Tamperės konvencija dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms
17 straipsnis Autentiški tekstai
kad ryškiai didėja didelių nelaimių, besivystančiose šalyse sukeliančių ypač skaudžius padarinius, mastas, sudėtingumas, dažnumas ir poveikis,
kad humanitarinės pagalbos ir paramos įstaigoms reikia patikimų, lengvai pritaikomų telekomunikacijų išteklių savo gyvybiškai svarbioms užduotims atlikti,
kad telekomunikacijų ištekliai yra itin svarbūs sudarant palankias sąlygas humanitarinės pagalbos ir paramos darbuotojų saugai,
didžiulę transliavimo svarbą žmonėms, kuriems gresia pavojus, suteikiant tikslią informaciją apie didelę nelaimę,
kad veiksmingas, nepavėluotas telekomunikacijų išteklių dislokavimas ir skubios, operatyvios, tikslios ir teisingos informacijos srautai yra būtini, kad būtų galima sumažinti aukų skaičių, žmonių kančias ir didelių nelaimių turtui ir aplinkai padarytą žalą,
kad dideles nelaimes dažniausiai patiriančioms menkiausiai išsivysčiusioms šalims ypač reikia techninės paramos rengiant telekomunikacijų išteklius didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms,
kad daugiau kaip penkiasdešimtyje tarptautinių reguliavimo dokumentų, įskaitant Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatus, absoliuti pirmenybė teikiama esant nepaprastajai padėčiai gyvybiškai svarbioms komunikacijoms,
į tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo švelninant didelių nelaimių padarinius ir teikiant pagalbą istoriją, įskaitant įrodytą gyvybiškai svarbų, laiku dislokuotų ir panaudotų telekomunikacijų išteklių vaidmenį,
į Tarptautinės konferencijos komunikacijų įvykus didelėms nelaimėms klausimais (Ženeva, 1990) medžiagą, skirtą telekomunikacijų sistemų galiai atsigaunant po didelių nelaimių ir į jas reaguojant,
į Tamperės deklaracijoje dėl komunikacijų įvykus didelėms nelaimėms (Tamperė, 1991) paskelbtą primygtinį raginimą rengti patikimas telekomunikacijų sistemas, skirtas didelių nelaimių padariniams švelninti ir jų metu atliekamoms pagalbos operacijoms, bei tarptautinę konvenciją dėl leidžiančių sukurti tokias sistemas komunikacijų,
į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 44/236, skirtą 1990–2000 metų Tarptautinei gamtos nelaimių prevencijos dekadai, ir rezoliuciją 46/182, raginančią gerinti tarptautinį skubios humanitarinės pagalbos koordinavimą,
į svarbų vaidmenį, komunikacijų ištekliams skiriamą Pasaulinės konferencijos gamtos nelaimių prevencijos klausimais (Jokohama, 1994) priimtoje Jokohamos saugesnio pasaulio strategijoje ir veiksmų plane,
į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įgaliotųjų atstovų konferencijos (Kiotas, 1994) 36-ąja rezoliucija patvirtintą Pasaulinės telekomunikacijų plėtros konferencijos (Buenos Airės, 1994) 7-ąją rezoliuciją, raginančią vyriausybes imtis visų praktinių veiksmų, kad būtų sudaromos palankios sąlygos greitai dislokuoti telekomunikacijų įrangą ir ją veiksmingai naudoti didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms, mažinant ir, kur galima, šalinant reguliavimo kliūtis bei gerinant valstybių bendradarbiavimą,
į Pasaulinės radiokomunikacijos konferencijos (Ženeva, 1997) 644-ąją rezoliuciją, raginančią vyriausybes visiškai remti šios Konvencijos priėmimą ir jos įgyvendinimą savo valstybėse,
į Pasaulinės telekomunikacijų plėtros konferencijos (Valeta, 1998) 19-ąją rezoliuciją, raginančią vyriausybes toliau nagrinėti šią Konvenciją, kad būtų galima visiškai paremti jos priėmimą,
į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 51/194, skatinančią parengti skaidrią ir operatyvią procedūrą veiksmingos pagalbos įvykus didelėms nelaimėms koordinavimo priemonėms įgyvendinti ir sukurti ReliefWeb kaip globalinę informavimo sistemą patikimai bei operatyviai informacijai apie dideles avarijas ir gamtos nelaimes skleisti,
