LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS VIRTUALAUS UNIVERSITETO 2007–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. balandžio 27 d. Nr. ISAK-791
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 183 punktą:
2. Pavedu Mokslo ir technologijų departamentui iki 2007 m. gegužės 31 d. pateikti pasiūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos tarybos ir Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos uždavinių tarybų sudėčių bei jų darbo reglamento projektą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro
2007 m. balandžio 27 d.
Įsakymu Nr. ISAK-791
LIETUVOS VIRTUALAUS UNIVERSITETO 2007–2012 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programa (toliau – Programa) yra kompleksas priemonių, sudarančių sąlygas Programą įgyvendinančioms institucijoms ir skatinančių jas plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje bei kuriančių tam būtinas prielaidas ir informacinę infrastruktūrą.
2. Programa tęsia Programos „Informacijos technologijos mokslui ir studijoms. 2001–2006 m.“, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 115 (toliau – ITMiS programa) veiklas.
3. Programa padeda spręsti Lietuvos Respublikos ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), uždavinius mokslo ir švietimo srityse:
3.1. kurti efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą;
3.3. rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją;
3.4. vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus šalies tvariajai plėtrai, dermei su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinti mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinti spartesnę šalies pažangą;
3.5. užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;
3.6. mažinti socialinės, turtinės, geografinės ir padėties sąlygojamas skirtingas šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo galimybes;
4. Programa padeda įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą siekius, numatytus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391).
5. Programa ypač aktuali kuriant žinių visuomenę Lietuvoje. Programa skirta vienoms iš svarbiausių informacinės visuomenės sričių – mokslui ir studijoms bei švietimui. Programos priemonės nukreiptos į tai, kad įsisavintos pažangios technologijos ir žinios per žmonių švietimą, jų aukštesnę kvalifikaciją būtų panaudotos kituose visuomenės sektoriuose, taip pat verslo aplinkoje.
6. Programą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos, raštu pareiškusios Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programos tarybai (toliau – Programos taryba) pageidavimą dalyvauti vykdant Programą ar įgyvendinant atskirą jos uždavinį vadovaujantis Programos tarybos patvirtintais šios Programos 24.2, 24.3 ir 30.2 punktuose nurodytais dokumentais ir Programos tarybos užregistruotos kaip Programą ar jos atskirą uždavinį įgyvendinančios institucijos (toliau – Programos dalyviai).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Pasaulyje kuriasi ir sparčiai savo veiklą plečia virtualieji (kitaip – atvirieji, elektroniniai) universitetai, veikiantys virtualioje erdvėje ir suteikiantys galimybę joje gauti elektroninio mokymosi (toliau – e. mokymosi) paslaugas, taip mažinant gyvenamosios (darbo) vietos bei laiko ribojimų keliamas problemas. Šių universitetų veikla nesiriboja konkrečia šalimi – jau formuojasi pasaulinė e. mokymosi paslaugų rinka. Lietuvoje tokio universiteto nėra.
8. Vyrauja du virtualiųjų universitetų modeliai: centralizuotas, kai steigiama institucija (juridinis asmuo), pati teikianti e. mokymosi paslaugas bei studijų baigimo dokumentus; ir decentralizuotas arba tinklinis, kai juridinis asmuo nesteigiamas, paslaugas teikia mokslo ir studijų institucijos, bendras Techninis centras padeda joms perkelti savo veiklą į virtualią terpę ir užtikrina šio proceso techninį ir metodinį palaikymą.
9. Virtualaus universiteto veiklai būtinos prielaidos: pakankamai pralaidūs kompiuterių tinklai, sukurta e. mokymosi infrastruktūra, kompiuterinį raštingumą įgiję gyventojai, sukaupta virtuali mokslo ir studijų literatūra, yra virtualaus administravimo priemonės. Lietuva šiuos reikalavimus tenkina, arba padėtis sparčiai gerėja ir reikalavimai bus patenkinti jau artimiausiu metu.
