LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PERKAMOS ŽEMĖS, MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ NOMINALIOS KAINOS BEI IŠPIRKIMO TVARKOS NUSTATYMO

 

1991 m. lapkričio 18 d. Nr. 473

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad valstybė išperka iš savininkų ar paveldėtojų turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ir mišką, jeigu:

1.1. žemė naudojama arba numatoma naudoti valstybės reikmėms, o asmuo, kuriam pripažinta nuosavybės teisė į žemę, nesutinka jos imti kitoje vietoje;

1.2. žemė pagal galiojusius įstatymus buvo suteikta kitiems žemės naudotojams, o asmuo, kuriam pripažinta nuosavybės teisė į žemę, nesutinka jos imti kitoje vietoje;

1.3. savininkas ar paveldėtojas pageidauja šios išpirkos;

1.4. žemės reformos metu suteiktas privačiam ūkiui sklypas yra mažesnės vertės negu turėtoji žemės valda (tuomet valstybė kompensuoja negrąžintos žemės ploto dalies vertę);

1.5. per metus nuo sklypo perdavimo asmuo nepradėjo jo naudoti pagal tikslinę paskirtį arba pažeidė įstatymo nustatytas žemės naudojimo sąlygas (sklypas paimamas į valstybinės žemės fondą).

2. Nustatyti, kad:

2.1. valstybės išperkamos turėtos privatinėje nuosavybėje žemės vidutinė (nominali) kaina Lietuvos Respublikos kaimo vietovėse – 4 tūkst. rublių už hektarą;

2.2. valstybei išperkant turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką kaimo vietovėje, kompensacija apskaičiuojama priklausomai nuo buvusios žemės valdos dydžio, tačiau ne daugiau kaip už 50 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir 10 hektarų miško;

2.3. valstybei išperkant turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką buvusioje miesto teritorijoje arba ne žemės ūkio paskirties žemę dabartinėje miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje, kompensacija apskaičiuojama priklausomai nuo buvusios žemės valdos dydžio, tačiau ne daugiau kaip už 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne daugiau kaip už 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse.

3. Patvirtinti Valstybės išperkamos žemės kainos nustatymo metodiką (pridedama).

4. Nustatyti, kad:

4.1. valstybė, išpirkdama turėtą privatinėje nuosavybėje žemę ar mišką, atsiskaito su savininku ar paveldėtoju taip: 50 procentų žemės vertės kompensuojama valstybės vienkartinėmis išmokomis, likusi dalis – pinigais iš lėšų, sukauptų parduodant žemę ar mišką. Valstybės vienkartinės išmokos įskaitomos į buvusiojo savininko arba paveldėtojo investicinę sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo išpirkti žemę priėmimo dienos, o pinigai – ne vėliau kaip per metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

4.2. vidutinė parduodamos žemės ūkio paskirties žemės nominali kaina Lietuvos Respublikoje – 5 tūkst. rublių už hektarą, iš kurių 4/5 lėšų naudojama valstybės išperkamai žemei apmokėti, o 1/5 – lengvatoms naujai įsigyjantiems žemę asmenims taikyti.

5. Patvirtinti Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodiką (pridedama).

6. Nustatyti, kad:

6.1. žemės, miško ir vandens telkinių nominali kaina taikoma:

6.1.1. parduodant juos privatinėn nuosavybėn kaimo vietovėje (toje apylinkėje) gyvenantiems asmenims, pageidaujantiems jų įsigyti žemės reformos metu (kai žemė, miškas ir vandens telkiniai nustatytąja tvarka parduodami ne aukcione), ir valstybinės žemės nuomininkams, turintiems teisę įsigyti nuomojamą sklypą;

6.1.2. parduodant ne aukcione valstybinę žemę kaimo vietovėje esančioms privačių namų valdoms ir individualiems gyvenamiesiems namams statyti, kai apylinkės teritorijoje gyvenantys asmenys nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas;

6.1.3. parduodant valstybinę žemę sodininkų bendrijų nariams;

6.1.4. parduodant mišką, įsiterpusį į privataus ūkio žemėnaudą;

6.1.5. išperkant privatinėje nuosavybėje esančią žemę, miškus ir vandens telkinius valstybės reikmėms;

6.1.6. apskaičiuojant kompensaciją už padarytą žalą;

