LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS TABAKO KONTROLĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 30 d. Nr. 954
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281) 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 954
Valstybės tabako kontrolės programa
Bendroji dalis
1. Ši programa pradedama įgyvendinti 1998 metų IV ketvirtį, o baigiama – 2010 metų IV ketvirtį.
Už jos įgyvendinimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, kuri koordinuoja šios programos įgyvendinimą. Prie ministerijos sudaroma programos vykdymo koordinavimo taryba (konsultacinis organas iš įvairių valstybinių tarnybų ir organizacijų atstovų). Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja ir kontroliuoja programos įgyvendinimą, tvirtina tarybos aprobuotus kasmetinius darbo planus. Programai įgyvendinti skirtas lėšas administruoja ir darbo sutartis su konkrečiais darbų vykdytojais sudaro Sveikatos apsaugos ministerija arba jos įgaliota institucija.
Programos charakteristika
2. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281) 16 straipsniu.
3. Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta daugiau kaip 7000 žmonių, o pasaulyje, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 3 milijonus.
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje rūko apie 53 procentai vyrų ir apie 16 procentų moterų. Šis žalingas įprotis paplitęs ir tarp jaunimo. Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenimis, jau ketvirtadalis jaunesniųjų moksleivių yra bandę rūkyti, o dešimtokų – beveik du trečdaliai. Yra žinoma, kad 61,5 procento 15–16 metų moksleivių (78,7 procento berniukų ir 53,1 procento mergaičių) buvo rūkę kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu. Svarbus rodiklis – moksleivių rūkymas kasdien paskutines 30 dienų, rodantis, kad jie nuolat rūko. Lietuvoje yra apie 25 procentus (34 procentai berniukų ir 18 procentų mergaičių) tokių moksleivių.
4. Lietuva viena pirmųjų Rytų Europoje 1995 metais priėmė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas atitinkantį Tabako kontrolės įstatymą. Įstatyme, be kita ko, numatyta visiškai uždrausti tabako reklamą. Tačiau panaikinus instituciją, kuri pagal šį įstatymą buvo atsakinga už tabako gaminių reklamos ir pardavimo rėmimo kontrolę, ši nuostata iki šiol nevykdoma, tabako reklama beveik neribojama. Neužtikrinama nerūkančiųjų teisė kvėpuoti švariu, be tabako dūmų oru. Daugelyje įmonių ir organizacijų nėra specialių rūkyti skirtų patalpų (vietų) arba jos neatitinka nustatytųjų reikalavimų. Restoranuose, kavinėse ir kitose visuomeninio maitinimo įmonėse nėra vietų, skirtų nerūkantiems lankytojams. Dėl laboratorinės įrangos bei lėšų stokos šiuo metu neatliekama dervų, nikotino ir kenksmingųjų medžiagų kontrolė, todėl negalima užtikrinti, kad realizuojami tabako gaminiai atitiktų visus nustatytuosius kokybės ir higienos reikalavimus. Atsižvelgiant į rinkos situaciją, reikia tobulinti didmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo tvarką ir apskaitą, patvirtinti naujas mažmeninės prekybos, įspėjamųjų užrašų ir kenksmingųjų medžiagų žymėjimo ant pakuočių taisykles, parengti darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus ir kitus norminius dokumentus.
5. Tabako gamyba Lietuvoje monopolizuota. 1997 metais Klaipėdoje uždaroji akcinė bendrovė „Philip Morris Lietuva“ pastatė naują 6 milijardus cigarečių per metus gaminantį fabriką. Didėja ne tik gamyba, bet ir importas bei eksportas. Aktualios cigarečių kontrabandos problemos. Oficialiais 1996 metų duomenimis, per metus vienas namų ūkio narys tabako gaminiams išleidžia apie 50 litų, iš viso tabako gaminių parduodama beveik už 300 mln. litų 800 tūkstančių rūkančių Lietuvos gyventojų. Pasaulyje nuo 1967 metų iki 1997 metų surūkytų cigarečių padaugėjo nuo 2,8 trilijono iki 5,7 trilijono.
6. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimui užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Svarbiausias šios tarnybos uždavinys – kartu su ministerijomis ir kitomis Vyriausybės įstaigomis formuoti ir įgyvendinti valstybinę tabako kontrolės politiką, koordinuoti sektorių darbą.