10. Lietuvoje vykdant valstybės ir Europos Sąjungos remiamus projektus atliekami darbai, sukuriantys prielaidas virtualaus universiteto veiklai. Tai Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo LieDM (virtualus mokymasis), Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo LABT ir elektroninės leidybos (toliau – e. leidybos) tinklo (virtuali informacija), Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos LieMSIS (virtualus administravimas), Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET (virtuali erdvė) kūrimo darbai, sudarantys sąlygas mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms (toliau – institucijos) plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje, mažinti laiko ir atstumų keliamas problemas, išeiti į tarptautines virtualias rinkas ir konkuruoti jose.
11. Plėtojant Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklą LieDM padaryta:
11.1. vykdant PHARE projektą 79-PHARE-LI-PAO parengta studija „Nuotolinis švietimas Lietuvoje“ bei „Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo plėtros nacionalinė strategija“. Vykdant ITMiS programą išleista monografija „Lietuvos virtualus universitetas“. Šiuose dokumentuose atlikta esamų virtualių (atvirųjų, e.) universitetų apžvalga, rekomenduota Lietuvai pasirinkti tinklinį virtualaus universiteto modelį kaip geriau išnaudojantį esamų mokslo ir studijų institucijų potencialą;
11.2. vykdant valstybės investicijų programas „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje (LieDM projektas, 1998 m.)“ ir „Distancinio mokymo plėtra Lietuvoje (LieDM-2 projektas, 1999–2000 m.), ITMiS programą bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ES SF) projektą „Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįsto nuotolinio mokymosi tinklo plėtra Lietuvoje“ sukurtas ir plėtojamas Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas LieDM, jungiantis 60 institucijų, kuriose veikia 78 vaizdo konferencijų centrai ir klasės. Tinkle per metus įvyksta per 600 vaizdo konferencijų, užregistruoti 729 nuotolinio mokymosi kursai, kuriuos rinkosi per 41 tūkst. klausytojų. Nuotolinio (elektroninio) mokymosi metodikos vis plačiau naudojamos tradicinėse studijose. Nuotoliniu būdu jau pradėtos teikti 9 antrosios pakopos studijų programos, kuriose studijuoja 546 studentai. Visa tai sudaro prielaidas spartesniam mokymosi proceso kėlimui į virtualią terpę;
11.3. vykdant Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios programos projektą 027168 „iCamp – Novatoriška, viską apimanti, interaktyvi, tarpkultūrinė mokymosi aplinka“ sukurtos priemonės, leidžiančios integruoti įvairias mokymosi valdymo sistemas, turinio kūrimo ir saugojimo talpyklas bei bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius, sudarant prielaidas švietimo įstaigoms pačioms lanksčiai diegti į besimokančiųjų poreikius orientuotas mokymosi aplinkas;
12. Plėtojant Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą LABT bei e. leidybos tinklą padaryta:
12.1. vykdant programą „Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo sukūrimas ir plėtra (LABT projektas, 1998–2000 m.)