LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2009 m. kovo 31 d. Nr. V-242

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), 2.5.4 punkto nuostatas:

1. Tvirtinu Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programą.

2. Pavedu kontroliuoti šio įsakymo vykdymą ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2009 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. V-242

 

NACIONALINĖ IMUNOPROFILAKTIKOS 2009?2013 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Visuotinai pripažinta, kad vakcinacija yra ekonomiškai efektyviausia ir santykinai nebrangi visuomenės sveikatos intervencija, nepaisant to, kad šiuolaikinės patobulintos ar sukurtos naujos vakcinos yra brangesnės. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių Europos Sąjungoje. Sukuriamos vis naujos vakcinos nuo užkrečiamųjų ligų, o taip pat jau sukurtos ir naudojamos vakcinos nėra pakankamai efektyviai naudojamos visose Europos Sąjungos šalyse.

2. Vaikų ir suaugusių profilaktinis skiepijimas ? tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, visame pasaulyje finansuojamų iš valstybės biudžeto nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų ? tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys.

3. Visame pasaulyje imunizacijos strategija įvardijama kaip prioritetinė sveikatos priežiūros sritis. Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vykusioje 2005 m. gegužės mėn., oficialūs kiekvienos šalies atstovai pritarė pasaulinei imunizacijos strategijai ? kovoti su vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis, nuo kurių pasaulyje kasmet miršta 2 milijonai žmonių, didžioji dauguma iš jų – vaikai, paskiepijant kuo daugiau žmonių ir įtraukiant į skiepijimo kalendorių kaip įmanoma daugiau naujų vakcinų.

4. Europos Sąjungoje nacionalinių imunoprofilaktikos programų įgyvendinimą bei vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, bendradarbiaudamas su Pasaulio sveikatos organizacija ir šalių narių atsakingomis institucijomis. Pagrindinės nuostatos, vykdant skiepijimų programas: kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi gauti teisingą, moksliniais įrodymais pagrįstą informaciją apie profilaktinius skiepijimus; skiepijimo saugumas ir efektyvumas turi būti užtikrintas visuose skiepijimo proceso etapuose (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, vakcinų transportavimas ir saugojimas, nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūra, skiepijimo apimčių priežiūra ir kt.).

5. Ypač svarbu teisingas ir efektyvus visuomenės bei asmens ir visuomenės sveikatos specialistų informavimas apie skiepijimus, nes mažėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, gali būti neteisingai interpretuojama skiepijimų nauda ir efektyvumas, dėl to mažėtų skiepijimų apimtys ir suvaldytos užkrečiamosios ligos vėl pasireikštų protrūkiais ir epidemijomis.

6. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota Išplėstinė imunizacijos programa pasaulyje įgyvendinama nuo 1974 m., kai pagrindinis tikslas buvo apsaugoti vaikus nuo 6 užkrečiamųjų ligų (difterijos, stabligės, kokliušo, tymų, poliomielito, tuberkuliozės). Laikui bėgant į imunizacijos programas buvo įtraukiama vis daugiau užkrečiamųjų ligų, plėtėsi skiepijimo mastas, todėl šiandien daugelio šalių imunizacijos programos apima ir skiepijimą nuo raudonukės, epideminio parotito, hepatito B, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, kai kuriose šalyse į nacionalinį skiepijimo kalendorių jau įtraukiamas skiepijimas nuo meningokokinės bei pneumokokinės infekcijų, vėjaraupių ir t. t.

7. Europos Sąjungoje vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra ir profilaktinių skiepijimų programos vykdomos ir koordinuojamos, dalyvaujant specifiniuose Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinkluose: difterijos priežiūros tinkle DIPNET (Diphtheria Surveillance network), vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinkle EUVAC.NET (A Surveillance Community Network for Vaccine Preventable Infectious Diseases); gripo epidemiologinės priežiūros tinkle EISS (European Influenza Surveillance Scheme); invazinių bakterinių infekcijų priežiūros tinkle EU-IBIS (European Invasive Bacterial Infections Surveillance Network), skirtame meningokokinei, pneumokokinei ir Haemophilus influenza infekcijų epidemiologinei priežiūrai; Europos jungtiniame bendradarbiavimo dėl vakcinų tinkle VENICE (Vaccine European New Integrated Collaboration Effort).