7. Kovoti su rūkymu ypač padeda visuomenės sveikatos ugdymas ir gyventojų sveikatos mokymas. 1992 metais pradėta įgyvendinti nacionalinė moksleivių rūkymo profilaktikos programa, apimanti 43 Lietuvos rajonus ir 11 miestų. Dėl lėšų stokos įgyvendinama tik iš dalies ne tik ši, bet ir kitos valstybės ir savivaldybių sveikatos stiprinimo programos (sveikatos propagandos, sveikos gyvensenos įtvirtinimo ugdymo institucijose, hipertenzijos kontrolės, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų ligų profilaktikos, tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos), į kurias įtraukti ir rūkymo profilaktikos klausimai.
8. Dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, tačiau tik ketvirtadaliui tai pavyksta, nes nėra visiems norintiesiems prieinamos pagalbos. Rūkymo sukeltos ligos sąlygoja penktadalį viso mirtingumo, todėl pagalbos metantiesiems rūkyti organizavimas – būtina sąlyga pagerinti visuomenės sveikatą. Tai būtų ir ekonomiškai naudingiau, negu gydyti sergančiuosius rūkymo sukeltomis ligomis.
Rūkymas yra svarbiausia ligų ir priešlaikinių mirčių priežastis, kurios galima išvengti.
9. Išsivysčiusiose valstybėse, kuriose rūkymas buvo paplitęs ketvirtąjį ir penktąjį šio amžiaus dešimtmetį, dabar ypač akivaizdūs ilgalaikio rūkymo padariniai – beveik 20 procentų visų mirčių susijusios su rūkymu.
10. Dėl rūkymo patiriami ir ekonominiai nuostoliai. Tabako gaminiai pasauliui kainuoja ne mažiau kaip 200 milijardų dolerių kasmet, sukelia daug kančių rūkantiesiems, jų šeimoms. Dideli ekonominiai nuostoliai patiriami dėl priešlaikinių darbingo amžiaus žmonių mirčių, pablogėjusio jų gyvenimo, gydymo išlaidų, darbingumo sumažėjimo ar laikinojo nedarbingumo. Tabakas – sunki ekonominė našta šeimoms ir visuomenei, kelianti pavojų socialinei bei ekonominei plėtrai ir aplinkai.
Ryškus šio pavojingo gaminio vartojimo didėjimas liudija stiprią narkotinę nikotino prigimtį ir nepralenkiamą tabako kompanijų sugebėjimą toliau agresyviai platinti savo gaminius, nepaisant didelių visuomenės pastangų stabdyti tabako vartojimą.
11. Rūkymas – būdingas šių dienų civilizuoto gyvenimo palydovas, vienas iš labiausiai paplitusių elgesio rizikos veiksnių. Per pastaruosius 30 metų rūkymo problema visapusiškai ištirta, įrodyta, kad rūkymas žaloja sveikatą. Nepriklausomai nuo tabako vartojimo būdo (rūkymo, kramtymo, uostymo) jame esantis nikotinas lengvai patenka į kraują, sukelia įvairių biocheminių bei bioelektrinių smegenų, vegetacinės nervų sistemos, taip pat kraujotakos bei endokrininės sistemos pakitimų.
Valstybėse, kuriose rūkymas buvo itin paplitęs, rūkalų vartojimas lėmė 90 procentų visų mirčių nuo plaučių vėžio, 75 procentus visų mirčių nuo bronchito ir emfizemos ir apie 25 procentus – nuo širdies ligų. Ne mažiau kenkia dūmai aplinkoje.