6.1.7. apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį (kai žemė nustatytąja tvarka nuomojama be aukciono);

6.2. perkant valstybinę žemę be aukciono, taikomos šios lengvatos:

6.2.1. žemės ūkio įmonių darbuotojams (nariams) ir ūkininkams, perkantiems sklypus žemės ūkio veiklai, apskaičiuota nominali sklypo kaina mažinama priklausomai nuo darbo stažo Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonėse:

nuo 5 iki 7 metų

– 5 procentais,

nuo 7 iki 9 metų

– 8 procentais,

nuo 9 iki 11 metų

– 11 procentų,

nuo 11 iki 13 metų

– 14 procentų,

nuo 13 iki 15 metų

– 17 procentų,

nuo 15 iki 17 metų

– 20 procentų,

nuo 17 iki 20 metų

– 23 procentais,

nuo 20 metų ir daugiau

– 25 procentais;

 

6.2.2. asmenims, perkantiems esamų privačių namų valdų žemę ir sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti (kai apylinkės teritorijoje gyvenantys asmenys nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas), už sklypą arba jo dalį iki 0,15 ha žemės kaina mažinama 50 procentų;

6.3. žemė, miškas ir vandens telkiniai parduodami aukcione:

6.3.1. kai pirkti tą patį valstybinės žemės sklypą pretenduoja ar gali pretenduoti keli asmenys, pageidaujantys steigti privatų ūkį, jeigu kitaip nenumato įstatymas;

6.3.2. kai valstybinė žemė kaimo vietovėje parduodama ne šios apylinkės gyventojams individualiems gyvenamiesiems namams statyti, ne žemės ūkio įmonėms steigti bei kitai ne žemės ūkio veiklai;

6.3.3. kai miškas neįsiterpęs į privataus ūkio žemėnaudą;

6.4. parduodant žemę, mišką ir vandens telkinius aukcione, pagal šiuo nutarimu patvirtintą metodiką apskaičiuota jų nominali kaina laikoma pradine (minimalia) kaina;

6.5. miestų žemė privatizuojama ir žemės sklypai naujai individualiai statybai ir kitai veiklai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6.6. valstybės išperkamos žemės ir miško plotą bei vertę, taip pat perkamos valstybinės žemės plotą bei vertę kaimo vietovėje apskaičiuoja Valstybinis žemėtvarkos institutas, rengdamas preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, o miestuose – tų miestų valdybos;

6.7. žemės ir miško kainą tikslina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Žemės ūkio ministerijos arba Miškų ūkio ministerijos teikimu, jeigu dėl infliacijos pasikeičia vidutinė superkamoji grūdų kaina arba stačiojo miško kaina;

6.8. asmenys, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavę žemės privačiam ūkiui steigti, už perkamą iš valstybės žemę ar mišką pradeda mokėti 1992 metais, rajono valdybai potvarkiu nustačius perkamos žemės kainą ir mokėjimo tvarką. Kiti asmenys už perkamą iš valstybės žemę ar mišką kaimo vietovėse pradeda mokėti tais metais, kai rajono valdyba, apsvarsčiusi preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, suteikia jiems sklypus naudotis. Tais atvejais, kai rengiant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą pasikeičia sklypo plotas, žemės ūkio naudmenų našumo balas ar žemės naudmenų sudėtis, žemės arba miško kaina patikslinama ir rajono valdybos potvarkiu nustatoma likusios žemės vertės dalies išmokėjimo tvarka. Jeigu asmenys, perkantys žemę privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, pageidauja, rajonų valdybų teikimu Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Finansų ministerija gali (jeigu žemės reformos fonde sukauptų lėšų pakanka atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais ir paveldėtojais už išperkamą žemę ar mišką) atidėti mokėjimo pradžią iki 2 metų nuo sklypo suteikimo naudotis arba privačiam ūkiui steigti dienos;

6.9. asmenys už perkamą žemę moka pinigais. Šiam tikslui jie gali parduoti aukcione valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas, taip pat tikslines žemės ūkio kompensacijas bei žemės ūkio įmonės išmokas (asmenims, kurie turi teisę įsigyti privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto);

