LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ILGALAIKĖS INSTITUCINĖS 2012–2014 METŲ EKONOMIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS „LIETUVOS EKONOMIKOS ILGALAIKIO KONKURENCINGUMO IŠŠŪKIAI“ PATVIRTINIMO
2012 m. liepos 9 d. Nr. V-1104
Vilnius
Vadovaudamasis Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-153 (Žin., 2011, Nr. 16-783), 21.1 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo tarybos ekspertų pateiktus siūlymus,
t v i r t i n u Ilgalaikę institucinę 2012 - 2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-1104
ILGALAIKĖ INSTITUCINĖ 2012–2014 METŲ EKONOMIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA „LIETUVOS EKONOMIKOS ILGALAIKIO KONKURENCINGUMO IŠŠŪKIAI“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ilgalaikė institucinė 2012–2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ (toliau – Programa) skirta nuoseklių, kryptingų, turinčių ilgalaikį poveikį ir būtinų valstybės ir visuomenės aktualioms problemoms spręsti ekonomikos mokslinių tyrimų, kuriems reikalingos kolektyvinės tyrėjų pastangos, vykdymui užtikrinti.
2. Programos uždavinių kompleksinio sprendimo etapai ir gautų tyrimų rezultatai leis išsamiau vertinti problemines Lietuvos ūkio sritis, atskleisti mažiau tyrinėtus ekonominių reiškinių ryšius, pagrįsti priemones ir rekomendacijas didinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Tyrimų rezultatai galės būti taikomi valstybės politikos priemonėms rengti, jų veiksmingumui vertinti pagal strateginius šalies plėtros prioritetus. Programos rezultatai taip pat galės būti naudojami kaip ekonominės analizės ir strateginio planavimo priemonės priimant ir pagrindžiant strateginius sprendimus didinti visos šalies konkurencingumą.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
4. Naujų technologijų sklaida iš išsivysčiusių šalių į ekonomiškai silpnesnius regionus, ieškant pigesnės darbo jėgos ir kitų išteklių, skatino naujų ekonominių centrų (Kinija, Indija, Indonezija, Brazilija bei kt.) stiprėjimą bei eksporto iš šių regionų didėjimą. Tai lėmė šių regionų nuoseklų ekonominį augimą bei savo ruožtu jau naujų ekonominių centrų – jų pačių – investicijas ne tik į naujausių technologijų įsigijimą ir diegimą gamyboje, bet ir intensyvų įsitraukimą į tiriamuosius mokslo darbus ir naujų technologijų kūrimą, kurių taikymas pramonėje sudaro sąlygas sukurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus. Vien pigios darbo jėgos eksportas neužtikrina stiprios ekonomikos ir tolygaus jos augimo, todėl nauji ekonominiai centrai siekia patys kurti, diegti aukšto lygio technologijas ir gaminti bei eksportuoti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.
5. Lietuva patenka tarp tų šalių, kurios neįstengia pasiekti, kad gamyboje vyrautų aukštą pridėtinę vertę turintys produktai. Lietuvoje vyrauja žemo technologinio imlumo tradicinės pramonės šakos, kuriose sukuriama apie 70 procentų visos pramonės produkcijos. Pastarojo dešimtmečio gamybos struktūros pokyčiai atspindi laipsnišką aukštųjų technologijų ir vidutinio sudėtingumo aukštųjų technologijų pramonės šakų santykinės dalies visoje pramonės struktūroje mažėjimo tendenciją, o žemo technologinio imlumo ir vidutinio sudėtingumo žemo technologinio imlumo gamybos šakų santykinė dalis didėja. Tai rodo, kad Lietuvos gamyba, grįsta tradicinėmis neįnovatyviomis technologijomis, sukuria didžiausią dalį visos šalies gamybos pridėtinės vertės. Siekiant didinti Lietuvos gamybos sektoriaus konkurencingumą, būtina skatinti mokslinių tyrimų, aukštųjų technologijų, inovacijų plėtros intensyvumo, bendrojo produktyvumo ir eksporto paklausos augimą lemiančius veiksnius ir sąlygas.
6. Pasaulyje vykstantys sudėtingi integraciniai ir globaliniai procesai išryškina grėsmes, susijusias su vyraujančių Lietuvos gamybos šakų, grįstų tradicinėmis technologijomis, konkuravimo galimybėmis atviroje globalioje rinkoje, ši grėsmė stiprėja augant naujiems ekonomikos centrams, pasižymintiems pigia darbo jėga ir intensyviomis investicijomis į naujas technologijas. Šiuo metu itin aktualu ekonominių tyrimų srautą nukreipti Lietuvos gamybos sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimo (kartu ir eksporto paklausos augimo) šaltinių tyrinėjimo linkme.