“ bei ITMiS programą, sukurtas ir plėtojamas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas LABT (toliau – LABT), jungiantis 79 institucijas. Veikia bibliotekų informacijos sistema (toliau – BIS), kompleksiškai palaikanti bibliotekų darbą ir aptarnaujanti skaitytojus, sukaupti elektroniniai katalogai (toliau – e. katalogai) su 1,4 mln. bibliografinių įrašų apie 3,5 mln. leidinių, užregistruota 90 000 skaitytojų. Lietuvos mokslo publikacijų duomenų bazėje (toliau – PDB) jau sukaupta daugiau kaip 200 tūkst. įrašų apie Lietuvos mokslininkų paskelbtus mokslo darbus Lietuvoje ir pasaulyje. Sukurtoje Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos (kitaip – Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos, toliau – eLABa) duomenų bazėse kaupiami elektroniniai dokumentai (toliau – e. dokumentai). Lietuvos magistrantūros studentų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų duomenų bazėje (toliau – ETD) jau sukaupta daugiau kaip 3200 dokumentų. Visą tai jungia Lietuvos virtualioji biblioteka (toliau – LVB), leidžianti dirbti su visomis Lietuvos ir atviromis pasaulio elektroninėmis bibliotekomis (toliau – e. bibliotekos) vienu metu, ieškoti jose informacijos bei per internetą gauti jose saugomus e. dokumentus. LABT sudaro prielaidas kaupti bibliotekų informaciją, o jungiant darbus su akademinėmis leidyklomis kaupti e. dokumentus, kurti bendrus katalogus, atlikti informacijos paiešką, jungtis į pasaulinius e. bibliotekų tinklus, nemokamai keistis informacija, ją gauti;
12.2. vykdant ITMiS programą bei ES SF projektą „Lietuvos akademinės e. leidybos sistemos sukūrimas“, sukurtas ir plėtojamas Lietuvos akademinis e. leidybos tinklas, jungiantis 63 institucijas. E. leidybos tinklas leidžia vienyti akademinių leidyklų pastangas bei kooperuotis tarpusavyje, leidžiant mokslo ir studijų literatūrą, kaupti visateksčius dokumentus ir talpinti juos į eLABa. Vykdant projektą, visos tinklo institucijos aprūpintos e. dokumentų rengimui reikalinga technine bei programine įranga, įsigyta ir įdiegta techninio centro techninė ir programinė įranga. Visiems kartu dirbant projekte tapo būtina įsteigti Lietuvos akademinių leidyklų asociaciją (toliau – LALA). Ji vienija 20 institucijų leidyklas. LALA įsteigimas leido apibendrinti įvairių akademinių leidyklų poreikius ir juos realizuoti vykdant projektą;
12.3. šiuo metu vykdomas ES SF projektas „Lietuvos virtuali biblioteka bei visateksčių dokumentų duomenų bazės sukūrimas“ (ESF/2004/2.4.0-K02-VS-02, 2005 03 07–2008 02 10) sukuria aplinką ir priemones Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių leidinių (toliau – e. leidinių) rengimui, kaupimui ir pateikimui skaitytojams;
12.4. šiuo metu vykdomas ES SF projektas „Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams“ (ESF/2004/2.4.0-K02-VS-03, 2005 03 07–2008 02 29) parengia Lietuvos mokslo ir studijų e. leidinių rengimo, kaupimo ir pateikimo skaitytojams technologinius sprendimus, kelia e. leidybos procesų dalyvių kompetenciją ir vykdo pilotinį e. leidinių įkėlimo į eLABa projektą.
13. Kuriant Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemą LieMSIS (toliau – LieMSIS) padaryta:
13.1. vykdant PHARE HERIL projektą 1999 m. parengta specifikacija, o vykdant ITMiS programą nuo 2003 m. pradėta kurti ir diegti LieMSIS;
13.2. vykdant ES SF projektą „Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos akademinės dalies sukūrimas ir bandomasis įdiegimas“ nuo 2005 m. kuriama LieMSIS akademinė dalis, skirta studento ir dėstytojo bendradarbiavimui;
14. Plėtojant magistralinius kompiuterių tinklus ir gausinant interneto prieigos taškus Lietuvoje padaryta:
14.1. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau – LITNET) teikia duomenų perdavimo ir interneto paslaugas institucijoms bei kultūros įstaigoms – bibliotekoms ir muziejams. Bendras prie LITNET prijungtų įstaigų skaičius siekia 1300, o naudotojų skaičius peržengė 300 tūkstančių ribą. Nuo 2000 metų LITNET yra Europos akademinio tinklo GEANT dalyvis. Tarptautiniams ryšiams LITNET naudoja 1000 Mbps kanalą į Europos akademinį tinklą GEANT. Pagrindinė LITNET duomenų perdavimo magistralė yra 1000 Mbps spartos žiedas per 5 didžiuosius Lietuvos