LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ ĮSTATŲ IR ANTSTOLIŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSO PASKELBIMO

2003 m. balandžio 1 d. Nr. 83

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 47 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

Įsakau paskelbti „Valstybės žiniose“ pridedamus:

1. Lietuvos antstolių rūmų įstatus.

2. Antstolių profesinės etikos kodeksą.

TEISINGUMO MINISTRAS                                                             VYTAUTAS MARKEVIČIUS

LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šie įstatai reglamentuoja Lietuvos antstolių rūmų veiklos organizavimą, Lietuvos antstolių rūmų veiklos tikslus, uždavinius ir funkcijas, rūmų narių teises ir pareigas bei kitus klausimus, susijusius su Lietuvos antstolių rūmų veikla.

1 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmai

1. Lietuvos antstolių rūmai – Lietuvos antstolių profesinės savivaldos susivienijimas. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Lietuvos antstolių rūmai vykdo antstolių savivaldos funkcijas ir atstovauja į juos susivienijusiems antstoliams.

2. Lietuvos antstolių rūmų veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais.

2 straipsnis. Antstolių rūmų juridinis statusas ir buveinė

1. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą (sąskaitas), emblemą ir kitus simbolius. Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip profesinė asociacija.

2. Lietuvos antstolių rūmų buveinės adresas yra Gedimino pr. 30/1, 2600 Vilnius, Lietuvos Respublika.

3 straipsnis. Antstolių rūmų teisinės veiklos pagrindas

Lietuvos antstolių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

4 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Lietuvos antstolių rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

II. LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų uždaviniai ir funkcijos

1. Lietuvos antstolių rūmų uždaviniai yra šie:

1) bendros antstolių profesinės veiklos koordinavimas;

2) efektyvios sprendimų vykdymo sistemos kūrimas, kitų antstolių funkcijų bei teikiamų paslaugų populiarinimas visuomenėje;

3) bendradarbiavimas su valstybinėmis ir visuomeninėmis Lietuvos, užsienio bei tarptautinėmis institucijomis;

4) dalyvavimas rengiant bei tobulinant teisės aktus, susijusius su antstolių veikla;

5) antstolių korpuso profesinių tradicijų kūrimas bei puoselėjimas.

2. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios:

1) bendros antstolių veiklos koordinavimas ir organizavimas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, šių įstatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) antstolių interesų atstovavimas valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

3) teisės aktų projektų, susijusių su antstolių veikla, rengimas bei dalyvavimas jų rengime;

4) antstolių veiklos kontrolė teisės aktų nustatyta tvarka;

5) antstolių ir antstolių padėjėjų mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių organizavimas ir vykdymas;

6) siūlymų dėl antstolių skaičiaus ir jų veiklos teritorijų, kitų antstolių veiklos organizavimo klausimų rengimas ir teikimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

7) antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvų saugojimas;

8) antstolių vykdomų funkcijų praktikos apibendrinimas, informacinių ir kitų leidinių, susijusių su antstolių veikla, leidyba, centralizuota kitų antstolių veiklos reikmenų gamyba.

III. LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

6 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų narių teisės ir pareigos

1. Lietuvos antstolių rūmų narių teisės:

1) dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyrių renginiuose;

2) dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų organų rinkimuose;

3) būti išrinktais į Lietuvos antstolių rūmų organus;

4) prašyti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovo apygardoje suteikti konsultaciją dėl teisių įgyvendinimo, o prireikus ir pagalbą.

2. Lietuvos antstolių rūmų nariai privalo:

1) laikytis šių įstatų reikalavimų;

2) savo elgesiu ir veikla didinti Lietuvos antstolių rūmų vaidmenį visuomenėje;

3) saugoti Lietuvos antstolio rūmų nario garbę, nežeminti jos autoriteto;

4) reguliariai mokėti nustatyto dydžio nario mokestį;

5) vykdyti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pavedimus, susijusius su savivaldos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu;

6) dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų komisijų veikloje;

7) dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyrių veikloje.

7 straipsnis. Narystė Lietuvos antstolių rūmuose

Asmuo, įgijęs teisę vykdyti antstolio veiklą, tampa Lietuvos antstolių rūmų nariu. Asmens narystė Lietuvos antstolių rūmuose nutrūksta pasibaigus antstolio įgaliojimams.

IV. LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ STRUKTŪRA, VALDYMAS IR VEIKLA

8 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų organai

Lietuvos antstolių rūmų organai yra šie:

– antstolių susirinkimas;

– Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

9 straipsnis. Antstolių susirinkimas

1. Antstolių susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos antstolių rūmų organas.

2. Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas.

3. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.

4. Neeilinis antstolių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai to raštu pareikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių.

5. Pranešimas apie šaukiamą Antstolių susirinkimą kiekvienam antstoliui turi būti išsiųstas antstolio viešai skelbiamu elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki susirinkimo pradžios.

6. Antstolių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų antstolių.

7. Antstolių susirinkimas sprendimus priima atviru balsavimu paprasta dalyvaujančių antstolių balsų dauguma. Antstolių susirinkimui nusprendus sprendimai gali būti priimami slaptu balsavimu.

8. Balsams skaičiuoti Antstolių susirinkimas išrenka balsų skaičiavimo komisiją, kurią sudaro komisijos pirmininkas ir du nariai.

9. Antstolių susirinkimui pirmininkauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas arba pirmininko pavedimu – kitas Prezidiumo narys.

10. Antstolių susirinkimo darbotvarkės projektą sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Į darbotvarkės projektą turi būti įtraukti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo įgaliotų atstovų apygardose pasiūlyti klausimai, taip pat klausimai, kuriuos siūlo įrašyti ne mažiau kaip pusė visų antstolių ar susirinkime dalyvaujančių antstolių balsų dauguma.

11. Antstolių susirinkimo svarstomus klausimus protokoluoja susirinkimo išrinktas sekretorius. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

10 straipsnis. Antstolių susirinkimo kompetencija

Antstolių susirinkimas:

1) renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

2) renka du Antstolių garbės teismo narius;

3) išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą;

4) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą;

5) priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą, juos keičia ir pildo;

6) nustato Lietuvos antstolių rūmų organizacinės ir finansinės veiklos kryptis;

7) Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį;

8) tvirtina Lietuvos antstolių rūmų metinę apyskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;

9) renka Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisiją;

10) steigia Lietuvos antstolių rūmams priklausančias įmones, visuomenės informavimo priemones, priima sprendimą tapti įmonių, kurių veikla susijusi su Lietuvos antstolių rūmų ir antstolių vykdoma veikla, dalyviu;

11) sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.

11 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas yra Lietuvos antstolių rūmų valdymo organas, veikiantis pagal antstolių susirinkimo patvirtintą Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo reglamentą.

2. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą sudaro penki nariai, įskaitant Prezidiumo pirmininką, kuriuos iš antstolių ketveriems metams išrenka antstolių susirinkimas. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas atstovauja Lietuvos antstolių rūmams.

3. Lietuvos antstolių rūmų Prezidiumo nariu, įskaitant Prezidiumo pirmininką, antstolis gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariams Antstolių susirinkimo nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su veikla Lietuvos antstolių rūmuose.

12 straipsnis. Mirusio, atsistatydinusio ar dėl kitų priežasčių negalinčio eiti savo pareigų Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario perrinkimas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariui mirus, atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti pareigų iki kadencijos pabaigos, kuriai jis buvo išrinktas, naujas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys renkamas artimiausiame Antstolių susirinkime.

2. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui mirus, atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti pareigų iki kadencijos pabaigos, kuriai jis buvo išrinktas, iki artimiausio Antstolių susirinkimo naująjį Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininką atviru balsavimu ir paprasta balsų dauguma iš savo tarpo išrenka prezidiumo nariai.

13 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario įgaliojimų sustabdymas, nario atšaukimas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario įgaliojimai gali būti sustabdyti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu, jei už įgaliojimų sustabdymą balsuoja visi prezidiumo nariai, išskyrus balsavime nedalyvaujantį prezidiumo narį, dėl kurio įgaliojimų sustabdymo yra balsuojama. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario įgaliojimai gali būti sustabdomi, jei paskiriamas šį narį pavaduojantis antstolis, antstolio atstovas, sustabdomi jo, kaip antstolio, įgaliojimai.

2. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, nepasibaigus kadencijai, gali būti atšauktas iš pareigų 2/3 antstolių susirinkimo balsų dauguma.

14 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų padaliniai

1. Siekiant užtikrinti aktyvią Lietuvos antstolių rūmų veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apygardų teismų veiklos teritorijose gali būti steigiami Lietuvos antstolių rūmų padaliniai – Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyriai. Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyrių veiklos teritorija sutampa su apygardų teismų veiklos teritorijomis.

2. Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyriai neturi juridinio asmens statuso. Lietuvos antstolių rūmų apygardų skyriai, įgyvendindami Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimus, vykdo šias funkcijas:

1) aktyvina antstolių savivaldą;

2) apibendrina apygardos teismų veiklos teritorijos antstolių veiklos praktiką;

3) renka, sistemina ir teikia informaciją apie antstolių veiklą Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui;

4) vykdo kitas funkcijas, kurias nustato Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

3. Lietuvos antstolių rūmų apygardos skyriui vadovauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo paskirtas antstolis.