nepaprastosioms padėtims skirtų telekomunikacijų klausimais sudarytos darbo grupės išvadomis dėl nepaprasto telekomunikacijų vaidmens švelninant didelių nelaimių padarinius ir teikiant pagalbą,
daugelio valstybių, Jungtinių Tautų steiginių, vyriausybinių, tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, humanitarinių įstaigų, telekomunikacijų įrangos ir paslaugų teikėjų, žiniasklaidos, universitetų, su ryšiais ir nelaimėmis susijusių organizacijų atliekama veikla siekiant gerinti komunikacijas įvykus didelėms nelaimėms ir sudaryti joms palankias sąlygas,
užtikrinti patikimą, greitą telekomunikacijų išteklių prieinamumą švelninant dideles nelaimes ir vykdant pagalbos operacijas,
1 straipsnis
Sąvokos
Jei kontekstas, kuriame jos vartojamos, nerodo ko kita, toliau išvardytos sąvokos šioje Konvencijoje turi tokias reikšmes:
2. „padedanti Valstybė Šalis“ – Valstybė šios Konvencijos Šalis, vadovaudamasi ja teikianti telekomunikacinę paramą;
3. „prašančioji Valstybė Šalis“ – Valstybė šios Konvencijos Šalis, vadovaudamasi ja prašanti telekomunikacinės paramos;
4. „ši Konvencija“ – Tamperės konvencija dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms;
6. „didelė nelaimė“ – plataus masto didelę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai keliantis rimtas visuomenės funkcionavimo sutrikimas, staiga ar kaip sudėtingo ilgalaikio proceso padarinys atsirandantis dėl nelaimingų atsitikimų, gamtos jėgų ar žmonių veiklos;
7. „didelių nelaimių padarinių švelninimas“ – priemonės, kuriomis užkertamas kelias didelėms nelaimėms, jos prognozuojamos, joms pasirengiama, į jas reaguojama, jos stebimos ir (arba) švelninamas jų poveikis;
8. „pavojus sveikatai“ – staigus užkrečiamosios ligos epideminis ar pandeminis protrūkis arba kitas įvykis, keliantis didelę grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai ir galintis sukelti didelę nelaimę;
9. „gamtos keliamas pavojus“ – didelę nelaimę sukelti galintis įvykis ar procesas, kaip antai: žemės drebėjimas, gaisras, potvynis, vėjas, žemės nuošliauža, kalnų sniego griūtis, ciklonas, cunamis, apsikrėtimas zooparazitais, sausra ar ugnikalnio išsiveržimas;
10. „nevyriausybinė organizacija“ – bet kuri organizacija, įskaitant privačius ir juridinius asmenis, išskyrus valstybę arba vyriausybinę ar tarpvyriausybinę organizaciją, besirūpinanti didelės nelaimės padarinių švelninimu bei pagalbai ir (arba) telekomunikacijų išteklių teikimu didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai;
11. „nevalstybinis steiginys“ – bet kuris steiginys, išskyrus valstybę ir įskaitant nevyriausybines organizacijas bei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimą, besirūpinantis didelių nelaimių padarinių švelninimu bei pagalba ir (arba) telekomunikacijų išteklių teikimu didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai;
12. „pagalbos operacijos“ – veikla, kuria siekiama įvykus didelei nelaimei mažinti aukų skaičių, žmonių kančias, taip pat turtui ir (arba) aplinkai padarytą žalą;
13. „telekomunikacinė parama“ – telekomunikacijų išteklių arba kitų išteklių ar paramos, turinčių sudaryti palankias sąlygas naudoti telekomunikacijų išteklius, teikimas;
14. „telekomunikacijų ištekliai“ – darbuotojai, įranga, medžiagos, informacija, mokymas, radijo dažnių spektras, tinklas arba perdavimo pajėgumas ar kiti telekomunikacijoms reikalingi ištekliai;
2 straipsnis
Koordinavimas
1. Jungtinių Tautų skubios pagalbos koordinatorius yra veiklos pagal šią Konvenciją koordinatorius ir atlieka 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytas operacijų koordinatoriaus pareigas.