7. Lietuvos gamybos struktūros pokyčiams vertinti būtini ne atskirų rodiklių, o kompleksiniai tyrimai, analizuojantys gamybos rezultatus ir gamybos struktūros pokyčius apibūdinančias rodiklių grupes, apimančias pramonės šakos mokslinių tyrimų ir jų plėtros intensyvumo, produktyvumo, darbo užmokesčio lygio, eksporto apimčių ir eksporto intensyvumo rodiklius. Šių rodiklių analizė padėtų moksliškai vertinti Lietuvos gamybos sektoriaus plėtros neigiamas tendencijas lemiančius veiksnius ir nustatyti ilgalaikio konkurencingumo didinimo priemones.
8. Vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė eksperimentinė plėtra savaime neužtikrina visuotinės technologijų sąlygotos pažangos, nes technologinės inovacijos, nediegiamos ar neišnaudojamos, nesuteikia laukiamos finansiniais ekonominiais rodikliais vertinamos naudos. Įmonės lygmeniu investavimo į technologijas svarba pabrėžiama naujos įrangos ar gamybinių procesų įsigijimu, padedančiu įmonėms siekti aukštesnių veiklos rezultatų ir taip didinti savo finansinę rinkos vertę bei įtaką rinkoje. Tokie organizacijų strateginiai sprendimai yra ypatingos svarbos ne vien dėl didelių investicinių sąnaudų, bet ir dėl jų daromos įtakos įmonės verslui daugeliui metų į priekį.
9. Radikalios technologinės inovacijos duoda pradžią naujiems produktams, dėl kurių gali formuotis nauji gamybos procesai ar įmonių veiklos sritys, lemiantys tolesnius ieškojimus ir naujovių optimalų išnaudojimą veikloje, jų skvarbą rinkoje. Kurį laiką inovacija buvusi technologija pasiekia savo brandą, kada tolesnės investicijos į ją pradeda generuoti mažėjančią grąžą, tačiau tai gali trukti nuo keleto iki keliolikos metų. Atsižvelgiant į aukštųjų technologijų įtaką šalių ekonomikai ir globalią aplinką, kuri nepaiso geografinių ribų, būtina įvertinti mokslo, technologijų ir inovacijų įtaką šalies ekonominiam vystymuisi ir kiekybiniais indikatoriais apibrėžti jų svarbą šalies strateginio valdymo kontekste.
10. Analizuojant aukštųjų technologijų plėtrą ir poveikį ekonomikai, didelis dėmesys skiriamas informacinėms ryšio technologijoms (toliau – IRT). IRT pripažįstamos kaip vienas pagrindinių veiksnių, didinančių įmonių veiklos produktyvumą per greitą technologinę pažangą gaminant IRT pagrįstas prekes ir teikiant paslaugas IRT gaminančiose pramonės šakose. Taip pat reikia pažymėti, jog investicijos į IRT palengvina darbą, o tai pakelia darbuotojų našumą. Vertinant IRT poveikį platesniame kontekste, pažymėtina, kad didesnis IRT naudojimas visuose ekonomikos sektoriuose padeda įmonėms padidinti savo veiklos produktyvumą. IRT poveikis atskiriems ūkio subjektams ar jų konkurencingumui plačiai nagrinėjamas, tačiau ekonominiai efektai, kurie atsiranda dėl IRT teikiamų galimybių jungti įmones į klasterius ar ekosistemas, bei šių darinių poveikis regiono ar šalies konkurencingumui vis dar išlieka aktuali tyrimų problema.
11. Lietuvos energetikos sektoriuje aukštųjų technologijų įsisavinimo problema ypač aktuali ir labiausiai susijusi su atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimu. Šiuolaikinėje ekonomikoje technologijų proveržis leistų spręsti energetikos technologijų rekonstrukcijos klausimus, tačiau esminė problema yra suformuoti racionalias organizacines formas ir bendrą, stabilią, ekonomiškai pagrįstą ekonominę politiką. Svarbiausia problema susijusi su naujų technologijų pirkimo ar kūrimo savo šalyje dilema. Racionalus išteklių paskirstymas ir panaudojimas energetikoje labai priklauso nuo verslo aplinkos, skatinančios veiksmingą viešųjų investicinių fondų naudojimą, kūrimo. Šiuo metu yra parengtos ir įgyvendinamos kelios susijusios programos, turinčios tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su energetika. Tačiau šiuolaikinėje ekonomikoje verslas sėkmingai plėtojasi pagal rinkos dėsnius ir labai dažnai racionaliai numatytų investicinių lėšų negalima sukaupti, nes atsiranda trūkstamų išteklių arba jos turi būti padengiamos iš viešojo sektoriaus lėšų. Siekiant pateikti pagrįstus valstybės lėšų naudojimo pažangioms energetikos technologijoms vertinimo principus iškyla tikslingų tyrimų poreikis.
