Konvencija dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo

 

1976 m. gruodžio 10 d.

 

Valstybės, šios Konvencijos Šalys,

vadovaudamosi taikos įtvirtinimo interesu ir norėdamos padėti sustabdyti ginklavimosi varžybas, pasiekti griežtai bei veiksmingai tarptautiniu mastu kontroliuojamą visuotinį ir visišką nusiginklavimą, taip pat išgelbėti žmoniją nuo naujų kariavimo priemonių naudojimo pavojaus;

pasiryžusios tęsti derybas, kad būtų pasiekta pažangos imantis papildomų priemonių nusiginklavimo srityje;

pripažindamos, kad mokslo ir technikos pažanga gali atverti naujų galimybių keisti aplinką;

prisimindamos 1972 m. birželio 16 d. Stokholme priimtą Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijos Deklaraciją dėl žmogų supančios aplinkos;

suprasdamos, kad aplinkos keitimo būdų naudojimas taikiems tikslams galėtų pagerinti žmogaus ir gamtos santykius bei padėti išsaugoti ir pagerinti aplinką dabarties ir ateities kartoms;

vis dėlto pripažindamos, kad tokių būdų naudojimas karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams galėtų sukelti nepaprastai žalingus žmogaus gerovei padarinius;

norėdamos veiksmingai uždrausti karinį ar bet kokį kitą priešišką aplinkos keitimo būdų naudojimą, kad būtų pašalintas dėl tokio naudojimo žmonijai kylantis pavojus, ir patvirtindamos savo norą dėti pastangų siekiant šio tikslo;

taip pat norėdamos padėti stiprinti tautų tarpusavio pasitikėjimą ir toliau gerinti tarptautinę padėtį vadovaujantis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų tikslais ir principais,

susitarė:

 

I STRAIPSNIS

 

1. Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja karo ar jokiems kitiems priešiškiems tikslams nenaudoti didelio masto, ilgalaikius ar sunkius padarinius sukeliančių aplinkos keitimo būdų kaip naikinimo, nuostolių ar žalos bet kuriai kitai Valstybei Šaliai padarymo priemonių.

2. Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja nepadėti, neremti ir neskatinti jokios valstybės, valstybių grupės ar tarptautinės organizacijos imtis veiklos, prieštaraujančios šio straipsnio 1 dalies nuostatoms.

 

II STRAIPSNIS

 

I straipsnyje vartojama sąvoka „aplinkos keitimo būdai“ reiškia bet kokį Žemės, įskaitant jos aplinkos komponentus, litosferą, hidrosferą ir atmosferą, arba kosminės erdvės dinamikos, sudėties ar sandaros keitimo būdą sąmoningai valdant gamtos procesus.

 

III STRAIPSNIS

 

1. Šios Konvencijos nuostatos nekliudo aplinkos keitimo būdų naudoti taikiems tikslams ir nekeičia visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir tokiam naudojimui taikomų taisyklių.

2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja sudaryti sąlygas ir turi teisę dalyvauti kuo plačiau keičiantis mokslo ir technologijų informacija apie aplinkos keitimo būdų naudojimą taikiems tikslams. Esant galimybei, Valstybės Šalys pavieniui arba kartu su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis prisideda prie tarptautinio ekonominio ir mokslinio bendradarbiavimo saugant, gerinant ir naudojant aplinką taikiems tikslams, deramai atsižvelgdamos į besivystančių pasaulio regionų poreikius.

 

IV STRAIPSNIS

 

Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja imtis visų, jų manymu, reikalingų priemonių savo konstitucijoje nustatyta tvarka uždrausti ir užkirsti kelią bet kuriai šios Konvencijos nuostatas pažeidžiančiai veiklai bet kurioje jos jurisdikcijai priskirtoje ar jos kontroliuojamoje teritorijoje.

 

V STRAIPSNIS

 

1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja konsultuotis ir bendradarbiauti spręsdamos visas problemas, kurios gali iškilti dėl šios Konvencijos tikslų ar jos nuostatų taikymo. Konsultacijos ir bendradarbiavimas pagal šį straipsnį taip pat gali vykti Jungtinių Tautų Organizacijos struktūroje ir pagal jos Įstatus pasitelkus atitinkamas tarptautines procedūras. Šios tarptautinės procedūros gali apimti tam tikrų tarptautinių organizacijų, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatyto Konsultacinio ekspertų komiteto paslaugas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais depozitarijus per vieną mėnesį nuo bet kurios Valstybės, šios Konvencijos Šalies, prašymo gavimo dienos sušaukia Konsultacinį ekspertų komitetą. Į šį komitetą, kurio funkcijos ir reglamentas nustatyti priede, kuris yra šios Konvencijos sudedamoji dalis, kiekviena Valstybė Šalis gali paskirti po ekspertą. Komitetas depozitarijui perduoda aplinkybių nustatymo santrauką, kurioje atsispindi visos komiteto posėdyje pateiktos nuomonės ir informacija. Šią santrauką depozitarijus išplatina visoms Valstybėms Šalims.

3. Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, turinti pagrindą manyti, kad kuri nors kita Valstybė Šalis pažeidžia įsipareigojimus pagal šią Konvenciją, gali pateikti skundą Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybai. Tokiame skunde turėtų būti pateikta visa svarbi informacija ir visi galimi jos pagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

4. Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja bendradarbiauti atliekant bet kurį Saugumo Tarybos inicijuotą tyrimą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų nuostatas remiantis Tarybos gautu skundu. Apie tyrimo rezultatus Saugumo Taryba informuoja Valstybes Šalis.

5. Kiekviena Valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų nuostatas teikti arba remti pagalbą bet kuriai jos prašančiai Valstybei Šaliai, jei Saugumo Taryba nusprendžia, kad ta šalis nukentėjo arba gali nukentėti dėl šios Konvencijos pažeidimo.

 

VI STRAIPSNIS

 

1. Visos Valstybės, šios Konvencijos Šalys, gali siūlyti Konvencijos pakeitimus. Kiekvieno siūlomo pakeitimo tekstas pateikiamas depozitarijui, o šis nedelsdamas jį išplatina visoms Valstybėms Šalims.

2. Pakeitimas visoms jį priėmusioms Valstybėms, šios Konvencijos Šalims, įsigalioja nuo tada, kai priėmimo dokumentus depozitarijui deponuoja dauguma Valstybių Šalių. Vėliau bet kuriai kitai Valstybei Šaliai pakeitimas įsigalioja nuo jos pakeitimo priėmimo dokumento deponavimo dienos.

 

VII STRAIPSNIS

 

Ši Konvencija sudaroma neribotam laikui.

 

VIII STRAIPSNIS

 

1. Praėjus penkeriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, Ženevoje, Šveicarijoje, depozitarijus sušaukia Valstybių, šios Konvencijos Šalių, konferenciją. Konferencijoje apžvelgiamas šios Konvencijos veikimas siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami jos tikslai ir nuostatos, ir visų pirma išnagrinėjamas 1 straipsnio 1 dalies nuostatų veiksmingumas šalinant aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems kitiems priešiškiems tikslams pavojus.

2. Vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai dauguma Valstybių, šios Konvencijos Šalių, pateikusios depozitarijui pasiūlymą, gali gauti pritarimą, kad dėl tų pačių tikslų būtų sušaukta konferencija.

3. Jei per dešimt metų nuo ankstesnės konferencijos pabaigos pagal šio straipsnio 2 dalį nebuvo sušaukta jokia konferencija, depozitarijus prašo visas Valstybes, šios Konvencijos Šalis, pareikšti savo nuomonę dėl tokios konferencijos sušaukimo. Jei trečdalis arba dešimt Valstybių Šalių, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių skaičių yra mažesnis, pritaria, depozitarijus nedelsdamas imasi priemonių konferenciją sušaukti.

 

IX STRAIPSNIS

 

1. Ši Konvencija pateikiama pasirašyti visoms valstybėms. Bet kuri valstybė, nepasirašiusi Konvencijos prieš jai įsigaliojant pagal šio straipsnio 3 dalį, gali bet kada prie jos prisijungti.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti. Ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

3. Ši Konvencija įsigalioja, kai dvidešimt valstybių deponuoja savo ratifikavimo dokumentus pagal šio straipsnio 2 dalį.

4. Valstybėms, kurių ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami po šios Konvencijos įsigaliojimo, ji įsigalioja nuo jų ratifikavimo arba prisijungimo dokumentų deponavimo dienos.

5. Depozitarijus nedelsdamas praneša visoms šią Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms valstybėms kiekvieno pasirašymo datą, kiekvieno ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo datą ir šios Konvencijos bei kiekvieno jos pakeitimo įsigaliojimo datą, taip pat apie kitų pranešimų gavimą.

6. Šią Konvenciją depozitarijus įregistruoja pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 102 straipsnį.

 

X STRAIPSNIS

 

Ši Konvencija, kurios tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojama Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui, o šis tinkamai patvirtintas jos kopijas siunčia ją pasirašiusių ir prie jos prisijungusių valstybių vyriausybėms.

 

Tai patvirtindami, tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

 

Sudaryta 1977 m. gegužės 18 d. Ženevoje.

______________


Konvencijos priedas

 

Konsultacinis ekspertų komitetas

 

1. Konsultacinis ekspertų komitetas įsipareigoja tinkamai nustatyti aplinkybes ir pateikti ekspertų nuomones, kai sprendžiama bet kuri problema, kurią pagal šios Konvencijos V straipsnio 1 dalį iškelia Valstybė Šalis, prašanti sušaukti komiteto posėdį.