miestus. Nuo pagrindinių LITNET mazgų į 26 Lietuvos apskričių ir savivaldybių centrus yra įrengti 4–50 Mbps duomenų perdavimo kanalai. Visos aukštosios mokyklos, valstybės ir universitetų mokslo institutai prie LITNET mazgų yra prijungti optiniais kanalais. Dauguma švietimo įstaigų prie LITNET regioninių centrų yra prijungtos radijo ryšiu 512/ 256 Kbps greitaveika, Vilniaus ir Kauno švietimo įstaigos prijungtos radijo ryšiu 1024/512 Kbps greitaveika, o Klaipėdos ir Kėdainių miestuose bendrojo lavinimo mokyklos yra prijungtos optiniais kabeliais. LITNET sudaro terpę, kurioje gali būti kuriamos kitos sistemos ir tinklai – nuotolinio mokymosi, bibliotekų, mokslo ir studijų, bendrojo priėmimo ir kiti;
14.2 šiuo metu vykdoma Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET 2005–2009 metų plėtros LITNET-2 programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-698 (Žin., 2005, Nr. 51-1722). Jos vykdymo metu sukurta LITNET infrastruktūra labai praplečia virtualaus universiteto veiklos galimybes;
14.3. įgyvendinama Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1231 (Žin., 2005, Nr. 137-4920). Ji yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 5 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į 2000 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos strategijos (DOC/00/7) tikslus, e. Europos 2005 metų veiksmų planą (COM (2002) 263 final), e. Europos 2005 metų veiksmų plano atnaujinimą (COM (2004) 380), Elektroninės valdžios koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115 (Žin., 2003, Nr. 2-54), kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus bei informacinės visuomenės sektoriaus pokyčius pasaulyje. Šios strategijos įgyvendinimui parengtas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN (2005–2008)“. Vykdant šį ES SF projektą numatoma pagerinti kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybę naudotis internetu, ypač e. mokymosi bei kūrybingumo ir verslumo ugdymo tikslais;
14.4. vykdomas tarptautinis paskirstytų skaičiavimų projektas Baltic GRID bei kiti ES koordinuojami globalios mokslinių tyrimų informacinės infrastruktūros (toliau – GRID) kūrimo projektai. Rezultatai, gauti vykdant šiuos projektus, gali būti naudojami virtualaus universiteto veikloje;
14.5. vykdant PHARE projektą EuropeAid/117422/D/SV/LT „VIPT – Viešosios interneto prieigos taškai kaimo vietovėse (2005–2006 m.)“ buvo įkurta 300 viešųjų interneto prieigos taškų Lietuvos miesteliuose ir kaimuose, suteikiant galimybę nemokamai naudotis internetinėmis e. paslaugomis, tarp jų – e. mokymusi;
14.6. vykdant ES SF projektą „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“ kuriamas 1000 interneto prieigos taškų tinklas, jungiantis jau egzistuojančius „Lango į ateitį“ PHARE centrus, bei įsteigiami dar 400 nauji centrai. Tai sudarys sąlygas kiekvienam Lietuvos piliečiui, gyvenančiam nutolusiame regione, turėti sąlygas e. mokymosi paslaugų naudojimui.
15. Atlikta analizė leidžia teigti, kad šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos sąlygos institucijoms, veikiant pagal tinklinį modelį ir taip išnaudojant visus bendro ir koordinuoto veikimo teikiamus privalumus, vykdyti ir plėtoti veiklas teikiant aukštojo mokslo ir susijusiais paslaugas virtualioje erdvėje.
III. PROGRAMOS TIKSLAS
16. Programos tikslas yra panaudojant sukauptą patirtį bei sukurtą informacinių technologijų infrastruktūrą sudaryti sąlygas ir padėti Programos dalyviams, veikiant pagal tinklinį modelį, vykdyti ir plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje, teikiant aukštojo mokslo ir kitas švietimo paslaugas Lietuvos gyventojams ir konkuruojant pasaulio rinkose.
