LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BENELIUKSO VALSTYBIŲ

(BELGIJOS KARALYSTĖS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS) VYRIAUSYBIŲ

 

SUTARTIS

DĖL NELEGALIAI ESANČIŲ ASMENŲ GRĄŽINIMO (READMISIJOS SUTARTIS)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

IR

BENELIUKSO VALSTYBIŲ (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) VYRIAUSYBĖS, veikdamos kartu pagal 1960 metų balandžio 11 dienos Beneliukso Konvenciją,

TOLIAU vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“,

SIEKDAMOS bendradarbiavimo dvasioje ir abipusiškumo pagrindu palengvinti asmenų, nelegaliai esančių kitos Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje, tai yra asmenų, kurie neatitinka ar nebeatitinka galiojančių įvažiavimo ir buvimo taisyklių, grąžinimą, o taip pat grąžinamų asmenų tranzitą,

SUSITARĖ:

 

1 straipsnis

Apibrėžimai ir taikymo erdvė

 

1. Šioje Sutartyje terminas „teritorija“ reiškia:

1) Beneliukso: Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Nyderlandų Karalystės teritorijas kartu;

2) Lietuvos Respublikos: Lietuvos Respublikos teritoriją.

2. Šioje Sutartyje vartojami terminai:

1) „trečioji Valstybė“ reiškia bet kurią valstybę, kuri nėra Beneliukso Valstybė ar Lietuvos Respublika;

2) „trečiosios Valstybės pilietis“ reiškia bet kurį asmenį, nesantį Beneliukso ar Lietuvos Respublikos piliečiu;

3) „išorinės sienos“ reiškia:

a) pirmąją pereitą sieną, kuri nėra Susitariančių Šalių bendra siena;

b) bet kurį oro ar jūrų uostą, esantį Beneliukso arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, per kurį vyksta asmenų judėjimas iš trečiųjų valstybių ir į trečiąsias valstybes.

 

2 straipsnis

Piliečių grąžinimas

 

1. Kiekviena Susitarianti Šalis kitos Susitariančios Šalies prašymu be formalumų priima į savo valstybės teritoriją asmenis, kurie, būdami prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje, neatitinka ar nebeatitinka galiojančių įvažiavimo ir buvimo taisyklių, jei gali būti įrodyta arba pagrįstai manoma, kad tie asmenys turi prašomos Susitariančios Šalies valstybės pilietybę. Ta pati taisyklė galioja asmenims, kurie po įvažiavimo į prašančios Susitariančios Šalies Valstybės teritoriją neteko prašomos Susitariančios Šalies valstybės pilietybės ir nėra gavę iš prašančios Susitariančios Šalies garantijos natūralizuoti.

2. Prašančios Susitariančios Šalies prašymu ir vadovaudamasi 6 straipsnio nuostatomis prašoma Susitarianti Šalis nedelsdama išduoda kelionės dokumentus, reikalingus grąžinamiems asmenims perduoti.

3. Prašanti Susitarianti Šalis grąžintą asmenį priima atgal tomis pačiomis sąlygomis, jei vėlesnio tikrinimo metu nustatoma, kad asmuo neturėjo prašomos Susitariančios Šalies valstybės pilietybės išvykimo iš prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijos momentu. Ši taisyklė netaikoma tuo atveju, kai readmisijos pareiga atsiranda dėl to, kad prašoma Susitarianti Šalis atima iš asmens pilietybę po jo įvažiavimo į prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją ir asmeniui dar negavus iš prašančios Susitariančios Šalies garantijos natūralizuoti.

 

3 straipsnis

Trečiųjų valstybių piliečių grąžinimas

 

1. Kiekviena Susitarianti Šalis kitos Susitariančios Šalies prašymu be formalumų priima į savo valstybės teritoriją trečiosios valstybės piliečius, kurie neatitinka ar nebeatitinka galiojančių įvažiavimo ir buvimo prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje taisyklių, jei gali būti įrodyta arba pagrįstai manoma, kad šie trečiosios valstybės piliečiai vyko tranzitu ar viešėjo prašomos Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje ir kad iš jos po to pateko į prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją. Paskutinioji sąlyga netaikoma asmenims, kurie prašomos Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje yra gyvenę daugiau kaip šešis mėnesius.