6.10. perkant žemę privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, pirmaisiais metais sumokama ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos, per kitus 2 metus – ne mažiau kaip po 10 procentus kasmet, o likusi suma per 22 metus išmokama lygiomis dalimis. Perkant žemę privačių namų valdoms arba ne žemės ūkio paskirčiai terminuotu išpirkimu, pirmaisiais metais sumokama ne mažiau kaip 30 procentų nustatytos žemės kainos, likusi suma – per kitus 4 metus lygiomis dalimis. Įsiskolinę valstybei, perkantys žemę asmenys moka palūkanas: pirmuosius trejus metus – po 4 procentus kasmet, vėliau – po 8 procentus kasmet. Nustatyta palūkanų norma priklausomai nuo infliacijos gali būti didinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6.11. asmenys, įsigiję privatinėn nuosavybėn valstybinės žemės arba pirkdami privačią žemę, gali pakeisti tikslinę jos naudojimo paskirtį tik nustatytąja tvarka gavę leidimą ir sumokėję į Lietuvos valstybės biudžetą žemės kainos skirtumą, apskaičiuotą pagal tos dienos būklę;

6.12. lėšos, gaunamos už privatizuojamą žemę, įskaitomos į Žemės reformos fondą.

7. Žemės ūkio ministerija, Miškų ūkio ministerija, Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku turi iki 1991 m. gruodžio 30 d. parengti atsiskaitymo su valstybe už pirktą žemę ar mišką ir kompensacijų už žemę ar mišką išmokėjimo buvusiems žemės savininkams ir paveldėtojams tvarką.

8. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją kartu su miestų (rajonų) valdybomis iki 1992 m. lapkričio 1 d. parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių padalinių svarbiausiųjų rekreacinių teritorijų išdėstymo schemas.

9. Žemės ūkio ministerija turi iki 1992 m. sausio 1 d. sudaryti sąrašą kaimo gyvenviečių, kurių atstumas nuo sklypų turi įtakos žemės kainai (pataisos koeficientas priklauso nuo sklypo atstumo iki gyvenvietės).

10. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai iki 1992 m. sausio 1 d. patikslinti teritorijų, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo, ribas ir nustatyti teritorijų rekreacinės vertės skaičiavimo eiliškumą.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                                 G. VAGNORIUS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.

lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473

 

Valstybės išperkamos žemės kainos nustatymo metodika

 

1. Išperkamos iš buvusių žemės savininkų (paveldėtojų), kuriems atstatyta nuosavybės teisė į žemę ar mišką, žemės valdos piniginis įvertinimas nustatomas derinant buvusį žemės įvertinimą (žemės rūšimis, litais) su dabartiniu žemės įvertinimu (našumo balais, rubliais) ir atsižvelgiant į neproduktyvių žemės ūkio naudmenų plotų pakitimą (supelkėjo, apaugo krūmais ar mišku, virto nenaudojama žeme, buvo apsodinta mišku) 1940-1990 metų laikotarpiu.

2. Pradiniai duomenys kaimo vietovėje turėtos žemės valdos (žemės, miško, vandens telkinių) vertei nustatyti – pažyma arba išlikęs dokumentas apie žemės valdos suskirstymą rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), vandenys, miškai ir kita nenaudojama žemė priskiriama IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės valda, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinis žemės įvertinimas rubliais (pagal šios metodikos priedą).

3. Buvusios kaimo vietovėje žemės valdos vertė (rubliais) nustatoma dauginant sklypo plotą iš šių normatyvinių tarifų: I rūšies žemė – 6800 rb./ha; II rūšies žemė – 5800 rb./ha; III rūšies žemė – 4200 rb./ha; IV rūšies žemė – 2600 rb./ha.

4. Jeigu buvusi privatinėje nuosavybėje žemės ūkio paskirties žemė ar miškas yra dabartinėje miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje arba neprivatizuotinoj žemėje, kurią valstybė išperka miestui ar miesto tipo gyvenvietei plėsti, apskaičiuota žemės valdos vertė didinama dvigubai.

5. Kitos miesto ar miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančios išperkamos žemės kaina apskaičiuojama dauginant buvusio žemės sklypo plotą (arais) iš šių normatyvinių tarifų (rubliais):

5.1. Vilniuje ir Kaune -                                3000;

5.2. Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje -           2600;

5.3. rajonų centruose, kur gyventojų yra:

daugiau kaip 30 tūkstančių

– 2400;

iki 30 tūkstančių

– 2200;

 

5.4. kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur gyventojų yra:

daugiau kaip 30 tūkstančių

– 2200

daugiau kaip 10 tūkstančių

iki 30 tūkstančių

– 2000;

iki 10 tūkstančių

– 1800.