12. Naujų technologijų proveržis energetikoje siejamas su jų ekonominėmis konkurencingumo galimybėmis. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo mastai pernelyg maži dėl daugelio priežasčių. Trūksta ekonominių tyrimų, kurie pagrįstų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų naudojimo naudą valstybės mastu. Staigūs importuojamo kuro kainų šuoliai ir tiekimo pertrūkių rizika destabilizuoja ekonomiką. Galima rizika dėl kainų bei pagrindinių energijos šaltinių-gamtinių dujų tiekimo pertrūkių nuostoliai kol kas nevertinami makroekonominiu lygiu, todėl negalima sudaryti ekonominių prielaidų naujų kuro rūšių, ypač atsinaujinančių energijos išteklių, technologijų proveržiui į rinką. Energetiškai saugi, tvari ir konkurencinga Lietuvos ūkio pramonės sektorių restruktūrizacija pasaulinio ūkio vystymosi kontekste yra pageidautina ir perspektyvi plėtros kryptis.
13. Šalies ekonominio aktyvumo, integracijos į Europos Sąjungą (toliau – ES) procesų intensyvumo ir šalies socialinės-demografinės politikos derinimo mechanizmas, parengtas pagal daugiasektorinės analizės metodologiją, bei šių procesų sąveikos analitinis prognostinis modelis ir parengta jo naudojimo metodika leistų patikrinti ir patikslinti Lietuvos ekonomikos strategines kryptis, siejamas su naujų technologijų kūrimu, pritaikymu ir diegimu šalies pramonėje.
14. Lietuvos ekonomikai ir visuomenei gyvybiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip energetika ir transportas, egzistuoja natūralios monopolijos, turinčios galimybę gauti viršpelnius ir neturinčios paskatų užtikrinti produktų ir paslaugų prieinamumą vartotojams prieinamomis kainomis. Dėl didesnių nei konkurencinio lygmens kainų nukenčia ne tik vartotojai, bet ir šalies įmonės, prarasdamos konkurencinius pranašumus dėl išaugusių gamybos sąnaudų.
15. Ekonominio sunkmečio metu vis daugiau rinkos dalyvių, siekdami išsilaikyti rinkoje, vengia konkurencijos ir sudaro draudžiamus susitarimus – kartelius, kuriais siekiama padidinti įmonės pelną tariantis dėl kainų ar pasidalijant rinką ir taip iš esmės ją monopolizuojant. Tai daro ekonominę žalą visiems rinkos dalyviams, ypač vartotojams, ir neigiamai veikia šalies ekonomikos konkurencingumą. Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – OECD) teigia, kad dėl kartelių Europoje kasmet patiriama nuo 13 iki 36 milijardų eurų žala, o baudos Europos įmonėms už kartelinius susitarimus skaičiuojamos milijardais eurų, nors išaiškinama ne daugiau kaip 10 proc. kartelių.
16. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos duomenimis, kartelinių susitarimų Lietuvoje taip pat daugėja, tokiuose sektoriuose kaip maisto ir prekybos naftos produktais. Nors ES už šį sunkų konkurencijos teisės pažeidimą dažnai baudžiamos stambiojo kapitalo įmonės, Lietuvoje kartelinių susitarimų tyrimuose paprastai vyrauja „naivūs“ savitarpio susitarimai, o ne stambūs ir ilgalaikiai karteliai. Siekiant paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą, svarbu reformuoti šalyje dėl įvairių politinių ir ekonominių aplinkybių įtakojamą ekonomiką ir ugdyti viešojo sektoriaus atstovų, ūkio subjektų bei vartotojų konkurencijos kultūrą.