12. Atsižvelgiant į epideminį rūkymo plitimą ir realius jo padarinius žmonių sveikatai, pasaulinės konferencijos „Tabakas ir sveikata“ (Paryžius, 1994 metai), Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (1997 metų liepos mėnuo), Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto (Stambulas, 1997 metų rugsėjo mėnuo) rezoliucijose pateikti šie svarbiausieji kovos su rūkymu ir tabako kontrolės strategijos principai:
skatinti žmones nepradėti rūkyti, ypač daug dėmesio skirti sveikatos ugdymui ir mokymui, informacijos apie rūkymo žalą sveikatai skleidimui;
uždrausti įstatymais tiesioginę ir netiesioginę tabako gaminių reklamą, renginių rėmimą;
pritarti mokesčių už tabako produktus didinimui ir jų naudojimui visuomenės sveikatai stiprinti, sveikatos švietimo kampanijoms rengti;
užtikrinti prieinamą pagalbą metantiesiems rūkyti;
uždrausti rūkyti viešuosiuose pastatuose ir darbo vietose, nes kiekvienas žmogus turi teisę kvėpuoti švariu oru;
sumažinti kenksmingųjų medžiagų kiekį cigaretėse, uždrausti priedus, kurie didina nikotino efektyvumą ir skatina priklausomybę, reikalauti iš gamintojų įrodymų, kad cigaretėms gaminti naudojami nekenksmingi priedai;
atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, padidinti įspėjamųjų užrašų apie žalą sveikatai veiksmingumą (įvairumą, keičiamumą, jų dydį ir matomumą);
mokytis geriau kovoti su tabako kontrabanda;
stiprinti sektorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą.
13. Dešimtys milijonų žmonių metė rūkyti, dėl to mažiau sergama visomis su rūkymu susijusiomis ligomis, pagerėjo žmonių sveikata ir pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Lietuvoje žmonės taip pat gali gyventi sveikiau ir būti sveikesni, rūkymas gali ir turi būti šalinamas iš gyvenimo. Šiuo tikslu ir parengta ši programa.
Programos tikslai
14. Svarbiausiasis tikslas – mažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. Norint jį pasiekti, būtina:
rengti ir tobulinti teisinę bazę;
įgyvendinti ekonomines rinkos kontrolės priemones;
vykdyti rūkymo prevenciją;
skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti ir teikti pagalbą metantiesiems;
kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką;
kelti programą vykdančių specialistų kvalifikaciją;
sukurti materialinę ir informacinę bazę;
vykdyti rūkymo plitimo ir tabako gaminių žalos sveikatai tyrimą;
vertinti programos įgyvendinimo efektyvumą.
15. Šia programa siekiama įgyvendinti valstybės tabako kontrolės politikos principus: ginti žmogaus teises į gyvenimą be rūkymo, ginti nerūkančiųjų teises į aplinką be tabako dūmų, mokesčiais mažinti rūkalų prieinamumą, drausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimo ir vartojimo rėmimą, didinti visuomenės informuotumą apie rūkalų vartojimo daromą socialinę ir ekonominę žalą sveikatai, skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti (Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis).
Programos prioritetas – vaikai ir jaunimas. Vienas svarbiausių tikslų – riboti prieinamumą prie tabako gaminių. Įgyvendinus šią programą 10 procentų sumažėtų rūkančiųjų: mažiau asmenų pradėtų rūkyti, padaugėtų nustojusiųjų rūkyti, jaunimas pradėtų rūkyti 2-3 metais vėliau.
Ši programa padėtų vykdyti bendrąją priklausomybę sukeliančių medžiagų kontrolę. Kiekvienas visuomenės narys turi suvokti, kad farmakologiniai ir psichologiniai procesai, lemiantys priklausomybę nuo tabako, panašūs į procesus, lemiančius priklausomybę nuo tokių narkotinių medžiagų kaip heroinas ir kokainas.
Kad programa būtų sėkmingai vykdoma, būtina pakankamai ir reguliariai finansuoti įvairių ministerijų ir kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kurioms rūpi tabako ir kitų priklausomybę nuo jo sukeliančių medžiagų kontrolė, taip pat visos visuomenės dalyvavimą ją rengiant ir vykdant, tobulinti Valstybinio sveikatos fondo veiklą, taip pat skirti pakankamai lėšų iš savivaldybių sveikatos fondo vietinėms (savivaldybių) programoms rengti.
Poveikis
17. Šios programos įgyvendinimas sumažintų socialinę ir ekonominę rūkymo žalą mūsų valstybei ir jos gyventojams.
