LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMO MOKSLE STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 2 d. Nr. ISAK-1600
Vilnius
Vykdydama Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042 (Žin., 2005, Nr. 116-4202), 21.4 punktą ir Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572 (Žin., 2005, Nr. 66-2367), 1.3.2 punktą, tvirtinu Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo moksle strategiją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu
Nr. ISAK-1600
MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMO MOKSLE STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo moksle strategija (toliau – Strategija) parengta vykdant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042 (Žin., 2005, Nr. 116-4202), 21.4 punktą ir Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572 (Žin., 2005, Nr. 66-2367), 1.3.2 punktą.
2. Strategijoje vartojamos sąvokos mokslas, mokslininkė (-as), tyrėja (-as) ir kitos tiesiogiai susijusios sąvokos atitinka sąvokų reikšmes, apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) ir Frascati vadove (2002). Moterų ir vyrų lygių galimybių ir susijusios sąvokos atitinka sąvokų reikšmes, apibrėžtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (Žin., 1998, Nr. 112-3100).
3. Siekiant terminų aiškumo ir išsamumo Strategijoje papildomai vartojamos Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentuose vartojamos sąvokos:
3.1. Lygaus vertinimo principas (angl. the principle of equal treatment), kuris yra esminė žmogaus teisė, reiškianti, kad moterys ir vyrai turi būti traktuojami kaip lygūs, bet ne kaip vienodi.
3.2. Mažuma esančios lyties atstovus palaikančios priemonės (angl. the positive action measures) – veiksmai, nukreipti į specialius konkrečios grupės poreikius ir galintys reikšmingai prisidėti siekiant išplėtoti gerąsias patirtis, įveikti pasipriešinimą joms visuomenėje ir konkrečiose organizacijose.
4. Strategija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir Europos Komisijos (toliau – EK) rekomendacijomis: Gender Mainstreaming. Conceptual framework, methodology and presentation of good practices (Final Report of Activities of the Group of Specialists on Mainstreaming (EG-S-MS). Strasbourg, 1999); National Policies on Women and Science in Europe (Brussels: EC, 2002); Women and Science. Excellence and Innovation – Gender Equality in Science (Brussels: EC, 2005).
II. PRIELAIDOS KURTI STRATEGIJĄ
5. Europos Vadovų Tarybos 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija nustatė strateginį tikslą – per 10 metų ES paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, spartinant technologinę pažangą, kuriant žinių visuomenę, atliekant būtinas ekonomines reformas ir mažinant socialinę atskirtį, bei poreikį kurti ir plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę (toliau – EMTE).
6. ES Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 m. atkreipiamas dėmesys, kad siekdama lyčių lygybės ES yra padariusi pastebimą pažangą, kadangi parengti su vienodu požiūriu susiję teisės aktai, integruojamas lyčių aspektas, įgyvendinamos specialios moterų paaukštinimo pareigose priemonės, veiksmų programos, vyksta socialinis dialogas ir dialogas su pilietine visuomene. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad lyčių pusiausvyros skirtumų vis dar yra ir jie gali netgi didėti, nes išaugusi ekonomikos konkurencija reikalauja lankstesnės ir mobilesnės darbo jėgos.
7. 1999 m. vasario 17 d. EK komunikate „Moterys ir mokslas – Moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus“ detaliai apibūdinama ES lyčių lygybės politika ir nurodoma būtinybė apskritai užtikrinti lyčių lygybę ir konkrečiai pritraukti daugiau moterų į mokslinių tyrimų erdvę.
8. ES užimtumo ir socialinio solidarumo programoje „PROGRESS (2007–2013)“ lyčių lygybė yra vienas iš penkių tikslų, kuriais siekiama prisidėti prie valstybių narių pastangų sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų visiems visuomenės nariams ir suteikti lygias galimybes.
9. Sukurti EMTE yra svarbiausia atnaujintos Lisabonos strategijos, skirtos ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, dalis. Siekis integruoti Lietuvos mokslą į bendrąją EMTE reiškia, kad Lietuvoje turėtų būti pakankamai kompetentingų mokslininkų, pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra, itin aukštos kokybės mokslinių tyrimų institucijos, veiksmingas keitimasis informacija, gerai koordinuotos mokslinių tyrimų programos ir prioritetai, atvirumas pasauliui.
