LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LAUKINĖS AUGALIJOS IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 7 d. Nr. 132

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės augmenijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1944) 17 straipsniu:

1. Tvirtinu Laukinės augalijos išteklių apskaitos metodiką (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 132

Laukinės augalijos išteklių apskaitos metodika

Vadovaujantis šia metodika, inventorizuojami valstybinėje ir privačioje žemėje esantys laukinės augalijos ištekliai, nustatomi jų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei ūkinė vertė (tinkamumas žaliavos paruošoms).

Miško žemėje augančių laukinės augalijos išteklių apskaita vykdoma atliekant sklypinę ir nacionalinę miškų inventorizaciją, o kitos paskirties žemėje laukinės augalijos išteklių apskaitą vykdo atitinkamos mokslo ir mokymo institucijos pagal sutartis su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Vykdant inventorizaciją privačioje žemėje, apie tai raštu prieš 10 dienų pranešama žemės savininkui šiam susipažinti ir apsispręsti.

Pagrindinės sąvokos

Augalijos biologiniai ištekliai – kurios nors laukinių augalų rūšies augalo žaliavos masė ploto vienete.

Augalijos naudojamieji ištekliai – augalijos biologinių išteklių dalis, kurią galima surinkti (paruošti) be žalos jų atsikūrimui, neįvertinus natūralių nuostolių (nuostoliai dėl kenkėjų ar ligų, rinkimo nuostoliai, nuostoliai, padaryti laukinių gyvūnų).

Biotopas – laukinių augalų gyvenamosios aplinkos plotas, kuriam būdingos vienodos ekologinės sąlygos.

Ištisinis sąžalynas – plotas, kurio paviršių visiškai (100 %) uždengia vienos augalo rūšies statmenų projekcijų antžeminė dalis.

Kameraliniai darbai – laukinės augalijos išteklių duomenų, surinktų vietovėje, apdorojimas (sutvarkymas), įvedimas į duomenų bazes, kartografinės medžiagos parengimas ir įvairių apskaičiavimų pateikimas.

Lauko darbai – laukinės augalijos išteklių įvertinimas (inventorizacija) vietovėje.

Paplitimas – sklypo dalis, kurioje paplitusi inventorizuojama rūšis.

Projekcinis padengimas – procentinė ploto dalis, padengta augalų antžeminių dalių statmenomis projekcijomis.

Sąžalynas – tam tikrame plote tankiai auganti vienos rūšies laukinių augalų grupė.

Sąžalyno tankumas – vienos rūšies laukinių augalų (individų) skaičius ploto vienete.

I. Laukinės augalijos išteklių apskaita miškuose (atliekama inventorizuojant miškus)

1. Į apskaitą įtraukiami didžiausią vertę turintys laukinės augalijos ištekliai:

1.1. vaisinių augalų – avietės, bruknės, lazdyno, mėlynės, putino, spanguolės, šermukšnio, tekšės, vaivoro, žemuogės;

1.2. vaistinių augalų -paprastojo ir keturbriaunio čiobrelio, didžiosios dilgėlės, gailio, paprastosios ir keturbriaunės jonažolės, kadagio, islandinės kerpenos, meškauogės, pakalnutės, vaistinio pataiso, pupalaiškio, šlamučio, viržio.

2. Atskirų teritorijų į apskaitą įtraukiamų laukinių augalų rūšių sąrašas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į apskaitos darbų apimtis, atskirų rūšių ūkinę vertę.

3. Apskaita vykdoma vizualiai taksaciniuose sklypuose.

4. Lauko darbų metu nustatomi ir į taksacinę kortelę įrašomi šie rodikliai:

4.1. augalo rūšis (raidinis kodas);

4.2. rūšies paplitimas (P), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi į apskaitą įtraukta rūšis, procentais (10% tikslumu);

4.3. sąžalyno tankumas (T) (glaudumas), procentais (10% tikslumu);

4.4. ūkinė vertė, t. y. tinkamumas žaliavos paruošoms, balais (1 – maža, 2 – vidutinė, 3 – didelė), atsižvelgiant į rūšies paplitimą ir sąžalyno tankumą.