8. Nacionalinės imunoprofilaktikos įgyvendinimas susijęs ir su kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos, epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programomis, pavyzdžiui, Valstybine pasirengimo gripo pandemijai programa.

9. Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009?2013 metų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005–2010 metų Pasaulio imunizacijos viziją ir strategiją 2006–2015 m., priimtą Pasaulio sveikatos asamblėjos 2005 m. gegužės 25 d. rezoliucija, taip pat į Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir profilaktiką, nuostatas.

10. Programa atitinka Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069).

 

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

11. Vykdant ilgalaikes skiepijimų programas, kaip didžiausi laimėjimai visuomenės sveikatos srityje įvardijami raupų išnaikinimas pasaulyje ir Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Šiuo metu vykdant profilaktinius skiepijimus ir užkrečiamųjų ligų priežiūrą iki 2010 metų Europos regione siekiama likviduoti tymus ir raudonukę.

12. Lietuvoje Nacionalinė imunoprofilaktikos programa įgyvendinama nuo 1992 metų, per tą laiką keletą kartų keitėsi Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriai (įtraukti skiepijimai nuo hepatito B kūdikiams ir vaikams, nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos), naudojamos vis tobulesnės ir saugesnės vakcinos (inaktyvuota poliomielito vakcina, vakcinos su neląsteliniu kokliušo komponentu, kombinuotos vakcinos), gerėjo užkrečiamųjų ligų epidemiologinė priežiūra (dalyvaujama Europos Sąjungos užkrečiamųjų ligų priežiūros ir vakcinacijos tinkluose).

13. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 (Žin., 2008, Nr. 1-27), naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Taip pat nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, o po traumų – nuo stabligės (aktyvi imunizacija). Nuo 2007 metų nuo gripo valstybės lėšomis skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Planuojami planiniai suaugusiųjų skiepijimai nuo difterijos ir stabligės.

14. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse) (1 priedas), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau, nors šalies mastu skiepijimų apimtys pakankamai didelės, skiepijimų apimtys atskirose teritorijose gana smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, 2007 metais skiepijimų apimtys trimis difterijos, stabligės, kokliušo vakcinos dozėmis tarp 1 metų amžiaus vaikų svyravo nuo 78 iki 100 proc., skiepijimų apimtys pirmąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze tarp 2 metų amžiaus vaikų – nuo 91 iki 100 proc.

15. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, difterijos ir stabligės registruojami tik pavieniai atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija (2 priedas).

16. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programą pasiekti geri rezultatai, susiję su vaikų ir suaugusiųjų skiepijimu nuo užkrečiamųjų ligų:

16.1. Saugesnių ir veiksmingesnių vakcinų naudojimas ir skiepijimo kokybės gerinimas. Nuo 1993 metų Lietuvos nacionalinei imunoprofilaktikos programai naudojamos tik tarptautinius standartus atitinkančios vakcinos. Visos Lietuvoje skiepijamos vakcinos yra registruotos nacionaliniu (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų registras) arba Europos Sąjungos (Europos vaistų vertinimo agentūra) lygmeniu:

16.1.1. Nuo kokliušo skiepijama vakcinomis tik su neląsteliniu kokliušo komponentu. Neląstelinės kokliušo vakcinos nepageidaujamų reiškinių sukelia žymiai mažiau nei ląstelinės kokliušo vakcinos. Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė savo poziciją dėl kokliušo vakcinų naudojimo: nors įrodyta, kad vakcinos su ląsteliniu kokliušo komponentu yra efektyvios, tačiau dėl dažnų nepageidaujamų reakcijų į skiepijimą šalys skatinamos naudoti vakcinas su neląsteliniu kokliušo komponentu.