15 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų administracija

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą aptarnauja, rūmų einamąją veiklą techniškai užtikrina Lietuvos antstolių rūmų administracija, kurios darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų funkcijas ir skaičių, atlyginimus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

V. LIETUVOS ANTSTOLIŲ RŪMŲ TURTAS IR JO TVARKYMAS

16 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų lėšos ir kitas turtas

1. Lietuvos antstolių rūmų turtą sudaro:

1) Antstolių susirinkimo nustatytos įmokos ir savanoriški antstolių įnašai;

2) valstybės (savivaldybių) tikslinės paskirties lėšos;

3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai peruotos lėšos ir turtas bei suteikta parama;

4) paveldėjimo būdu įgytas turtas;

5) įsteigtų įmonių pelnas;

6) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, kitas iš finansinės, ūkinės ar kitos Lietuvos antstolių rūmų veiklos gautas turtas ar pajamos.

2. Lietuvos antstolių rūmų lėšos ir kitas turtas naudojami Lietuvos antstolių savivaldai užtikrinti, Lietuvos antstolių rūmų uždaviniams ir funkcijoms vykdyti.

17 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų turtinės teisės

Lietuvos antstolių rūmai, vykdydami savo uždavinius, turi teisę:

1) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose;

2) pirkti ar kitais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, keisti ar kitaip disponuoti;

3) būti įmonių steigėja ar dalyve, jei šių įmonių veikla yra susijusi su Lietuvos antstolių rūmų ir antstolių vykdoma veikla;

4) sudaryti sandorius, skolinti ir skolintis lėšas bei kitą turtą.

18 straipsnis. Antstolių įmokos Lietuvos antstolių rūmų veiklai vykdyti

Lietuvos antstolių rūmų funkcijoms atlikti iš antstolių imamos nario įmokos, kurių dydį, pasiūlius Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, nustato Antstolių susirinkimas.

19 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų finansinės veiklos patikrinimas

1. Lietuvos antstolių rūmų finansinės veiklos patikrinimą kasmet atlieka Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisija.

2. Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai, renkami antstolių susirinkime ketverių metų kadencijai.

3. Lietuvos antstolių rūmų revizijų komisija savo darbe vadovaujasi šiais įstatais ir darbo reglamentu, kurį tvirtina Antstolių susirinkimas.

4. Revizijos komisija klausimus sprendžia kolegialiai. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

5. Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisija atsiskaito Antstolių susirinkimui.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis. Lietuvos antstolių rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

1. Lietuvos antstolių rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymo pagrindu.

2. Apie Lietuvos antstolių ūmų reorganizavimą ar likvidavimą skelbiama viešai du kartus, antrą kartą – praėjus ne mažiau kaip trisdešimt dienų nuo pirmojo paskelbimo viename iš Lietuvos dienraščių ir vietiniame laikraštyje.

3. Likvidavus Lietuvos antstolių rūmus, lėšos ir turtas, likę atsiskaičius su visais kreditoriais, naudojami teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

PRIIMTAS

2003 m. kovo 7 d.

Antstolių susirinkime

ANTSTOLIŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Antstolių profesinės etikos kodeksas nustato antstolių profesinės veiklos etikos principus, kuriais turi vadovautis antstolis, atlikdamas savo funkcijas. Šio kodekso reikalavimai taikomi ir antstolių atstovams bei antstolių padėjėjams.

2. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo kodeksu.

3. Apie bandymą daryti įtaką antstolio nepriklausomumui ar jo atliekamų veiksmų teisėtumui, duoti antstoliui teisės aktų nenumatytus ar jiems prieštaraujančius nurodymus antstolis informuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą bei Lietuvos antstolių rūmus.

II. ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMAS

4. Kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

5. Antstolis turi teisę taktiškai atkreipti savo kolegų dėmesį, jei jų elgesys neatitinka šio kodekso reikalavimų.

6. Drausminėn atsakomybėn traukiamas antstolis negali vengti drausminės atsakomybės taikymo ar neteisėtais ir neetiškais būdais siekti sau naudingo šio klausimo išsprendimo.

7. Antstoliai yra solidarūs gindami savo kolegą nuo nepagrįstos kritikos.

8. Antstolis privalo būti pagarbus sau pavaldžių darbuotojų bei atliekant antstolio funkcijas dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.