5. Viename taksaciniame sklype į apskaitą gali būti įtraukiamos 2 laukinės augalijos rūšys iš samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir 2 trako rūšys.

6. Minimalus į apskaitą įtraukiamų sąžalynų tankumas ir plotas nurodyti 1 lentelėje.

7. Kameralinių darbų metu:

1) rūšies projekcinis sklypo padengimas apskaičiuojamas pagal formulę:

PP% = P x T:100;

2) laukinės augalijos sąžalynų plotai perskaičiuojami į sąlyginių ištisinių sąžalynų (su 100% projekciniu padengimu) plotus pagal formulę:

Q = q x PP:100,

kur Q – ištisinio sąžalyno plotas, ha; q – taksacinio sklypo plotas, ha; PP – į apskaitą įtraukiamos laukinių augalų rūšies projekcinis sklypo padengimas, %.

8. Pagal medyno skalsumą ir pomiškio tankumą, kaip pagrindinį faktorių, nulemiantį apatinių ardų apšvietimo sąlygas, sąžalynai grupuojami į produktyvius (derantys uogynai ir tinkantys vaistinės žaliavos paruošoms vaistinių augalų sąžalynai) ir rezervinius (2 lentelė).

9. Laukinės augalijos žaliavos ištekliai apskaičiuojami pagal normatyvus (3 lentelė).

10. Duomenys apie atskirų laukinių augalų rūšių ištisinių sąžalynų plotus pateikiami šiuose dokumentuose:

10.1. taksoraščiuose (augalo rūšis, sąžalyno aptinkamumas, tankumas ir projekcinis padengimas);

10.2. sąvadinėse lentelėse (atskirų rūšių plotai pagal produktyvumo kategorijas teritoriniuose, ūkiniuose ar kitais principais sudarytuose vienetuose; plotų pasiskirstymas pagal miško augaviečių tipus; plotų pasiskirstymas pagal medynų amžių ir skalsumą);

10.3. miškų žemėlapiuose (atskirai vaistiniams ir vaisiniams augalams) 1: 25 000 masteliu.

II. Laukinės augalijos išteklių apskaita įvairiuose biotopuose (ne miško žemėje ar miško žemėje, kai ištekliai įtraukiami į apskaitą ne miškų inventorizacijos metu)

11. Įvertinami laukinių augalų, augančių įvairiuose biotopuose (pievose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose bei miškuose), biologiniai ir naudojamieji ištekliai.

12. Įvertinami gamtoje kiekybiniai ir kokybiniai į apskaitą įtrauktų laukinių augalų išteklių rodikliai.

13. Į apskaitą įtraukiami didžiausią vertę turinčių laukinių augalų ištekliai:

13.1. vaisinių augalų – avietė, bruknė, gervuogė, lazdynas, mėlynė, spanguolė, šermukšnis, tekšė, vaivoras, žemuogė;

13.2. vaistinių augalų – ajeras, paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis, didžioji dilgėlė, gailis, gudobelės, paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, kadagys, islandinė kerpena, kartusis kietis, kraujalakė, meškauogė, trispalvė našlaitė, pakalnutė, pupalaiškis, putinas, raudonėlis, rūgtis gyvatžolė, miškinė sidabražolė, šaltekšnis, šalpusnis, pilkalapis ir plačialapis šaukštis, šlamutis, šventagaršvė, pelkinė vingiorykštė, viržis;

13.3. techninių augalų – gluosniai, nendrė.

14. Prieš vertinant laukinės augalijos išteklius vietovėje, sudaromas maršrutas, naudojant administracinius, miškų (1:10 000-20 000 masteliu) bei žemės naudojimo (1:10 000-50 000 masteliu) žemėlapius (planus), apklausiant miškininkus, vietinius gyventojus ir kt.

15. Inventorizuojami sąžalynai skiriami į 2 kategorijas: I kategorija – retesni ir mažesni sąžalynai, tinkantys vietinių gyventojų reikmėms bei poilsiui, ir II kategorija – didesni, tankūs sąžalynai, tinkantys ruošti žaliavą komerciniais tikslais (4 lentelė). Inventorizuojant sąžalynus privačioje žemėje, jų priskyrimas vienai ar kitai kategorijai derinamas su privačios žemės savininku.