16.1.2. Skiepijama tik inaktyvinta poliomielito vakcina. Pasaulyje vykdant ilgalaikį skiepijimą nuo poliomielito siekiama pašalinti susirgimus poliomielitu ir visiškai sustabdyti „laukinio“ poliomielito viruso cirkuliaciją. Per burną skiepijama gyva (OPV) poliomielito vakcina, ilgą laiką buvusi viena pagrindinių poliomielito profilaktikos priemonių, šiandien jau traktuojama kaip nepakankamai saugi. Pagrindinė to priežastis ? galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepijimą (povakcininis paralyžius) ir vakcininio poliomielito viruso cirkuliacija aplinkoje bei jo mutacijos.

16.1.3. Skiepijama kombinuotomis vakcinomis. Kombinuotų vakcinų naudojimas įgyvendinant nacionalines imunoprofilaktikos programas ? tai pasaulyje pripažinta strategija, didinanti skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų mastą. Pagrindiniai kombinuotų vakcinų naudojimo privalumai: mažėja skiepijimams būtinų injekcijų skaičius, mažėja klaidų tikimybė, mažėja vizitų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius, vaikai ir jų tėvai patiria mažesnį psichologinį diskomfortą, kombinuotos vakcinos kainuoja pigiau nei atskirų antigenų vakcinų rinkinys tam pačiam imunizavimo tikslui pasiekti.

16.2. vyresni vaikai skiepijant apsaugomi nuo kokliušo. Skiepijant nuo kokliušo, pastebimas jaunesnio amžiaus vaikų sergamumo mažėjimas. Kokliušas tampa vyresnio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų užkrečiamąja liga. Nors Lietuvoje kokliušas suaugusiems diagnozuojamas labai retai, realus sergamumas, ypač lengvomis, kliniškai neišreikštomis formomis, yra žymiai didesnis. Todėl, siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vakcina su neląsteliniu kokliušo komponentu būtina skiepyti vaikus, prieš jiems pradedant lankyti mokyklą. Lietuvoje šis skiepijimas pradėtas nuo 2008 metų.

16.3. Suaugusieji pradėti skiepyti nuo difterijos ir stabligės. Gresiant difterijos epidemijai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, buvo vykdoma skiepijimo nuo difterijos kampanija, kurios tikslas – užkirsti kelią tolimesniam difterijos epidemijos plitimui. Skiepijimo kampanija buvo vykdoma 2 etapais: 1995 m. pabaigoje ir 1996 m. pradžioje. Kampanijos metu viena vakcinos doze paskiepyta per 1,5 mln. arba 76,7 procentai suaugusių Lietuvos gyventojų. Praėjus 10 metų po skiepijimo, būtina suaugusiuosius pakartotinai skiepyti nuo difterijos ir stabligės.

16.4. 2007 metais pirmą kartą Lietuvoje valstybės lėšomis įsigyta hepatito B vakcina hemodializuojamiems ligoniams. Siekiant hemodializuojamus ligonius apsaugoti nuo hepatito B infekcijos būtina speciali vakcina, kuri skiriasi nuo įprastai skiepijamos hepatito B vakcinos.

16.5. Rengiantis gripo pandemijai rizikos grupių asmenys skiepijami nuo gripo. 2007 metais pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupių asmenys (asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; vyresni nei 65 metų asmenys; asmenys iki 65 m., sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai) buvo skiepijami nuo sezoninio gripo valstybės lėšomis. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras akcentuoja, kad ypač svarbu didinti rizikos grupių skiepijimo nuo gripo apimtis. Numatoma tęsti rizikos grupėms priskiriamų asmenų skiepijimą, išplečiant indikacijas ir rekomenduojant skiepyti ne tik vyresnius nei 65 metų amžiaus asmenis, bet visus, sergančius lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, nepriklausomai nuo amžiaus, įskaitant vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus.