2. 1 punkte nurodyta readmisijos pareiga netaikoma trečiosios valstybės piliečiui, kuris įvažiavimo į prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją momentu turėjo galiojantį šios Susitariančios Šalies išduotą kelionės dokumentą arba kuriam ši Susitarianti Šalis kelionės dokumentą išdavė po įvažiavimo.

3. Susitariančios Šalys kaimyninių valstybių piliečius pirmiausia stengsis perduoti jų kilmės valstybėms.

4. 1 punkto nuostatos netaikomos, jei prašanti Susitarianti Šalis taiko trečiajai valstybei, kurios piliečiu yra aptariamas asmuo, bevizį režimą.

 

4 straipsnis Trečiosios valstybės piliečių grąžinimas atsakingai už įvažiavimą

Susitariančiai Šaliai

 

1. Susitariančios Šalys trečiųjų valstybių piliečius pirmiausia stengsis perduoti jų kilmės valstybei arba valstybei, iš kurios jie atvyko.

Kai tai yra neįmanoma ir asmuo, atvykęs į prašančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją, neatitinka galiojančių įvažiavimo ir buvimo reikalavimų ir turi kitos Susitariančios Šalies išduotą galiojančią vizą arba galiojantį kelionės dokumentą, pastaroji Susitarianti Šalis priima tokį asmenį į savo valstybės teritoriją be formalumų prašančios Susitariančios Šalies prašymu.

2. Jei abi Susitariančios Šalys yra išdavusios vizas arba kelionės dokumentus, atsakomybė tenka tai Susitariančiai Šaliai, kurios vizos ar kelionės dokumento galiojimo laikas baigiasi vėliausiai.

3. 1 ir 2 punktų taisyklės netaikomos tranzitinėms vizoms.

 

5 straipsnis

Kelionės dokumentai

 

3 straipsnio 2 punkte ir 4 straipsnyje minimas kelionės dokumentas reiškia bet kokios rūšies leidimą, išduodamą Susitariančios Šalies, kuris suteikia teisę būti jos valstybės teritorijoje. Į šį apibrėžimą nepatenka laikinas leidimas būti Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje, kuris išduodamas prieglobsčio prašymo svarstymo atveju.

 

6 straipsnis

Asmenybė ir pilietybė

 

1. 2 straipsnio 1 punkte bei 3 ir 4 straipsniuose nustatyta tvarka grąžinamo asmens asmenybė ir pilietybė gali būti įrodomos šiais dokumentais:

– galiojančiu nacionaliniu identifikacijos dokumentu;

– galiojančiu pasu arba jį atstojančiu kelionės dokumentu su fotografija (leidimu).

2. Asmenybė ir pilietybė yra pagrįstai preziumuojamos, remiantis šiais dokumentais:

– aukščiau aprašytu dokumentu, kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs readmisijos prašymo gavimo dieną;

– kitais nei 1 punkte aprašytais oficialiais dokumentais, leidžiančiais nustatyti asmenybę (vairuotojo pažymėjimu ar kitais);

– dokumentu, patvirtinančiu konsulinę registraciją, pažyma dėl pilietybės arba pažyma apie civilinę būklę;

– galiojančiu kariniu identifikacijos dokumentu arba kitu ginkluotųjų pajėgų personalo identifikacijos dokumentu su savininko nuotrauka.

3. Asmenybės ir pilietybės prezumpcija taip pat gali remtis tokiais pagrindais:

– sąžiningo liudytojo apklausos protokolu, surašytu prašančios Susitariančios Šalies kompetentingų tarnybų;

– kitais dokumentais, leidžiančiais nustatyti asmenybę;

– aukščiau nurodytų dokumentų fotokopijomis;

– asmens apklausos protokolu, tinkamai surašytu prašančios Susitariančios Šalies kompetentingų tarnybų;

– asmens vartojama kalba.