2. Konsultacinio ekspertų komiteto darbas organizuojamas taip, kad jis galėtų atlikti šio priedo 1 punkte nustatytas funkcijas. Su savo darbo organizavimu susijusius procedūrinius klausimus komitetas sprendžia, jei tik įmanoma, bendru sutarimu, o jeigu neįmanoma, – dalyvaujančių ir balsuojančių jo narių balsų dauguma.

3. Komitetui pirmininkauja depozitarijus arba jo atstovas.

4. Kiekvienam ekspertui posėdžiuose gali padėti vienas ar daugiau patarėjų.

5. Kiekvienas ekspertas turi teisę savo nuožiūra per pirmininką iš valstybių ir tarptautinių organizacijų prašyti tokios informacijos ir pagalbos, kokios, jo manymu, reikia, kad šis komitetas galėtų atlikti savo darbą.

 

Sutarimai dėl Konvencijos

 

Komitetas sutaria, kad šioje Konvencijoje sąvokos „didelio masto“, „ilgalaikis“ ir „sunkus“ aiškinamos taip:

a) „didelio masto“ – apimantis kelių šimtų kvadratinių kilometrų vietovę;

b) „ilgalaikis“ – kelių mėnesių arba apytikriai sezono trukmės;

c) „sunkus“ – susijęs su dideliu ar pastebimu naikinimu arba žala žmonių gyvybei, gamtos ir ūkio ištekliams ar kitam turtui.

Be to, sutariama, kad pirmiau išdėstytas aiškinimas yra skirtas tik šiai Konvencijai ir juo nesiekiama atmesti tų pačių ar panašių sąvokų aiškinimo, jei jų vartojimas yra susijęs su kokiu nors kitu tarptautiniu susitarimu.

 

Sutarimas dėl II straipsnio

 

Komitetas sutaria, kad toliau išvardyti pavyzdžiai paaiškina, kokius reiškinius galėtų sukelti Konvencijos II straipsnyje apibūdinti aplinkos keitimo būdai: žemės drebėjimai, cunamiai, regiono ekologinės pusiausvyros pažeidimas, orų pobūdžio pakitimai (debesys, krituliai, įvairių tipų ciklonai ir tornado tipo audros), klimato pobūdžio pokyčiai, vandenyno srovių pakitimai, ozono sluoksnio būklės pakitimai ir jonosferos būklės pakitimai.

Taip pat sutariama, kad visi pirmiau išvardytų reiškinių, sukeliamų naudojant aplinkos keitimo būdus karo ar bet kokiais kitais priešiškais tikslais, padariniai būtų arba galima pagrįstai tikėtis, kad būtų didelio masto, ilgalaikis ar sunkus naikinimas, nuostolis ar žala. Dėl to II straipsnyje apibrėžtų aplinkos keitimo būdų naudojimas karo ar bet kokiais kitais priešiškais tikslais siekiant sukelti tuos reiškinius kaip naikinimo, nuostolių ar žalos kitai Valstybei Šaliai padarymo priemonę būtų uždraustas.

Be to, pripažįstama, kad pirmiau pateiktas pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis. Į jį taip pat atitinkamai galėtų būti įtraukti ir kiti reiškiniai, kuriuos gali sukelti II straipsnyje apibrėžtų aplinkos keitimo būdų naudojimas. Tai, kad jie neįrašyti į tą sąrašą, jokiu būdu nereiškia, kad I straipsnyje numatytas įsipareigojimas neturėtų būti taikomas ir tiems reiškiniams, jeigu tik jie atitinka tame straipsnyje nustatytus kriterijus.

 

Sutarimas dėl III straipsnio

 

Komitetas sutaria, kad ši Konvencija nereglamentuoja klausimo, ar tam tikras aplinkos keitimo būdų naudojimas taikiems tikslams atitinka visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir taikomas taisykles.

 

Sutarimas dėl VIII straipsnio

 

Komitetas sutaria, kad pasiūlymas keisti šią Konvenciją taip pat gali būti svarstomas bet kurioje pagal VIII straipsnį sušauktoje Šalių konferencijoje. Be to, sutariama, kad kiekvienas pasiūlytas ir tokiam svarstymui skirtas pakeitimas turėtų, jei įmanoma, būti pateikiamas depozitarijui ne vėliau kaip 90 dienų iki konferencijos pradžios.

Pastaba.

Šie sutarimai į Konvenciją neįtraukti, bet yra derybų protokolo dalis ir buvo įrašyti į ataskaitą, kurią 1976 m. rugsėjo mėn. Nusiginklavimo komiteto konferencija perdavė Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai (Report of the Conference of the Committee on Disarmament, Volume I, General Assembly Official Records: Thirty-first session, Supplement No. 27 (A/31/27), New York, United Nations, 1976, p. 91–92).

______________