17. Pneumokokinė infekcija yra viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, kurių galima išvengti skiepijant kūdikius ir vaikus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. Ligos, sukeliamos Streptococcus pneumoniae, įvardijamos kaip viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Pneumokokai sukelia sunkias invazines ligos formas – bakteriemiją ir meningitą bei neinvazines įvairių lokalizacijų infekcijas, tarp kurių dažniausios – pneumonija, vidurinės ausies uždegimas. Didžiausią žalą visuomenės sveikatai daro sunkūs pneumokokinės infekcijos sindromai – pneumonija, bakteriemija ir meningitas. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet ligoninėse gydomi apie 175 tūkst. ligonių, sergančių pneumokokų sukelta pneumonija. Pneumokokinės pneumonijos letališkumo rodiklis net ir išsivysčiusiose šalyse siekia 5–7 proc. Vaikams iki 2 metų amžiaus pneumokokinė infekcija dažniausiai pasireiškia bakteriemija ir sąlygoja daugiau nei 70 proc. visų invazinių bakterinių infekcijų atvejų. Kai dėl planinių skiepijimų ženkliai sumažėjo sergamumas B tipo Haemophilus influenaze sukeltomis invazinėmis infekcijomis, S. pneumoniae tapo pagrindine priežastimi, sukeliančia bakterinius meningitus vaikams iki 5 metų amžiaus.

Nustatyta, kad iki pradedant kūdikius skiepyti konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina, vaikų iki 1 metų amžiaus sergamumas pneumokokiniu meningitu įvairiose šalyse svyruoja apie 10 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Iki planinių kūdikių skiepijimų pneumokokinės infekcijos konjuguota vakcina skirtingose Europos šalyse sergamumo rodikliai invazinėmis pneumokokinės infekcijos formomis vaikų iki 2 metų amžiaus tarpe svyravo nuo 6 iki 94 atvejų 100 tūkst. gyventojų (Austrijoje – 14,5, Danijoje – 35, Suomijoje – 45, Italijoje – 11, Ispanijoje – 94, Jungtinėje Karalystėje – 38). Pasaulio sveikatos organizacija, įvertinusi pneumokokinės infekcijos naštą Europos šalyse, nurodo, kad Lietuvoje vaikų iki 5 metų amžiaus tarpe kasmet pneumokokinė infekcija gali sąlygoti apie 1380 atvejų sunkių pneumokokų sukeltų susirgimų (svyravimo ribos nuo 1077 iki 1831), tarp jų – 10 mirties atvejų (svyravimo ribos nuo 8 iki 14).

Be invazinių pneumokokinės infekcijos sindromų, pneumokokai yra viena dažniausių bakterinių vidurinės ausies uždegimų priežasčių. Pneumokokai, kaip vidurinės ausies uždegimo sukėlėjai, nustatomi 28–55 proc. laboratoriškai patvirtintų vidurinės ausies uždegimo atvejų.

Šalyse, kuriose skiepijimas pneumokokinės infekcijos konjuguota vakcina įtrauktas į skiepų kalendorių, nustatyta, kad dėl skiepijimų pneumokokinės infekcijos našta visuomenei ženkliai kinta. Pavyzdžiui, JAV iki kūdikių skiepijimo pradžios kiekvienais metais buvo registruojama apie 17 tūkst. invazinių pneumokokinės infekcijos sindromų atvejų, iš jų apie 13 tūkst. bakteriemijos ir apie 7000 meningito atvejų, dėl pneumokokų sukeltų ligų kasmet mirdavo apie 200 vaikų, be to, kasmet buvo nustatoma 5 milijonai vidurinės ausies uždegimo atvejų vaikų iki 5 metų amžiaus tarpe.

JAV pradėjus skiepyti kūdikius pneumokokinės infekcijos konjuguota vakcina, hospitalizacijos apimtys dėl pneumonijų sumažėjo 39–54 proc. vaikų iki 2 metų tarpe, vizitų pas gydytoją ir antibakterinių vaistų skyrimo vidurinės ausies uždegimui gydyti skaičiai sumažėjo 42 proc., komplikacijų po vidurinės ausies uždegimo – 17–28 proc. Nustatytas ir netiesioginis kūdikių skiepijimo pneumokokinės infekcijos konjuguota vakcina efektyvumas – bendroje populiacijoje susirgimų invazinėmis pneumokokinės infekcijos formomis sumažėjo 20–46 proc., hospitalizacijos apimtys dėl pneumokokinės pneumonijos – apie 45 proc.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vakcinacijos konjuguota pneumokokine vakcina efektyvumas yra daugiau nei 90 proc., apsaugant nuo pneumokokų serologinių tipų, esančių vakcinos sudėtyje sukeliamų invazinių pneumokokinės infekcijos formų, šiek tiek mažesnis apsaugant nuo neinvazinių pneumokokinės infekcijos formų. Atsižvelgiant į pneumokokinės infekcijos naštą visuomenės sveikatai ir pneumokokinės infekcijos konjuguotų vakcinų efektyvumą, skiepijimų pneumokokinės infekcijos konjuguota vakcina įtraukimas į nacionalinius vaikų skiepijimų kalendorius laikomas prioritetiniu sprendimu, įgyvendinant nacionalines skiepijimų programas.