 

7 straipsnis

 

1. Kiekvienas readmisijos prašymas pateikiamas raštu ir jame turi būti:

a) asmeniniai grąžinamo asmens duomenys (pavardė, vardas, atitinkamais atvejais ankstesnės pavardės, pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, lytis ir paskutinė gyvenamoji vieta);

b) paso ar jį atstojančio kelionės dokumento duomenys (serija ir numeris, išdavimo vieta ir data, galiojimo laikas, išdavusi institucija) ir/arba kito dokumentinio įrodymo, leidžiančio nustatyti ar įrodyti asmens pilietybę, duomenys;

c) 2 nuotraukos.

2. Prašanti Susitarianti Šalis gali nurodyti prašomai Susitariančiai Šaliai bet kokį kitą readmisijos procedūrai naudingą informacijos šaltinį.

3. Readmisijos prašymas pateikiamas prašomos Susitariančios Šalies kompetentingai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai kartu su dokumentais, kurie išvardyti readmisijos prašyme. Surašomas prašymo ir su juo pateikiamų dokumentų pateikimo/gavimo protokolas.

 

8 straipsnis

Terminai

 

1. Prašoma Susitarianti Šalis atsako į jai pateiktus readmisijos prašymus nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per penkias dienas.

2. Prašoma Susitarianti Šalis priima į savo valstybės teritoriją asmenį, kurio readmisijai buvo pritarta, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį. Prašančios Susitariančios Šalies prašymu šis terminas gali būti pratęstas tiek, kiek to reikalauja teisinės ar praktinės kliūtys.

 

9 straipsnis

Readmisijos pareigos išnykimas

 

1. Vienos iš Susitariančių Šalių valstybės piliečio readmisijos prašymas gali būti pateiktas bet kuriuo metu.

2. Trečiosios valstybės piliečio readmisijos prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią Susitarianti Šalis pastebėjo šio trečiosios valstybės piliečio įvažiavimą ir buvimą savo teritorijoje.

 

10 straipsnis

Tranzitas

 

1. Nepažeisdamos 14 straipsnio nuostatų, Susitariančios Šalys leidžia trečiųjų valstybių piliečiams vykti tranzitu per savo valstybių teritoriją, jei kita Susitarianti Šalis to paprašo ir jei tokių asmenų tranzitas per kitas trečiąsias valstybes bei priėmimas į paskirties valstybę yra garantuojamas.

2. Nėra būtina, kad prašoma Susitarianti Šalis išduotų tranzitinę vizą.

3. Nepaisant suteikto leidimo, tranzito tikslu priimti asmenys gali būti grąžinti kitai Susitariančiai Šaliai, jei tranzitui trukdo arba paaiškėja 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, arba jei tolesnė kelionė ar priėmimas į paskirties valstybę nebegarantuojami.

4. Susitariančios Šalys stengsis tranzito operacijas, nurodytas šio straipsnio 1 punkte, taikyti tik tiems trečiųjų valstybių piliečiams, kurių negalima grąžinti tiesiogiai jų kilmės valstybei.

 

11 straipsnis

Duomenų apsauga

 

Kai, taikant šią Sutartį, būtina perduoti asmeninio pobūdžio duomenis, šiais duomenimis gali būti tik:

1) perduodamų asmenų ir atitinkamais atvejais jų tėvų asmeniniai duomenys (pavardė, vardas, atitinkamais atvejais ankstesnės pavardės, pravardės ir pseudonimai, slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, lytis, pagal poreikį dabartinė ir ankstesnė pilietybė);

2) pasas, identifikacijos kortelė, kiti asmens ar kelionės dokumentai ir leidimai (numeris, galiojimo laikas, išdavimo data, išdavusi tarnyba, išdavimo vieta, kt.);

3) kiti grąžinamiems asmenims identifikuoti reikalingi duomenys;

4) buvimo vietos ir kelionės maršrutas;

5) vienos iš Susitariančių Šalių išduoti leidimai gyventi ar vizos.