16. Tiriant išteklius vietovėje, pirmiausiai įvertinamos erdvinės augalo sąžalyno charakteristikos: augavietės plotas (žingsniais, spidometru), augalų gausumas, projekcinis padengimas bei produktyvumas. Konkretaus sąžalyno žaliavos ištekliams įvertinti apskaičiuojamas augavietės plotas ir vaistinės žaliavos masė ploto vienete. Žaliavos masės kiekis konkrečiame sklype nustatomas šiais metodais:

16.1. apskaitos aikštelių metodu. Apskaitos aikštelės išdėstomos tolygiai (ne pasirinktinai) visame apskaitos sklype, geriausiai – transektų (juostų) metodu. Apskaitos aikštelių plotas priklauso nuo biologinių ir morfologinių augalo ypatybių, tai gali būti: 0,5–1,0 m² – smulkių augalų, sudarančių kompaktiškas augimo grupes (pvz.: meškauogė, pakalnutė, bruknė, šlamutis), atveju; 1,0 m² – stambesnių augalų (pvz.: paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, kartusis pelynas, ugniažolė, šalpusnis) atveju; 10 m² – krūmų (pvz.: avietė, putinas, šaltekšnis) ir 10–100 m² – medžių (pvz.: šermukšnis, gudobelės) atveju. Apskaitos aikštelių skaičius priklauso nuo sąžalyno išsidėstymo tolygumo.

Iš kiekvienos aikštelės surinkta žaliava pasveriama. Registruojamos ir tos aikštelės, kuriose tiriamojo augalo nėra. Žaliavos produktyvumui įvertinti apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis, įvertinama paklaida ir duomenų patikimumas. Tyrimų duomenų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 10–15%. Žaliavos išteklių apskaita gali būti vykdoma ir įvertinant tiriamose apskaitos aikštelėse augalo projekcinį padengimą bei apskaičiuojant žaliavos masę pagal normatyvines žaliavos vertinimo lenteles (5–8 lentelės). Projekcinį padengimą galima įvertinti ir visame sąžalyne pagal bendrą augalo paplitimą tiriamajame plote ir jo projekcinį padengimą augimo grupėse (žr. šios metodikos I dalį);

16.2. modelių egzempliorių metodu. Šis metodas taikomas tada, kai išteklių vertinimo objektas yra medžiai, krūmai, žoliniai augalai, augantys retai, pavieniai, nesudarantys tankių augimo grupių. Vertinant išteklius šiuo metodu, vertinami du rodikliai: egzempliorių skaičius ploto vienete (apskaitos aikštelėse ar maršrutiniu metodu) ir vidutinė vieno modelinio egzemplioriaus žaliavos masė. Sudauginus šių rodiklių reikšmes, apskaičiuojama žaliavos masė ploto vienete. Aikštelių skaičius, išdėstymas ir tyrimų duomenų tikslumas toks pat kaip vertinant išteklius apskaitos aikštelių metodu.

17. Naudojamuosius metinius išteklius galima vertinti pagal uoginių ir vaistinių miško augalų žaliavų vidutinius metinius išteklius (3 lentelė). Augalų rūšių, kurių žaliavos masės priklausomybė nuo projekcinio padengimo šioje metodikoje nenurodyta, priklausomybę įvertina pats tyrinėtojas.

18. Laukinės augalijos ištekliams įvertinti užpildoma Laukinės augalijos išteklių vertinimo anketa (pridedama), kurioje nurodoma:

18.1. tikslinės rūšies sąžalyno aprašymo autorius, data, augalo rūšis;

18.2. tiksli augimo vieta, kaip galima tiksliau nurodant augavietės kryptį ir atstumą nuo artimiausio pastovaus objekto (vandens telkinio, miško kvartalo ar kt.);

18.3. augavietės ir tikslinės rūšies sąžalyno charakteristikos;

18.4. biologiniai ištekliai (visas aprašomos rūšies augalų žaliosios ir orasausės žaliavos kiekis augavietėje) ir naudojamieji ištekliai (žaliavos kiekis, palikus dalį augalų sąžalynui atsikurti) (9, 10 lentelės). Biologinių ir naudojamųjų išteklių santykis priklauso nuo žaliavai paruošti naudojamų augalo dalių, augimo formos ir būdo bei jo regeneracinių savybių. Požeminių augalo dalių naudojamieji ištekliai sudaro 30–50%, žolės – 50–80%, lapų – 60–80%.