Vienas iš skiepijimų pneumokokine konjuguota vakcina privalumų – tai leidžia mažinti antibakterinių preparatų vartojimą, tuo pačiu mažėja mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams preparatams vystymosi grėsmė.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2006–2008 metų programą, šios programos koordinavimo taryba svarstė naujų vakcinų įtraukimo į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių klausimus. Iš vakcinų kandidačių į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių prioritetine nutarta laikyti pneumokokinės infekcijos konjuguotą vakciną.

18. Viena pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro nuostatų yra skiepijimo nuo sezoninio gripo apimčių didinimas (siekiama iki 2010 metų paskiepyti 75 proc. visų 65 metų ir vyresnių asmenų). 2007–2008 metų sezono metu pirmą kartą rizikos grupes skiepijant valstybės lėšomis, padidėjo skiepijimo nuo gripo apimtys, ypač tarp rizikos grupių. Rengiantis gripo pandemijai bei atsižvelgiant į tai, kad Europoje sparčiai daugėja asmenų, priklausančių gripo rizikos grupėms (vyresnių nei 65 metai amžiaus ir sergančių lėtinėmis ligomis), didėja ir skiepijimo nuo gripo svarba tiek asmeniui apsisaugant nuo ligos ir komplikacijų, tiek visuomenei, siekiant mažinti gripo įtaką visuomenės sveikatai ir šalies ekonomikai. Juo labiau kad ir palaipsniui didėjant skiepijimo nuo gripo apimtims, lyginant su kitomis šalimis, gripo vakcinos kiekis, sunaudojamas Lietuvoje, nėra didelis.

19. Europos šalyse visuomenėje įgytos suaugusiųjų pneumokokinės pneumonijos sudaro apie 25 proc. visų pneumonijų. Sergamumas jomis ženkliai viršija sergamumą kitų sukėlėjų (H. influenzae, M. pneumoniae, Ch. pneumoniae ir kt.) sukeltomis pneumonijomis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė mokslinį pagrindimą dėl vyresnių nei 65 metais asmenų skiepijimo pneumokokinės infekcijos polisacharidine vakcina tarppandeminiu laikotarpiu. Vyresniems nei 65 metai asmenims pneumokokų sukeltos ligos – viena dažniausių hospitalizacijos ir net mirties priežasčių. Įrodyta, kad pagyvenusių asmenų (vyresnių nei 65 metų skiepijimas pneumokokinės infekcijos polisacharidine vakcina – ekonomiškai efektyvi visuomenės sveikatos strategija, lyginant su kitomis standartinėmis prevencijos priemonėmis. Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos įgyvendinimo 2008–2009 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m sausio 23 d. nutarimu Nr. 67 (Žin., 2008, Nr. 16-554), numatyta, kad 65 metų ir vyresni asmenys yra rizikos grupė, kuri valstybės lėšomis būtų skiepijama polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina.