 

12 straipsnis

Išlaidos

 

1. Asmenų, grąžinamų pagal 2, 3 ir 4 straipsnio nuostatas, transportavimo iki prašomos Susitariančios Šalies valstybės sienos išlaidos atitenka prašančiai Susitariančiai Šaliai.

2. Tranzito iki paskirties valstybės sienos išlaidos, taip pat išlaidos, atsiradusios dėl atgalinės asmens kelionės, atitenka prašančiai Susitariančiai Šaliai pagal 10 straipsnį.

 

13 straipsnis

Ekspertų komitetas

 

1. Susitariančios Šalys bendradarbiauja taikant ir aiškinant šią Sutartį. Šiuo tikslu sudaromas ekspertų komitetas, kuris:

a) prižiūri šios Sutarties vykdymą;

b) teikia pasiūlymus dėl problemų, atsiradusių taikant šią Sutartį, sprendimo;

c) formuluoja pasiūlymus dėl šios Sutarties pakeitimo ir papildymo;

d) kuria ir rekomenduoja tinkamas priemones kovai su nelegalia migracija.

2. Susitariančios Šalys pasilieka teisę pritarti arba atmesti komiteto pasiūlytas priemones.

3. Komitetą sudaro trys Beneliukso valstybių atstovai ir vienas Lietuvos Respublikos atstovas. Iš jų Susitariančios Šalys paskiria pirmininką ir jo pavaduotojus. Be to, Susitariančios Šalys paskiria narių pavaduotojus. Kiti ekspertai gali būti kviečiami konsultacijoms.

4. Komitetas susirenka ne rečiau kaip vieną kartą per metus vienos iš Susitariančių Šalių pasiūlymu.

 

14 straipsnis

Netaikymo taisyklė

 

Ši Sutartis nekeičia įsipareigojimų, kylančių iš:

1. 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, pakeistos 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso;

2. ekstradicijos ir tranzito sutarčių;

3. 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

4. Belgijos Karalystei, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei ir Nyderlandų Karalystei – Europos bendrijų teisės;

5. 1985 m. birželio 14 d. Šengeno Sutarties dėl laipsniško vidinių sienų kontrolės panaikinimo ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl šios Šengeno Sutarties taikymo;

6. tarptautinių konvencijų prieglobsčio srityje, būtent 1990 m. birželio 15 d. Dublino Konvencijos dėl valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, nagrinėjimo;

7. konvencijų ir tarptautinių sutarčių dėl užsieniečių readmisijos.

 

15 straipsnis

Taikymo protokolas

 

Šios Sutarties taikymui reikalingos kitos praktinės nuostatos nurodytos Taikymo protokole.

 

16 straipsnis

Taikymo teritorija

 

Nyderlandų Karalystė gali išplėsti šios Sutarties taikymą Nyderlandų Antilams ir Arubai, pranešdama apie tai Belgijos Karalystės Vyriausybei – šios Sutarties depozitarui, kuris informuos apie tai kitas Susitariančias Šalis.

 

17 straipsnis

Įsigaliojimas

 

1. Ši Sutartis įsigalios pirmąją dieną antro mėnesio, einančio po notos, kuria paskutinė iš Susitariančių Šalių praneš Belgijos Karalystės Vyriausybei apie įsigaliojimui reikalingų vidinių procedūrų atlikimą, gavimo dienos.

2. Belgijos Karalystės Vyriausybė praneš kiekvienai Susitariančiai Šaliai apie 1 punkte nurodytas notas ir šios Sutarties įsigaliojimo datą.

 

18 straipsnis

Sustabdymas, nutraukimas

 

1. Ši Sutartis sudaryta neapibrėžtam laikotarpiui.

