LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. LIEPOS 11 D. NUTARIMO NR. 897 „DĖL DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO
2002 m. birželio 14 d. Nr. 908
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 63-2281, Nr. 79-2768) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 42 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad tol, kol mokslo ir studijų institucijoms nesuteikta šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka doktorantūros teisė:
2.1. doktorantų, priimtų į doktorantūrą iki 2001 m. liepos 20 d., doktorantūros studijos vyksta, disertacijos ginamos, daktaro mokslo laipsniai suteikiami ir diplomai išduodami Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 1996, Nr. 112-2548), nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 15 dienos;
2.2. doktorantų, priimtų į doktorantūrą nuo 2001 m. liepos 21 d., doktorantūros studijos vyksta, disertacijos ginamos, daktaro mokslo laipsniai suteikiami ir diplomai išduodami šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka;
2.3. eksternu daktaro mokslo laipsnį siekiančių įgyti asmenų, kuriems doktorantūros komitetas buvo sudarytas iki 2001 m. liepos 20 d., disertacijos ginamos, daktaro mokslo laipsniai suteikiami ir diplomai išduodami šio nutarimo 2.1 punkte nurodytų nuostatų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 15 dienos;
2.4. eksternu daktaro mokslo laipsnį siekiančių įgyti asmenų, pateikusių prašymą daktaro mokslo laipsniui įgyti nuo šio nutarimo įsigaliojimo iki 2002 m. gruodžio 31 d., disertacijos ginamos, daktaro mokslo laipsniai suteikiami ir diplomai išduodami šio nutarimo 2.1 punkte nurodytų nuostatų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 15 dienos.
3. Mokslo ir studijų institucijos, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 457 „Dėl doktorantūros steigimo ir daktaro mokslo laipsnių teikimo mokslo ir studijų institucijose“ (Žin., 1998, Nr. 37-983) suteiktą doktorantūros teisę ir po 2001 m. liepos 21 d. priėmusios doktorantų, iki 2002 m. rugsėjo 15 d. turi pateikti tvirtinti Lietuvos mokslo tarybai savo doktorantūros reglamentus, suderintus su šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų reikalavimais.
4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2002 m. lapkričio 1 d. patvirtinti tarybų daktaro disertacijoms ginti narių, doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų oponentų ir kitų mokslininkų, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę, kvalifikacinius reikalavimus ir šių kvalifikacinių reikalavimų taikymo terminus.
5. Pasiūlyti Lietuvos mokslo tarybai:
5.1. iki 2002 m. liepos 1 d. patvirtinti mokslo krypčių tarybų daktaro disertacijoms ginti reglamentą;
5.2. iki 2002 m. spalio 1 d., atsižvelgiant į konkrečios mokslo krypties (srities) specifiką, pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti šiuo nutarimu patvirtintų Doktorantūros nuostatų 3 punkte nurodytus tarybų daktaro disertacijoms ginti narių, doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų oponentų ir kitų mokslininkų, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę, kvalifikacinius reikalavimus ir šių kvalifikacinių reikalavimų taikymo terminus. Šie kvalifikaciniai reikalavimai turi būti ne mažesni už keliamus vyresniajam mokslo darbuotojui per kadenciją, nustatytus Minimaliuose kvalifikaciniuose valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 (Žin., 2001, Nr. 63-2283);
5.3. iki 2002 m. lapkričio 1 d. patvirtinti ir paskelbti Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą;
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 283 „Dėl Tipinių valstybinės mokslo įstaigos įstatų tvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr. 23-625; 1998, Nr. 79-2227) 2.5.2 punktą.
3. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2548; 2001, Nr. 63-2282) ir išdėstyti 2.6 ir 2.7 punktus taip:
„2.6. šio nutarimo 1 punkte nurodytų nuostatų 7, 9, 11-13, 16, 20-49 punktai galioja iki 2003 m. balandžio 15 d. doktorantams, priimtiems į doktorantūrą iki 2001 m. liepos 21 dienos;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 908
redakcija)
DOKTORANTŪROS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja doktorantūros studijų, disertacijų gynimo ir daktaro mokslo laipsnio suteikimo tvarką Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose (toliau vadinama – institucijos).
2. Doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, jeigu jis įvykdė šiuose nuostatuose nurodytus doktorantūros reikalavimus, savo disertacija ir mokslinėmis publikacijomis parodė gebėjimą savarankiškai ir kritiškai taikyti mokslinius tyrimo metodus, atlikti mokslinius tyrimus, spręsti mokslines problemas ir apgynė daktaro disertaciją.
3. Doktorantūros teisė (doktorantūros organizavimo ir mokslo laipsnio teikimo) mokslo kryptyje (šakoje) suteikiama universitetui, kuris gali užtikrinti doktoranto studijas ir jo mokslinius tyrimus, jeigu Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė universitete įvertinta gerai ir jeigu jame pagrindines pareigas eina bent 4 tos mokslo krypties (šakos) mokslo laipsnį turintys mokslininkai (iš jų – bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas), atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos Lietuvos mokslo tarybos teikimu nustato Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – kvalifikaciniai reikalavimai). Kvalifikaciniai reikalavimai taikomi tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę.
4. Valstybinis mokslo institutas ar universiteto mokslo institutas (toliau vadinama – institutas) mokslo kryptyje (šakoje) gali įgyti bendrą doktorantūros teisę kartu su universitetu, jeigu kiekvienoje institucijoje Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė įvertinta gerai ir jeigu abi institucijos kartu gali užtikrinti doktoranto studijas bei jo mokslinius tyrimus. Šiuo atveju kiekvienoje institucijoje pagrindines pareigas turi eiti bent du kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tos mokslo krypties (šakos) mokslininkai (iš jų – bent vienas profesorius ar vyriausiasis mokslo darbuotojas).
5. Doktorantūros teisę Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu suteikia (prireikus panaikina) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.
6. Teisę teikti mokslo laipsnius turi universitetas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteikė doktorantūros teisę vienam ar kartu su institutu.
7. Jeigu kurioje nors mokslo kryptyje nėra mokslo ir studijų institucijų, atitinkančių šių nuostatų 3 ar 4 punkto reikalavimus, Lietuvos mokslo taryba išimties būdu gali teikti siūlymą Švietimo ir mokslo ministerijai siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti doktorantūros teisę ir neatitinkančioms šių reikalavimų institucijoms, nurodydama papildomas būtinas sąlygas, garantuosiančias, kad bus priimami kompetentingi sprendimai.
8. Daktaro disertacija ginama prie universiteto veikiančioje mokslo krypties taryboje (toliau vadinama – taryba), kuri sudaroma konkrečiai disertacijai ginti po to, kai disertacija yra užbaigta ir rekomenduota gynimui. Tarybą universitetas sudaro iš 5 narių. Tarybos sudėtį tvirtina rektorius.
10. Siekianti įgyti doktorantūros teisę institucija pateikia Lietuvos mokslo tarybai:
10.1. argumentuotą prašymą, kuriame nurodoma steigiamos doktorantūros mokslo kryptis (ar mokslo krypties šaka) ir apibūdinamos sąlygos, užtikrinančios doktoranto studijas ir jo mokslinius tyrimus;
10.2. institucijos darbuotojų – tos mokslo krypties ar šakos mokslininkų – sąrašus (juose nurodomos mokslininkų pareigos, kitos jų darbovietės ir pareigos), jų mokslines charakteristikas ir pagrindinių mokslinių straipsnių ir monografijų, paskelbtų per pastaruosius 5 metus, sąrašus;
11. Lietuvos mokslo taryba per 2 mėnesius (čia ir toliau šiuose nuostatuose į sprendimų priėmimo laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo prašymo pateikimo išnagrinėja institucijos prašymą ir priima sprendimą. Lietuvos mokslo tarybai nusprendus netenkinti prašymo, su nauju prašymu institucija gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo priėmimo.