2. Operacijų koordinatorius siekia bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis Jungtinių Tautų agentūromis, visų pirma su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga, kad padėtų jai vykdyti šios Konvencijos nustatytas užduotis ir ypač 8 ir 9 straipsniuose nustatytas pareigas bei teikti reikalingą techninę paramą, atitinkančią šių agentūrų paskirtį.
3 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Valstybės Šalys pagal šios Konvencijos nuostatas bendradarbiauja tarpusavyje ir su nevalstybiniais steiginiais bei tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kad sudarytų palankias sąlygas telekomunikacijų išteklius naudoti didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai.
2. Toks naudojimas, be kita ko, gali būti:
a) antžeminės ir palydovinės telekomunikacijų įrangos dislokavimas gamtos keliamiems pavojams, pavojams sveikatai ir didelėms nelaimėms prognozuoti, stebėti ir informacijai apie juos teikti;
b) keitimasis informacija apie gamtos keliamus pavojus, pavojus sveikatai ir dideles nelaimes tarp Valstybių Šalių ir su kitomis valstybėmis, nevalstybiniais steiginiais ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei tokios informacijos platinimas visuomenei, ypač bendruomenėms, kurioms gresia pavojus;
3. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas tokiam naudojimui, Valstybės Šalys gali sudaryti papildomus daugiašalius ar dvišalius susitarimus.
4. Valstybės Šalys prašo operacijų koordinatorių, konsultuojantis su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga, depozitaru, kitais atitinkamais Jungtinių Tautų steiginiais ir tarpvyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, dėti visas pastangas, kad pagal šios Konvencijos nuostatas:
a) konsultuojantis su Valstybėmis Šalimis, būtų parengti pavyzdiniai susitarimai, kurie galėtų būti naudojami kaip daugiašalių ar dvišalių susitarimų, sudarančių palankias sąlygas teikti telekomunikacijų išteklius didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai, pagrindas;
b) pavyzdiniai susitarimai, geriausia praktika ir kita atitinkama informacija apie telekomunikacijų išteklių teikimą didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai būtų elektroninėmis priemonėmis ir kitais atitinkamais mechanizmais prieinama Valstybėms Šalims, kitoms valstybėms, nevalstybiniams steiginiams ir tarpvyriausybinėms organizacijoms;
c) būtų sukurtos, naudojamos ir palaikomos informacijos rinkimo ir platinimo procedūros ir sistemos, reikalingos šiai Konvencijai įgyvendinti, ir
5. Valstybės Šalys tarpusavyje bendradarbiauja, kad pagerintų vyriausybinių organizacijų, nevalstybinių steiginių ir tarpvyriausybinių organizacijų gebėjimą kurti profesinio rengimo pergabenti bei naudoti įrangą mechanizmus ir steigti mokomuosius kursus specialioms telekomunikacijų priemonėms, skirtoms didelių nelaimių prevencijai, stebėsenai ir padariniams švelninimui, kurti, projektuoti ir gaminti.
4 straipsnis
Telekomunikacinės paramos teikimas
1. Valstybė Šalis, kuriai reikia telekomunikacinės paramos didelės nelaimės padariniams švelninti ir pagalbai, gali bet kurią kitą Valstybę Šalį prašyti suteikti tokią paramą tiesiogiai arba per operacijų koordinatorių. Jei prašoma per operacijų koordinatorių, operacijų koordinatorius nedelsdamas šią informaciją išplatina visoms kitoms atitinkamoms Valstybėms Šalims. Jei kitos Valstybės Šalies prašoma tiesiogiai, prašančioji Valstybė Šalis kuo skubiau apie tai praneša operacijų koordinatoriui.