17. Lietuva ypač nukentėjo dėl pasaulinio kredito rinkos šoko. Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad Lietuvoje nebuvo modeliuojamos kreditų rinkos šoko pasekmės ekonomikai ir nenagrinėjamos galimos šoko pasekmių švelninimo priemonės, kurios, kaip rodo, pavyzdžiui, Estijos patirtis, būtų leidusios sušvelninti neigiamas ilgalaikes šoko pasekmes. Nėra tiriamos Lietuvos valstybės skolos tvarumo prielaidos ir valstybės finansų tvarkymas augant valstybės skolai. Kreditų rinkos šoko pasekmių ekonomikai modeliavimas ir pasekmių korekcijos priemonės padėtų sumažinti ekonominius krizių nuostolius, kurie neapsiriboja vien trumpalaikiu bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) kritimu, o turi ilgalaikes ekonomikos augimo lėtinimo pasekmes.
18. Mažai tyrinėjamos ir Lietuvos valstybės skolos tvarumo prielaidos, neanalizuojama, kaip reikia tvarkyti valstybės finansus įvairiais ekonomikos ciklo laikotarpiais. Skirtingų šalių vyriausybių priimamų sprendimų bei vykdomos tarptautinės ekonominės politikos specifika lemia skirtingų valstybės skolos valdymo metodų ir priemonių taikymą. Pastaraisiais metais daugelyje šalių sparčiai augant valstybių skolinimosi poreikiams ir didėjant skolos tvarkymo išlaidoms pastebėta, kad esant netikėtiems ekonomikos pokyčiams įprastos valstybės skolos valdymo priemonės tampa neveiksmingos, o staigus valstybės skolos padidėjimas gali padaryti itin didelę žalą šalies ekonomikai. Todėl pasaulyje ypač išaugo susidomėjimas valstybės skolos tvarumo palaikymo, drauge ir ekonomikos recesijos padarinių prevencijos problematika.
19. Prekyba per lengvatinio apmokestinimo centruose registruotas bendroves pasaulyje pasiekė didelį mastą. Ypač išaugo lengvatinio apmokestinimo centrų veiklos apimtys ir jų įtaka, o prasidėjus ekonomikos restruktūrizacijos procesams tokios tendencijos išliko iki šiol. Lengvatinio apmokestinimo įmonių veiklai bei jos masto Lietuvoje didėjimui įtakos turi palankios veiklos sąlygos, kurios suteikia galimybių verslininkams sumažinti Lietuvos Respublikai mokamų mokesčių dydį. Lietuvos valstybinės institucijos nėra atlikusios lengvatinio apmokestinimo bendrovių įtakos Lietuvos ekonomikai tyrimų, todėl tiksliai nežinomos nei lengvatinio apmokestinimo bendrovių veiklos Lietuvoje apimtys, nei šalies ekonomikai ir finansams daroma šešėlinės ekonomikos įtaka.
20. Stiprėjanti socialinė nelygybė valstybėje rodo valdžios institucijų bei verslo darbdavių tolinimąsi nuo visuomenės, žmonių lūkesčių. Atsižvelgiant į tai, visuomenėje formuojasi naujas požiūris į gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo teisingumo principus. Vis svarbiau užtikrinti socialiai teisingą – socialinę nelygybę mažinantį gyventojų apmokestinimą, tačiau apmokestinimas turi būti veiksmingas ir iždo, ir ekonomikos požiūriu. Šios priežastys suponuoja poreikį išnagrinėti progresinių mokesčių Lietuvoje tikslingumą, būtinumą ir naudą.
21. Viešojo sektoriaus plėtra buvo viena pagrindinių XX amžiaus išsivysčiusios ekonomikos plėtros tendencijų. Valstybės teikiamos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos paslaugos, natūraliųjų monopolijų visuomeninis reguliavimas yra modernios ekonomikos socialinės infrastruktūros pagrindas, kurio raidai beveik neturėjo įtakos pastaraisiais dešimtmečiais vyravusios liberaliosios plėtros nuostatos. Viešasis sektorius keičiasi, todėl šių pokyčių analizė siekiant maksimaliai panaudoti išteklius (siekiančius iki 30 procentų ES šalių BVP) yra rimtas iššūkis ekonomikos teorijai. Ekonomikos teorija tradiciškai aptaria viešojo sektoriaus dalykus rinkos ribotumo (dėl konkurencijos netobulumo, atspindinčio monopolizaciją, informacijos asimetriją, viešųjų gėrybių egzistavimą, rinkos sprendimai nėra optimalūs) ir valstybinio reguliavimo ribotumo (dėl ribotos informacijos, vadybinių problemų sudėtingumo, nepakankamų paskatų prisiimti riziką valstybės sprendimai taip pat nėra optimalūs) aspektais. Todėl reikia nustatyti valstybės dalyvavimo priimant ekonominius sprendimus perspektyviausias formas.