IV. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
17. Šios Programos uždaviniai yra:
V. E. MOKYMOSI PROCESŲ VIRTUALIOJE ERDVĖJE SKATINIMO UŽDAVINYS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
18. Įgyvendinant e. mokymosi procesų virtualioje erdvėje skatinimo uždavinį siekiama toliau plėtoti ir palaikyti institucijų bendrus veiklos procesus virtualioje erdvėje sudarant prielaidas studijų kokybės gerinimui, Lietuvos akademinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo didinimui ir glaudesnei integracijai į Europos aukštojo mokslo erdvę bei tarptautinius teminius tinklus, glaudesniam institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi patirtimi.
19. Įgyvendinant šį uždavinį numatoma įvykdyti tokias priemones:
19.1. skleisti informaciją apie Programos ir jos atskirų uždavinių galimybes bei mokslo pasiekimus pasaulyje šioje srityje;
19.4. sukurti Programos techninį centrą – vieno ar kelių Programos dalyvių padalinį (-ius), esant šio (-ių) Programos dalyvio (-ių) ir Programos tarybos bendram sutarimui įgaliotą(us) teikti technines ir metodines paslaugas visiems programos dalyviams, palaikyti bendrus mokymosi procesus bei padėti institucijoms perkelti savo veiklą į virtualią erdvę (arba šių funkcijų vykdymui įsteigti atskirą juridinį asmenį) bei palaikyti jo veiklą;
19.5. sukurti paslaugų tarnybą – Programos techninio centro dalį, konsultuojančią Programos dalyvių darbuotojus ir besimokančiuosius ir užtikrinančią techninių problemų sprendimą bei palaikyti jos veiklą;
19.6. parengti ir patvirtinti Programos veiklos procesų aprašus, sutelkti institucijas bendrai veiklai;
20. Vykdant informacijos apie Programos ir jos atskirų uždavinių galimybes bei mokslo pasiekimus pasaulyje šioje srityje skleidimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
20.1. sukurti Programos portalą, sujungti jį su mokslo ir studijų institucijų informacijos sistemomis;
20.2. skelbti informaciją masinės informacijos priemonėse ir Programos portale apie teikiamas e. mokymosi ir kitas paslaugas;
20.3. skleisti informaciją institucijoms ir Lietuvos gyventojams apie mokslo pasiekimus pasaulyje e. mokymosi srityje;
20.5. organizuoti šalies ir tarptautines temines bei kasmetines ataskaitines Programos vykdymo konferencijas;
21. Vykdant Programos vykdytojų kvalifikacijos užtikrinimo sistemos sukūrimo ir jos veiklos palaikymo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
21.3. apibrėžti e. mokymosi specialistų veiklos ir atsakomybės sritis, numatant jų funkcijas ir pareigas institucijose;
21.5. rengti Programos dalyvių dėstytojus ir kuratorius, sudaryti sąlygas nuolatiniam jų kvalifikacijos ugdymui;
21.6. rengti ir nuolat atnaujinti institucijų darbuotojams ir studentams metodinę medžiagą apie Programos teikiamas galimybes ir kaip jomis naudotis;
22. Vykdant Programos vykdymo stebėsenos sistemos sukūrimo ir jos veiklos palaikymo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
23. Vykdant Programos techninio centro ir paslaugų tarnybos kūrimo bei jų veiklos palaikymo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
23.1. parinkti vieno iš Programos dalyvių padalinį ir pavesti jam vykdyti Programos techninio centro funkcijas; palaikyti ir atnaujinti šio centro bendrai naudojamą įrangą;
23.2. sukurti paslaugų tarnybą, paskirstyti atsakomybę tarp šios tarnybos ir institucijų atitinkamų tarnybų;