1 lentelė. Minimalus į apskaitą įtraukiamų augalų rūšių sąžalynų plotas ir tankumas

Eil. Nr.	Augalo pavadinimas	Plotas, ha	Tankumas, %
1.	Avietė, gailis, lazdynas, putinas, šaltekšnis, viržis	0,5	20
2.	Kadagys, meškauogė, vaivoras	0,3	20
3.	Bruknė, paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis, paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, pakalnutė, putinas, spanguolė, šlamutis, tekšė, žemuogė	0,2	10
4.	Didžioji dilgėlė, pupalaiškis	0,3	30
5.	Islandinė kerpena, vaistinis pataisas	0,1	10

2 lentelė. Laukinių augalų rūšių sąžalynų vertinimas

Eil. Nr.	Augalo pavadinimas	Medyno skalsumas		Sąžalyno tankumas produktyviuose sąžalynuose
		Rezervinių sąžalynų	Produktyvių sąžalynų	I kategorija	II kategorija
1.	Avietė	≥0,6	<0,6	<30	≥30
2.	Bruknė	≥0,6	<0,6	<20	≥20
3.	Lazdynas	≥0,7	<0,7	<30	≥30
4.	Mėlynė	<0,3, ≥0,9	0,4-0,8	<30	≥30
5.	Putinas	≥0,6	<0,6
6.	Spanguolė	≥0,7	<0,7	<15	≥15
7.	Šermukšnis	≥0,6	<0,6	-	-
8.	Tekšė	≥0,6	<0,6	<15	≥15
9.	Vaivoras	≥0,6	<0,6	<30	≥30
10.	Žemuogė	≥0,6	<0,6	<15	≥15
11.	Paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis	-	-	<15	≥15
12.	Didžioji dilgėlė	≥0,8	<0,8	<40	≥40
13.	Gailis	≥0,8	<0,8	<30	≥30
14.	Paprastoji ir keturbriaunė jonažolė	-	-	<20	≥20
15.	Kadagys	≥0,6	<0,6	<30	≥30
16.	Islandinė kerpena	≥0,6	<0,6	<15	≥15
17.	Meškauogė	≥0,5	<0,5	<30	≥30
18.	Pakalnutė	≥0,8	<0,8	<15	≥15
19.	Vaistinis pataisas	<0,3, ≥0,9	0,4-0,8	<15	≥15
20.	Pupalaiškis	-	-	<40	≥40
21.	Šaltekšnis	≥0,9	<0,9	<30	≥30
22.	Pelkinė vingiorykštė	-	-	<15	≥15
23.	Viržis	≥0,6	<0,6	<30	≥30

3 lentelė. Laukinių augalų žaliavų vidutiniai metiniai naudojamieji ištekliai (kg/ha ištisinio sąžalyno)

