LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 m. LAPKRIČIO 8 d. ĮSAKYMO Nr. D1-570 „DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ INVENTORIZACIJOS ATRANKOS METODU NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. sausio 24 d. Nr. D1-59

Vilnius

P a k e i č i u Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 (Žin., 2004, Nr. 171-6343), ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-59

redakcija)

Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu NUOSTATAI

I. Bendroji dalis

1. Šie Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548) 13 straipsniu ir nustato reikalavimus Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu (toliau – VMI) vykdymui.

2. Valstybinė miškų inventorizacija atrankos metodu – visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai, taip pat įvertinami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plitimas, žemės naudmenų ir miško žemės plotų kaita, kurios pagrindu nustatomi absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiai miškuose ir kitose žemės naudmenose.

II. VMI Objektas

3. VMI objektas yra visa Lietuvos teritorija.

III. VMI tikslas

4. VMI turi užtikrinti operatyvų, su iš anksto planuotu tikslumu svarbiausių miškų rodiklių įvertinimą. Rodiklių visuma ir jų tikslumas turi patenkinti strateginio miškų sektoriaus planavimo valstybės lygmeniu poreikius.

IV. VMI Uždaviniai

5. Skiriami pagrindiniai ir papildomi VMI uždaviniai:

5.1. pagrindiniai VMI uždaviniai kiekvienos inventorizacijos metu visuose Lietuvos miškuose atskirai pagal nuosavybės formas yra:

5.1.1. sekti miško žemės plotų dinamiką,

5.1.2. įvertinti medienos išteklius, jų struktūrą ir dinamiką norimu tikslumu,

5.1.3. nustatyti kitų medienos išteklių inventorizacijos metodų patikimumą,

5.1.4. pačiu efektyviausiu būdu – medienos prieaugio balanso pagalba – užtikrinti:

5.1.4.1. medienos išteklių įvertinimą, jų panaudojimo kontrolę,

5.1.4.2. ūkinės veiklos efektyvumo įvertinimą valstybiniame lygyje,

5.1.4.3. miško kirtimų ir atkūrimo įvertinimą,

5.1.4.4. patikimą miško ūkio vystymo strateginį planavimą,

5.1.5. įvertinti miško augaviečių būklę, jų našumo dinamiką, panaudojimo efektyvumą,

5.1.6. įvertinti miško ekosistemų būklės, jų sveikatingumo, pažeidimų bei biologinės įvairovės dinamiką;

5.2. panaudojant sukurtą apskaitos barelių tinklą, yra (arba gali būti) sprendžiami šie miškų ūkio, aplinkos apsaugos, klimato kaitos ar kiti aktualūs papildomi VMI uždaviniai:

5.2.1. medžiojamosios faunos paplitimo, jos daromos žalos apskaita,

5.2.2. operatyvus audrų, kenkėjų ar ligų padarytos žalos miškui įvertinimas,

5.2.3. miško dirvožemio derlingumo pokyčių ilgalaikiai stebėjimai,

5.2.4. kitų miško išteklių apskaita ir pan.,

5.2.5. visos šalies žemės naudmenų kaitai įvertinti, siekiant apskaityti absorbentų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčius miškuose ir kitose žemės naudmenose.

V. VMI Metodas

6. VMI naudojamas nepertraukiamos, atrankinės, kombinuotos, daugiapakopės apskaitos metodas, integruojant jį su geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijomis. Apskaitos vienetų atranka vykdoma sisteminiu būdu su atsitiktine pradžia, derinant pakartotinę apskaitą pastoviuose bareliuose su matavimais laikinuose bareliuose, kombinuojant antžeminius matavimus išskirtuose apskaitos bareliuose su matavimais ir įvertinimu kosminio vaizdo žemėlapiuose bei aerofotonuotraukose. Siekiant užtikrinti nuolatinį stebėjimų objektyvumą, apskaitos vienetų vietos nėra viešinamos. Valstybinė miškų tarnyba privalo užtikrinti apskaitos vienetų vietų slaptumą, neatskleisti jų asmenims, tiesiogiai nesusijusiems su inventorizacijos vykdymu.

VI. VMI Periodiškumas ir tęstinumas

7. VMI vykdoma kasmet visoje Lietuvos teritorijoje. Pastovūs apskaitos bareliai permatuojami bei steigiami laikini apskaitos bareliai. Laiko tarpas tarp pastovių apskaitos barelių permatavimų yra 5 metai.

8. Kiekvieną penkmetį pagal turimą naujausią kartografinę medžiagą, aerofotonuotraukas arba kosmines nuotraukas atrankiniu būdu kontroliuojamas naujų miškų atsiradimas bei žemės naudmenų plotų kaita. Juose pagal priimtą VMI atrankos schemą steigiami nauji laikini arba pastovūs apskaitos bareliai.