23.4. parengti Programos techninio centro ir paslaugų tarnybos veiklą reglamentuojančius dokumentus;
24. Vykdant Programos veiklos procesų aprašų rengimo bei institucijų sutelkimo bendrai veiklai priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
24.2. sudaryti Programos veiklos procesų aprašų rengimo darbo grupę, parengtus aprašus viešai aptarti ir patvirtinti Programos taryboje;
24.3. parengti ir Programos taryboje patvirtinti techninius ir organizacinius reikalavimus bei rekomendacijas institucijoms, pageidaujančioms dalyvauti Programos ar jos atskirų uždavinių įgyvendinime;
25. Vykdant Lietuvos e. mokymosi kokybės gerinimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
26. Vykdant mokslinių tyrimų e. mokymosi technologijų srityje palaikymo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
26.1. remti tyrimus nuotolinio ir e. mokymosi srityse, skatinti tyrėjų nacionalinio ir tarptautinio lygio bendradarbiavimą;
VI. LIETUVOS E. MOKYMOSI INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINYS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
27. Įgyvendinant Lietuvos e. mokymosi infrastruktūros plėtros uždavinį siekiama toliau plėtoti Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklą LieDM (toliau – LieDM tinklas) ir palaikyti jo veiklą, sukurti informacinėmis technologijomis grįstą integruotą e. mokymosi erdvę, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos piliečiui nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos visą gyvenimą prieinamas mokymosi ir kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo galimybes.
28. Įgyvendinant šį uždavinį, numatoma įvykdyti tokias priemones:
29. Vykdant e. mokymosi infrastruktūros palaikymo ir plėtojimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
29.1. užtikrinti naujų institucijų – e. mokymosi paslaugų teikėjų – įjungimą į LieDM tinklą ir jų aprūpinimą e. mokymosi techninėmis ir metodinėmis priemonėmis;
29.2. plėsti ir techniškai atnaujinti LieDM tinklą, palaikyti jo veiklą, mokėti bendrai naudojamos programinės įrangos metinius mokesčius;
29.3. LieDM tinklą integruoti su kitais švietimo tinklais bei kuriamomis informacinėmis sistemomis, užtikrinti jo atvirumą naujų vartotojų bei e. mokymosi paslaugų teikėjų įsijungimui;
30. Vykdant institucijų e. mokymosi techninių galimybių plėtojimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
30.2. siekiant koordinuoti institucijų apsirūpinimo techninėmis priemonėmis procesą, parengti ir patvirtinti techninius reikalavimus ir rekomendacijas, užtikrinančius bendrų standartų laikymąsi;
31. Vykdant dėstytojo ir studento darbo ir bendravimo virtualios terpės kūrimo ir palaikymo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
VII. LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ INTEGRUOTOS INFORMACINĖS ERDVĖS PLĖTROS UŽDAVINYS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
32. Įgyvendinant Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtros uždavinį siekiama sukurti informacinėmis technologijomis grįstą Lietuvos mokslo ir studijų integruotą informacinę erdvę, apimančią tradicines bei e. bibliotekas, e. leidybą, informacijos paiešką ir pateikimą vartotojams, teikiančią virtualias paslaugas Lietuvos mokslo ir studijų bei švietimo institucijų darbuotojams, studentams, mokiniams, gyventojams bei kitoms e. sistemoms.