 

6. Kaimo vietovėje turėto ir ne žemės ūkio paskirčiai naudoto sklypo vertė apskaičiuojama sudauginus tris dauginamuosius – sklypo plotą, vidutinį tos apskrities, kurioje buvo sklypas, išperkamos žemės kainos tarifą ir socialinio- gamybinio potencialo koeficientą (kaime – 2, miestelyje – 5).

7. Jeigu valstybė išperka tik dalį kaimo vietovėje turėtos žemės valdos, jos vertė apskaičiuojama proporcingai visos žemės, miško arba vandens telkinio ploto įvertinimui.

8. Kaimo vietovėse turėtos privatinėje nuosavybėje žemės valdos vertę apskaičiuoja Valstybinis žemėtvarkos institutas, rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektą, miestų teritorijose – miestų valdybos, laikydamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. lapkričio l5 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos.

9. Pagal apskaičiuotą kaimo vietovėje turėtos žemės valdos vertę nustatomas valstybės išpirkos dydis ir grąžinamos ekvivalentine natūra žemės plotas.

10. Pagal apskaičiuotą miesto teritorijoje turėtos žemės valdos vertę nustatomas valstybės išpirkos dydis.

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m.

lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473

 

Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika

 

1. Žemės kainos (piniginio įvertinimo) objektas – žemėnaudos arba atskiri sklypai, kurie skaičiuojant kainą diferencijuojami pagal pagrindinę tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė, miško žemė, kitos paskirties žemė) ir pagal žemės naudojimo pobūdį (žemės ūkio naudmenos, kitos žemės naudmenos, vandenys, nenaudojama žemė).

2. Žemės ūkio ir kitos paskirties žemės kainos nustatymo pagrindas – žemės ūkio naudmenų našumo balas, kuris nustatomas pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, Žemės ūkio ministerijos l990 metais patvirtintą Žemės vertinimo metodiką ir Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus ūkių žemės našumo detalaus vertinimo planus. Jeigu nėra konkretaus sklypo dirvožemio tyrimo charakteristikų ir jo įvertinimo, taikomas orientacinis žemės našumo balas:

Respublikos miestams – vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas;

miestų arba miesto tipo gyvenviečių teritorijoje esantiems sklypams – vidutinis gretimo ūkio arba vidutinis rajono ūkių žemės našumo balas;

sklypams, įsiterpusiems į valstybinius miškus ar kitą ne žemės ūkio paskirties žemę, – vidutinis rajono ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų;

sodininkų bendrijų sklypams – vidutinis Lietuvos Respublikos ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų (28 balai), išskyrus po l99l m. sausio l d. įsteigtus ir steigiamus sodus, kuriems žemės našumo balas apskaičiuojamas žemėtvarkos projektuose sklypų skyrimo metu.

3. Miško žemės kainos nustatymo pagrindas – sklypo dirvožemio tinkamumas miškui auginti ir medyno vertė, kurie nustatomi pagal miškotvarkos duomenis.

4. Žemės ūkio ir kitos paskirties žemės kainos normatyvas (bazinė l hektaro žemės kaina) nustatomas prilyginant ją 2,5 metų javų derliaus vertei pagal vidutines tų metų valstybines superkamąsias kainas. Javų derlingumo ir žemės našumo santykis – 0,6 cnt/ha vienam balui. Jeigu vidutinis Lietuvos Respublikos žemės įvertinimo rodiklis – 40 balų, o l99l metų derliaus vidutinė superkamoji grūdų kaina – l00 rb./cnt, tai bazinė l hektaro žemės kaina – 6000 rb. (šios metodikos l priedas). Pakitus žemės įvertinimui 2 balais, bazinė žemės kaina kinta 300 rb./ha.

5. Priklausomai nuo naudojimo žemės ūkio paskirties žemės bazinės kainos normatyvui taikomi šie koeficientai:

5.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, žuvininkystės tvenkinių užimta žemė – l;

5.2. krūmynai, pelkės, vandenys (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius), smėlynai ir kita nenaudojama žemė – 0, l.