22. Verslo ir viešojo sektoriaus veiklų poveikio ir ekonominio veiksmingumo globalizacijos ir neapibrėžties sąlygomis matavimo ir ekonominio valdymo priemonės, viešųjų ir verslo sprendimų paveikumo ekonominio audito, atsižvelgus į neapibrėžtį ir riziką, sistemos parengimas ir praktinio įgyvendinimo metodikos sudarymas yra labai reikšmingi išteklių skirstymui ir naudojimui viešajame ūkio sektoriuje tobulinti.
23. Darbo jėgos geografinis judumas ir funkcinis lankstumas yra dvi darbo jėgos lankstumą nusakančios ypatybės. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos darbo jėga nepakankamai pasirengusi imtis didesnio našumo, aukštesnės kvalifikacijos ir šiuolaikiškam pasirengimui reikalingos veiklos. Dažnai pastebima įgūdžių neatitikimo, t. y. nepakankamo darbo jėgos funkcinio prisitaikymo, problema. Kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų tiems, kurie nori ir gali dirbti, kai darbo užimtumas krinta žemiau apibrėžto lygio, žmogiškasis kapitalas neduoda teigiamo poveikio, šalis netenka dalies nacionalinio produkto, kuris lieka nepagamintas, mažėja šalies konkurencingumas.
24. Darbo rinkos politika didina arba mažina darbo jėgos motyvaciją, galimybes dirbti, darbo rinkos lankstumą. Funkciškai lanksti, kvalifikuota arba pasiryžusi kelti (keisti) kvalifikaciją darbo jėga greičiau prisitaiko prie kintančių darbdavių reikalavimų, pagerina savo galimybes darbo rinkoje, prisideda mažinant nedarbą, kuriant šalies ekonominį potencialą. Todėl labai naudinga ir būtina užsienio šalių ir Lietuvos patirties, formuojant žmogiškąjį kapitalą bei tobulinant darbo rinką, lyginamoji analizė verslo aplinkos gerinimo šalyje kontekste.
25. Nepakankamas žmogiškojo kapitalo bei darbo rinkos struktūros veiksmingumas yra ypač aktuali šalies ekonominio konkurencingumo problema. Nors Lietuvoje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, skirtų minėtai problemai spęsti, užsienio šalių patirtis rodo, kad būtina atlikti ekonominius tyrimus, kurių rezultatai leistų parinkti veiksmingesnes darbo rinkos reguliavimo ir žmogiškojo kapitalo formavimo priemones.
26. Šalies pramonės augimą ir ekonominius procesus lemia ir darbo išteklių struktūra. Visuomenės demografinės charakteristikos tiesiogiai lemia socialinės apsaugos sistemos krūvį: mažėjant darbingų žmonių skaičiui didėja socialiai remtinų žmonių skaičius. Mokslo ir technikos pažanga, nuolatinis inovacijų diegimas reikalauja kvalifikuotų ir išsilavinusių darbuotojų. Dėl sparčių globalizacijos procesų ir šalies ūkio struktūros pokyčių keičiasi darbo rinkos pasiūla ir paklausa. Vienos profesijos ir su jomis susijusios kvalifikacijos tampa nereikalingos ar ne tokios paklausios, atsiranda naujų kvalifikacijų ir savarankiško užimtumo skatinimo priemonių poreikis.
27. Socialiai labai jautrus, kartu ir turintis labai dideles mikro- ir makro- ekonomines pasekmes yra minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) įtakos Lietuvos darbo rinkai vertinimas ir atitinkamų ekonominės politikos priemonių parinkimas. Ekonomistų, politikų, darbuotojų ir darbdavių atstovų nuomonės dėl MMA didinimo prieštaringos. Politikai, profesinės sąjungos bei MMA gaunantys darbuotojai jos didinimą vertina kaip tinkamą priemonę socialiniams tikslams pasiekti. Ekonomistai, MMA didinimą vertindami atsargiau įvardija tiek neigiamus, tiek teigiamus šio proceso padarinius. Todėl MMA pokyčių įtakos ekonometrinė analizė pagrindiniams Lietuvos darbo rinkos elementams: užimtumui ir vidutiniam darbo užmokesčiui valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse institucijose leistų racionaliau planuoti ir įgyvendinti šiuos pokyčius.
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, TYRIMŲ ETAPAI, METODAI IR JŲ PAGRINDIMAS
28. Šios programos tikslas – modeliuoti bei vertinti globalios ekonomikos iššūkių daromą įtaką šalies ekonomikai ir parengti rekomendacijas Lietuvos ekonomikos ilgalaikiam konkurencingumui didinti.