12. Institucija doktorantūrą organizuoja pagal institucijos doktorantūros reglamentą, kurį institucijos senato (tarybos) teikimu tvirtina Lietuvos mokslo taryba. Institucijos doktorantūros reglamente turi būti nurodyta:
12.4. doktoranto egzaminavimo, atestavimo ir atsiskaitymo termino atidėjimo tvarka, doktoranto parengtos disertacijos nagrinėjimo ir jos kokybės užtikrinimo tvarka;
12.5. institucijos tarnautojų, struktūrinių padalinių (katedrų, laboratorijų, skyrių, fakultetų) arba specialiai sukurtų struktūrų (doktorantūros mokslo krypties komisijos, jungtinės doktorantūros mokslo krypties komisijos), atliekančių šiuose nuostatuose nurodytas institucijos funkcijas, vaidmuo;
13. Ne rečiau kaip kartą per 5 metus Lietuvos mokslo taryba jos nustatyta tvarka vertina kiekvienos mokslo krypties (šakos) doktorantūros būklę institucijoje, taip pat tikrina, ar sudaromos tarybos atitinka šių nuostatų reikalavimus, ar jų laikosi. Lietuvos mokslo tarybos prašymu biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras turi atlikti institucijų mokslinių tyrimų kokybės mokslo kryptyje patikrinimą. Nustačius, kad institucijoje kurios nors krypties (šakos) doktorantūra, tarybos ar jose apgintos disertacijos neatitinka šių nuostatų reikalavimų, Lietuvos mokslo taryba gali:
13.2. siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai teikti siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti institucijos doktorantūros teisę;
14. Lėšos doktorantų stipendijoms, tarybos daktaro disertacijoms ginti narių, doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų oponentų darbui apmokėti ir socialiniam draudimui, doktorantų moksliniams tyrimams (esant galimybei – doktorantų moksliniams straipsniams publikuoti tarptautiniuose leidiniuose), disertacijai ir jos santraukai padauginti, taip pat kitoms išlaidoms, susijusioms su daktaro mokslo laipsnių teikimu, numatomos doktorantus rengiančių institucijų išlaidų sąmatose.
II. DOKTORANTŪRA
15. Doktorantūros teisę turinti institucija sudaro mokslo krypties (šakos) doktorantūros komisiją (toliau vadinama – doktorantūros komisija, komisija), kuri teikia išvadas dėl doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programų ir jų vykdymo, atestuoja doktorantus, vykdo kitas institucijos doktorantūros reglamento numatytas funkcijas. Universiteto, kuriam vienam suteikta doktorantūros teisė, doktorantūros komisijos funkcijas gali atlikti katedra ar mokslo padalinys. Jeigu universitetas turi doktorantūros teisę kartu su kita institucija, paritetiniais pagrindais iš abiejų institucijų atstovų sudaroma jungtinė mokslo krypties doktorantūros komisija (toliau vadinama – jungtinė komisija).
17. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia institucijos vadovas. Konkurse gali dalyvauti asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
18. Stojantysis į doktorantūrą turi pateikti prašymą institucijos vadovo vardu ir skelbime apie priėmimą į doktorantūrą nurodytus dokumentus.
19. Priėmusi doktorantą institucija savo doktorantūros reglamento nustatyta tvarka, atsižvelgdama į doktoranto pageidavimus, patvirtina doktoranto mokslinį vadovą (toliau vadinama – doktoranto vadovas), prireikus – ir konsultantus, paskiria doktorantą į institucijos padalinį (katedrą, laboratoriją), kurio mokslinių tyrimų kryptis atitinka doktorantūros kryptį. Šio padalinio vadovas kartu su doktoranto vadovu rūpinasi doktoranto studijomis, moksliniais tyrimais, prižiūri, kad doktorantas turėtų tinkamas darbo sąlygas ir priemones.
20. Doktoranto vadovas turi dirbti mokslo tiriamąjį darbą doktorantūros mokslo kryptyje (šakoje). Doktoranto vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 5 doktorantams.
21. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją institucijos senatui (tarybai) ar jo įgaliotai fakulteto tarybai, prašydamas keisti vadovą ar konsultantą. Doktoranto apeliacija turi būti apsvarstyta ir sprendimas priimtas per 2 mėnesius nuo apeliacijos gavimo.