6. Žemės ūkio paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą iš šių pataisos koeficientų:

6.1. žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti (šios metodikos 2 priedas). Koeficientai nustatomi pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto rengiamus ūkinės veiklos apribojimų planus;

6.2. aplinkos taršai gamyklų, elektrinių ir kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose įvertinti (Kt = 0,7);

6.3. sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centro įvertinti (šios metodikos 3 priedas).

Skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės, esančios miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėje teritorijoje (sodininkų bendrijų narių sklypelius ir nustatytąja tvarka leistų steigti privačių ūkių žemėnaudas), kainą, papildomai taikomas miestų teritorijos kompleksinis urbanistinis- ekologinis koeficientas (Kue).

7. Miško kainai apskaičiuoti reikia duomenų apie miško augaviečių tipus, medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal jų rūšis (šios metodikos 4 ir 5 priedai). Teritorijoje, kurioje teršiama aplinka arba yra nustatyta ūkinės veiklos apribojimų, miško kaina tikslinama taikant koeficientą aplinkos taršai (Kt = 0,7) ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti (pagal šios metodikos 2 priedą).

8. Kaimo vietovėje kitos paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą, apskaičiuotą pagal šios metodikos l priedą, iš šių pataisos koeficientų:

8.1. aplinkos taršai įvertinti (Kt = 0,7);

8.2. urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (pagal šios metodikos 6 priedą).

9. Miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje kitos paskirties žemės kaina apskaičiuojama dauginant bazinę žemės kainą, apskaičiuotą pagal šios metodikos l priedą, iš šių pataisos koeficientų:

9.1. aplinkos taršai įvertinti (Kt = 0,7);

9.2. urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti (pagal šios metodikos 6 priedą);

9.3. miestų teritorijų kompleksinio urbanistinio- ekologinio koeficiento (Kue), kuris apskaičiuojamas pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintą jo nustatymo tvarką. Teritorijose, patraukliose komerciniu arba gamybiniu požiūriu, koeficientas tikslinamas laikantis šios metodikos 7 priede nustatytos tvarkos.

Įvertinant žemę miesto teritorijoje, prie apskaičiuotos kainos (su pataisos koeficientais) papildomai pridedama inžinerinės infrastruktūros (kelių, antžeminių ir požeminių tinklų, komunalinių objektų ir bendrojo naudojimo transporto sistemos) balansinės vertės dalis, tenkanti įvertinamam sklypui.

10. Vadovaujantis teritorijų, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo, sąrašu (šios metodikos 8 priedas), kurortų ir vietovių, naudojamų poilsiui, turizmui, arba turinčių potencialių rekreacinės vertės išteklių, žemės kaina apskaičiuojama šios metodikos 6 – 8 punktuose nustatyta tvarka, pridedant rekreacinę teritorijos vertę. Rekreacinės vertės skaičiavimus kiekvienu atveju atskirai atlieka rajonų (miestų) savivaldybių sudaryta ekspertų komisija, metodiškai vadovaujama Statybos ir urbanistikos ministerijos. Ypač svarbių rekreacinių objektų vertę ir jų žemės kainą nustato Statybos ir urbanistikos ministerija.

11. Prireikus pagal atskirus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus įvertinama:

11.1. valstybinių rezervatų žemė;

11.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemė;

11.3. sklypai, esantys vandenviečių I sanitarinėje apsauginėje zonoje ir intensyviausio sukarstėjimo zonos I grupės žemėje;

11.4. ežerai;

11.5. nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje esančių rezervatinių ir rekreacinių zonų, miškų bei ypač vertingų gamtos ir kultūros objektų žemė;

11.6 kitos gamtosauginės paskirties žemė.

______________


Valstybės išperkamos žemės kainos nustatymo

Metodikos priedas

 

Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis

 

Apskritis

Procentais pagal žemės rūšį

Vidutinė išperkamoji žemės kaina, rb./ha

I

II

III

IV

Alytaus

1

12

33

54

3550

Biržų

6

26

40

28

4320

Kauno

6

26

39

29

4310

Kėdainių

4

33

39

24

4450

Kretingos

1

22

40

37

3990

Marijampolės

13

38

37

12

4950

Mažeikių

-

16

51

33

3930

Panevėžio

4

28

35

33

4220

Raseinių

3

25

43

29

4210

Rokiškio

-

13

49

38

3800

Seinų

-

3

31

66

3190

Šakių

8

43

34

15

4860

Šiaulių

14

27

35

24

4610

Tauragės

-

18

46

36

3900

Telšių

1

11

45

43

3710

Trakų

-

16

47

37

3860

Ukmergės

3

24

42

31

4170

Utenos

-

4

38

58

3340

Vilkaviškio

26

34

30

10

5260

Zarasų

-

-

28

72

3050

Vilniaus kraštas

-

-

33

67

3130

Vidutiniškai

 

