Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. VASARIO 6 D. NUTARIMO NR. 120 „DĖL DELEGAVIMO PRIORITETŲ IR preliminarių lėšų paskirstymo PROPORCIJŲ NUSTATYMO“ PAKEITIMO

2010 m. vasario 24 d. Nr. 190

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 120 „Dėl delegavimo prioritetų ir preliminarių lėšų paskirstymo proporcijų nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 21-762) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„lietuvos respublikos VYRIAUSYBĖ

nutarimas

DĖL DELEGAVIMO PRIORITETŲ IR preliminarių lėšų paskirstymo PROPORCIJŲ NUSTATYMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3322) 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad deleguojant asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas siekiama šių tikslų:

1.1. prisidėti prie tarptautinių ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijų veiklos įgyvendinant Lietuvos vidaus ir užsienio politikos prioritetus;

1.2. prisidėti prie tarptautinio saugumo ir stabilumo užtikrinimo, demokratijos plėtros ir darnaus vystymosi;

1.3. užtikrinti Lietuvos energetikos politikos tikslų įgyvendinimą;

1.4. skatinti Lietuvos ūkio plėtrą ir konkurencingumą, stiprinti Lietuvos ekonominį saugumą;

1.5. ugdyti Lietuvos institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus;

1.6. stiprinti valstybių, siekiančių integruotis į euroatlantines struktūras, administracinius gebėjimus;

1.7. įtvirtinti Lietuvos, kaip patikimos partnerės, įvaizdį aktyviai dalyvaujant tarptautinėse operacijose ar misijose;

1.8. pasirengti pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir Jungtinių Tautų generalinei asamblėjai 2012–2013 metais;

1.9. pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 metų II pusmetį;

1.10. pasirengti kandidatuoti į Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybą 2014–2015 metais;

1.11. pasirengti stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

2. Nustatyti, kad deleguojant asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas vadovaujamasi šiomis principinėmis nuostatomis:

2.1. deleguoti asmenis į pareigas ir pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, susijusias su politikos formavimu ar jos įgyvendinimu Lietuvai svarbiose srityse;

2.2. gausinti asmenis deleguojančių Lietuvos institucijų;

2.3. pirmenybę teikti pareigybėms, į kurias deleguojamų asmenų išlaidas, susijusias su delegavimu, arba didesnę jų dalį apmoka tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija ar užsienio valstybės institucija.

3. Patvirtinti šiuos delegavimo į pareigas ir pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose prioritetus:

3.1. delegavimas į Europos Sąjungos institucijas ir civilines tarptautines operacijas ar misijas, susijusias su:

3.1.1. pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai klausimais, taip pat bendraisiais ir koordinaciniais Europos Sąjungos klausimais;

3.1.2. krizių valdymu ir bendra Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politika, pirmenybę teikiant civilinėms tarptautinėms operacijoms ar misijoms Rytų Europos, Pietų Kaukazo, Centrinės ir Pietų Azijos regionuose;

3.1.3. Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika;

3.1.4. energetikos politika;

3.1.5. teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais;

3.1.6. transporto politika;

3.1.7. ekonominiais ir finansiniais klausimais;

3.1.8. užsienio prekybos politika;

3.1.9. konkurencingumo politika;

3.1.10. Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimo klausimais;

3.1.11. klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimais;

3.2. delegavimas į NATO institucijas, susijusias su:

3.2.1. gynybos politika ir planavimu;

3.2.2. NATO politiniais klausimais ir saugumo politika;

3.2.3. NATO partnerystėmis ir plėtra;

3.2.4. krizių valdymo pajėgumais, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų sąveika;

3.2.5. ginklų kontrole ir neplatinimu;

3.2.6. ekonominiais kolektyvinio saugumo aspektais, ypač energetiniu saugumu;

3.3. delegavimas į Jungtinių Tautų Organizacijos institucijas, susijusias su:

3.3.1. žmogaus teisių klausimais;

3.3.2. kova su prekyba žmonėmis ir neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta;

3.3.3. ginklų kontrole ir neplatinimu;

3.3.4. konfliktų prevencija ir krizių valdymu;

3.4. delegavimas į šias Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos institucijas:

3.4.1. Sekretoriatą;

3.4.2. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą;

3.4.3. kitas institucijas ir misijas, susijusias su konfliktų Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje sprendimu;

3.5. delegavimas į Europos Tarybos institucijas ir kitas tarptautines organizacijas ar institucijas, susijusias su:

3.5.1. žmogaus teisių ir demokratijos plėtros klausimais;

3.5.2. konfliktų Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze sprendimu;

3.6. delegavimas į užsienio valstybių institucijas:

3.6.1. Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių institucijas;

3.6.2. valstybių, siekiančių integruotis į euroatlantines struktūras, institucijas, siekiant stiprinti jų administracinius gebėjimus, prisidėti prie demokratinių vertybių sklaidos;

3.6.3. valstybių, kuriose Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose ar misijose, institucijas.

4. Nustatyti, kad 70 procentų Užsienio reikalų ministerijai su delegavimu susijusioms išlaidoms padengti skirtų lėšų skiriama delegavimui į Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtas organizacijas ir Europos Sąjungos ir Europos Komisijos civilines tarptautines operacijas ar misijas, atsižvelgiant į pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai poreikius, 30 procentų – delegavimui į kitas tarptautines organizacijas ir institucijas, kitas civilines tarptautines operacijas ar misijas bei kitų užsienio valstybių institucijas.“

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                                            AUDRONIUS AŽUBALIS