LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939–1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO, PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO BEI JŲ APSKAITOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1998 m. vasario 26 d. Nr. 244

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 66-1610) 1 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus (pridedama).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

VALDYMO REFORMŲ IR SAVIVALDYBIŲ

REIKALŲ MINISTRAS                                                                                 KĘSTUTIS SKREBYS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 244

 

ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939–1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO, PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO BEI JŲ APSKAITOS NUOSTATAI

 

BENDROJI DALIS

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso (toliau vadinama – teisinis statusas) pripažinimą, pažymėjimų išdavimą bei jų apskaitą.

 

TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMAS

 

2. Teisinis statusas gali būti pripažįstamas asmenims, kurie:

2.1. nacistinės Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto okupacijos laikotarpiu (1939 metais), Sovietų Sąjungos įvykdytos Vilniaus krašto okupacijos laikotarpiu (1939 metais), Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos laikotarpiu (1940–1941 metais), nacistinės Vokietijos įvykdytos Lietuvos okupacijos laikotarpiu (1941–1945 metais), Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos laikotarpiu (1944–1990 metais) buvo nuolatiniai šių teritorijų gyventojai ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolatiniai gyventojai;

2.2. nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų (nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos) represinių, baudžiamųjų akcijų metu ar kitaip jiems buvo padaryta žala, jeigu šiuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

3. Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais persekiotiems ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims pripažįstamas atitinkamas nukentėjusio asmens teisinis statusas:

3.1. politiniams kaliniams ir jiems prilygintiems asmenims – nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio) teisinis statusas;

3.2. tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims – nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) teisinis statusas;

3.3. kitiems represuotiems asmenims – nuo okupacijų nukentėjusio asmens (represuotojo) teisinis statusas;

3.4. kitiems nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims – nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

4. Šių nuostatų 3 punkte nurodytas teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurie:

4.1. vykdė genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai ir žmogiškumui ar karo nusikaltimus;

4.2. buvo Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos represinių struktūrų kadriniai darbuotojai, šių struktūrų agentai ar informatoriai, vadovaujantys nacionalsocialistų ar komunistų partijų darbuotojai, organizacijų ar struktūrų, veikusių prieš Lietuvos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą bei jos gyventojus, nariai (ši nuostata netaikoma čia išvardytiems asmenims, jeigu jie tuo metu bendradarbiavo su pasipriešinimo (rezistencijos) organizacijomis ar struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis).

5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, pripažindamas teisinį statusą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu.

6. Šių nuostatų 3 punkte nurodytas teisinis statusas asmenims pripažįstamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu.

 

PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS BEI APSKAITA

 

7. Asmuo, nukentėjęs nuo 1939–1990 metų okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamą teisinį statusą, turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui:

7.1. prašymą pripažinti jam nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų asmens teisinį statusą;

7.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso lapo, kuriame yra asmens nuotrauka ir duomenys apie asmenį, kopiją (pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai);

7.3. leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją (pateikia ne Lietuvos Respublikos piliečiai);

7.4. užpildytą asmens, pretenduojančio į teisinį statusą, anketą (anketos formą nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius;

7.5. dvi fotonuotraukas (2x3 cm);

7.6. kitus dokumentus (ar jų kopijas), kurių pagrindu gali būti pripažintas asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinis statusas:

7.6.1. pažymėjimus apie nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką;

7.6.2. Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos visuomenės organizacijų archyvo, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo ir kitų archyvų išduotas pažymas, taip pat šiuose archyvuose esančių dokumentų kopijas.

8. Pretenduojantys į asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą gali pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir kitus dokumentus (ar jų kopijas), nenurodytus šių nuostatų 7 punkte.

9. Nuo okupacijų nukentėjusio asmens (politinio kalinio), nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio), nuo okupacijų nukentėjusio asmens (represuotojo), nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimai (toliau vadinama – pažymėjimai) išduodami asmenims, kuriems Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu pripažįstamas atitinkamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

10. Pažymėjimų formą nustato ir tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, nustatytąja tvarka suderinęs su Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Generaline prokuratūra ir Valstybine lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.

11. Pažymėjimus pasirašo ir išduoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius. Pažymėjimai tvirtinami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro antspaudu ir laminuojami.

12. Pažymėjimai yra griežtos apskaitos dokumentai ir registruojami specialiame registracijos žurnale.

13. Asmenys, gaudami pažymėjimus, pasirašo specialiame registracijos žurnale.

14. Pažymėjimus pametę, sugadinę ar kitaip praradę asmenys apie tai per 30 dienų praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir šalies dienraštyje paskelbia pažymėjimo negaliojimo faktą.

15. Pažymėjimų dublikatai neišduodami. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimu išduodamas naujas pažymėjimas, kuriame pažymimas prarastojo pažymėjimo numeris.

16. Už tinkamą pažymėjimų gamybos organizavimą, jų saugojimą, apskaitą bei registracijos žurnalo tvarkymą atsako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas. Pažymėjimų gamybą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras finansuoja iš savo lėšų.

______________