Eil. Nr.	Augalo pavadinimas	Renkama dalis	Produktyvios augavietės	Žaliavos ištekliai, kg/ha
1.	Avietė	uogos	Nb, Nc, Lc, Ld; kirtavietės, retmės	230
2.	Bruknė	uogos, lapai	Na, Nb, Lb, Ub, Pan, Pbn;	180
			kirtavietės, miško kultūros	120
3.	Lazdynas	riešutai	Nb, Lb, Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf; kirtavietės, retmės,	50
			pamiškės
4.	Putinas	vaisiai	Lb, Lc, Ub, Uc; užmirkę pamiškės, paupiai	6
5.	Mėlynė	uogos	Nb, Nc, Lb, Pb, Pan, Pbn	180
6.	Spanguolė	uogos	Ua, Pa, Pb, Pan	240
7.	Šermukšnis	vaisiai	Nb, Nc, Lb, Lc, Ld; aikštės, retmės, pamiškės, pakrantės	-
8.	Vaivoras	uogos	Ua, Pa, Pb, Pan, Pbn	200
9.	Žemuogė	uogos	Nb, Nc, Nd, Lc, Ld; aikštės, retmės, jaunuolynai	120
10.	Paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis	žolė	Na, Nb; aikštės, retmės	150
11.	Didžioji dilgėlė	lapai	Ld, Lf, Uc, Ud, Uf, Pd, Pcn, Pdn; krūmynai, šlapios pievos	800
12.	Gailis	ūgliai	Ua, Ub, Pa, Pb, Pan, Pbn	150
13.	Paprastoji ir keturbriaunė jonažolė	žolė	Na, Nb, Nc; kirtavietės, miško kultūros, pievos retmės	300
14.	Kadagys	kankorėžiai	Na, Nb, Nc; aikštės, retmės	10
15.	Islandinė kerpena	gniužulai	Na, Nb	50
16.	Meškauogė	lapai	Na, Nb	60
17.	Pakalnutė	žolė	Nb, Nc, Nd, Lc, Ld	120
18.	Vaistinis pataisas	sporos	Na, Nb	30
19.	Pupalaiškis	žolė	Pb, Pc; pelkės, pakrantės, šlapios pievos	370
20.	Šaltekšnis	žievė	Nb, Lb, Nc, Lc, Uc, Ld, Ud, Pbn; pakrantės, šlapi krūmynai	80
21.	Pelkinė vingiorykštė	žiedynai	pakrantės, šlapios pievos	120
22.	Viržis	antžeminė dalis	Na, Nb	140

4 lentelė. Laukinių augalų sąžalynų vertinimas ne miško augavietėse

Augalo pavadinimas	Produktyvūs sąžalynai
	Tipinės tikslinių rūšių augavietės	Apskaitos sklype tikslinė rūšis
		I kategorija	II kategorija (minimalios reikšmės)
		proj. padeng., %	proj. padeng., %	plotas, ha
Balinis ajeras	vandens telkinių pakraščiai	<50	≥50	0,30
Keturbriaunis čiobrelis	sausos ir šlaitų pievos	<10	≥10	0,30
Didžioji dilgėlė	krūmynai, šlapios trąšios pievos	<50	≥50	0,50
Gluosniai	pakrančių ir žemyniniai krūmynai	<30	≥30	1,00
Gudobelės	pamiškės, pakrūmės, šlaitų pievos	<5	≥5	1,00
Paprastoji jonažolė	pievos, pamiškės, dirvonai	<10	≥10	0,50
Kartusis kietis	dykvietės, šlaitų pievos	<10	≥10	0,20
Vaistinė kraujalakė	drėgnos pievos	<5	≥5	0,30
Paprastoji kraujažolė	pievos, dirvonai, ganyklos	<10	≥10	1,00
Trispalvė našlaitė	miškapievės, smėlynai, pakrūmės	<5	≥5	0,20
Paprastoji nendrė	vandens telkinių pakraščiai	<40	≥40	1,00
Trilapis pupalaiškis	vandens telkinių pakraščiai, pelkės	<30	≥30	0,30
Paprastasis putinas	pakrantės, pamiškės	<10	≥10	1,00
Paprastasis raudonėlis	pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievos	<10	≥10	0,10
Rūgtis gyvatžolė	drėgnos pievos	<20	≥20	0,50
Miškinė sidabražolė	įvairaus drėgnumo miškai ir pievos	<10	≥10	0,50
Dygliuotasis šaltalankis	šlaitai, karjerai	<10	≥10	1,00
Paprastasis šaltekšnis	pakrančių ir žemyniniai krūmai	<20	≥20	0,50
Ankstyvasis šalpusnis	pakrantės, pagrioviai, molingi šlaitai	<30	>30	0,20
Pilkalapis šaukštis	smėlėti krantai	<50	≥50	0,20
Plačialapis šaukštis	pakrantės, šaltiniuoti krantai	<50	>50	0,20
Paprastasis šermukšnis	pakrantės, pamiškės	<20	≥20	1,00
Smiltyninis šlamutis	pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievos	<5	≥5	0,30
Vaistinė šventagaršvė	pakrančių krūmynai, pakrantės	<20	≥20	0,10
Didžioji ugniažolė	lapuočių miškų pamiškės, krūmai	<20	≥20	0,20
Pelkinė vingiorykštė	šlapios pievos, pakrantės	<50	≥50	0,30

Pastaba. Miško augavietėse augančių augalų charakteristika pateikta 2 lentelėje.