18. Pasaulio banko skaičiavimu grynoji tabako ekonominė žala siekia apie 200 milijardų JAV dolerių per metus. Ją sudaro tiesioginės (su rūkymu susijusių ligų gydymas) ir netiesioginės (priešlaikinės mirtys, darbo laikas ir produkcija, prarasta dėl rūkymo bei jo sukeltų ligų, nedarbingumo ir invalidumo pašalpos, gaisrai ir kt.) išlaidos bei nuostoliai. Pavyzdžiui, Kanadoje 1989 metais su tabako vartojimu susijusios išlaidos sudarė 17,8 milijardo dolerių. Lietuvoje tokių skaičiavimų iki šiol neatlikta, tačiau rūkančiųjų santykiškai yra daugiau nei, pavyzdžiui, Kanadoje, o sergamumo, mirtingumo bei kiti sveikatos rodikliai yra blogesni, todėl aišku, kad tabako vartojimo sąlygojami ekonominiai nuostoliai yra daug didesni negu valstybės gautos šių produktų gamybos ir realizavimo pajamos.
19. Įgyvendinant šią programą:
gerės gyventojų sveikata (mažės sergamumas ir mirtingumas dėl ligų, susijusių su tabako gaminių vartojimu);
mažės tabako vartojimo žala žmonių sveikatai ir valstybės ekonomikai;
bus realizuota žmonių teisė į švarią, be tabako dūmų aplinką;
mažės skatinančios jaunimą rūkyti socialinės aplinkos poveikis;
bus organizuota kvalifikuota ir prieinama pagalba metantiesiems rūkyti;
bus surinkti tikslesni duomenys apie rūkymo plitimą, jo padarinius žmonių sveikatai ir valstybės ekonomikai, įgyvendintos rūkymo paplitimo monitoravimo priemonės.
Baigiamoji dalis
20. Ši programa atitinka pagrindines Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos strategijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programoje nustatytas prioritetines visuomenės sveikatos priežiūros plėtros kryptis.
Šia programa siekiama apginti žmogaus teisę būti laisvam ir nepriklausomam nuo nikotino, kvėpuoti oru, neužterštu tabako dūmais, mažinti rūkymo žalą žmonių sveikatai ir valstybės ekonomikai.
Valstybės tabako kontrolės programos
1 priedas
Valstybės tabako kontrolės programos struktūra
| Tikslas |
Rodikliai |
Patikrinimo priemonės |
Prielaidos, rizika |
| 1. Sumažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai (tolimiausias tikslas). |
padaugės nerūkančių asmenų (10 procentų) |
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, statistikos žinynai
|
prielaidos: tabako kontrolė vykdoma pagal prioritetines Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos sveikatos politikos kryptis, priimtas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, įsteigta Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė programos rengimui. Rizika: nėra esminių sveikatos politikos pokyčių (deklaruojama prevencija, tačiau pagrindinės investicijos ir prioritetai, teikiami medicinos pagalbos plėtrai, vilkinami), lėtai rengiami ir priimami teisės aktai (tabako lobistų veikla), nepakankama juos rengiančių asmenų kompetencija, nevykdomi priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, nepakankamas finansavimas |
| mažės ligų, susijusių su rūkymu |
rūkymo plitimo ir tabako gaminių žalos sveikatai tyrimų duomenys |
||
| įgyvendintas draudimas rūkyti viešosiose vietose |
Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, kitų kontroliuojančių valstybinių tarnybų duomenys |
||
| parengti ir priimti teisės aktai, kurių reikia valstybinėms ekonominėms, teisinėms tabako gaminių rinkos kontrolės priemonėms įgyvendinti
|
„Valstybės žinios“ (informacija apie priimtus teisės aktus) |
||
| sutvarkyta tabako produktų gamyba, importas ir prekyba |
programos vykdymo ataskaitos |
||
| daugiau (apie 10 procentų) informacijos apie kovą su rūkymu žiniasklaidos priemonėse, gausiau leidinių ir metodinių priemonių, skirtų rūkymo prevencijai (3–4 nauji leidiniai kasmet), geresnė jų kokybė |
laidų, straipsnių, leidinių analizė (Sveikatos apsaugos ministerija) |
||
| 2. Tolesni tikslai: |
|
|