2. Telekomunikacinės paramos prašanti Valstybė Šalis nurodo prašomos paramos dydį bei pobūdį ir tas priemones, kurių imtasi pagal šios Konvencijos 5 ir 9 straipsnius, taip pat atitinkamais atvejais Valstybei Šaliai, į kurią kreipiamasi su prašymu, ir (arba) operacijų koordinatoriui pateikia bet kurią kitą informaciją, reikalingą, kad būtų galima nustatyti, kokiu mastu tokia Valstybė Šalis tą prašymą gali patenkinti.
3. Kiekviena Valstybė Šalis, į kurią tiesiogiai arba per operacijų koordinatorių kreipiamasi su telekomunikacinės paramos prašymu, skubiai nusprendžia ir prašančiajai Valstybei Šaliai tiesiogiai arba kitaip praneša, ar ji teiks prašomą paramą, ir apie paramos dydį, jai taikomas sąlygas, apribojimus ir, jei reikia, kainą.
4. Kiekviena Valstybė Šalis, nusprendusi teikti telekomunikacinę paramą, apie tai kuo skubiau praneša operacijų koordinatoriui.
5. Telekomunikacinė parama pagal šią Konvenciją neteikiama be prašančiosios Valstybės Šalies sutikimo. Prašančioji Valstybė Šalis išlaiko kompetenciją pagal savo galiojančius nacionalinės teisės aktus ir vykdomą politiką atmesti bet kurią pagal šią Konvenciją pasiūlytą telekomunikacinę paramą, visą ar jos dalį.
6. Valstybės Šalys pripažįsta prašančiųjų Valstybių Šalių teisę telekomunikacinės paramos prašyti tiesiogiai iš nevalstybinių steiginių bei tarpvyriausybinių organizacijų ir nevalstybinių steiginių bei tarpvyriausybinių organizacijų teisę, laikantis jiems taikomų įstatymų, prašančiosioms Valstybėms Šalims teikti telekomunikacinę paramą pagal šį straipsnį.
7. Nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija negali būti prašančiąja Valstybe Šalimi ir negali prašyti telekomunikacinės paramos pagal šią Konvenciją.
5 straipsnis
Privilegijos, imunitetai ir veiklos sąlygos
1. Prašančioji Valstybė Šalis tiek, kiek leidžia jos nacionalinė teisė, jos piliečiais nesantiems asmenims ir jos teritorijoje būstinės arba buveinės neturinčioms organizacijoms, kurie arba kurios veikia pagal šią Konvenciją, kad būtų teikiama telekomunikacinė parama, ir apie kuriuos ar kurias prašančiajai Valstybei Šaliai buvo pranešta ir ji juos ar jas yra priėmusi, suteikia jų atitinkamoms funkcijoms vykdyti reikalingas tokias (ir net tik tokias) privilegijas, imunitetus ir sudaro reikalingas veiklos sąlygas:
a) imunitetą nuo arešto, sulaikymo ir teismo proceso, įskaitant prašančiosios Valstybės Šalies baudžiamąją, civilinę ir administracinę jurisdikciją, dėl veikų ar neveikimo, konkrečiai ir tiesiogiai susijusių su telekomunikacinės paramos teikimu;
b) atleidimą nuo mokesčių, muitų ar kitų rinkliavų, išskyrus tuos, kurie paprastai įskaičiuojami į prekių ar paslaugų kainą, už paramos funkcijų vykdymą arba už įrangą, medžiagas ir kitą turtą, telekomunikacinei paramai pagal šią Konvenciją teikti atsivežtą ar pirktą prašančiosios Valstybės Šalies teritorijoje; ir
2. Prašančioji Valstybė Šalis tiek, kiek leidžia jos galimybės, teikia vietines patalpas ir paslaugas tinkamam ir veiksmingam telekomunikacinės paramos administravimui, įskaitant užtikrinimą, kad į jos teritoriją pagal šią Konvenciją atvežta telekomunikacijų įranga bus nedelsiant pagal jos vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus licencijuota arba atleista nuo licencijavimo.
3. Prašančioji Valstybė Šalis užtikrina į jos teritoriją pagal šią Konvenciją atvežtų darbuotojų, įrangos ir medžiagų apsaugą.