20. Pasaulio sveikatos organizacijos atliktame žmogaus papilomos viruso infekcijos ir gimdos kaklelio vėžio naštos visuomenės sveikatai vertinime atskirose šalyse ir regionuose nurodoma, kad Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu didžiausias iš visų šiaurinėje Europos dalyje esančių šalių ir ženkliai viršija pasaulio sergamumo vidurkį (Lietuvoje – 23 atvejai 100 tūkst. moterų, šiaurės Europoje – 11,7, pasaulio šalių vidurkis – 16 (2002 metų duomenys). Lietuvos 15–44 metų moterų sergamumo gimdos kaklelio rodikliai (18,6 atvejo 100 tūkst. moterų) ženkliai viršija sergamumo kitais vėžiniais susirgimais rodiklius. Pagrindiniai šios amžiaus grupės vėžiniai susirgimai – krūties ir gimdos kalelio vėžys.

Įrodyta, kad sergamumo gimdos kalelio vėžiu vienas pagrindinių rizikos faktorių – žmogaus papilomos viruso infekcija. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos virusų infekcija sąlygoja apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Atsižvelgiant į tai, skiepijant žmogaus papilomos viruso vakcinomis, kurios apsaugo nuo 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos viruso, galima išvengti 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2008 m. sausio 21 dieną paskelbė Rekomendacijas Europos Sąjungos šalims dėl žmogaus papilomos viruso vakcinos įvedimo. Siekiant geriausio skiepijimo efekto rekomenduojama skiepyti paaugles mergaites iki lytinio gyvenimo pradžios nuo žmogaus papilomos viruso, taip mažinant riziką moterims susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, skiepijimai žmogaus papilomos viruso vakcina būtų ekonomiškai naudingi. Pasaulio sveikatos organizacija 2008 m. parengė žmogaus papilomos viruso vakcinų įtraukimo į nacionalinius skiepijimų kalendorius strategines nuostatas. Sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė vakcinavimo dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje rekomendacijoms parengti rekomendavo tobulinti Nacionalinę imunoprofilaktikos programą į ją įtraukiant naujas vakcinas. Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių, jau įsivedusių skiepijimus nuo pneumokokinės infekcijos ir žmogaus papilomos viruso, patirtį bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinavimo tarybos sprendimą, pneumokokinės infekcijos konjuguotos vakcinos įtraukimą į nacionalinį skiepų kalendorių laikyti prioritetiniu, vakciną nuo žmogaus papilomos viruso – antruoju prioritetu.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

21. Programos tikslai:

21.1. mažinti sergamumą, protrūkių tikimybę, valdyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas;

21.2. užtikrinti skiepijimo saugumą, efektyvumą ir padidinti prieinamumą.

22. Programos uždaviniai:

22.1. vykdyti profilaktinius skiepijimus pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų teisės aktų nustatyta tvarka;

22.2. pasiekti ir išlaikyti pakankamą vaikų skiepijimų mastą (ne mažiau kaip 90 proc. šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje);

22.3. sustiprinti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir skiepijimo masto stebėseną;

22.4. mažinti sergamumą gripu ir jo komplikacijų riziką.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

 

23. Įgyvendinus šią programą, bus užtikrintas Nacionalinės imunoprofilaktikos programos tęstinumas, siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Pasaulio sveikatos organizacijos tikslai Europos Sąjungoje ir Europos regione.

24. Siekiami rezultatai:

24.1. išlaikyti ne mažesnį kaip 90 proc. vaikų skiepijimo mastą visoje šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje;

24.2. išvengti naujagimių, kūdikių ir mažų vaikų susirgimų sunkiomis hematogeninės diseminacijos būdu plintančiomis tuberkuliozės formomis;

24.3. mažinti sergamumą kokliušu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), difterija (ne daugiau 0,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir užkirsti kelią naujagimių stabligės atvejams;

24.4. išlaikyti Lietuvos, kaip „laisvos“ nuo poliomielito sukėlėjo šalies, statusą;

24.5. valdyti vaikų iki 5 metų sergamumą Haemophilus influenzae B tipo infekcijos sukeliamomis invazinėmis infekcijomis;

24.6. pašalinti tymus ir raudonukę, užkirsti kelią įgimto raudonukės sindromo atvejams;

24.7. mažinti sergamumą epideminiu parotitu (ne daugiau 0,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų);

24.8. mažinti sergamumą hepatitu B ir hepatito B viruso nešiotojų skaičių, užkirsti kelią hepatito B viruso cirkuliavimui paskiepytose amžiaus grupėse (kohortose);