prielaidos (2.1–2.9 punktai): tarp-tautinė patirtis ir parama, įsteigta Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, daug mokyklų, norinčių dalyvauti sveikatą stiprinančių mokyklų ir kitose prevencijos programose, veikia mokymo ir tobulinimosi įstaigos, sukaupta neformaliojo švietimo patirtis. Rizika (2.1–2.9 punktai): tabako kompanijų interesų gynėjai (lobistai) trukdo priimti programą, inicijuoja įvairias pataisas, veikia visuomenės ir atsakingų pareigūnų nuomonę per žiniasklaidos priemones, nepakankamai kontroliuojamas priimtų norminių dokumentų vykdymas, nepakankamai finansuojama programa, nepakankama programos vykdytojų kompetencija (pradinėje programos įgyvendinimo stadijoje) |
| 2.1. rengti ir tobulinti teisinę bazę;
|
parengti ir priimti teisės aktai |
„Valstybės žinios“ |
|
| 2.2. įgyvendinti ekonomines rinkos kontrolės priemones; |
pasiekta, kad kasmet didėtų mažmeninės tabako gaminių kainos, viršijančios gyvenimo pajamų didėjimo tempus (didinant akcizus ir muito mokesčius, ribojant pardavimą) |
Finansų ministerijos, Statistikos departamento, Ūkio ministerijos duomenys |
|
|
|
įdiegta tabako gaminių importo, gamybos, vartojimo, prekybos apskaita
|
|
|
| 2.3. vykdyti rūkymo prevenciją; |
daugiau ir efektyvesnių valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų rūkymo prevencijos programų |
programų įgyvendinimo ir jų efektyvumo vertinimo duomenys |
|
|
|
įdiegtos papildomojo ugdymo programos rūkymo prevencijos klausimais ikimokyklinėse įstaigose, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose |
Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno medicinos universiteto, Vilniaus universiteto duomenys apie mokymo programas, išleistus metodinius leidinius, visuomenės švietimą |
|
|
|
rūkymo prevencijos temos įtrauktos į ligonių sveikatos mokymo programas (pirminėje sveikatos priežiūros grandyje)
|
valstybinių tarnybų ir organizacijų, dalyvaujančių vykdant programą, metinės ataskaitos |
|
|
|
rengiami ir leidžiami metodiniai leidiniai specialistams (po 1–2 kasmet) |
|
|
|
|
sustiprėjusi rūkymo žalos propaganda, visuomenės švietimas ir sveikatos mokymas (kasmet 2–3 nauji leidiniai, 1–2 vaizdo ir garso siužetai, 2–3 renginiai, skirti rūkymo prevencijai) |
|
|
| 2.4. skatinti mesti rūkyti ir teikti pagalbą apsisprendusiems tai padaryti; |
įsteigti medicinos pagalbos centrai metantiesiems rūkyti (1–2 centrai kiekvienoje apskrityje) |
programos vykdymo ataskaitos |
|
|
|
daugiau metančių rūkyti asmenų (10 procentų) |
rūkymo plitimo tyrimo duomenys |
|
|
|
didesnė rūkančiųjų sveikatos mokymo apimtis (kasmet tam skiriamas 1 renginys) |
|
|
| 2.5. kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką; |
sumažėjęs rūkymas darbo ir viešojo poilsio (kavinėse, restoranuose) vietose |
kontroliuojančių institucijų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, apskričių ir savivaldybių administracijų, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos ir kitų) ataskaitos, sociologinių tyrimų duomenys |
|
| 2.6. kelti programoje dalyvaujančių specialistų kvalifikaciją; |
didesnė pedagogų, sveikatos priežiūros personalo, valstybės ir savivaldybių tarnautojų bei kitų specialistų – programos dalyvių kompetencija (kasmet 6–10 kursų ir seminarų, kuriuose mokoma po 150–250 asmenų, 1–2 specialistų išvykos į tarptautinius renginius, stažuotes užsienyje) |
programos vykdymo ataskaitos |
|
| 2.7. sukurti materialinę ir informacinę bazę; |
Sveikatos apsaugos ministerijos įrengta laboratorija nikotino, dervų ir tabako priedams nustatyti |
įsigytų įrenginių, aparatūros sąskaitos |
|
|
|
Kauno medicinos universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos sistemos įstaiga aprūpinta kompiuterine technika ir programine įranga, kurios reikia rūkymo plitimo tyrimams atlikti bei programos efektyvumui vertinti |
|
|
|
|
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija bei nevyriausybinės organizacijos aprūpinti mokymo įranga ir priemonėmis |
|
|
| 2.8. atlikti rūkymo plitimo ir tabako gaminių žalos sveikatai tyrimus; |
įvertinti rūkymo plitimo bei programos efektyvumo tyrimo rezultatai (2005 ir 2010 metais) pradėti vykdyti nikotino ir dervų kiekio cigaretėse tyrimai (nuo 1999 metų, Sveikatos apsaugos ministerija) |
tyrimų duomenų ataskaitos |
|
| 2.9. įvertinti programos įgyvendinimo efektyvumą. |