4. Pagal šią Konvenciją teikiamos įrangos ir medžiagų nuosavybė dėl jų naudojimo pagal šią Konvenciją nesikeičia. Prašančioji Valstybė Šalis užtikrina greitą tokios įrangos, medžiagų ir turto grąžinimą atitinkamai padedančiai Valstybei Šaliai.
5. Prašančioji Valstybė Šalis nekeičia jokių pagal šią Konvenciją pateiktų telekomunikacijų išteklių dislokavimo arba jų nenaudoja tikslams, tiesiogiai nesusijusiems su didelių nelaimių prognozavimu, pasirengimu joms, reagavimu į jas, jų stebėsena, poveikio švelninimu ar pagalbos teikimu jų metu ar po jų.
6. Jokia šio straipsnio nuostata nereikalauja, kad prašančioji Valstybė Šalis savo piliečiams ar nuolatiniams gyventojams arba jos teritorijoje būstines ar buveines turinčioms organizacijoms suteiktų privilegijų ir imunitetų.
7. Visi asmenys, į Valstybės Šalies teritoriją atvykstantys teikti telekomunikacinės paramos ar kitaip padėti naudoti telekomunikacijų išteklius pagal šią Konvenciją, ir visos organizacijos, teikiančios telekomunikacinę paramą ar kitaip padedančios naudoti telekomunikacijų išteklius pagal šią Konvenciją, neatmetant jų privilegijų ir imunitetų pagal šį straipsnį, privalo gerbti tos Valstybės Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokie asmenys ir organizacijos taip pat privalo nesikišti į Valstybės Šalies, į kurios teritoriją jie yra atvykę, vidaus reikalus.
8. Jokia šio straipsnio nuostata neriboja teisių ir pareigų dėl privilegijų ir imunitetų, suteiktų asmenims ir organizacijoms, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantiems teikiant telekomunikacinę paramą, pagal kitus tarptautinius susitarimus (įskaitant 1946 m. vasario 13 d. Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų konvenciją dėl privilegijų ir imunitetų ir 1947 m. lapkričio 21 d. Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl specializuotųjų agentūrų privilegijų ir imunitetų) ar tarptautinę teisę.
6 straipsnis
Paramos nutraukimas
1. Prašančioji Valstybė Šalis ar padedančioji Valstybė Šalis, pateikusi rašytinį pranešimą, gali bet kada nutraukti pagal 4 straipsnį gaunamą arba teikiamą telekomunikacinę paramą. Pateikus tokį pranešimą, atitinkamos Valstybės Šalys viena su kita konsultuojasi dėl tinkamo ir nedelstino paramos nutraukimo, atsižvelgdamos į tokio nutraukimo poveikį pavojui žmonių gyvybėms ir vykstančioms pagalbos dėl didelės nelaimės operacijoms.
2. Valstybėms Šalims, dalyvaujančioms pagal šią Konvenciją teikiant ar gaunant telekomunikacinę paramą, šios Konvencijos nuostatos tebegalioja ir nutraukus tokią paramą.
7 straipsnis
Išlaidų ar užmokesčio mokėjimas ar atlyginimas
1. Valstybės Šalys telekomunikacinę paramą didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai gali teikti pagal susitarimą, kad bus apmokėtos ar atlygintos nurodytos išlaidos ar užmokestis, visada turėdamos omenyje šio straipsnio 8 dalies turinį.
2. Esant tokiai sąlygai, Valstybės Šalys, prieš teikdamos telekomunikacinę paramą, raštu išdėsto:
3. Šio straipsnio 2 dalies b ir c punktų reikalavimai gali būti tenkinami nurodant paskelbtus tarifus, užmokesčio normas ar kainas.
4. Kad derybos dėl apmokėjimo ir atlyginimo susitarimų pernelyg neužvilkintų telekomunikacinės paramos teikimo, operacijų koordinatorius, konsultuodamasis su Valstybėmis Šalimis, parengia pavyzdinį apmokėjimo ir atlyginimo susitarimą, kuris gali tapti derybų dėl apmokėjimo ir atlyginimo prievolių pagal šį straipsnį pagrindu.