10. Tarp kitų užsibrėžtų tikslų ES savo dokumentuose atkreipia dėmesį į būtinybę didinti bendrą mokslininkų skaičių ir gerinti moterų padėtį moksle. ES pabrėžiama, kad moterų, dirbančių fizinių ir inžinerijos mokslų srityse, ir moterų, einančių aukščiausias pareigas mokslo ir studijų institucijose ir organizacijose, yra neproporcingai mažai. ES ragina valstybes nares gerinti mokslo darbuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygas, užtikrinti galimybę derinti profesinį, privatų ir šeimos gyvenimą, spręsti lyčių ir demografinius klausimus ir pan.
11. EK rekomendacijose dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL 2005 L075, p. 67) atkreipiamas dėmesys, kad mokslininkų darbdaviai ir (arba) finansuotojai turėtų sudaryti darbo sąlygas, kurios leistų tiek mokslininkėms, tiek mokslininkams suderinti darbą ir šeimą, vaikus ir karjerą, ir turėtų siekti lyčių pusiausvyros visuose personalo lygmenyse, įskaitant vadovaujantįjį personalą. Šiame dokumente taip pat nurodoma, jog pusiausvyra turėtų būti pasiekta laikantis lygių galimybių politikos priimant į darbą ir tolesniuose karjeros etapuose, tačiau jai nesuteikiant pirmenybės atrankos kokybės ir kompetencijos kriterijų atžvilgiu. Be to, kaip pažymima, tam, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į moteris mokslininkes ir vyrus mokslininkus, atrankos ir vertinimo komitete turėtų būti atitinkama lyčių pusiausvyra.
12. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), atkreipiamas dėmesys į lyčių lygybės skirtumų mažinimo problemas ir ypač į moterų situacijos ypatumus.
13. Ilgalaikėje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), Lietuva yra išsikėlusi tikslą stiprinti šalies mokslinį technologinį potencialą, siekti, kad jis veiksmingiau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti atsižvelgiant į ribotus Lietuvos išteklius. Tačiau nepaisant pirmiau aprašytos ES politikos siekių lyčių lygybės užtikrinimą laikyti viena iš prioritetinės veiklos sričių, Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) sritį reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose praktiškai neskiriama dėmesio lyčių lygybės įtvirtinimui.
14. EK ekspertai teigia, kad Lietuva yra viena iš tų naujųjų ES valstybių narių, kuriose lyčių lygybės politika yra gana sparčiai plėtojama. Dažniausiai nurodoma į 1999 m. Lietuvoje įsigaliojusį Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir tais pačiais metais įsteigtą Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tačiau, kaip pastebima 2006 metų kasmetinėje lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitoje, nepaisant Lietuvoje esančių gerų lyčių lygybę užtikrinančių įstatymų, neretai kyla problemų juos tinkamai įgyvendinant. Lietuvos ekspertai papildo pastarąjį pastebėjimą teigdami, kad Lietuvoje esanti lyčių lygybės politika tėra labiau deklaratyvi nei reali.
15. Tačiau nepaisant aktyvių ES veiksmų įgyvendinant vyrų ir moterų lygias galimybes, lyčių ekspertai 2007 m. EK komunikate „Lyčių lygybė ir galių suteikimas moterims vystomojo bendradarbiavimo srityje“ konstatuoja, kad dirbančių ir ekonominėje veikloje dalyvaujančių moterų vaidmuo dažnai nepakankamai įvertinamas. Moterys vis dar yra menkiau mokamose ir žemesnio prestižo srityse.
III. SITUACIJOS APŽVALGA
16. Dėmesys į mokslininkų padėtį Lietuvos moksle lyties aspektu buvo atkreiptas po 1990-ųjų kartu su tuo metu kilusia mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų ir politinių veiksmų banga, nukreipta konkrečiai į moters padėties Lietuvos visuomenėj e problematiką. Atkūrus nepriklausomybę, perėjimas į laisvosios rinkos dėsnių reguliuojamą ekonomiką turėjo ženklios įtakos mokslininkų vyrų ir moterų pasiskirstymui įvairiose mokslo srityse. Sociologai pastebi, kad dėl kintančių mokslinio darbo sąlygų ir jam keliamų reikalavimų, mokslo prestižo visuomenėje smukimo, mažų atlyginimų iš mokslinės veiklos pasitraukė dalis mokslininkų vyrų. Per pastaruosius 18 metų moterų mokslininkių skaičius augo sparčiau nei vyrų mokslininkų. Šie procesai iškėlė Lietuvą į antrąją vietą tarp ES valstybių pagal vyrų ir moterų dalyvavimą mokslinėje veikloje.