2005 metai ir 2010 metai |
tyrimų duomenys ir programos vykdymo ataskaitos |
|
______________
Valstybės tabako kontrolės programos
2 priedas
Valstybės tabako kontrolės programos įgyvendinimo priemonės
| Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Vykdytojai* (pirmuoju įrašytas atsakingas vykdytojas) |
| 1. Rengti ir tobulinti teisės aktų projektus: |
|
|
| 1.1. rengti teisės aktų projektus, derinant juos su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis: |
|
|
| 1.1.1. dėl įspėjamųjų užrašų apie kenksmingą tabako poveikį sveikatai bei kenksmingųjų medžiagų kiekio tabako gaminiuose ir tabako gaminių vartojimo trukmės nurodymo ant jų pakuočių; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija |
| 1.1.2. dėl akcizo už tabako gaminius padidinimo (siekiant, kad tabako gaminių kainos didėtų sparčiau nei gyventojų pajamos ir kad iki 2005 metų jos didėtų ne lėčiau kaip Europos Sąjungos valstybėse); |
1998 metų II pusmetis–2005 metai |
Finansų ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 1.1.3. dėl tabako gaminių gamybos, tabako ir tabako gaminių importo į Lietuvos Respubliką licencijavimo; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 1.1.4. dėl didmeninės prekybos licencijavimo ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais taisyklių; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Ūkio ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
| 1.1.5. dėl konfiskuotų tabako gaminių realizavimo ar sunaikinimo; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 1.1.6. dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų (specialių rūkymo vietų įrengimo) patvirtinimo; |
1998 metų II pusmetis–1999 metų I pusmetis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 1.1.7. dėl valstybinės tabako gaminių statistikos; |
1998 metų II pusmetis–1999 metų I pusmetis |
Statistikos departamentas |
| 1.1.8. dėl kardomojo kalinimo vietų ir pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo (uždraudžiant nepilnamečiams kalinamiesiems ir nuteistiesiems pirkti, kitaip įsigyti tabako, jo gaminių ir rūkyti); |
|
Vidaus reikalų ministerija |
| 1.2. parengti tabako gaminių kokybės ir higienos ekspertizės atlikimo tvarką; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 1.3. parengti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus. |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 2. Įgyvendinti ekonomines rinkos kontrolės priemones: |
|
|
| 2.1. kontroliuoti tabako gaminių gamybą ir prekybą (Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų vykdymo kontrolė), atlikti kokybės ir higienos ekspertizę; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių ir savivaldybių administracijos, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos |
| 2.2. parengti ir įdiegti tabako gaminių importo, gamybos, vartojimo, prekybos apskaitos metodus; |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Statistikos departamentas, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Finansų ministerija, Ūkio ministerija |
| 2.3. kontroliuoti, kad tabako gaminius importuojančios ir gaminančios įmonės pateiktų informaciją apie kokybinę tabako gaminių sudėtį (įvairias kenksmingas medžiagas, priedus); |
1998 metų II pusmetis–1999 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
| 2.4. siekti, kad tabako gaminių kainos didėtų sparčiau nei gyventojų pajamos, – teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl gaminamų ir importuojamų tabako gaminių akcizo padidinimo. |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Finansų ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 3. Taikyti tabako rinkos ribojimo priemones: |
|
|
| 3.1. įgyvendinti tabako gaminių pardavimo ribojimus; |
1999 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, apskričių ir savivaldybių administracijos |
| 3.2. pradėti taikyti valstybinę tabako gaminių kokybės kontrolę; |
1999–2000 metai |
Valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 3.3. siekti, kad nebūtų importuojamas, gaminamas ir realizuojamas kramtomasis, uostomasis tabakas, kiti tabako gaminiai ar jų pakaitalai; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, apskričių ir savivaldybių administracijos |
| 3.4. siekti, kad nebūtų importuojami, gaminami ir realizuojami produktai, imituojantys tabako gaminius (žaislai, maisto produktai ir panašūs). |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 4. Vykdyti rūkymo prevenciją: |
|
|
| 4.1. įgyvendinti moksleivių rūkymo, alkoholio, opiatų ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo profilaktikos programą (pagal atskirą paprogramę, finansuojamą Nacionalinės narkotikų prevencijos programos lėšomis); |
1999–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno medicinos universitetas |
| 4.2. rengti ir įtraukti į ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų ugdymo turinį rūkymo prevencijos tekstus; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.3. įtraukti rūkymo prevencijos temas į sveikatos programas ir projektus; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.4. dėstyti aukštosiose mokyklose specialų pasirenkamą kursą apie žalingus sveikatai įpročius; |
1999–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas |
| 4.5. šviesti visuomenę per žiniasklaidą, supažindinti su rūkymo žala per kultūros ir sporto renginius; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis radijas ir televizija |
| 4.6. gaminti vaizdo ir garso produkciją, skirtą kovai su rūkymu; |
1999 metai, 2001 metai, 2003 metai, 2005 metai, 2007 metai, 2009 metai |
Nacionalinis radijas ir televizija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.7. minėti pasaulines dienas be tabako (organizuoti konferencijas, konkursus ir kitus renginius); |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.8. organizuoti leidinių (kovos su rūkymu tematika) leidybą: |
|
|
| 4.8.1. leidinių visuomenei (po 2–3 kasmet) |
1999–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.8.2. metodinių leidinių specialistams (pedagogams, medikams ir kitiems), moksleiviams, studentams; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.9. organizuoti ligonių sveikatos mokymą (įtraukti rūkymo prevencijos temas į ligonių sveikatos mokymo programas, rengti metodinę medžiagą, mokyti specialistus, organizuoti ligonių mokymą pirminės sveikatos priežiūros grandyje); |
|
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
| 4.10. remti savivaldybių (bendruomenių) rūkymo prevencijos projektus; |
1999–2010 metai |
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, apskričių ir savivaldybių administracijos, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 4.11. remti nevyriausybinių vaikų ir jaunimo organizacijų parengtus rūkymo prevencijos projektus: |
1999–2010 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 4.11.1. sudaryti tarpžinybinę komisiją projektų finansavimo nuostatams parengti; |
1998 metų II pusmetis–1999 metų I pusmetis |
|
| 4.11.2. organizuoti nevyriausybinių organizacijų rūkymo prevencijos projektų konkursus. |
1999 metų II pusmetis |
|
| 5. Skatinti mesti rūkyti ir teikti pagalbą metantiesiems: |
|
|
| 5.1. skatinti mesti rūkyti ir stiprinti motyvaciją: |
|
|
| 5.1.1. organizuoti tarptautinių nerūkymo dienų kampanijas, skatinančias mesti rūkyti; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 5.1.2. supažindinti rūkančiuosius su rūkymo žala sveikatai; |
1999–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis radijas ir televizija |
| 5.2. organizuoti medicinos ir psichologinę pagalbą rūkantiesiems sveikatos prie-žiūros įstaigose (po 1 kabinetą kasmet); |
1999–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas |
| 5.3. vykdyti programas, skirtas rūkantiems moksleiviams atprasti rūkyti (kasmet po 3 mokyklas). |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 6. Kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką: |
|
|
| 6.1. užtikrinti, kad darbo vietose nebūtų rūkoma; |
1999–2000 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