5 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas (mėlynės ir bruknės)

Projekcinis padengimas, %	Mėlynės		Bruknės
	Antžeminės dalies masė, g/m^2	Lapų masė, g/m^2	Antžeminės dalies masė, g/m^2	Lapų masė, g/m^2
5	35,47	11,38	30,66	25,29
10	62,61	20,80	57,98	46,30
15	87,31	29,59	84,18	65,94
20	110,53	38,00	109,67	84,75
25	132,73	46,14	134,65	102,96
30	154,13	54,07	159,23	120,71
35	174,90	61,83	183,47	138,09
40	195,13	69,44	207,44	155,14
45	214,92	76,93	231,17	171,93
50	234,31	84,31	254,69	198,48
55	253,36	91,60	278,02	204,82
60	272,10	98,80	301,17	220,97
65	290,55	105,92	324,17	236,95
70	308,76	112,97	347,04	252,78
75	326,73	119,96	369,76	268,46
80	344,48	126,88	392,37	284,00
85	362,04	133,75	414,86	299,43
90	379,41	140,57	437,25	314,74
95	396,61	147,34	459,54	329,93
100	413,65	154,06	481,73	345,03

6 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas

Projekcinis padengimas, %	Pupalaiškis (lapai)	Gailis (ūgliai)	Pakalnutė (lapai)	Meškauogė (lapai)	Pelkinė vingiorykštė (žiedynai)
	Masė, g/m^2
5	-	89,90	22,37	83,82	9,98
10	-	90,34	40,93	95,65	20,59
15	-	92,43	58,27	109,16	31,44
20	97,41	96,16	74,88	124,58	42,46
25	97,43	101,54	90,94	142,17	53,61
30	104,34	108,56	106,60	162,25	64,85
35	118,14	117,23	121,93	185,16	76,18
40	138,83	127,54	136,97	211,31	87,56
45	166,41	139,50	151,77	241,15	99,04
50	200,89	153,10	166,37	275,20	110,56
55	242,25	168,35	180,77	314,07	122,14
60	290,50	185,24	195,01	358,42	133,76
65	345,64	203,78	209,09	409,03	145,42
70	407,67	223,97	233,04	466,79	157,12
75	476,59	245,79	236,86	532,71	168,86
80	552,40	269,27	250,56	607,94	180,63
85	635,11	294,38	264,15	693,80	192,44
90	724,70	321,15	277,64	791,77	204,28
95	821,18	349,56	291,03	903,58	216,14
100	924,55	379,61	304,33	1031,19	228,04

7 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas

Projekcinis padengimas, %	Rūgtis gyvatžolė (šakniastiebiai)	Ankstyvasis šalpusnis (lapai)	Paprastasis čiobrelis (žolė)
	Žalios žaliavos masė, g/m^2
6-10	155-250	80-85	24-40
11-15	275-370	92-115	44-60
16-20	395-490	120-145	64-80
21-25	515-610	150-175	84-100
26-30	635-730	180-205	104-120
31-35	755-850	210-235	124-136
36-40	875-970	240-265	140-156
41-45	995-1090	270-295	160-176
46-50	1115-1210	300-325	-
51-55	-	330-355	-
56-60	-	360-385	-
61-65	-	390-415	-
66-70	-	420-440	-

8 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas

Projekcinis padengimas, %	Miškinė sidabražolė (šakniastiebiai)	Paprastoji kraujažolė (žolė, lapoti 25-30 cm generatyviniai ūgliai)
	Žalios žaliavos masė, g/m^2
3	17	24
4-6	27-48	32-49
7-9	58-79	57-74
10-12	90-110	83-110
13-15	121-142	108-125
16-18	152-173	133-150
19-21	183-204	158-175
22-24	214-235	183-200
25-27	246-260	209-225
28-30	277-296	234-2500