17. Nuo 1990 metų pradžios lyčių proporcijos tarp mokslo bendruomenės narių ėmė sparčiai kisti. 1990 m. moterys (tada mokslo kandidatės) tarp mokslo daktaro laipsnius turinčiųjų tesudarė apie 30 %, o nuo 2001 m. moterų, įgijusių mokslo daktaro laipsnį (196), skaičius peraugo vyrų skaičių (170) ir dar sparčiau didėjo vėliau (pvz., 2003 m. mokslo daktaro laipsnius įgijo 232 moterys ir 144 vyrai). Lietuvoje habilituotų daktarų skaičius po 1990 m. padidėjo beveik dvigubai. Vyrų, turinčių habilituoto daktaro laipsnį, skaičius šoktelėjo maždaug 25 %, tuo tarpu moterų habilituotų daktarių skaičius išaugo daugiau nei 50 %.
18. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. Lietuvoje buvo 4707 (neįskaičiuojant verslo sektoriaus darbuotojų) mokslininkai, iš kurių beveik pusė – 2120 – buvo moterys, o habilituoto daktaro laipsnį teturėjo 115 moterų (15 % visų šį laipsnį turinčiųjų). Lyginant kelerius ankstesnius metus pastebima moterų skaičiaus didėjimo tendencija, tai yra, moterų proporcinė dalis tarp mokslo daktarų nuo 2002 iki 2005 m. padidėjo nuo 41 % iki 45 %.
19. Statistinė informacija rodo, kad skirtingose mokslo srityse moterų ir vyrų mokslininkų pasiskirstymas 2005 m. buvo nevienodas. Socialiniuose, medicinos, gamtos ir humanitariniuose moksluose moterys sudarė daugiau nei pusę (atitinkamai 55 %, 54 %, 53 % ir 51%), o agrariniuose moksluose – beveik pusę (46 %) visų srities mokslininkų, o fizinių ir ypač technologijos mokslų srityse moterys mokslininkės sudarė atitinkamai 29 % ir 19 %.
20. Lyčių proporcijų kaitos tendencijos atskirose mokslo srityse taip pat nėra vienodos. Pavyzdžiui, 2000–2004 m., kada sparčiausiai augo moterų skaičius tarp naujai apsigynusių mokslo laipsnius asmenų Lietuvoje, biologijos, medicinos, socialiniuose moksluose moterų proporcinė dalis pasiekė 62 %, humanitarinių – 67 %, o žemės ūkio mokslų srityje – net 72 %. Tačiau fiziniuose ir technologijos moksluose moterys teapgynė atitinkamai 41 % ir 34 % disertacijų. 1990–2004 m. habilituoto daktaro vardą įgijusiųjų humanitarinių mokslų srityje moterys sudarė 40 %, gamtos ir medicinos mokslų srityse – apie 30 %, tačiau fiziniuose moksluose moterys tesudarė 6 %, o technologijos – dar mažiau – 4 % visų naujai habilituotų mokslo daktarų. Statistiniai duomenys rodo horizontalią moterų ir vyrų segregaciją tradiciškai vadinamosiose „moteriškose“ ir „vyriškose“ mokslų srityse.
21. Lietuvos sociologai savo publikacijose konstatuoja, kad moterims yra sunkiau susirasti mokslinio darbo vadovą, joms siūlomos ne tokios potencialios mokslinio darbo sritys, pačiame studijų procese moterys patiria daug daugiau sunkumų, kurių pagrindiniai kyla iš poreikio derinti mokslinę veiklą su šeimos keliamais reikalavimais. Be to, moterims dažniausiai sunkiau susirasti darbo vietą įgijus mokslo laipsnį ir užsitikrinti tos vietos saugumą. Nepaisant to, kad šie moterų ir vyrų mokslinės karjeros ypatumai aptikti skirtingose (medicinos, tiksliųjų bei technologijos) mokslų srityse, jie nurodo aiškią tendenciją, būdingą moksliniam pasauliui daugumoje šiandieninių (taip pat ir ES) šalių: ne vyrai, o moterys patenka į kur kas mažiau joms palankią terpę ir susiduria su gerokai didesniu skaičiumi problemiškų veiksnių ir procesų mokslinėje veikloje.