9. Antstolis negali viešai vertinti savo kolegų darbo ir turi užtikrinti, kad to nedarytų kiti antstolių kontoros darbuotojai.

10. Antstolis, vykdydamas įstatymuose numatytas funkcijas, privalo laikytis nustatyto darbo ir interesantų priėmimo laiko, tvarkingai, pagal nustatytus reikalavimus ir materialines galimybes, išlaikyti darbo vietą.

11. Šiurkščiu antstolio profesinės etikos pažeidimu laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kuriais:

11.1. aktyviai siekiama nušalinti kitą antstolį nuo jam pavestų veiksmų vykdymo;

11.2. teikiamos nepagrįstos ir neteisėtos nuolaidos atleidžiant asmenį nuo sprendimų vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidedant jų mokėjimą, jei tokių nuolaidų teikimas nenumatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje;

11.3. klientai nukreipiami pas kitus antstolius tais atvejais, kai jiems reikalingos sprendimų vykdymo paslaugos reikalauja didesnių antstolio pastangų ir yra mažiau apmokamos, pačiam vykdant išskirtinai tik tas antstolio funkcijas, už kurias gaunamas ženkliai didesnis atlyginimas.

12. Antstolis privalo atsisakyti vykdyti neteisėtus kliento reikalavimus.

13. Antstolis neskleidžia vykdomosios bylos vykdymo metu gautos konfidencialios informacijos, vykdymo proceso dalyvių asmeninio gyvenimo ar komercinių paslapčių ir užtikrina, kad jos neatskleistų kiti antstolių kontoros darbuotojai, kuriems ši informacija tapo žinoma darbo antstolių kontoroje metu. Antstolis, naudojantis savo darbe kompiuterines duomenų bazes, privalo pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės pasinaudoti jose sukaupta informacija.

14. Antstolio surašomi procesiniai dokumentai turi atitikti valstybinės kalbos reikalavimus.

15. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis yra oficialus, kantrus ir mandagus. Vykdydamas sprendimą antstolis neturi parodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo ir visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad antstolis yra šališkas.

16. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis negali pažeisti žmogaus teisių ir orumo, neturi demonstruoti savo pažiūrų religiniais, rasiniais, nacionaliniais, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais.

17. Antstolis savo elgesiu, drausme, kultūra, bendravimu turi būti pavyzdžiu antstolių kontoros darbuotojams.

18. Antstolis privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ir seminaruose.

19. Antstolis privalo susilaikyti nuo asmeninės nuomonės reiškimo dėl vykdomo sprendimo pagrįstumo ar teisingumo.

III. ANTSTOLIO ELGESYS, NESUSIJĘS SU ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMU

20. Antstolio veikla, nesusijusi su jo funkcijomis, neturi trukdyti antstoliui tinkamai jas vykdyti.

21. Ir vykdydamas įstatymuose numatytas funkcijas, ir laisvu laiku antstolis turi elgtis taip, kad jo šeimyniniai, visuomeniniai ir kitokie interesai nekenktų jo profesinei veiklai ir nekeltų įtarimų antstolio nešališkumu.

22. Antstolis negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų, gauti kreditų ar kitų paslaugų, jeigu tai daroma siekiant neteisėtai paveikti vykdomosios bylos ar faktinių aplinkybių konstatavimo eigą.

23. Antstolis negali piktnaudžiauti alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

IV. ANTSTOLIO VEIKLA SAVIVALDOS INSTITUCIJOSE. ANTSTOLIO SANTYKIAI SU KOLEGOMIS

24. Antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba.

25. Antstolis privalo aktyviai dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų veikloje, visuose posėdžiuose ir susirinkimuose, o negalėdamas juose dalyvauti dėl svarbių priežasčių – laiku apie tai pranešti.

26. Antstolis privalo nustatytu laiku mokėti patvirtinto dydžio įmokas Lietuvos antstolių rūmams.

27. Antstolis privalo atsakingai ir atidžiai vykdyti įgyvendinant antstolių savivaldą priimtus sprendimus (nutarimus), Lietuvos antstolių rūmams pareikalavus pateikti visus būtinus paaiškinimus ir duomenis, reikalingus rūmų funkcijoms vykdyti.

28. Antstolių tarpusavio santykiai grindžiami abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, mandagumo ir profesinio solidarumo principais. Antstoliai turi vienas kitam padėti profesinėje veikloje, jei tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir klientų interesams. Bet kokį tarpusavio nesutarimą ar ginčą antstoliai privalo pirmiausia stengtis išspręsti abipusiu susitarimu, o nepavykus to padaryti – tarpininkaujant Lietuvos antstolių rūmams.

______________