5. Jokia Valstybė Šalis neprivalo pagal šią Konvenciją apmokėti ar atlyginti išlaidų ar užmokesčio, prieš tai nepareiškusi savo pritarimo padedančiosios Valstybės Šalies pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktoms sąlygoms.
6. Kai telekomunikacinės paramos teikimas yra tinkamai susiejamas su išlaidų ar užmokesčio mokėjimu ar atlyginimu pagal šį straipsnį, apmokama ar atlyginama yra greitai, kai tik padedančioji Valstybė Šalis pateikia apmokėjimo ar atlyginimo prašymą.
7. Prašančiosios Valstybės Šalies už telekomunikacinės paramos teikimą mokamos ar atlyginamos sumos yra iš prašančiosios Valstybės Šalies jurisdikcijos laisvai pervedamos, jos neužlaikomos ir nesulaikomos.
8. Spręsdamos, ar telekomunikacinės paramos teikimą sieti su susitarimu, kad bus apmokėtos ar atlygintos nurodytos išlaidos ar užmokestis, nustatydamos tokių išlaidų ar užmokesčio dydį, jų mokėjimo ar atlyginimo sąlygas ir apribojimus, Valstybės Šalys, be kitų svarbių dalykų, atsižvelgia į:
g) kiekvienos didelės nelaimės, gamtos keliamo pavojaus ar pavojaus sveikatai paveiktos Valstybės Šalies gebėjimą tokiam įvykiui pasirengti ar į jį reaguoti ir
9. Šis straipsnis taip pat taikomas toms situacijoms, kai telekomunikacinę paramą teikia nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija, jeigu:
a) prašančioji Valstybė Šalis sutiko, kad jai telekomunikacinė parama didelės nelaimės padariniams švelninti ir pagalbai būtų taip teikiama, ir jos nenutraukė;
b) nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija, taip teikianti telekomunikacinę paramą, yra pranešusi prašančiajai Valstybei Šaliai apie šio straipsnio bei 4 ir 5 straipsnių laikymąsi; ir
8 straipsnis
Informacijos apie telekomunikacinę paramą inventorius
1. Kiekviena Valstybė Šalis operacijų koordinatoriui praneša apie savo instituciją(-as):
a) atsakingą(-as) už reikalus, susijusius su šios Konvencijos sąlygomis, ir įgaliotą(-as) prašyti, siūlyti, priimti ir nutraukti telekomunikacinę paramą; ir
2. Kiekviena Valstybė Šalis stengiasi operacijų koordinatoriui greitai pranešti apie informacijos, pateiktos laikantis šio straipsnio, pasikeitimus.
3. Operacijų koordinatorius gali priimti nevalstybinio steiginio ar tarpvyriausybinės organizacijos pranešimą apie jo ar jos nustatytą tvarką, kuria suteikiamas įgaliojimas siūlyti ir nutraukti telekomunikacinę paramą, kaip numatyta šiame straipsnyje.
4. Valstybė Šalis, nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija gali savo nuožiūra į veiklos operatoriui atiduodamą saugoti medžiagą įtraukti informaciją apie konkrečius telekomunikacijų išteklius ir apie planus tuos išteklius naudoti atsiliepiant į prašančiosios Valstybės Šalies prašymą teikti telekomunikacinę paramą.
5. Operacijų koordinatorius laiko visų institucijų sąrašų egzempliorius ir tokią medžiagą operatyviai platina Valstybėms Šalims, kitoms valstybėms bei atitinkamiems nevalstybiniams steiginiams ir tarpvyriausybinėms organizacijoms, jei Valstybė Šalis, nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija nėra anksčiau raštu pareiškusi, kad toks jos medžiagos platinimas yra ribojamas.
9 straipsnis
Reguliavimo kliūtys
1. Valstybės Šalys, jei galima ir laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, mažina arba šalina reguliavimo kliūtis telekomunikacijų ištekliams naudoti didelių nelaimių padariams švelninti ir pagalbai, taip pat ir telekomunikacinei paramai teikti.