9 lentelė. Laukinių augalų orasausės žaliavos išeiga, %

Augalo pavadinimas	Žaliava	Žaliavos išeiga, %
Balinis ajeras	šakniastiebiai	30
Paprastoji avietė	uogos	17
Bruknė	lapai, jauni ūgliai	21
Keturbriaunis čiobrelis	žolė	25
Paprastasis čiobrelis	žolė	25
Didžioji dilgėlė	lapai	20
Pelkinis gailis	jauni ūgliai	34
Gudobelė	uogos	25
	žiedynai	19
Paprastoji jonažolė	žolė (25 cm žydinčios viršūnės)	22
Paprastasis kadagys	vaisiai	43
Islandinė kerpena	gniužulas	40
Kartusis kietis (pelynas)	žolė (25 cm žydinčios viršūnės)	25
Vaistinė kraujalakė	šakniastiebiai	23
Paprastoji kraujažolė	lapai, žolė (25 cm žydinčios viršūnės)	30
Miltinė meškauogė	lapai, jauni ūgliai	50
Mėlynė	lapai	40
	uogos	13
Trispalvė našlaitė	žolė	18
Paprastoji pakalnutė	lapai	27
Trilapis pupalaiškis	lapai be kotelių	17
Paprastasis putinas	žievė	39
Paprastasis raudonėlis	žolė (25 cm žydinčios viršūnės)	28
Rūgtis gyvatžolė	šakniastiebiai	37
Miškinė sidabražolė	šakniastiebiai	30
Paprastasis šaltekšnis	žievė	24
Ankstyvasis šalpusnis	lapai	15
Plačialapis šaukštis	lapai	15
Smiltyninis šlamutis	žiedynai (su 1-2cm stiebo viršūnėle)	34
Vaistinė šventagaršvė	šakniastiebiai	23
Didžioji ugniažolė	žolė (5-10 cm nuo žemės paviršiaus)	24
Pelkinė vingiorykštė	žiedynai	30
Paprastoji žemuogė	lapai	20
	uogos	15

10 lentelė. Vidutiniai laukinių augalų ištisinio sąžalyno biologiniai ir naudojamieji ištekliai

Eil. Nr.	Augalas	Renkama dalis	Biologiniai ištekliai, t/ha	Naudojamieji ištekliai, % visų biologinių išt.	Naudojamieji ištekliai, t/ha	Rinkimo periodiškumas, m.	Naudojamieji ištekliai, t/ha/m.
1.	Balinis ajeras	šakniastiebiai	13,00	35	4,55	6	0,76
2.	Bruknė	lapai	0,98	60	0,59	5	0,12
		uogos	0,25	80	0,20	1	0,20
3.	Keturbriaunis čiobrelis	žolė	0,87	50	0,43	6	0,07
4.	Paprastasis čiobrelis	žolė	0,76	50	0,38	6	0,06
5.	Didžioji dilgėlė	lapai	1,40	80	1,12	2	0,56
6.	Pelkinis gailis	ūgliai	1,09	80	0,87	5	0,17
7.	Gluosniai	žievė	-	70	-	-	-
8.	Gudobelė	vaisiai	-	70	-	-	-
		žiedai	-	70	-	-	-
9.	Paprastoji jonažolė	žolė	1,80	50	0,90	3	0,30
10.	Paprastasis kadagys	kankorėžiai	0,02	70	0,01	1	0,01
11.	Islandinė kerpena	gniužulas	-	50	-	-	-
12.	Kartusis kietis	žolė	1,85	70	1,30
13.	Vaistinė kraujalakė	šaknys	-	50	-	-	-
14.	Paprastoji kraujažolė	žolė	1,15	75	0,86	2	0,43
15.	Paprastasis lazdynas	riešutai	0,10	50	0,05	1	0,05
16.	Mėlynė	lapai	0,86	60	0,52	5	0,10
		uogos	0,30	80	0,18	1	0,18
17.	Meškauogė	lapai	1,00	60	0,60	5	0,12
18.	Trispalvė našlaitė	žolė	-	50	-	-	-
19.	Paprastoji pakalnutė	žolė	0,86	50	0,52	5	0,10
20.	Vaistinis pataisas	sporos	-	70	-	-	-
		lapai	-	50	-	-	-
21.	Trilapis pupalaiškis	žolė	0,93	80	0,74	2	0,37
22.	Paprastasis raudonėlis	žolė	1,20	50	0,60	4	0,15
23.	Rūgtis gyvatžolė	šakniastiebiai	3,33	50	1,66	6	0,28
24.	Apskritalapė saulašarė	žolė	-	50	-	-	-
25.	Miškinė sidabražolė	šakniastiebiai	2,32	50	1,16
26.	Pelkinė spanguolė	uogos	0,30	80	0,24	1	0,24
27.	Ankstyvasis šalpusnis	lapai	1,62	60	0,97
28.	Paprastasis šaltekšnis	žievė	0,74	80	0,59
29.	Plačialapis šaukštis	lapai	9,50	60	5,70
30.	Paprastasis šermukšnis	vaisiai	-	80	-	-	-
31.	Smiltyninis šlamutis	žiedynai	-	50	-	-	-
32.	Vaistinė šventagaršvė	šakniastiebiai	-	30	-	-	-
33.	Tekšė	vaisiai	-	80	-	-	-
34.	Didžioji ugniažolė	žolė	-	70	-	-	-
35.	Vaivoras	uogos	0,30	80	0,24	1	0,24
36.	Pelkinė vingiorykštė	žiedynai	1,80	70	1,26	1	1,26
37.	Šilinis viržis	žolė	0,20	70	0,14	1	0,14
38.	Paprastoji žemuogė	lapai	0,70	50	0,35
		uogos	0,15	80	0,12	1	0,12