 

 

 

 

Lietuvoje

4

19

39

38

4000

 

Pastaba. Buvusiam Klaipėdos kraštui vidutinė išperkamoji žemės kaina apskaičiuojama taip: Klaipėdos rajono ūkiams – pagal vidutinius Kretingos apskrities duomenis, Šilutės rajono ūkiams – pagal vidutinius Tauragės apskrities duomenis.

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

1 priedas

 

Bazinė žemės kaina pagal jos našumo įvertinimą

 

Žemės ūkio naudmenų našumo balas

žemės kaina

 

žemės ūkio nadmenų naš umo balas

Žemės kaina

 

2,5 metų javų derliumi cnt/ha

rb/ha

2,5 metų javų derliumi, cnt/ ha

rb/ha

iki 17

24

2400

47,1-49

72

7200

17,1-19

27

2700

49,1-51

75

7500

19,1-21

30

3000

51,1-53

78

7800

21,1-23

33

3300

53,1-55

81

8100

23,1-25

36

3600

55,1-57

84

8400

25,1-27

39

3900

57,1-59

87

8700

27,1-29

42

4200

59,1-61

90

9000

29,1-31

45

4500

61,1-63

93

9300

31,1-33

48

4800

63,1-65

96

9600

33,1-35

51

5100

65,1-67

99

9900

35,1-37

54

5400

67,1-69

102

10200

37,1-39

57

5700

69,1-71

105

10500

39,1-41

60

6000

71,1-73

108

10800

41,1-43

63

6300

73,1-75

111

11100

43,1-45

66

6600

75,1-77

114

11400

45,1-47

69

6900

77,1 ir daugiau

117

11700

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

2 priedas

 

Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams įvertinti

 

1. Intensyviausio sukarstėjimo zonose:

 

1.1. II grupės žemėje

– 0,9

1.2. III grupės žemėje

– 0,7

1.3. IV grupės žemėje

– 0,6

2. Automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje

– 0,7

3. Vandenviečių sanitarinės apsaugos II zonoje

– 0,5

4. Vandenviečių sanitarinės apsaugos III zonoje

– 0,7

5. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje

– 0,5

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

3 priedas

 

Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai sklypo nuotoliui nuo gyvenvietės ir rajono bei regiono centro įvertinti

 

Atstumas ik i regiono centro (km)

Koeficien tas K1

Atstumas iki regiono cent ro K2

Koeficie ntas K2

Atstumas iki regiono cent ro (km)

Koeficientas K3

0-2

0,08

0-4

0,12

0-10

0,08

2,1-3

0,06

4,1-8

0,1

10,1-20

0,06

3,1-4

0,04

8,1-12

0,08

20,1-30

0,04

4,1-5

0,02

12,1-16

0,06

30,1-40

0,02

5,1-6

-

16,1-20

0,04

40,1-50

-

6,1-7

-0,02

20,1-24

0,02

50,1-60

-0,02

7,1-8

-0,04

24,1-28

-

60,1-80

-0,04

8,1-9

-0,06

28,1-32

-0,02

80,1-100

-0,06

9,1 ir daugiau

-0,08

32,1-36

-0,04

100,1 ir daugiau

-0,08

 

 

36,1-40

-0,06

 

 

 

 

40,1-44

-0,08

 

 

 

 

44,1-48

-0,1

 

 

 

 

48,1 ir daugiau

-0,12

 

 

 

Pastabos:

1. Skaičiuojant atstumą, taikomi šie koeficientai:

juodos dangos keliams ir žvyrkeliams – 1,

gruntkeliams – 1,5.

2. Bendras pataisos koeficientas nustatomas pagal formulę:

K = 1 + K1 + K2 + K3.