29. Tikslui, nurodytam šios programos 29 punkte, pasiekti numatomi tokie uždaviniai:
29.1. Nustatyti naujų augančių pasaulio ekonomikos centrų konkurencinę grėsmę tradicinėmis technologijomis grindžiamai gamybai Lietuvoje ir pasiūlyti šios grėsmės neutralizavimo būdus.
29.2. Ištirti aukštųjų technologijų ir inovacijų plitimo ūkyje sąveiką su verslo aplinka ir pasiūlyti, joms palankaus, investicinio klimato formavimo priemones.
29.3. Nustatyti natūralių monopolijų ir galimų oligopolijų kartelinių susitarimų neigiamos įtakos, įėjimo į rinkas barjerų ir pasitraukimo iš rinkų valstybinio reguliavimo (bankrotų procedūros) tobulinimo būdus.
29.4. Ištirti kreditų rinkos šoko poveikį, infliacijos valdymo ir valstybės finansų tvarkymo gerinimo būdus.
30. Programos uždaviniai bus įgyvendinami pažangiais tyrimų metodais:
30.1. Visų numatytų uždavinių etapams įgyvendinti bus naudojama sisteminė, lyginamoji ir loginė informacinių šaltinių bei pirminių ir antrinių duomenų analizė.
30.2. Ekonominiams tyrimams atlikti bus naudojami kokybiniai (kurie dažniausiai remiasi atvejo analize) ir kiekybiniai (kurie remiasi gausesne statistika ir kuriuose ieškoma kiekybinių argumentų) tyrimų metodai. Kiekvieno programos uždavinio ekonominiams tyrimams atlikti pasirinkti metodai, atsižvelgiant į naujausius vykdomus tyrimus pasaulyje, leis geriausiai pasiekti tyrimo tikslus bei užtikrinti tyrimo rezultatų patikimumą. Atskirų tyrimų vykdymui duomenų surinkimas bus atliekamas per statistinių duomenų rinkimą, anketavimą, ekspertinį vertinimą. Pasirinkti metodai leis pateikti ekonominio efektyvumo skaičiavimais pagrįstas išvadas ir rekomendacijas.
IV. NUMATOMI REZULTATAI
32. Įgyvendinus Programą, atsižvelgus į Programos uždavinius bus parengtos ne mažiau kaip 6 rekomendacijos valstybinėms institucijoms, padedančios spręsti aktualias ekonomines – socialines šalies ūkio problemas.
33. Programos uždavinių kompleksinio sprendimo etapai taip pat leis gauti naujų duomenų ir prognozuoti nagrinėtų šalies ūkio sričių vystymąsi. Šia tema bus parengtos ne mažiau kaip 3 metodikos.
34. Bus parengta ir paskelbta ne mažiau kaip 16 svarbiausių Programos aprėpiamų mokslinių tyrimų sričių straipsnių tarptautinių duomenų bazių (ISI Web of Science, IBSS, EBSCO, CEEOL, DOAJ, SCOPUS) referuojamuose leidiniuose.
V. NUMATOMŲ REZULTATŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖS IR SKLAIDOS PRIEMONĖS
36. Programos įgyvendinimo metu sukaupta informacija leis:
36.1. Gautų mokslinių tyrimų rezultatų pagrindu pateikti ekonominiais vertinimais pagrįstas rekomendacijas, padėsiančias stiprinti Lietuvos tradicinių technologijų pramonės sektoriaus konkurencingumą.
36.2. Identifikuoti tradicinėmis technologijomis grindžiamos gamybos šakų Lietuvoje konkurencingumo prielaidų išlaikymo ir stiprinimo galimybes bei parengti ekonominiais vertinimais pagrįstas rekomendacijas šio proceso skatinimui.
36.3. Nustatyti indikatorius, kurie padėtų įvertinti šalyje vykdomų investicijų į technologijas veiksmingumą, bei atlikti mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) indikatorių įtakos, priimant valstybės strateginius sprendimus, modeliavimą.
36.4. Atlikti teorines bei atvejų IRT poveikio verslo ir viešajam sektoriui studijas identifikuojant pagrindines poveikio sritis ir parengti IRT ekonominio poveikio šiuose sektoriuose vertinimo modelį.
36.5. Įvertinti atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos taupymo technologijų įsisavinimo plačiu mastu įtaką BVP, užsienio prekybos balansui siekiant sudaryti ekonomines prielaidas pagrįsti valstybės paramą.
36.6. Parengti šalies tvarios plėtros, ekonominio aktyvumo, konkurencingumo, inovacijų, integracijos į ES ir šalies socialinės demografinės politikos dermės mechanizmą.
