotus nurodymus.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

75. Su šia metodika padalinio darbuotojai, komiteto nariai ir šios metodikos 49.2 papunktyje nurodyti ekspertai turi būti supažindinami pasirašytinai.

 

_________________


 

Atlikto audito tyrimo metodikos

1 priedas

 

(Tyrimo ataskaitos forma)

 

ATLIKTO AUDITO

TYRIMO ATASKAITA

 

__________________

(sudarymo data)

____________

(sudarymo vieta)

 

I. Bendroji dalis.

Šioje dalyje turi būti nurodoma:

– tyrimo atlikimo pagrindas;

– tirtos audito įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

– tirti auditoriai, jų vardai, pavardės, auditoriaus pažymėjimo numeriai, nurodant informaciją apie tai, ar auditoriai yra tirtos audito įmonės dalyviai ar partneriai;

– tyrimo inicijavimo pagrindas;

– tyrimo objektas;

– tyrimą atlikusių ir jame dalyvavusių tarnybos darbuotojų vardai, pavardės, pareigos;

– tyrime dalyvavusio eksperto, jei jis buvo pasitelktas, vardas ir pavardė;

– tyrimo pradžios ir pabaigos data;

– trumpas tirtos audito įmonės veiklos aprašymas, pateikiant informaciją apie einamaisiais ir praėjusiais finansiniais metais:

– audito įmonėje dirbančių ir dirbusių darbuotojų skaičių, išskiriant auditorių, auditorių padėjėjų ir kitų darbuotojų skaičių;

– veiklos pajamas, išskiriant pajamas iš finansinių ataskaitų audito viešojo intereso įmonėse, pajamas iš finansinių ataskaitų audito ne viešojo intereso įmonėse, pajamas iš užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų, taip pat nurodant informaciją apie minėtų pajamų pasiskirstymą procentais;

– atliktų auditų skaičių, išskiriant auditus, atliktus viešojo intereso įmonėse, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditus ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų auditus, kuriose pagal teisės aktų reikalavimus auditas yra privalomas;

– audito įmonės kokybės kontrolės sistemos trumpas apibūdinimas (procedūros, kuriomis užtikrinama kokybės kontrolė, ir jų reglamentavimas).

– rumpas tirto auditoriaus veiklos aprašymas, pateikiant informaciją apie auditoriaus atliktų auditų skaičių, išskiriant auditus, atliktus viešojo intereso įmonėse, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditus ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų auditus, kuriose pagal teisės aktų reikalavimus auditas yra privalomas.

 

II. Tyrimo eigos aprašymas ir nustatyti trūkumai

Šioje dalyje turi būti nurodoma:

– tirtas laikotarpis;

– tyrimui atlikti pasirinktų atliktų auditų atrankos kriterijai ir taikytos atrankos procedūros;

– trumpas tyrimo eigos aprašymas;

– tyrimo metu pastebėti trūkumai dėl:

– Audito įstatymo ir kitų teisės aktų laikymosi nurodant:

• jų atsiradimo aplinkybes;

• kokių konkrečių Audito įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų nebuvo laikomasi (jei buvo audituojamos viešojo intereso įmonės, nurodyti, ar buvo laikomasi viešojo intereso įmonių veiklą ir jų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų);

• kurie iš išvardintų trūkumų laikytini reikšmingais;

• kurie iš išvardintų trūkumų nustatyti pirmą kartą, o kurie – pakartotinai (atsižvelgiant ir į atlikto audito kokybės peržiūros rezultatus).

– audito kokybės kontrolės sistemos audito įmonėje nurodant:

• jų atsiradimo aplinkybes,

• kokių konkrečių Tarptautinio kokybės kontrolės standarto, tarptautinių audito standartų ir kitų teisės aktų nuostatų nebuvo laikomasi;

• kurie iš išvardintų trūkumų laikytini reikšmingais;

• kurie iš išvardintų trūkumų nustatyti pirmą kartą, o kurie – pakartotinai (atsižvelgiant ir į atlikto audito kokybės peržiūros rezultatus);

– profesinės etikos principų laikymosi nurodant:

• jų atsiradimo aplinkybes;

• kokių konkrečių Audito įstatymo ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatų nebuvo laikomasi;

• kurie iš išvardintų trūkumų laikytini reikšmingais;

• kurie iš išvardintų trūkumų nustatyti pirmą kartą, o kurie – pakartotinai (atsižvelgiant ir į atlikto audito kokybės peržiūros rezultatus);

– audito standartų laikymosi nurodant:

• jų atsiradimo aplinkybes,

• kokių konkrečių audito standartų nuostatų nebuvo laikomasi;

• kurie iš išvardintų trūkumų laikytini reikšmingais;

• kurie iš išvardintų trūkumų nustatyti pirmą kartą, o kurie – pakartotinai (atsižvelgiant ir į atlikto audito kokybės peržiūros rezultatus);

– auditui panaudotų išteklių kokybės ir kiekybės, už auditą gauto atlyginimo įvertinimas, nustatyti trūkumai.

 

III. Išvados

Šioje dalyje turi būti apibendrinami tyrimo metu nustatyti trūkumai dėl:

– Audito įstatymo ir kitų teisės aktų laikymosi;

– audito kokybės kontrolės sistemos;

– profesinės etikos principų laikymosi;

– audito standartų laikymosi;

– auditui panaudotų išteklių kokybės ir kiekybės bei už auditą gauto atlyginimo;

– kiti tyrimo metu nustatyti trūkumai.

 

Atsakingas darbuotojas

________________

(parašas)

_______________

(vardas, pavardė)

 

Susipažinau

____________________

(audito įmonės vadovo ar

jo įgalioto asmens parašas)

____________________

(vardas, pavardė)

_________________

(data)

_________________