2. Belgijos Karalystės Vyriausybė, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybė, Nyderlandų Karalystės Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali dėl svarbių priežasčių, būtent – dėl valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar visuomenės sveikatos užtikrinimo, sustabdyti šios Sutarties galiojimą, iš anksto įspėjusios nota Belgijos Karalystės Vyriausybę, kuri informuos apie tai kitas Susitariančias Šalis. Susitariančios Šalys nedelsdamos praneš viena kitai diplomatiniu keliu apie tokių priemonių panaikinimą.

3. Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybės kartu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nutraukti šią Sutartį dėl svarbių priežasčių, iš anksto įspėjusios nota Belgijos Karalystės Vyriausybę, kuri informuos apie tai kitas Susitariančias Šalis.

4. Šios Sutarties sustabdymas ir nutraukimas įsigalios pirmąją dieną antro mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį Belgijos Karalystės Vyriausybė gavo 2 ir 3 punktuose nurodytas notas.

 

19 straipsnis

Depozitaras

 

Belgijos Karalystės Vyriausybė yra šios Sutarties depozitaras.

 

Patvirtindami tai, Susitariančių Šalių tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta Briuselyje, 1999 metų birželio mėnesio 9 dieną keturiais egzemplioriais lietuvių, prancūzų ir nyderlandų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

BELGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________


LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BENELIUKSO VALSTYBIŲ

(BELGIJOS KARALYSTĖS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS) VYRIAUSYBIŲ SUTARTIES DĖL NELEGALIAI ESANČIŲ ASMENŲ GRĄŽINIMO (READMISIJOS SUTARTIES) TAIKYMO PROTOKOLAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

IR

BENELIUKSO VALSTYBIŲ (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) VYRIAUSYBĖS,

siekdamos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso Valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių 1999 metų birželio mėnesio 9 dienos Sutartį dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo,

susitarė:

 

1 straipsnis

Prašymas

 

1. Readmisijos prašymai pateikiami, kai grąžinamo asmens tapatybė ir pilietybė yra įrodyta arba pagrįstai preziumuojama pagal Sutarties 6 straipsnį. Prašymas pateikiamas pagal Sutarties 7 straipsnį.

2. Prašanti valstybė pateikia prašymą prašomos valstybės kompetentingoms institucijoms.

3. Prašyme nurodomi:

– prašančios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas, bylos numeris ir prašymo data;

– prašomos valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas;

– toks įžanginis tekstas: „Mes prašome, kad asmuo, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad jo atžvilgiu yra atsiradusi readmisijos pareiga pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnius, būtų priimtas į Belgijos Karalystės (Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės/ Nyderlandų Karalystės/Lietuvos Respublikos) teritoriją“;

– grąžinamo asmens duomenys;

– atitinkamu atveju – nepilnamečių vaikų duomenys;

– prašančios valstybės kompetentingos institucijos antspaudas ir atstovo parašas.

4. Pateikiami šie grąžinamo asmens duomenys:

4.1. asmeniniai duomenys:

– pavardė ir vardas;

– gimimo data;

– gimimo vieta ir valstybė;

– lytis;

– paskutinės gyvenamosios vietos prašomoje valstybėje adresas;

– atitinkamu atveju – ankstesnė pavardė, slapyvardis ar pravardė;

4.2. paso ar jį atstojančio kelionės dokumento aprašymas (būtent: serija, numeris, išdavimo vieta ir data, galiojimo laikas, išdavusi institucija) ir/arba bet kurio kito dokumento, leidžiančio nustatyti arba pagrįstai preziumuoti asmens pilietybę, aprašymas;

4.3. 2 asmens nuotraukos.

Nurodomi nepilnamečių vaikų duomenys:

– pavardė ir vardas;

– giminystės ryšys su kelionės dokumento turėtoju;

– gimimo metai, mėnuo ir diena;

– gimimo vieta.

Pridedama:

– prašančios valstybės teritorijoje gimusio vaiko gimimo akto išrašas;

– kitos valstybės teritorijoje gimusio vaiko gimimo akto išrašas, jei įmanoma;

– vaikų, vyresnių nei penkerių (5) metų – viena nuotrauka.

