Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO KAPINIŠKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO IR MERGELĖS AKELIŲ REKREACINIO PRIORITETO FUNKCINĖS ZONOS TVARKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2010 m. balandžio 21 d. Nr. 455
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.2. Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinius teiginius;
1.3. Dzūkijos nacionalinio parko Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planą;
1.4. Dzūkijos nacionalinio parko Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinius teiginius.
2. Pakeisti Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos“ (Žin., 1997, Nr. 40-972; 2005, Nr. 150-5474):
2.1. Išdėstyti 2 punktą taip:
2.2. Išdėstyti 5.3 punktą taip:
„5.3. rekreacinio prioriteto zonos – miškingos teritorijos, skiriamos intensyviausiam rekreaciniam naudojimui, paprastai su rekreacine statyba, kita infrastruktūra ir miško parkų formavimu. Jose siekiama sukurti ir palaikyti tinkamą gausiam lankymui aplinką. Nacionaliniame parke yra stambios Mergelės akelių, Dubaklonio, Ešerinio, Kastinio ir Marcinkonių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos;“.
2.3. Išdėstyti 25 punktą taip:
„25. Nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemoje nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas, o Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio ir Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos teritorijos – pagal Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio ir Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planus. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo zonoms numatytas ūkinės bei kitokios veiklos galimybes ir apribojimus pateikiami šių zonų naudojimo ir apsaugos reglamentai.
Nacionalinio parko teritorijoje galioja joje esančių gamybinės ir inžinerinės infrastruktūros, vandens telkinių pakrančių ar saugomų kraštovaizdžio objektų apsaugos reikalavimai, nustatyti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
Kitų teritorijų planavimo dokumentų, rengiamų nacionalinio parko teritorijoms, nuostatos ir sprendiniai derinami su šioje planavimo schemoje nustatytomis funkcinio prioriteto ir planavimo schemoje, Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane arba Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo plane nustatytomis kraštovaizdžio tvarkymo zonomis.“
3. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio ir Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti šiuos planus suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir Varėnos rajono savivaldybei.
4. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio ir Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planų skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 455
DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO KAPINIŠKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) nustato teritorijos naudojimo pobūdį, tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtros.
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (MAs);
3.3. žemės ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) ir apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio (ŽAs) tvarkymo zonos;
III. APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
4. Pagal tvarkymo pobūdį reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (brėžinyje išskirtos 2 teritorijos) draudžiama vykdyti kirtimus, išskyrus savaime užaugančių medžių ar krūmų šalinimą, plėtoti žemdirbystę, išskyrus kaimų ir gyvenviečių teritorijas, kuriose nuo seno susiformavę dirbami laukai. Susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis įrengiamos apžvalgos aikštelės, prieigos prie gamtos ir kultūros paveldo objektų.
5. Žemės ūkio paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskirtos 5 teritorijos. Jose kuriama pažintiniam turizmui pritaikyta aplinka, tvarkymo ir apsaugos darbai vykdomi pagal detaliuosius planus, techninius projektus:
5.1. ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje Skroblaus upelio paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis – 10 metrų. Veiklą nustatytose juostoje ir zonoje reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43). Į šią kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenkančioms Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms pritaikomas ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas. Sodybose turi būti išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, palaikomos kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos, leidžiama imtis priemonių (daugiausia renovacijos), padedančių gerinti poilsio sąlygas. Kaimuose sodybas skatinama pritaikyti kaimo turizmui. Šių sodybų užstatymo galimybės, pastatų aukštingumas ir kita reglamentuojami Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 437 (Žin., 2002, Nr. 86-3736). Siekiant apsaugoti gamtiniu požiūriu vertingą Skroblaus upelio slėnį su pievų ir žemapelkių buveinėmis ir esamą hidrografinį režimą, kasti naujus tvenkinius tiek sodybose, tiek už jų ribų draudžiama;
5.2. specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, išsidėsčiusiose Skroblaus upelio slėnyje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis – 10 metrų. Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms galioja 5.1 punkte nurodytos vienkieminių sodybų tvarkymo priemonės. Ūkininkaujant skatinama netręšti natūralių pievų ir ganyklų, rekomenduojama ir skatinama ekologinė arba priešerozinė žemdirbystė.
6. Miškų ūkio paskirties žemėje išskirtos dvi specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų (MAs) zonos, išsidėsčiusios abipus Skroblaus slėnio. Jose draudžiama naudoti trąšas, rekomenduojama vykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir įrengti būtiną rekreacinę infrastruktūrą.
7. Kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, išskirtoje pietinėje draustinio dalyje, Margionių kaimo teritorijoje pagrindinis tvarkymo reglamento tikslas yra išsaugoti tradicinio kraštovaizdžio pobūdį ir jo vizualinius ryšius su aplinka. Šioje tvarkymo zonoje gali būti vykdomi pastatų renovavimo, imitavimo, taip pat dalinio regeneravimo, restauravimo ir transformavimo darbai, kuriais užtikrinamas dalinis tradicinės architektūros išsaugojimas, teisės aktų nustatyta tvarka saugomas esamas užstatymo pobūdis (tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus) ir neužstatyta erdvė aplink kaimus ar miestelius. Skatinamas sodybų pritaikymas kaimo turizmo paslaugai teikti.
8. Rekreacinės infrastruktūros formavimas:
8.1. intensyvi rekreacinė veikla draustinyje nevykdoma, teritorija pritaikoma pažintiniam turizmui plėtoti;
8.2. Margionių etnografiniame kaime įrengiamas pažintinis takas, sudarantis galimybę susipažinti su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 455
dzūkijos nacionalinio parko MERGELĖS AKELIŲ REKREACINio prioriteto funkcinės ZONOS TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dzūkijos nacionalinio parko Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtros.
2. Tvarkymo plano tikslai:
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.3. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
4. Miškai tvarkomi vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir įrengiant būtiną rekreacinę infrastruktūrą.
5. Miškuose, kuriuose formuojami miško ir poilsio parkai, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės. Vykdant ugdymo kirtimus, būtina pagerinti miško estetines, rekreacines ir higienines savybes, suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems veiksniams medynus, siekiant išlaikyti optimalų uždarų, pusiau uždarų ir atvirų erdvių santykį.
6. Infrastruktūra lankytojams kuriama urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Šiose zonose įrengiama stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat lankytojams skirta informacinė infrastruktūra.
7. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, gręžtinius šulinius galima įrengti tik urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
8. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kita).
9. Sveikatingumo takas su trumpalaikio poilsio vietomis įrengiamas visoje Mergelės akelių rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje.
IV. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMAS REKREACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONŲ GRUPĖJE
11. Pagal tvarkymo pobūdį išskirtose subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (brėžinyje išskirtos 2 teritorijos) kuriama lankymui pritaikyta aplinka:
11.1. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje prie didžiojo Mergelės akelės ežero šiaurinės pakrantės, įrengiama renginių aikštelė, tualetai, persirengimo kabinos;
11.2. subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje prie mažojo Mergelės akelės ežero vakarinės pakrantės, įrengiama maudymosi vieta, persirengimo kabinos, tualetas, pastatomas pagrindinis informacinis nacionalinio parko stendas. Gamtinė aplinka tvarkoma atsižvelgiant į rekreacinius poreikius – vykdomi kraštovaizdį atveriantys kirtimai, valomos ir tvarkomos pakrantės.
12. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (brėžinyje išskirtos 2 teritorijos) tvarkymo ir apsaugos darbai vykdomi pagal detaliuosius planus arba techninius projektus. Jose kuriama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka:
12.1. urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje centrinėje Mergelės akelių rekreacinės zonos dalyje, įrengiama poilsio stovykla (kempingas). Atsižvelgiant į rekreacinius interesus, miškas tvarkomas kaip poilsio parkas;
12.2. urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje prie didžiojo Mergelės akelės ežero pietinės pusės esanti kaimo turizmo sodyba pritaikoma naudoti ir žiemą, čia statoma ne daugiau kaip 6 poilsio paskirties nameliai. Intensyviam lankymui pritaikyta aplinka nuolat prižiūrima, atnaujinama rekreacinė inžinerinė infrastruktūra. Statiniai turi derėti prie gamtinės aplinkos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ir Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ypatumus (forma, dydis, aukštingumas, medžiagos, spalvos). Statomiems rekreacinės paskirties pastatams keliami šie reikalavimai: pastatai turi būti vieno aukšto su palėpe, dvišlaičiu stogu, didžiausias aukštis nuo užstatomo žemės sklypo vidutinės altitudės iki aukščiausio karnizo taško – 3 metrai, iki aukščiausio kraigo taško – 7 metrai. Statomi pastatai turi imituoti arba kopijuoti tradicinę regioninę architektūrą. Užstatyti galima ne daugiau kaip 30 procentų sklypo teritorijos. Pastatams naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos. Gali būti įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, gręžtiniai šuliniai.