3. Skaičiuojamas sklypo ūkinio centro (sodybos) nuotolis nuo gyvenvietės, rajono bei regiono centro.

4. Regiono centru laikomas nustatytąja tvarka juo paskelbtas miestas.

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

4 priedas

 

Miško žemės kaina

 

Augaviečių tipai*

Kaina rb/ha

Pa

250

Pan, Pb

500

Ua, Pc

750

Ša, Pbn, Nae

875

Ub, Pd

1000

Na, La, Uc, Pcn

1125

Ud

1250

Šb, Pdn

1375

Uf, Šc

1500

Šd, Nb, Lb

1625

Lc

1750

Nc, Ld

1875

Nd, Lf

2000

Nf

2125

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

5 priedas

 

Medynų tūrio taksa

 

Vidutini s medynų skersmuo cm

Medži

rūšys

 

 

 

 

pūšys, maudedži ai

eglės

ąžuolai, uosiai

beržai, juodalks niai

drebulės

baltalksniai

4

16,1

13,3

19,1

7,4

5,1

4,1

8

31,9

28,6

37,8

14,8

9,9

7,8

12

47,7

42,9

57,1

21,9

14,9

10,2

16

60,8

55,2

75,2

30,4

17,1

11,2

20

70,1

62,9

85,6

37,4

18,8

12,2

24

79,3

68,3

98,2

42,9

20,4

13,2

28

86,1

72,8

108,8

47,3

21,9

-

32

91,6

76,7

115,4

49,9

22,8

-

36

95,8

79,8

119

-

23,5

-

40

98,4

80,9

120,6

-

-

-

44

-

-

121,5

-

-

-

48

-

-

122,1

-

-

-

 

Pastabos:

1. Iki 4 cm skersmens medynai nevertinami.

2. Kitoms medžių rūšims, nenurodytoms šiame priede, taikomas beržų ir juodalksnių įkainis.

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

6 priedas

 

Bazinės žemės kainos pataisos koeficientai urbanizuotų teritorijų socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti

 

Privačių namų valdos (sodybos ir žemės sklypai individualiaistatybai)

 

1. Vienkiemiai ir kaimai                               1,2

2. Kaimo gyvenvietės, kuriose yra parduotuvė, pradinė mokykla, autobusų (geležinkelio) stotelė ir gyventojų:

iki 50

2

51-100

2,5

101 ir daugiau

3

 

3. Kaimo gyvenvietės, kuriose įrengtos komunikacijos (gatvės, vandentiekio tinklai), yra devynmetė mokykla, parduotuvė, valgykla, sveikatos apsaugos įstaiga ir gyventojų:

iki 100

4

101-300

5

301 ir daugiau

6

 

4. Kaimo gyvenvietės, rajone esantys miestai (be rajonų centrų) ir kurortai, kuriuose yra visuomeninis centras, vidurinė mokykla, kultūros ir kulto įstaigos, administracinės, sveikatos apsaugos ir prekybos įstaigos, buitinio aptarnavimo įmonės ir gyventojų:

iki 300

7

301-500

8

501-1000

9

1001-2500

10

2501-10000

12

10001-30000

13

30001 ir daugiau

15

 

5. Rajonų centrai, kuriuose yra gyventojų:

iki 30000

15

30001 ir daugiau

16

 

6. Respublikos miestai:

Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė

17

Kaunas

20

Vilnius

25

 

Kita ne žemės ūkio paskirties žemė

 

7. Kaimo vietovės:

7.1. žemės ūkio naudmenos, pastatų, kiemų, kelių, žuvininkystės tvenkinių užimta žemė

10

7.2. miško žemė (skaičiuojant nuo bazinės miško žemės kainos)

10

7.3. krūmynai, pelkės ir buvusios žemės ūkio naudmenos, pavirtusios nenaudojama žemė*

5

7.4. kita žemė ir vandenys (išskyrus ežerus ir žuvininkystės tvenkinius)*

0,5

 

8. Miestai ir miesto tipo gyvenvietės, kuriose yra gyventojų:

iki 10000

12

10001-30000

13

30001 ir daugiau

15

 

9. Rajonų centrai, kuriuose yra gyventojų:

iki 30000                                                      15

30000 ir daugiau                                          16

10. Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus,
Marijampolė                                                 17

11. Kaunas                                                   20

12. Vilnius                                                   25

 

Žemės sklypams kaimo vietovėje papildomai pridedamas koeficientas

 

13. Nuo miestų, turinčių 3000-10000 gyventojų, ribos
(3 km nuotoliu)                                                                     1,1