 

2 straipsnis

Atsakymas į prašymą

 

1. Prašomos valstybės kompetentinga institucija privalo atsakyti į prašančios valstybės kompetentingos institucijos prašymą laikydamasi Sutarties 8 straipsnyje nurodytų terminų.

2. Atsakyme į prašymą turi būti:

– prašomos valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas, bylos numeris ir atsakymo į prašymą data;

– prašančios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas;

– grąžinamo asmens pavardė, vardas, gimimo vieta ir data;

– patvirtinimas, kad yra nurodyto asmens readmisijos pareiga pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnio nuostatas,

arba

– neigiamo atsakymo atveju – paaiškinamasis raštas, parodantis, kad atliktas patikrinimas neleido nustatyti asmens tapatybės ir/ arba kad readmisijos pareiga pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnius asmeniui nėra taikoma.

 

3 straipsnis

Kelionės dokumentas

 

1. Kelionės dokumentui gauti prašančios valstybės kompetentinga institucija perduoda prašomos valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai teigiamą atsakymą į prašymą.

2. Prašomos valstybės diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, gavusi teigiamą atsakymą į prašymą, išduoda kelionės dokumentą asmeniui, kurio grąžinimas yra leistas.

3. Kelionės dokumentas galioja ne mažiau kaip šešis (6) mėnesius.

4. Jei prašančios valstybės kompetentinga institucija negali perduoti asmens iki kelionės dokumento galiojimo pabaigos, ji praneša apie tai prašomos valstybės kompetentingai institucijai. Kai asmens perdavimas tampa įmanomas, prašomos valstybės kompetentinga institucija per penkias (5) dienas nuo prašančios valstybės kompetentingos institucijos atitinkamo prašymo pateikimo išduoda naują kelionės dokumentą, galiojantį vėl šešis (6) mėnesius.

 

4 straipsnis

Readmisijos procedūra

 

1. Prašančios valstybės kompetentinga institucija įspėja prašomos valstybės kompetentingą instituciją apie asmens grąžinimą likus dešimčiai (10) dienų, bet ne mažiau kaip penkioms (5) dienoms iki numatytos grąžinimo datos.

2. Šis įspėjimas siunčiamas raštu ir jame turi būti:

– prašančios valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas, bylos numeris ir įspėjimo apie grąžinimą data;

– prašomos valstybės kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas;

a) transportuojant oro keliu, toks įžanginis tekstas: „Turime garbės jums pranešti, kad asmuo, kurio duomenys nurodyti žemiau, bus išsiųstas į Belgijos Karalystę (Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę/Nyderlandų Karalystę/Lietuvos Respubliką) 199.... (metai, mėnuo, diena) iš............ oro uosto.......... val. skrydžiu Nr.........., atvykstančiu į.............. oro uostą......... val.“;

b) kai dėl pagrįstų medicininių priežasčių transportuojama antžeminiu transportu, įspėjimo apie asmens grąžinimą įžanginis tekstas formuluojamas taip: „Turime garbės jums pranešti, kad asmuo, kurio duomenys nurodyti žemiau, bus išsiųstas į Belgijos Karalystę (Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę/Nyderlandų Karalystę/Lietuvos Respubliką) 199.... (metai, mėnuo, diena) per............ tarptautinį sienos perėjimo punktą.“;

– asmens pavardė, vardas, gimimo data ir vieta;

– bylos numeris ir atsakymo į prašymą data;

– nuoroda apie specifinį gydymą arba slaugą, jei jie gali būti reikalingi dėl asmens sveikatos būklės ar amžiaus;

– nuoroda apie atitinkamos palydos užtikrinimą, jei asmuo gali sukelti incidentų.