______________

Priedas

LAUKINĖS AUGALIJOS IŠTEKLIŲ VERTINIMO

ANKETA

Aprašymo Nr.___data__________ . Darbo vykdytojas (vardas, pavardė, specialybė, pareigos)

Augalo pavadinimas (gentis, rūšis) ______________________________________________

Vietovė: apskritis ____________  rajonas ________________________________________

seniūnija ___________________  kaimas ________________________________________

urėdija _______  girininkija _________  kvartalas ______  sklypas ____________________ .

Sklypo valdytojas (naudotojas), savininkas________________________________________

Ne miško augavietėse atstumas ir kryptis nuo pastovaus objekto (vandens telkinio, kelio ir kt.)             .

Augavietė (spygliuočių, lapuočių, mišrus miškas, miško kultūros, miškapievė, kirtavietė, krūmynai, aukštapelkė, žemapelkė, tarpinė pelkė, vandens telkinių pakrančių krūmynai, vandens telkinių pakraščiai, sauspievė, vidutinio drėgnumo pieva, šlapia pieva, šlaitų pievos, apleistos sodybos).

Reljefas (lyguma, šlaitas, viršukalvis, terasa, slėnio dugnas, griova, įduba).

Ekspozicija (Š, V, P, R, ŠV, ŠR, PV, PR); nuolydis___________ apšvietimas (%) ________ .

Dirvožemis (priemolis, molis, priesmėlis, smėlis, žvyras, durpės).

Augalų pažeistumas (ligos, kenkėjai: menkas – 1, vidutiniškas – 2, stiprus – 3);

augalo pasiskirstymas (grupinis – 1, difuzinis – 2);

gyvybingumas (geras – 1, vidutiniškas – 2 , menkas – 3).

Augavietės plotas _______________ , augalo projekcinis padengimas (%) ______________ ,

augalų (stiebų) skaičius ploto vienete ____________________________________________ .

Žaliavos rūšis: šakniastiebiai, šaknys, žolė (visa antžeminė dalis ar 15-30 cm žydinčios viršūnės), lapai, jauni ūgliai, žiedynai, uogos, vaisiai.

Žaliavos ištekliai (biologiniai) visame augavietės plote: žalios _________________________ ,

Orasausės ________________ , naudojamosios (orasausės) žaliavos ištekliai visame augavietės plote

_______________________ .

Augavietės kartoschema

Pastaba. Pažymėti, kokiu metodu įvertinti ištekliai, ir kt.

______________