33. Įgyvendinant šį uždavinį numatoma įvykdyti tokias priemones:
34. Vykdant LABT bazinės infrastruktūros palaikymo ir plėtros priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
34.2. palaikyti ir atnaujinti LABT bibliotekų ir Programos techninio centro techninę ir programinę įrangą;
34.3. įsigyti LABT veiklai būtiną mažavertę įrangą ir medžiagas (brūkšninių kodų lipdės, toneriai, optiniai diskai ir kt.);
34.4. palaikyti bazinę programinę įrangą, diegti jos naujas versijas, konsultuoti vartotojus, atlikti duomenų priežiūrą ir archyvavimą;
35. Vykdant eLABa palaikymo ir plėtros priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
35.1. Palaikyti ir plėtoti e. dokumentų rengimo procesų valdymo, pateikimo ir įkėlimo į eLABa programinę įrangą;
36. Vykdant ETD palaikymo ir plėtros priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
37. Vykdant PDB palaikymo ir plėtros priemonę numatoma atlikti darbus:
37.1. suprojektuoti naujos architektūros PDB sistemą, susidedančią iš trijų komponentų (metaduomenys, administraciniai duomenys, vertinimas);
38. Vykdant Lietuvos mokslo ir studijų e. leidybos sistemos palaikymo ir plėtros priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
38.3. sukurti ir palaikyti e. leidyklos technologinius procesus, apimant tradicinės leidyklos veiklas;
VIII. LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ PLANAVIMO, VALDYMO IR SAVITARNOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINYS IR JO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
40. Įgyvendinant Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūros plėtros uždavinį siekiama teikti institucijoms, jų atstovams (administratoriams, dėstytojams, mokslininkams, studentams) paslaugas planuojant ir valdant finansų, žmogiškuosius, studijų, mokslinių tyrimų ir tęstinio bei profesinio mokymosi išteklius, sukurti tam būtinas savitarnos priemones.
41. Įgyvendinant šį uždavinį numatoma įvykdyti tokias priemones:
41.1. užbaigti institucijų mokslo ir studijų informacijos sistemos (toliau – IMSIS) kūrimą ir perkelti ją į institucijas;
41.2. sukurti ir įdiegti Apibendrintų duomenų mokslo ir studijų informacijos sistemą (toliau – AMSIS);
41.3. suteikti institucijų darbuotojams ir besimokantiesiems galimybę savitarnos būdu kaupti ir tvarkyti IMSIS informaciją bei dalyvauti planuojant ir valdant išteklius;
42. Vykdant IMSIS kūrimo ir perkėlimo į institucijas priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
43. Vykdant AMSIS sukūrimo ir įdiegimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
44. Vykdant galimybės institucijų darbuotojams ir besimokantiesiems savitarnos būdu kaupti ir tvarkyti IMSIS informaciją bei dalyvauti planuojant ir valdant išteklius suteikimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
44.1. sukurti, įdiegti ir palaikyti institucijų darbuotojų ir besimokančiųjų savitarnos paslaugų modulio programinę įrangą;
45. Vykdant institucijų dokumentų ir pavedimų valdymo sistemos sukūrimo ir įdiegimo priemonę numatoma atlikti šiuos darbus:
45.1. įsigyti institucijų dokumentų ir pavedimų valdymo sistemos programinę įrangą, adaptuoti ją institucijų poreikiams;
IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
46. Įvykdžius numatytas e. mokymosi procesų virtualioje erdvėje skatinimo uždavinio įgyvendinimo priemones bus sukurtos Programos vykdytojų, veikiančių pagal tinklinį modelį, veiklos palaikymo sistema, kas atsilieps per Lietuvos gyventojams teikiamų e. mokymosi paslaugų kokybės gerėjimą. Bus pasiektos tokios vertinimo kriterijų reikšmės:
46.2. kasmet masinės informacijos priemonėse bus paskelbta ne mažiau kaip po 10 straipsnių bei radijo ar televizijos laidų apie Programą ir atskirų jos uždavinių įgyvendinimą;