36.7. Modeliuoti natūralių monopolijų ir galimų oligopolijų kartelinių susitarimų įtaką nacionalinei ekonomikai ir išskirti neigiamos įtakos neutralizavimo priemones bei būdus siekiant užtikrinti Lietuvos ekonomikos ilgalaikį konkurencingumą.
36.8. Numatyti globalios ekonomikos iššūkių daromą įtaką Lietuvos valstybės skolos tvarumui ir parengti rekomendacijas dėl valstybės finansų tvarkymo.
36.9. Sukurti kreditų rinkos šoko pasekmių ekonomikai modelį, padedantį parinkti kreditų rinkos šokų pasekmių ekonomikai korekcijos priemones.
36.10. Nustatyti bendrovių, registruotų teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni nei Lietuvoje, veiklos apimtis, įtaką Lietuvos ekonomikai bei mokesčių surinkimui.
36.11. Įvertinti gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo progresinių mokesčių sistemos ekonominį ir socialinį veiksmingumą ir sukurti Lietuvos progresinių mokesčių diegimo bei taikymo modelį.
36.12. Suformuoti ir pagrįsti valstybės lėšų naudojimo pažangioms energetikos technologijoms vertinimo koncepciją.
36.13. Kompleksiškai ištirti ekonomines, socialines ir teisines Lietuvos viešojo sektoriaus raidos prielaidas bei parengti moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio šalių patirtimi paremtas šio sektoriaus plėtros įžvalgas iki 2030 metų.
36.14. Sukurti verslo ir viešojo sektoriaus veiklų rezultato ir ekonominio veiksmingumo matavimo bei ekonominio valdymo priemonių sistemą, atsižvelgiant į globalizaciją ir jos generuojamas rizikas.
36.15. Ištirti žmogiškojo kapitalo formavimosi ypatumus ir nustatyti darbo rinkos tobulinimo bei verslo aplinkos gerinimo metodus šalyje.
37. Rezultatų aptarimas ir sklaida bus vykdomi parengus ir paskelbus svarbiausių šios programos aprėpiamų tyrimų sričių straipsnius, mokslines monografijas, metodikas ir rekomendacijas valstybinėms institucijoms, padedančias spręsti aktualias ekonomines – socialines šalies ūkio problemas. Programos rezultatai taip pat bus pristatomi ir analizuojami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje organizuojamose mokslinėse konferencijose. Informacija apie vykdomą programą ir jos pasiektus rezultatus talpinama programos vykdytojo tinklapyje.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Lietuvos mokslo tarybai, remiantis Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-153 (Žin., 2011, Nr. 16-783). Programos lėšų paskirstymas Programos įgyvendinimo etapams pateiktas Programos priede.
Ilgalaikės institucinės 2
012-2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų
programos „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio
konkurencingumo iššūkiai“
priedas
Ilgalaikės institucinės 2012–2014 metų ekonomikos mokslinių tyrimų programos „LIETUVOS EKONOMIKOS ILGALAIKIO KONKURENCINGUMO IŠŠUKIAI“ DETALUS įgyvendinimo planas
| Programos uždaviniai |
Etapo pavadinimas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||||
| 2012 |
2013 |
2014 |
iš viso |
|||
| 1. Nustatyti naujų augančių pasaulio ekonomikos centrų konkurencinę grėsmę tradicinėmis technologijomis grindžiamai gamybai Lietuvoje ir pasiūlyti šios grėsmės neutralizavimo būdus. |
1.1. Nustatyti tradicinėmis technologijomis grindžiamos pramonės Lietuvoje aprėptį ir naujų augančių pasaulio ekonomikos centrų plėtros poveikio analizę Lietuvos ūkio pramonės sektorių restruktūrizacijai pasaulinio ūkio vystymosi tendencijų kontekste. |
73 |
114 |
46 |
233 |
|
|
|
1.2. Atlikti tradicinėmis technologijomis grindžiamos gamybos šakų Lietuvoje konkurencingumo prielaidų išlaikymo bei perėjimo prie aukštųjų technologijų galimybių vertinimą. |
53 |
92 |
36 |
181 |
|