22. Moterų padėtį moksle apibūdinantis kiekybinis rodiklis – amžius įgyjant mokslo laipsnį. Tiek Lietuvoje ir kitose valstybėse „jaunojo mokslininko“ sąvoka įprastai apibūdinamas asmuo iki 40, kai kur iki 35 metų ir kuriam nuo mokslo laipsnio įgijimo datos yra praėję ne daugiau kaip 5-eri metai. Ši sąvoka paprastai vartojama skiriant stipendijas ar stažuotes. Remiantis statistikos duomenimis Lietuvoje stebima tendencija, kad moterys pirmuosius mokslo laipsnius įgyja vidutiniškai būdamos vyresnio amžiaus nei vyrai. Nepaisant to, kad skirtumas nėra didelis (vidutiniškai, vieneri metai atskirose mokslo srityse) ir gali būti tiesiogiai paaiškinamas laikinu dažnos moters pasitraukimu iš doktorantūros studijų nėštumo ir ankstyvosios vaiko priežiūros laikotarpiu, šis faktas moterims aiškiai nubrėžia mokslinės karjeros pradžios ribą ir tampa varžančiu profesinės karjeros galimybes veiksniu.
23. Sociologų mokslinėse publikacijose konstatuojama, kad siekdamos karjeros mokslo organizacijose moterys susiduria su sunkumais, kurių pagrindiniai šaltiniai yra tradicinis lyčių vaidmenų pasiskirstymas šeimoje, kai paprastai moteris turi rūpintis vaikais ir namų ūkiu, ir visuomenėje, kai pati mokslo bendruomenė nėra pasirengusi lengvai priimti moterį lyderę. Be to, dalis moterų, įvertinusios savo vaidmenis šiose situacijose, yra linkusios pačios atsisakyti karjeros ambicijų.
24. Mokslo ir studijų institucijų tarybų ir senatų sudėties analizė rodo, kad moterų atstovavimas čia ženkliai mažesnis negu vyrų. 2005 m. moterų skaičius tarybose svyravo nuo 7 iki 20 %, o senatuose – nuo 5 iki 22 %. Tos pačios tendencijos pastebimos ir ekspertinėse mokslo organizacijose. 2008 m. pradžioje Lietuvos mokslo taryboje buvo 4 moterys ir 28 vyrai, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdyboje buvo 2 moterys ir 9 vyrai.
25. Dėl studentų švietimo Lietuvos aukštosiose mokyklose lyčių temomis pasakytina, kad dažniau yra organizuojami atskiri specializuoti kursai, atskiros paskaitos, skaitomos išskirtinai socialinių ir humanitarinių mokslų programų studentams. Deja, kitas mokslo sritis studijuojančių studentų žinios realiai nėra plėtojamos.
26. Nepaisant anksčiau minėtų faktų, susijusių su moters mokslininkės padėties sunkumais, svarbu pažymėti, kad Lietuvos mokslininkės – vienos iš aktyviausių Lietuvos darbo rinkos dalyvių, kurios aktyviai ieško problemų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, sprendimų. Lietuvos socialinių mokslų atstovai vis plačiau vykdo su lyčių problematika susijusius mokslinius tyrimus, taip pat kartu su fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovėmis dalyvauja įvairiuose EK finansuojamuose projektuose, susijusiuose su lyties ypatumais moksle. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti Lietuvos moterų mokslininkių iniciatyva ES 6-osios bendrosios programos projekto pagrindu 2006–2007 m. sukurtą Baltijos valstybių moterų tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose tinklą BASNET, kuriame dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkės.
27. 2007–2008 m. Lietuvoje daugiau ar mažiau aktyviai veikė 5 lyčių/moterų studijų centrai: Lyčių studijų centrai Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete, Moterų studijų centrai Klaipėdos universitete ir Šiaulių universitete bei Moterų informacijos centras Vilniuje. Šie centrai kaupia informaciją, atlieka mokslinius tyrimus ir organizuoja šios srities mokymus, dalyvauja įvairiuose tiek Lietuvos, tiek ES finansuojamuose projektuose.
IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ ANALIZĖ
28. Stiprybės:
28.1. Šiandieninė ES palaikoma ir plėtojama lyčių lygybės politika sukuria ypač palankias sąlygas diegti ir plėtoti šios srities politines nuostatas nacionaliniu lygmeniu.