47. Įvykdžius numatytas Lietuvos e. mokymosi infrastruktūros plėtros uždavinio įgyvendinimo priemones bus sukurta lanksti nuotolinio e. mokymosi sistema, apimanti paslaugų teikėjų ir vartotojų palaikymo dalis, suteikianti Lietuvos dėstytojams ir mokytojams, mokslininkams, studentams ir mokiniams bei visuomenei galimybę naudotis e. mokymosi paslaugomis, tuo prisidedant prie mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimo bei miesto ir kaimo atskirties mažinimo. Bus pasiektos tokios vertinimo kriterijų reikšmės:
47.1. Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas LieDM kasmet bus plečiamas įjungiant naujas institucijas, 2012 metais jis jungs 97 institucijas;
47.3. nuotoliniu būdu atskirus kursus studijuojančių skaičius kasmet didės mažiausiai po 5 tūkst. ir 2012 metais pasieks 75 tūkst.;
48. Įvykdžius numatytas Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės sukūrimo uždavinio įgyvendinimo priemones bus sukurta informacinė infrastruktūra, leidžianti Lietuvos mokslininkams, studentams ir visuomenei efektyviai naudotis sukauptais mokslo ir studijų e. dokumentų katalogais ir visateksčiais e. dokumentais. Bus pasiektos tokios vertinimo kriterijų reikšmės:
48.1. įvestų į e. katalogus bibliografinių įrašų skaičius kasmet didės mažiausiai po 140 tūkst. ir 2012 metais pasieks 2 240 tūkst.;
48.2. įvestų į e. katalogus leidinių (egzempliorių) įrašų skaičius kasmet didės mažiausiai po 250 tūkst. ir 2012 metais pasieks 5 400 tūkst.;
48.3. įvestų į ETD dokumentų skaičius kasmet didės mažiausiai po 1,2 tūkst. ir 2012 metais pasieks 10,2 tūkst.;
49. Įvykdžius numatytas Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūros plėtros uždavinio įgyvendinimo priemones bus sukurta vieninga mokslo ir studijų institucijų išteklių planavimo ir valdymo sistema, palaikanti pagrindinius institucijų veiklos procesus, bei apibendrintos duomenų saugyklos, saugančios ir teikiančios informaciją apie Lietuvos mokslą ir studijas. Bus pasiektos tokios vertinimo kriterijų reikšmės:
49.1. kasmet didės įsijungiančių į LieMSIS institucijų skaičius ir 2012metais LieMSIS tinklas išsiplės iki 56 institucijų;
49.2. augs institucijose įdiegtų LieMSIS posistemių skaičius ir 2012 metais išaugs iki 4 posistemių;
49.3. LieMSIS saugomų įrašų skaičius apie darbuotojus kasmet didės mažiausiai po 2 tūkst. ir 2012 metais pasieks 20 tūkst.;
X. PROGRAMOS VYKDYMO KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
50. Programos vykdymą koordinuoja Programos taryba, kurią sudaro ir jos darbo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Programos taryba svarsto kasmetinius Programos ir jos uždavinių įgyvendinimo planų bei sąmatų projektus, metines Programos uždavinių įgyvendinimo ataskaitas, registruoja Programos dalyvius, seka Programos vykdymą ir atitikimą nustatytiems tikslams bei teikia savo išvadas ir pasiūlymus švietimo ir mokslo ministrui. Programos taryba pagal savo kompetenciją sprendžia su Programos vykdymu susijusius klausimus.
51. Kiekvieno Programos uždavinio įgyvendinimą koordinuoja atitinkamų Programos uždavinių tarybos, kurias sudaro ir jų darbo reglamentus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Programos uždavinių tarybos rengia kasmetinius atitinkamų Programos uždavinių įgyvendinimo planų ir sąmatų projektus bei, apibendrindamos institucijų ataskaitas, parengia metines atitinkamų Programos uždavinių įgyvendinimo ataskaitas ir teikia jas Programos tarybai. Programos uždavinių tarybos pagal savo kompetenciją sprendžia su atitinkamų Programos uždavinių įgyvendinimu susijusius klausimus.
52. Rengiant kasmetinius Programos ir atskirų jos uždavinių įgyvendinimo planų bei sąmatų projektus, tariamasi su mokslo ir studijų institucijas bei jų atskiriems padaliniams atstovaujančiomis organizacijomis (Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacija, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija, Lietuvos akademinių leidyklų asociacija, Lietuvos švietimo centrų asociacija ir kt.).
XI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
54. Programos finansavimo šaltiniai yra šie:
55. Programos vykdymas finansuojamas per Programos tarybos teikimu švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Programą įgyvendinančią instituciją.