23. Doktorantą rengusioje institucijoje turi būti saugoma doktoranto (ar pageidaujančiojo daktaro laipsnį įgyti eksternu) asmens byla. Byloje turi būti:
23.1. prašymas priimti į doktorantūrą su priedais, nurodytais skelbime apie priėmimą į doktorantūrą;
23.4. doktoranto studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programa;
23.9. sprendimas dėl doktorantūros nutraukimo – jeigu doktorantas dėl atestacijos išvadų ar kitų priežasčių pašalintas iš doktorantūros arba iki doktorantūros pabaigos nepateikė disertacijos ginti;
23.10. doktoranto prašymas leisti ginti disertaciją ir su juo susiję dokumentai (pirminių svarstymų protokolai, doktoranto vadovo teikimas ginti disertaciją ir kiti institucijos doktorantūros reglamente nurodyti dokumentai, baigiamojo disertacijos įvertinimo protokolas);
24. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo priėmimo į doktorantūrą vadovas kartu su doktorantu parengia doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programą. Programoje turi būti numatyta, kad kryptingi moksliniai tyrimai pradedami nuo doktorantūros pradžios.
25. Institucijos, kurioje doktorantas studijuoja, vadovas dėl svarbių priežasčių (liga, nėštumo ir gimdymo atostogos ir panašiai) savo įsakymu gali atidėti doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, egzaminų laikymo, daktaro disertacijos rengimo ir kitokio atsiskaitymo terminus.
26. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip 3 dalykai, kurių programas tvirtina institucijos mokslo krypties (šakos) doktorantūros komisija, arba jungtinė komisija, jeigu doktorantūros teisė suteikta 2 institucijoms. Bendra doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip 20 kreditų. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu, kurio egzaminuotojų – ne mažiau kaip 2. Egzaminai vyksta doktorantą rengiančios institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka. Tarp egzaminuotojų gali būti doktoranto vadovas, arba konsultantas.
27. Institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pagal doktoranto pateiktus egzaminų protokolus doktorantui gali būti įskaityti anksčiau išlaikyti dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, egzaminai.
28. Kai doktorantas išlaiko visus numatytus jo studijų programoje egzaminus, institucijos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka konstatuojama, kad studijos baigtos.
30. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos disertacijos nepateikia, disertacija gali būti ginama eksternu.
III. DAKTARO DISERTACIJA
32. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, gvildenantys tam tikros mokslo krypties (šakos) problemą. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, apžvelgti ta tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros, šaltinių ir doktoranto mokslinių straipsnių disertacijos tema sąrašai. Gynimui būtiną disertacijos egzempliorių skaičių, jos apimties ir formos reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.
33. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama ir doktoranto išleista mokslo monografija, atitinkanti šių nuostatų 32 punkto reikalavimus.
34. Disertacija rašoma lietuvių kalba arba užsienio kalba, jei tam pritaria mokslo krypties doktorantūros komisija arba jungtinė komisija. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.
35. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:
35.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, išspausdintais recenzuojamuose leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą ar Lietuvos mokslo tarybos tvirtinamą Lietuvos mokslo leidinių, kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį, sąrašą, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą, gali būti priimtas spausdinti);
36. Institucijos doktorantų publikacijoms gali nustatyti didesnius reikalavimus už nurodytuosius šių nuostatų 35.2 punkte.
37. Doktorantas turi parengti disertacijos arba ginamos mokslo monografijos išsamią santrauką lietuvių arba užsienio kalba. Jeigu disertacija parašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama užsienio kalba su išsamia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta užsienio kalba, santrauka rengiama lietuvių kalba su išsamia reziumė užsienio kalba.
38. Santraukos viena kalba apimtis – maždaug vienas autorinis lankas. Tipinę jos sandarą nustato Lietuvos mokslo taryba. Santrauka spausdinama po to, kai sudaroma taryba ir paskiriami oficialieji oponentai.
39. Santraukoje turi būti apibrėžta disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstyti mokslo darbo tikslai ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą.
40. Disertacijoje ir jos santraukoje turi būti nurodytas doktoranto vadovas, konsultantai, o santraukoje – ir tarybos sudėtis bei oficialieji oponentai. Jeigu doktoranto vadovas pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas, jo darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius.