28.2. Principinės ES politinės nuostatos neišvengiamai susilaukia dėmesio ir yra palaikomos Lietuvos politikos formavimo lygmeniu. Tai užtikrina, kad iniciatyvos (ar bent didžioji jų dauguma), nukreiptos į lyčių lygybės diegimą ir įgyvendinimą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, susilauks deramo dėmesio ir palaikymo iš valstybės institucijų.
28.3. Lietuvoje turime gerai išplėtotą nacionalinę lyčių lygybės principus apibrėžiančią ir jų įgyvendinimą reguliuojančią teisinę ir institucinę bazę. Tai sukuria pagrindą konkrečiai Strategijoje numatytai veiklai ir iniciatyvoms įgyvendinti.
28.4. Iš esmės Lietuvos visuomenė yra teigiamai nusiteikusi lyčių lygybės atžvilgiu ir linkusi atsisakyti tradicinių patriarchalinių principų, nurodančių ir apibrėžiančių atskirų lyčių individų vietą ir padėtį visuomenėje. Tikėtina, kad šios nuostatos padės įgyvendinti Strategiją.
28.5. Dauguma iki šiol vykdytų iniciatyvų, susijusių su lyčių problematikos moksle tyrimais ir problemų sprendimų paieška skirtingais – mokslo bendruomenės, mokslo administravimo, mokslo politikos formavimo – lygmenimis susilaukė supratimo ir palaikymo ne vien tik iš moterų mokslininkių, administratorių, politikių, bet ir iš vyrų, dirbančių šiose srityse.
28.6. Lietuva turi kvalifikuotą ir aktyvią mokslo bendruomenę. Svarbu, kad jau dabar moterys sudaro apytiksliai pusę šios bendruomenės ir bent iš dalies yra aktyvios, iniciatyvios, ambicingos. Tikėtina, moterų aktyvumas ir ambicingumas mokslinės karjeros atžvilgiu tik didės ir atitinkamai užtikrins sėkmingą šioje Strategijoje deklaruojamų nuostatų įgyvendinimą.
29. Silpnybės:
29.1. Viena esminių silpnybių nacionalinės politikos lygmeniu – tai nepakankamai įgyvendinama turima teisinė lyčių lygybės principus apibrėžianti teisinė bazė ir ypač tai, kad ši bazė nėra detalizuota ir konkretizuota Lietuvos mokslo sistemos ir lyčių lygybės principų diegimo bei palaikymo pačioje mokslo bendruomenėje atžvilgiu.
29.2. Kol kas Lietuvoje egzistuoja atotrūkis tarp mokslo bendruomenės ir visuomenės. Šis atotrūkis gali sąlygoti nesupratimą, kritiškumą, pasipriešinimą, kuris Strategijos įgyvendinimo procese kiltų būtent iš įvairių visuomenės sluoksnių.
29.3. Praktika rodo, kad Lietuvos mokslo bendruomenėje pamažu didėja vidinė konkurencija, kuri, apskritai būdama pozityviu veiksniu, kartais įgyja įvairiausių nenumatytų formų. Akivaizdu, kad ši konkurencija dažnai perauga į tiesioginį aiškiai nepagrįsta pasipriešinimą bet kokioms iniciatyvoms. Šalia to solidarumo stoka būtent tarp pačių moterų mokslininkių gali apsunkinti Strategijos įgyvendinimo procesą.
30. Galimybės:
30.1. EK, siekdama padėti įgyvendinti lyčių lygybės principus valstybių narių mokslo sistemose, vykdo įvairias programas, kuriose sėkmingai dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai.
30.2. Įgyvendindamos nacionalinės politikos prioritetinius tikslus Lietuvos valdžios institucijos taip pat skatina ir palaiko įvairaus pobūdžio iniciatyvas, orientuotas į problemų, susijusių su lyčių lygybės įgyvendinimu visais Lietuvos mokslo sistemos lygmenimis, sprendimų paieškas.
30.3. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma nacionalinė mokslo reforma atveria galimybes „neskausmingai“ įdiegti santykinai naujus lyčių lygybės standartus.
31. Grėsmės:
31.1. Pagrindinė grėsmė, kylanti Strategijai įgyvendinti, – gali būti neparemtos ES iniciatyvos, nukreiptos į lyčių lygybės įgyvendinimą nacionalinėje mokslo sistemoje ir pačioje mokslininkų bendruomenėje. Šio negatyvaus lūkesčio pagrindas – tai ir socialinio sąmoningumo lyčių skirtumų ir lygybės atžvilgiu trūkumas.