2. Reguliavimo kliūtys, be kita ko, yra:
c) teisės aktai, ribojantys darbuotojų, kurie eksploatuoja telekomunikacijų įrangą ar kurie yra svarbūs, kad ji galėtų būti veiksmingai naudojama, judėjimą;
d) teisės aktai, ribojantys telekomunikacijų išteklių įvežimą tranzitu į Valstybės Šalies teritoriją, išvežimą tranzitu iš jos ir vežimą per ją tranzitu; ir
3. Reguliavimo kliūtys, be kita ko, gali būti mažinamos:
b) atleidžiant nurodytus telekomunikacijų išteklius nuo tų teisės aktų taikymo, kai tokie ištekliai naudojami didelių nelaimių padariniams švelninti ar pagalbai;
c) iš anksto atliekant telekomunikacijų išteklių, skirtų naudoti didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai, muitinį tikrinimą pagal tuos teisės aktus;
d) pripažįstant užsienyje išduotą telekomunikacijų įrangos tipo patvirtinimą ir (arba) naudojimo licencijas;
e) greitai atliekant telekomunikacijų išteklių, skirtų naudoti didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai, apžiūrą pagal tuos teisės aktus; ir
4. Kiekviena Valstybė Šalis bet kurios kitos Valstybės Šalies prašymu ir tiek, kiek leidžia jos nacionalinė teisė, sudaro palankias sąlygas darbuotojų, įrangos, medžiagų ir informacijos, susijusių su telekomunikacijų išteklių naudojimu didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai, tranzitui į jos teritoriją, iš jos ir per ją.
5. Kiekviena Valstybė Šalis operacijų koordinatoriui ir kitoms Valstybėms Šalims tiesiogiai ar per operacijų koordinatorių praneša apie:
b) procedūras, kuriomis Valstybės Šalys, kitos valstybės, nevalstybiniai steiginiai ir (arba) tarpvyriausybinės organizacijos gali pagal šią Konvenciją naudotis, kad nurodyti telekomunikacijų ištekliai, naudojami didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbai, būtų atleisti nuo tokių teisės aktų taikymo, kad būtų iš anksto atliekamas tokių išteklių muitinis patikrinimas arba greita apžiūra pagal tokius taikytinus teisės aktus, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas tokių išteklių tipo patvirtinimas arba kitaip laikinai atsisakoma tokiems ištekliams taikytinų teisės aktų; ir
6. Operacijų koordinatorius Valstybėms Šalims, kitoms valstybėms, nevalstybiniams steiginiams ir tarpvyriausybinėms organizacijoms reguliariai ir greitai pateikia atnaujintus tokių priemonių, jų taikymo srities, sąlygų ir su jų naudojimu susijusių apribojimų, jei jų yra, sąrašus.
10 straipsnis
Sąryšis su kitais tarptautiniais susitarimais
11 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Kilus tarp Valstybių Šalių ginčui dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, ginčo Valstybės Šalys viena su kita konsultuojasi, siekdamos išspręsti tą ginčą. Toks konsultavimasis prasideda, kai tik viena Valstybė Šalis įteikia kitai Valstybei Šaliai rašytinį pareiškimą dėl ginčo buvimo pagal šią Konvenciją. Tokį rašytinį pareiškimą dėl ginčo buvimo padariusi Valstybė Šalis nedelsdama tokio pareiškimo kopiją pateikia depozitarui.
2. Jei Valstybių Šalių ginčas negali būti išspręstas per 6 (šešis) mėnesius nuo rašytinio pareiškimo įteikimo ginčo Valstybei Šaliai, ginčo Valstybės Šalys gali prašyti bet kurios kitos Valstybės Šalies, valstybės, nevalstybinio steiginio ar tarpvyriausybinės organizacijos tarpininkauti sprendžiant šį ginčą.
3. Jei nei viena, nei kita Valstybė Šalis nesiekia, kad kita Valstybė Šalis, valstybė, nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinės organizacija tarpininkautų, arba jei naudojantis tarpininkavimu per 6 (šešis) mėnesius nuo tokio tarpininkavimo prašymo padavimo dienos nepavyksta išspręsti ginčo, ir viena, ir kita Valstybė Šalis gali:
4. Jei atitinkamos ginčo Valstybės Šalys prašo, kad ginčas būtų pateiktas nagrinėti arbitražui, kurio sprendimas yra privalomas, ir kad ginčas būtų pateiktas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, pirmenybė teikiama pateikimui Tarptautiniam Teisingumo Teismui.