IV. DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS
41. Universiteto rektorius, gavęs prašymą leisti ginti disertaciją ir doktorantūros komisijos arba jungtinės komisijos teikimą, skiria disertacijos gynimo datą, sudaro tarybą, kaip nurodyta šių nuostatų 8 punkte, ir paskiria oponentus.
42. Siūlymą dėl tarybos sudėties, jos pirmininko ir oficialiųjų oponentų doktorantūros komisija arba jungtinė komisija universiteto rektoriui teikia nustačiusi, kad disertacija parengta tinkamai.
43. Tarybos nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos) mokslininkai, neturintys bendrų publikacijų su doktorantu. Bent 2 tarybos nariai turi būti kitų institucijų mokslininkai. Jeigu darbas atliktas mokslo krypčių sandūroje, arba jeigu to reikia visapusiškam ginamo darbo įvertinimui, 2 tarybos nariai gali būti kitų mokslo krypčių mokslininkai.
44. Mokslo krypties (šakos) doktorantūros komisija prie savo teikimo prideda kiekvieno tarybos nario rašytinį sutikimą būti tarybos nariu ir jo svarbiausių mokslinių publikacijų per paskutinius 5 metus sąrašą, įrodantį jo kompetenciją ginamos disertacijos kryptyje (šakoje).
45. Oficialieji oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, bent vienas – ginamos disertacijos mokslo krypties (šakos) ir bent vienas iš kitos (neturinčios bendros doktorantūros teisės) institucijos. Ginant menotyros krypties disertacijas, vienas oponentas gali būti tos krypties menininkas, einantis profesoriaus pareigas.
46. Oponentas universitetui turi pateikti rašytinį sutikimą oponuoti disertaciją ir svarbiausių mokslinių publikacijų per paskutinius 5 metus sąrašą, įrodantį jo kompetenciją ginamos disertacijos kryptyje (šakoje). Oponentas turi visapusiškai išnagrinėti pateiktą jam oponuoti disertaciją ir nurodyti tai, kas disertacijoje teigiama ir kas – neigiama. Turi būti įvertintas disertacinio darbo mokslinis naujumas, aktualumas ir originalumas, pareikšta nuomonė apie ginamo darbo atitikimą daktaro disertacijos reikalavimus. Atsiliepimus apie disertaciją oponentai turi išdėstyti raštu ir įteikti universitetui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki gynimo. Disertaciją ginantis asmuo (toliau vadinama – disertantas) turi teisę susipažinti su įteiktais atsiliepimais.
47. Tarybos nariams ir oficialiesiems oponentams po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių institucija išsiunčia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo.
48. Institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos santraukos egzempliorių išsiunčia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kitoms mokslinėms bibliotekoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, žymiems tos mokslo krypties mokslininkams. Institucija sudaro bendrąją adresatų sąrašo dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms toje doktorantūroje rengiamoms disertacijoms). Šį sąrašą institucija papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga disertacijos vertinimui.
49. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo vienas disertacijos egzempliorius ir vienas jos santraukos egzempliorius pateikiami doktorantūros steigėjų (jeigu yra 2 steigėjai – abiejų) bibliotekoms, o apie disertacijos gynimą paskelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainės specialiame skyriuje. Skelbimą apie disertacijos gynimą institucija papildomai gali skelbti ir spaudoje. Skelbime nurodomas disertanto vardas ir pavardė, disertacijos pavadinimas, gynimo vieta ir laikas, vadovas, tarybos nariai ir oponentai, jų atstovaujamos mokslo kryptys ir institucijos.
50. Disertacija ginama viešame tarybos posėdyje. Disertacija ginama lietuvių kalba arba tarybai priimtina užsienio kalba. Posėdžiui pirmininkauja tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 iš 5 tarybos narių ir bent vienas oponentas. Posėdyje nedalyvaujančio oponento atsiliepimas turi būti posėdyje viešai perskaitytas.
51. Gynimo metu disertantas pristato pagrindinius savo darbo rezultatus, teiginius ir išvadas. Disertacijos gynimo metu tarybos nariai ir oponentai turi argumentuotai įvertinti disertacijos mokslinį lygį, gautų rezultatų patikimumą ir išvadų pagrįstumą, santykį su kitų autorių moksliniais darbais ginamos disertacijos kryptyje, nurodyti darbo trūkumus ir netikslumus.