V. STRATEGIJA. PAGRINDINĖS NUOSTATOS
32. Strategijos misija – suformuluoti esminius strateginius tikslus, uždavinius, rekomenduojamus veiksmus, procedūras ir procesus ir pateikti rekomendacines nuorodas lyčių lygybei įgyvendinti ir nuolatos palaikyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir organizacijose. Strategija, esmingai teigianti lyčių lygybės principo įgyvendinimą, orientuota į žmogaus teisių ir socialinio teisingumo stiprinimą, žinių visuomenės plėtojimą, demokratijos palaikymą ir darnios ekonominės plėtros, sėkmingos integracijos į EMTE užtikrinimą.
33. Strategijos vizija – tai moterų ir vyrų dalyvavimo bei atstovavimo prasme subalansuota, moterų ir vyrų poreikius atitinkanti aplinka MTEP sistemoje, kurioje kiekviena moteris mokslininkė ir kiekvienas vyras mokslininkas turi lygias galimybes plėtoti ir visapusiškai išnaudoti savo mokslinių tyrimų vykdymo, mokymo ir mokslo administravimo, mokslo politikos formavimo talentus ir gebėjimus visais mokslo organizacijų ir institucijų hierarchijų lygmenimis.
34. Pagrindinis Strategijos tikslas – įtvirtinti lyčių lygybės principų įgyvendinimą visais (instituciniu, organizaciniu ir individualiu) Lietuvos mokslo sistemos lygmenimis de jure ir de facto; siekti padidinti moterų, užimančių aukštas vadovaujamas pareigas visuose aukščiausiuose mokslo karjeros lygmenyse (t. y. profesorių, vyriausių mokslo darbuotojų ir pan.) bei mokslo ir studijų institucijų valdyme, skaičių; siekti padidinti moterų fizinių ir technologinių mokslų srityse skaičių.
VI. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS
35. Siekiant sukurti tvirtą ir realų pagrindą lyčių lygybei užtikrinti moksle svarbu integruoti, įtvirtinti ir plėtoti lyčių lygybės aspektą mokslo valdymo sistemoje socialinėmis, teisinėmis ir finansinėmis lygių galimybių moksle įtvirtinimo priemonėmis. Šiam uždaviniui įgyvendinti rekomenduojamos priemonės:
35.1. sukurti ir pagal poreikį įtraukti lyčių lygybės vertinimo rodiklius į mokslo ir studijų stebėsenos sistemą;
35.2. peržiūrėti mokslinius tyrimus reglamentuojančius teisės aktus, prireikus teikti siūlymus dėl jų tobulinimo siekiant įtvirtini vyrų ir moterų lygias galimybes moksle;
36. Siekiant užtikrinti sistemingą ir nuoseklią lyčių lygybės politikos plėtrą moksle, skatinti mokslo institucijas ir organizacijas sukurti ir įdiegti lyčių balanso užtikrinimo priemones. Šiam uždaviniui įgyvendinti parengti rekomendacijas, skirtas mokslo ir studijų institucijoms, dėl lyčių balanso priemonių, tokių kaip lyčių kvotų universitetų, mokslo institutų tarybose ir senatuose nustatymo, pozityvios diskriminacijos principų taikymo lyties, esančios mažuma, atstovų atžvilgiu ir pan. įvedimo.
VII. SIEKIAMI REZULTATAI
38. Įgyvendinus Strategiją bus pasiekti šie rezultatai:
38.2. sukurti veiksmingumo rodikliai lyčių lygybei vertinti ir įtraukti į mokslo ir studijų stebėsenos sistemą;
38.3. moterų mokslininkių skaičius aukščiausiuose mokslo karjeros lygmenyse (t. y. profesorių, vyriausių mokslo darbuotojų ir pan.) bei mokslo ir studijų institucijų valdyme ne mažesnis nei 20 %;
VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
39. Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Numatomas Strategijos įgyvendinimo laikotarpis 2008–2013 metai. Strategijos įgyvendinimo tikslai ir priemonės prireikus gali būti keičiami Strategijos įgyvendinimo eigoje.
40. Strategijai įgyvendinti bus rengiamas iš ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšų finansuojamas projektas, numatant jo finansavimą pagal Tyrėjų karjeros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261), Žinių apie MTEP sklaidą paprogramę.