5. Kilus telekomunikacinės paramos prašančios Valstybės Šalies ir nevalstybinio steiginio ar tarpvyriausybinės organizacijos, neturinčių būstinės ar buveinės toje Valstybėje Šalyje, ginčui dėl telekomunikacinės paramos teikimo pagal 4 straipsnį, nevalstybinio steiginio ar tarpvyriausybinės organizacijos pretenziją gali tiesiogiai palaikyti Valstybė Šalis, kurioje tas nevalstybinis steiginys ar tarpvyriausybinė organizacija turi būstinę ar buveinę, kaip valstybės pretenziją valstybei pagal šį straipsnį, jeigu toks palaikymas neprieštarauja jokiam kitam ginče dalyvaujančių Valstybės Šalies ir nevalstybinio steiginio ar tarpvyriausybinės organizacijos susitarimui.
6. Šią Konvenciją pasirašydama, ją ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prie jos prisijungdama, valstybė gali pareikšti, jog ji nė vienos šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ginčų sprendimo procedūrų arba abiejų nelaiko jai privalomomis. Valstybės Šalies, kuriai toks pareiškimas yra įsigaliojęs, atžvilgiu kitoms Valstybėms Šalims šio straipsnio 3 dalyje nustatyta ginčų sprendimo procedūra taip pat nėra privaloma.
12 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šią Konvenciją gali pasirašyti visos valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų ar Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narės, 1998 m. birželio 18 d. Tamperėje dalyvaujančios Tarvyriausybinėje konferencijoje nepaprastosioms padėtims skirtų telekomunikacijų klausimais, arba vėliau nuo 1998 m. birželio 22 d. iki 2003 m. birželio 21 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.
2. Valstybė savo sutikimą būti šios Konvencijos saistoma gali pareikšti:
b) ją pasirašydama su išlyga, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama deponuojant ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą; arba
3. Konvencija įsigalioja praėjus 30 (trisdešimčiai) dienų nuo tos dienos, kai 30 (trisdešimt) valstybių deponuoja ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus arba ją galutinai pasirašo.
4. Kiekvienai valstybei, galutinai pasirašančiai ar deponuojančiai ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą jau įvykdžius šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, ši Konvencija įsigalioja praėjus 30 (trisdešimčiai) dienų nuo galutinio pasirašymo ar sutikimo būti saistoma dienos.
13 straipsnis
Pakeitimai
1. Valstybė Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pakeitimus, tokius pakeitimus pateikdama depozitarui, kuris išplatina juos kitoms Valstybėms Šalims patvirtinti.
2. Valstybės Šalys per 180 (šimtą aštuoniasdešimt) dienų nuo jų gavimo praneša depozitarui apie savo patvirtinimą ar nepatvirtinimą.
3. Kiekvienas dviejų trečdalių visų Valstybių Šalių patvirtintas pakeitimas yra išdėstomas protokole, kurį depozitaro būstinėje gali pasirašyti visos Valstybės Šalys.
4. Protokolas įsigalioja ta pačia tvarka kaip ir ši Konvencija. Kiekvienai valstybei, protokolą galutinai pasirašančiai ar deponuojančiai ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą jau įvykdžius protokolo įsigaliojimo reikalavimą, protokolas įsigalioja praėjus 30 (trisdešimčiai) dienų nuo galutinio pasirašymo ar sutikimo būti saistoma dienos.
14 straipsnis
Išlygos
1. Valstybė Šalis, galutinai pasirašydama šią Konvenciją arba kokią nors jos pataisą, ją ratifikuodama arba prie jos prisijungdama, gali daryti išlygas.
15 straipsnis
Denonsavimas
17 straipsnis
Autentiški tekstai
Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas depozitarui. 1998 m. birželio 18 d. Tamperėje pasirašyti bus parengti tiktai autentiški tekstai anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Depozitaras vėliau kuo greičiau parengs autentiškus tekstus arabų, kinų ir rusų kalbomis.