52. Po diskusijų tarybos nariai slaptu balsavimu sprendžia, ar suteiktinas daktaro mokslo laipsnis. Balsavimo rezultatus skelbia tarybos pirmininkas ir tvirtina taryba atviru balsavimu. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai. Sprendimas, kad mokslo laipsnis suteiktinas, priimamas, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip keturi iš penkių arba trys iš keturių posėdyje dalyvavusių tarybos narių.
53. Tarybos posėdžio protokolas surašomas lietuvių kalba pagal posėdžio stenogramą ar garso įrašą. Būtinų šio protokolo priedų – balsavimo protokolo ir sprendimo, ar daktaro mokslo laipsnis suteiktinas, formą nustato Lietuvos mokslo taryba. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas.
54. Institucija ne vėliau kaip per mėnesį Lietuvos mokslo tarybai ir Švietimo ir mokslo ministerijai jų nustatyta tvarka praneša apie apgintą disertaciją. Vieną apgintos disertacijos egzempliorių institucija siunčia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
55. Jeigu taryba slaptai balsuodama nusprendžia, kad daktaro mokslo laipsnis nesuteiktinas, disertantas gali ne anksčiau kaip po vienerių metų pakartotinai teikti ginti pataisytą ar papildytą daktaro disertaciją. Disertacija gali būti ginama toje pačioje ar kitoje taryboje.
56. Daktaro disertaciją gynusio asmens byla turi būti saugoma universitete, prie kurio buvo sudaryta taryba. Byloje turi būti:
56.1. prašymas leisti ginti disertaciją ir doktorantūros komisijos ar jungtinės komisijos teikimas ginti daktaro disertaciją;
56.4. dokumentas, patvirtinantis, kad disertacija perduota ar išsiųsta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai;
V. DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
57. Siekti įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą, pagal šių nuostatų 35.2 punkto reikalavimus paskelbęs mokslinius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų rezultatai, ir šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šių nuostatų 32 punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją, atitinkančią šių nuostatų 33 punkto reikalavimus.
58. Eksterno prašymą leisti ginti daktaro disertaciją gali priimti institucija, turinti atitinkamos mokslo krypties (šakos) doktorantūros teisę. Prie prašymo pridedama:
58.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;
58.5. pagrindinės darbovietės ir institucijos, kurioje eksternas dirbo mokslinį darbą, atsiliepimai apie asmenį;
59. Institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka įvertina eksterno paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų reikšmingumą, jų mokslinį lygį, disertacijos ar monografijos atitiktį šių nuostatų 32 ar 33 punkto reikalavimams ir ne vėliau kaip per 6 savaites nuo prašymo įteikimo, dalyvaujant eksternui, nusprendžia, ar eksterno disertacija gali būti rekomenduojama ginti.
60. Jeigu priimamas sprendimas, kad netaisyta ar šiek tiek pataisyta eksterno disertacija gali būti rekomenduojama ginti, institucija jos doktorantūros reglamento nustatyta tvarka:
60.1. patvirtina eksterno konsultantą, kuris toliau atlieka ir šiuose nuostatuose nurodytas doktoranto vadovo funkcijas, bet visuose dokumentuose ir būsimojoje disertacijos santraukoje vadinamas eksterno konsultantu;
60.2. sprendžia eksterno jau išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada eksternas turi išlaikyti, nustato egzaminuotojų sudėtį ir egzaminavimo tvarką;
61. Eksternui, jeigu reikia, pataisius disertaciją ir išlaikius visus reikalaujamus egzaminus, disertacija ginama pagal šių nuostatų 41-56 punktų reikalavimus.
VI. MOKSLO LAIPSNIO SUTEIKIMAS
63. Disertaciją apgynusiam asmeniui daktaro mokslo laipsnį suteikia ir daktaro mokslo laipsnio diplomą išduoda tarybą sudaręs universitetas. Daktaro mokslo laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos ir registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daktaro mokslo laipsnio diplomą pasirašo:
63.1. universiteto, sudariusio tarybą, vadovas (jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms – abiejų institucijų vadovai);