24.9. tobulinti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, įtraukiant vakcinas, kuriomis iki šiol nebuvo skiepijama, plėsti suaugusiųjų skiepijimo mastą;

24.10. sumažinti gripo sąlygotų komplikacijų ir mirčių rizikos grupėse atvejų skaičių;

24.11. sumažinti sergamumą ir komplikacijų, sąlygotų pneumokokinės infekcijos, atvejų skaičių;

24.12. užkirsti kelią žmogaus papilomos viruso plitimui skiepijamoje amžiaus grupėje.

 

V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

25. Šios programos vertinimo kriterijai:

25.1. skiepijimo mastas atitinkamose vaikų amžiaus grupėse pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje;

25.2. suaugusiųjų skiepijimo mastas (gripo rizikos grupių, atitinkamų amžiaus grupių nuo difterijos ir stabligės) šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje;

25.3. sergamumo vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis rodikliai šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje;

25.4. nustatytas nepageidaujamų reakcijų į skiepus dažnis;

25.5. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas skiepijimas naujomis vakcinomis.

 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

 

26. Šios programos įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis pateiktas 3 priede.

27. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų jai vykdyti.

28. Programą įgyvendina:

28.1. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

28.2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

28.3. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras;

28.4. Lietuvos AIDS centras;

28.5. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

28.6. apskričių viršininkai ir savivaldybės;

28.7. visuomenės sveikatos centrai;

28.8. asmens sveikatos priežiūros įstaigos;

28.9. Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas.

29. Programos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Programos vykdymo aspektai svarstomi Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009?2013 metų programos koordinacinės tarybos posėdžiuose.

_________________

 

 

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos

1 priedas

 

VAIKŲ SKIEPIJIMO MASTAS 1998–2007 METAIS

(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)

 

Užkrečiamoji liga
(amžiaus grupė)

Skiepijimo mastas (procentais)

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

Tuberkuliozė BCG1

(naujagimiai)

99,1

99,3

99,0

99,3

99,3

99,4

98,9

99,4

99,4

99,3

Difterija, stabligė, kokliušas DTP3

(1 metų amžiaus vaikai)

93,1

93,0

93,6

94,6

94,8

94,2

93,9

93,5

94,0

94,9

Poliomielitas IPV3

(1 metų amžiaus vaikai)

96,6

96,9

96,9

97,5

97,0

97,0

96,4

96,9

94,0

94,9

Tymai, epideminis parotitas,

raudonukė MMR1

(2 metų amžiaus vaikai)

96,5

96,9

97,0

97,4

97,9

97,7

97,7

97,2

96,6

96,9

Hepatitas B HepB1

(naujagimiai)

95,7

95,6

99,0

99,2

99,6

99,4

98,5

99,0

99,4

99,0

B tipo Haemophilus influenzae infekcija Hib3

(1 metų amžiaus vaikai)

35,0

61,0

94,0

94,9

 

_________________


 

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos

2 priedas

 

SUSIRGIMŲ VAKCINOMIS VALDOMOMIS UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS, NUO KURIŲ SKIEPIJAMA PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIŲ, SKAIČIUS 1998–2007 METAIS

(Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys)

 

Užkrečiamoji liga

Atvejų skaičius

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

Difterija

2

6

2

0

3

0

0

0

0

0

Kokliušas

96

80

91

162

23

5

48

64

6

18

Stabligė

2

6

0

1

1

4

1

4

3

1

Poliomielitas

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Tymai

18

23

19

7

103

1

1

1

1

0

Epideminis parotitas

1875

5646

4377

466

226

285

279

101

74

81

Raudonukė

755

1322

1304

458

277

170

93

118

110

13

Hepatitas B

470

375

348

382

274

175

187

141

107

83

Haemophilus influenzae B tipo infekcija (invazinės formos)

6

7

11

15

16

4

8

22

11

27

 

_________________


 

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos

3 priedas

 

NACIONALINĖS IMUNOPROFILAKTIKOS 2009–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės

Atsakingi vykdytojai

Vykdymo terminas

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

Iš viso

1. Vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“ (Žin., 2008, Nr. 1-27), bei vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų teisės aktų nustatyta tvarka

1.1. Centralizuotai įsigyti vakcinas, aprūpinti jomis skiepijimus atliekančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Vykdyti profilaktinį skiepijimą pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių; asmenis, nukentėjusius nuo pasiutusių bei įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepyti nuo pasiutligės; traumas patyrusius asmenis skiepyti stabligės vakcina; valstybės lėšomis skiepyti suaugusius asmenis nuo difterijos ir stabligės

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Lietuvos AIDS centras,

Nacionalinė visuomenės sveikatos tyrimų laboratorija,

apskričių viršininkai ir savivaldybės, visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2009–2013 metai

19000

19000

19000

19000

19000

95000

1.2. Įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimą konjuguota pneumokokine vakcina

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos

apsaugos ministerijos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2011–2013 metai

12500*

12500*

12500*

37500*

1.3. Įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimą žmogaus papilomos viruso vakcina

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2012–2013 metai

20000*

20000*

40000*

1.4. Vertinti naujų (dar neskiepijamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių tarp jų – rotaviruso, vėjaraupių, erkinio encefalito, kt.) vakcinų įtraukimą į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba suaugusiųjų skiepijimą, nustatyti kuriuos prioritetinius profilaktinius skiepijimus vykdant šią programą įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas

2012 metai

1.5. Rengti informacijas visuomenei dėl skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų, nefinansuojamų iš valstybės biudžeto

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

apskričių viršininkai ir savivaldybės, visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2010–2013 metai

1.6. Parengti sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 468 „Dėl Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4229) pakeitimo projektą

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2010 metai

1.7. Mokyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistus vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, kontrolės, imunoprofilaktikos klausimais

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas

2009–2013 metai

1.8. Įvertinti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonių vykdymo eigą ir teikti siūlymus dėl jos tobulinimo.

Sveikatos apsaugos ministerija

2012 metai

2. Pasiekti ir išlaikyti pakankamą vaikų skiepijimų mastą (ne mažiau kaip 90 proc. šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje)

2.1. Nustatyti sunkiai pasiekiamas (vaikų ir suaugusiųjų) grupes ir organizuoti jų skiepijimą

Sveikatos apsaugos ministerija,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2009–2013 metai

3. Sustiprinti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir skiepijimo masto stebėseną (monitoringą)

3.1. Sustiprinti epidemiologinės priežiūros duomenų tvarkymą, analizę, interpretavimą, naudojimą ir keitimąsi jais visuose lygiuose

Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2011–2013 metai

3.2. Vykdyti skiepijimo masto stebėseną (monitoringą), analizę ir kontrolę

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2009–2013 metai

3.3. Vykdyti nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūrą.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2009–2013 metai

3.4. Atlikti seroepidemiologinius tyrimus siekiant įvertinti kolektyvinį imunitetą vakcinomis valdomoms ligoms šalyje

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2010 metai

350*

350*

4. Mažinti sergamumą gripu ir jo komplikacijų riziką

4.1. Rizikos grupių asmenis skiepyti nuo gripo

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

apskričių viršininkai ir savivaldybės, visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2009–2013 metai

**

**

**

**

**

**

4.2. Skiepyti vyresnius nei 65 metų ir vyresnius asmenis polisacharidine

Sveikatos apsaugos ministerija,

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

2010–2013 metai

1278*

2000*

3278*

pneumokokinės infekcijos vakcina valstybės biudžeto lėšomis

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras,

apskričių viršininkai ir savivaldybės, visuomenės sveikatos centrai,

asmens sveikatos priežiūros įstaigos

 

Iš viso

 

 

19000

19000

31500

53128

53500

176128

 

PASTABOS:

1.* Lėšos bus planuojamos, sudarant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

2.** Finansuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-554) nustatytą tvarką. Po 2 mln. Lt sezoninio gripo vakcinai įsigyti numatyta, vykdant Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos 1 uždavinio 1.1 priemonę,

 

_________________