| 6.2. kurti sveikatą palaikančią aplinką (įgyvendinti projektų „Sveikatą stiprinanti mokykla“, „Sveikas miestas“, „Sveikatą stiprinanti ligoninė“ rūkymo profilaktikos modulius). |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių ir savivaldybių administracijos |
| 7. Rūpintis mokymu: |
|
|
| 7.1. kelti kvalifikaciją: |
|
|
| 7.1. 1. pedagogų; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 7.1.2. sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant laborantus); |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas |
| 7.1.3. politikų ir valstybės tarnautojų, žurnalistų; |
1998 metų II pusmetis–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 7.1.4. muitininkų, pasieniečių ir kitų vidaus reikalų bei krašto apsaugos darbuotojų; |
1999–2000 metai, 2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
| 7.2. dalyvauti tarptautinėse tabako kontrolės konferencijose, seminaruose; |
1999 metai, 2001 metai, 2003 metai, 2005 metai, 2007 metai, 2009 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
| 7.3. organizuoti specialistų mokymąsi užsienio mokymo įstaigose ir stažuotes pagalbos metantiesiems rūkyti centruose; |
1999 metai, 2000 metai, 2003 metai, 2006 metai, 2009 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 7.4. organizuoti medicinos darbuotojų ikidiplomines (6 valandų) ir podiplomines (4 valandų) studijas. |
1999–2000 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas |
| 8. Įsigyti ir parengti įrangą ir technines priemones, kurti informacinę bazę: |
|
|
| 8.1. įsigyti laboratorinę įrangą kenksmingoms sveikatai medžiagoms tabako gaminiuose ir dūmuose nustatyti; |
1999 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8.2. pasirūpinti kitomis materialinėmis sąnaudomis 8.1 ir 8.3 punktuose nurodytiems tyrimams atlikti, informacinėms bazėms formuoti (reagentams įsigyti, specialistų darbo užmokesčiui ir kitkam); |
1999–2010 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8.3. įsigyti kompiuterinę techniką ir programinę įrangą (suaugusiųjų ir vaikų rūkymo plitimo bei rūkymo prevencijos informacinėms bazėms kurti); |
1999–2000 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
| 8.4. įsigyti grafoprojektorius ir kitas mokymo priemones. |
1999–2000 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
| 9. Organizuoti tyrimus: |
|
|
| 9.1. dalyvauti atliekant tarptautinį tabako vartojimo Europos mokyklose tyrimą; |
1998–2000 metai, 2003–2005 metai, 2008–2010 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 9.2. diegti tabako gaminiuose esančių kenksmingųjų medžiagų tyrimų metodus; |
2000–2001 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 9.3. tirti rūkymo žalos sveikatai kainą. |
2000 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 10. Rengti programos monitoringą ir vertinimą: |
|
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba |
| 10.1. tarpinį vertinimą; |
2005 metai |
|
| 10.2. galutinį vertinimą; |
2010 metai |
|
| 10.3. programos efektyvumo rodiklių dinamikos įvertinimą. |
2001 metai, 2007 metai |
|
* Prireikus į šios programos įgyvendinimą koordinacinės tarybos sprendimu gali būti įtrauktos ir kitos valstybinės tarnybos, privačios įmonės ir organizacijos.
______________
Valstybės tabako kontrolės programos
3 priedas
Valstybės tabako kontrolės programos sąmata
| Išlaidų pavadinimas |
Bendras išlaidų poreikis pagal metus (tūkst. litų 1998 metų pradžios kainomis) |
|||||||||||||
|
|
1998 metai |
1999 metai |
2000 metai |
2001 metai |
2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
Iš viso |
| Iš viso išlaidų |
56 |
1953 |
646 |
628 |
557 |
633 |
568 |
662 |
564 |
591 |
538 |
623 |
590 |
8609 |
| iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| darbo užmokesčiui |
30 |
290 |
270 |
280 |
250 |
280 |
250 |
300 |
250 |
250 |
250 |
280 |
260 |
3240 |
| socialiniam draudimui |
9 |
87 |
81 |
84 |
75 |
84 |
75 |
90 |
75 |
75 |
75 |
84 |
78 |
972 |
| įrenginiams |
|
1336 |
48 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
20 |
1584 |
| kitoms išlaidoms |
17 |
240 |
247 |
244 |
212 |
249 |
223 |
252 |
219 |
246 |
193 |
239 |
232 |
2813 |
______________