| 2. Ištirti aukštųjų technologijų ir inovacijų plitimo ūkyje sąveiką su verslo aplinka ir pasiūlyti investicinio klimato, palankaus joms, formavimo priemones. |
2.1. Nustatyti investicijų į aukštas technologijas įmonėse veiksnius, paramos programų bei priemonių veiksmingumą, identifikuoti pagrindinius MTI indikatorius Lietuvoje, palyginti šalies MTI potencialą globaliame kontekste formuojant šalies prioritetines technologijų strategijas. |
92 |
126 |
54 |
272 |
|
|
|
2.2. Atlikti IRT ekonominio poveikio verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms vertinimą konkurencingumo didinimo kontekste. |
71 |
111 |
46 |
228 |
|
|
|
2.3. Nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos taupymo technologijų įsisavinimo plačiu mastu įtaką BVP, užsienio prekybos balansui, siekiant sudaryti ekonomines prielaidas pagrįsti valstybės paramą pagrindimui kuriant ir diegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. |
52 |
59 |
28 |
139 |
|
|
|
2.4. Atlikti šalies ekonominio aktyvumo ir integracijos į ES bei tvarios plėtros galimybių ir pasekmių modeliavimą atsižvelgiant į inovacijų akumuliavimo galimybes ugdyti šalies konkurencinį potencialą. |
29 |
49 |
20 |
98 |
|
| 3. Nustatyti natūralių monopolijų ir galimų oligopolijų kartelinių susitarimų neigiamos įtakos, įėjimo į rinkas barjerų ir pasitraukimo iš rinkų valstybinio reguliavimo (bankrotų procedūros) tobulinimo būdus. |
3.1. Nustatyti natūralių monopolijų ir galimų oligopolijų kartelinių susitarimų neigiamą įtaką, įėjimo į rinkas barjerų ir pasitraukimo iš rinkų valstybinio reguliavimo (bankrotų procedūros) tobulinimo būdus. |
58 |
113 |
44 |
215 |
|
| 4. Ištirti kreditų rinkos šoko poveikį, infliacijos valdymo ir valstybės finansų tvarkymo gerinimo būdus. |
4.1. Ištirti ir susisteminti Lietuvos valstybės skolos tvarumo prielaidas veiksmingai tvarkyti valstybės finansus. |
40 |
58 |
25 |
123 |
|
|
|
4.2. Atlikti kreditų rinkos šoko pasekmių ekonomikai modeliavimą ir pasiūlyti pasekmių korekcijos priemones. |
36 |
63 |
25 |
124 |
|
|
|
4.3. Ištirti lengvatinio apmokestinimo operacijų įtaką Lietuvos ekonomikai, mokesčių surinkimui. |
32 |
48 |
20 |
100 |
|
|
|
4.4. Parengti socialiai teisingo gyventojų apmokestinimo derimės su ekonominiu ir mokestiniu šalies veiksmingumu rekomendacijas. |
32 |
51 |
20 |
103 |
|
| 5. Išanalizuoti išteklių skirstymo ir naudojimo viešajame ūkio sektoriuje tobulinimo priemones. |
5.1. Pateikti valstybės biudžeto ir disponuojamų struktūrinių fondų lėšų naudojimo bei įvairių mokestinių-finansinių priemonių pažangioms energetikos technologijoms (atsinaujinančių energijos išteklių, energijos taupymo ir kt.) vertinimo principų gaires. |
28 |
64 |
23 |
115 |
|
|
|
5.2. Atlikti viešojo sektoriaus išteklių skirstymo ir naudojimo plėtrai vertinimą. |
25 |
55 |
20 |
100 |
|
|
|
5.3. Parengti verslo ir viešojo sektoriaus veiklų valdymo poveikio bei ekonominio veiksmingumo vertinimo matavimo metodiką. |
38 |
40 |
19 |
97 |
|
| 6. Nustatyti žmogiškojo kapitalo, darbo išteklių struktūrinius pokyčius, darbo paklausos ir pasiūlos lankstumo ūkio sektoriuose ir profesijose didinimo aspektus. |
6.1. Atlikti Lietuvos ir užsienio šalių patirties formuojant žmogiškąjį kapitalą bei tobulinant darbo rinką lyginamąją analizę siekiant gerinti verslo aplinką, atsižvelgiant į darbo išteklių struktūrinius pokyčius, darbo pasiūlos ir paklausos lankstumą ūkio sektoriuose, šešėlinės ekonomikos įtaką darbo ištekliams. |
78 |
132 |
52 |
262 |
|
|
|
6.2. Ištirti MMA keitimo įtaką Lietuvos darbo rinkai ekonometrinės analizės metodais. |
33 |
47 |
20 |
100 |
|
| Bendrosios išlaidos programai įgyvendinti |
30 |
40 |
90 |
160 |
||
|
|
Iš viso programai |
800 |
1.262 |
588 |
2.650 |
|