14. Nuo miestų, turinčių 10001-30000 gyventojų, ribos
(5 km nuotoliu)                                                                     1,2

15. Nuo miestų, turinčių daugiau kaip 30000 gyventojų,
ir visų rajonų centrų ribos (7 km nuotoliu)                            1,5

16. Nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,
Marijampolės miestų ribos (10 km nuotoliu)                         2

17. Nuo Kauno miesto ribos (13 km nuotoliu)                     2,5

18. Nuo Vilniaus miesto ribos (5 km nuotoliu)                     2,5

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

7 priedas

 

Kompleksinio urbanistinio-ekologinio koeficiento tikslinimas teritorijoms, patrauklioms komerciniu arba gamybiniu požiūriu

 

1. Teritorijoms, kuriose yra sąlygos plėtoti komerciją, kompleksinis urbanistinis-ekologinis koeficientas didinamas pridedant šiuos koeficientus:

Urbanistikos objektas

Komerinio patruklumo koeficientai

labai didelis

didelis

viduti nis

mažas

nėra

teritorijos lokalizacija

centras, turgavie tės, sto tys

magistral inės gatv ės gyvena mųjų rajonų

mikrora jonų centrai

kitos gatvės (su bendrojo naudojimo

Kitos miesto teritorios transportu)

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys Marijampolė,

9

6

4

2

-

Alytus

6

-

4

2

-

Rajonų centrai

3

-

1

-

-

Kaimo gyvenvietės,

1

-

-

-

-

rajone esantys miestai ir kurortai

 

 

 

 

 

Automagistralės: tarptautinės respublikinės

- -

iki 2 iki 1

- -

- -

- -

 

2. Teritorijoms, naudojamoms ir skiriamoms gamybinei veiklai (pramoniniai miestų rajonai), kompleksinis urbanistinis-ekologinis koeficientas tikslinamas įvertinant jų patrauklumą, prestižą ir ekologinę būklę maksimaliu laipsniu.

______________

 


Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių

nominalios kainos nustatymo metodikos

8 priedas

 

Teritorijos, kurių žemės kainai taikomos pataisos dėl rekreacinio-ekologinio vertingumo

 

1. Ryškios rekreacinės funkcijos kurortai ir vietovės.

2. Pajūrio zona (nuo Latvijos Respublikos sienos iki Melnragės) – 4 km pločio juosta nuo jūros.

3. Kuršių Nerija.

4. Pamario zona – 2 km pločio juosta nuo marių.

5. Ežerų zona:

5.1. kai ežero plotas iki 5 ha                        0,5 km pločio juosta;

5.2. kai ežero plotas nuo 5,1 iki 20 ha         1 km pločio juosta;

5.3. kai ežero plotas 20,1 ha ir daugiau       1,5 km pločio juosta.

 

6. Upių zona:

6.1. palei Nemuną ir Nerį (visu ilgiu)          - 0,5 km pločio juosta

6.2. palei Nevėžį (žemiau Babtų)                - 0,5 km pločio juosta;

6.3. palei Šventąją (žemiau Antalieptės marių) 0,5 km pločio juosta

6.4. palei Miniją (žemiau Gargždų)             0,5 km pločio juosta;

6.5. kitose didesnių upių zonose                 0,25 km pločio juosta.

 

7. Visos esamų ir potencialių nacionalinių parkų teritorijos, regioninių parkų teritorijos.

8. Automagistralių zona:

8.1. prie tarptautinių automagistralių           - 0,25 km pločio juosta;

8.2. prie respublikinių automagistralių         - 0,1 km pločio juosta;

______________

 

 



* Nurodomi dirvožemio drėgnumo ir derlingumo indeksai.

Dirvožemio drėgnumo indeksai:

Š – ryškiai išreikšti (15-45°) šlaitų;

N – normalaus atmosferinio drėkinimo;

L – laikinai perteklinio drėkinimo;

U – stipriai užmirkę glėjiniai bei durpiniai;

pn – pelkiniai (durpiniai) nusausinti;

p – pelkiniai (durpiniai) nesausinti.

Dirvožemio derlingumo indeksai:

a – labai nederlingi;

b – nederlingi;

c – derlingi;

 d – labai derlingi;

f – labai derlingi su uosiais;

 e – eroduoti (nuardyti).

 

* Skaičiuojama pagal gretimų sklypų žemės ūkio naudmenų našumo balą.