3. Jei prašančios valstybės kompetentinga institucija negali perduoti asmens, nepažeisdama Sutarties 8 straipsnio 2 punkte numatyto termino, ji nedelsdama praneša apie tai prašomos valstybės kompetentingai institucijai. Kai perdavimas tampa įmanomu, prašančios valstybės kompetentinga institucija praneša apie tai prašomos valstybės kompetentingai institucijai laikydamasi šio straipsnio 1 punkte nurodytų terminų.

 

5 straipsnis

Sienos perėjimo punktai

 

Pagal Sutarties nuostatas asmenys praktiškai perduodami ir priimami šiose vietose:

1. Belgijos Karalystėje:

– oro transportu:

Briuselio nacionaliniame oro uoste;

– antžeminiu transportu:

Užsieniečių tarnybos nurodytuose sienos perėjimo punktuose.

2. Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje:

 

– oro transportu:

Liuksemburgo oro uoste;

– antžeminiu transportu:

kompetentingų institucijų nurodytuose sienos perėjimo punktuose.

3. Nyderlandų Karalystėje:

 

– oro transportu:

Schiphol oro uoste Amsterdame;

– antžeminiu transportu:

kompetentingų institucijų nurodytuose sienos perėjimo punktuose.

4. Lietuvos Respublikoje:

 

– oro transportu:

Vilniaus oro uoste;

– antžeminiu transportu:

Lazdijų sienos perėjimo punkte.

 

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos

 

1. Belgijos kompetentingos institucijos:

1.1. prašymams Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms pateikti, atsakymams į prašymus gauti, reikalingiems kelionės dokumentams iš Lietuvos Respublikos ambasados gauti bei pranešimams apie asmenų grąžinimą pateikti:

– Belgijos Karalystės vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių tarnybos bendroji direkcija

NORTH GATE II

Boulevard E. Jacqmain, 152 – 1000 Briuselis.

Telefonai:

++ 32 2 205 55 86 grąžinimų skyrius

 

++ 32 2 205 55 17 grąžinimų skyrius

 

++ 32 2 205 55 00 budėtojai (18–8 val.)

Faksai:

++ 32 2 205 55 14 grąžinimų skyrius

 

++ 32 2 205 56 80 budėtojai;

1.2. prašymams iš Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų gauti, atsakymams į prašymus pateikti ir pranešimams apie asmenų grąžinimą gauti:

 

– Belgijos Karalystės vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių tarnybos bendroji direkcija

NORTH GATE II

Boulevard E. Jacqmain, 152 – 1000 Briuselis.

Telefonas:

++ 32 2 205 56 38 pasienio inspekcija

Faksas:

++ 32 2 205 56 38 pasienio inspekcija.

2. Liuksemburgo kompetentingos institucijos:

Teisingumo ministerija

16, Boulevard Royal

L-2934 Luxembourg

Telefonai:

++ 352 478 45 12

 

++ 352 478 45 46

Faksas:

++ 352 22 76 61.

3. Nyderlandų kompetentingos institucijos:

Teisingumo ministerija

IND – Imigracijos ir natūralizacijos tarnyba

Bureau Dublin

Postbus 449

NL – 6900 AK Zevenaar

Telefonas:

++ 31 31 636 87 24

Faksas:

++ 31 31 636 86 49.

4. Lietuvos kompetentingos institucijos:

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Saltoniškių 19, 2600 Vilnius.

Telefonai:

++ 370 2 65 98 90

 

++ 370 2 65 99 97

Faksas:

++ 370 2 72 53 64.

 

7 straipsnis

Ekspertų komitetas

 

Per trisdešimt (30) dienų nuo Sutarties įsigaliojimo momento Susitariančių Šalių kompetentingos institucijos praneš viena kitai savo delegacijos sudėtį ekspertų komitete, numatytame Sutarties 13 straipsnyje.

 

8 straipsnis

Baigiamoji nuostata

 

Šis Protokolas taikomas nuo Beneliukso Valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo įsigaliojimo dienos.

 

Sudaryta Briuselyje, 1999 metų birželio mėnesio 9 dieną keturiais egzemplioriais lietuvių, prancūzų ir nyderlandų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

BELGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

 

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________