VII. VMI Vykdytojas

9. VMI vykdytojas yra Valstybinė miškų tarnyba. Valstybinė miškų tarnyba atsako už VMI atlikimą laiku pagal nustatytą darbų technologiją, aprašytą atitinkamose lauko darbų taisyklėse, patvirtintose Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus, bei statistinių ataskaitų ir statistinių leidinių pagal gautus rezultatus parengimą.

VIII. VMI darbų kontrolė

10. Matavimus pastoviuose ir laikinuose apskaitos bareliuose reguliariai tikrina Valstybinės miškų tarnybos Kontrolės grupė.

IX. VMI informacinė sistema ir Duomenų bazių formavimas

11. VMI metu gauti duomenys, jų tikrinimo, tvarkymo, analizės ir modeliavimo algoritmai sudaro VMI informacinę sistemą, kuri tvarkoma pagal VMI informacinės sistemos nuostatus.

12. Visi matavimo duomenys registruojami lauko darbų kortelėse arba lauko kompiuteriuose, kur jie programiškai tikrinami. Patikrinti ir ištaisyti duomenys sudaro pirminę duomenų bazę, nuolat saugomą kompiuterinėse laikmenose. Jie naudojami rengiant miškų ir kitas būtinas statistikas. Permatavimo metu nustatytos klaidos yra registruojamos atskiroje duomenų bazėje.

X. Duomenų kaupimas, saugojimas ir apdorojimas

13. Pirminiai duomenys – atskirai pastovių ir laikinų apskaitos barelių – saugomi nuolat pagal matavimo atlikimo metus. Kasmet duomenų bazė yra papildoma einamųjų metų matavimo duomenimis. Pirminiai duomenys yra saugomi originalios formos. Vykdant skaičiavimus pirminiai duomenys yra kopijuojami, formuojamos laikinos duomenų bazės.

14. Duomenų apdorojimui naudojamos pirminių duomenų bazės. Apdorojant einamųjų metų duomenis, yra kombinuojami ne mažiau kaip penkmečio pastovių ir laikinų apskaitos barelių duomenys. Apdorojimui naudojamos tapačios medžių stiebų tūrio, prieaugio bei su jų įvertinimu susijusių rodiklių tarpusavio priklausomybės funkcijos. Pasikeitus minėtoms funkcijoms, nustatoma jų pasikeitimo įtaka pagrindinių rodiklių įvertinimui. Šie duomenys skelbiami kasmetinėse statistinėse ataskaitose.

XI. VMI duomenų naudojimas

15. VMI metu gauti duomenys sudaro Lietuvos miškų oficialios statistikos pagrindą, taip pat naudojami absorbentų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitai žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje vykdyti pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo reikalavimus.

XII. Statistiniai leidiniai, informacijos detalumas ir tikslumas

16. Miškų charakteristikos, parengtos pagal VMI duomenis, skelbiamos kasmet statistinėse ataskaitose. Informacijos detalumas priklauso nuo renkamų duomenų detalumo. Visais atvejais turi būti užtikrinamas kasmet pateikiamos informacijos perimamumas ir palyginamumas. Tikslesnė informacija gaunama didėjant stratų plotui, taip pat gausėjant apskaitos barelių ir jų permatavimų skaičiui. Pateikiant kasmetinę informaciją, yra sumuojami praėjusių penkerių metų duomenys. Pirmąjį penkmetį kasmet pateikiama informacija nuolat tikslėja iki yra išskiriami visi pastovūs bareliai. Antrajame ir kituose penkmečiuose informacija yra plečiama (prieaugis, medžių iškritimas, kirtimai), atlikus pastovių apskaitos barelių permatavimą, ir tikslinama, išskyrus naujus laikinus apskaitos barelius. Kas penkeri metai statistiniuose leidiniuose skelbiama detalesnė informacija. Skelbiamų duomenų turinys, lentelių struktūra (derinami su Aplinkos ministerijos Miškų departamentu), siekiant duomenų palyginamumo, iš esmės keistis negali. Kasmet parengiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos žemės naudojimo, keitimo ir miškininkystės sektoriuje ataskaitos, kurios teikiamos LR aplinkos ministerijai ir (ar) jos įgaliotai įstaigai.

XIII. VMI finansavimas

17. VMI darbai, reikalingi pagrindiniams uždaviniams įgyvendinti, inventorizacijai tobulinti bei su tuo susijusiems tyrimams, finansuojami valstybės lėšomis iš Valstybinei miškų tarnybai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. VMI darbai, reikalingi papildomiems uždaviniams spręsti, finansuojami tais sprendimais suinteresuotų užsakovų lėšomis. Absorbentų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje finansuojama iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

XIV. VMI tobulinimas, tyrimai

18. Kartu su VMI gamybiniais darbais turi būti nuolat vykdomi tyrimai VMI tobulinti. Pagrindinė VMI darbų tobulinimo kryptis – vertinamų rodiklių nomenklatūros plėtimas, rodiklių įvertinimo patikimumo ir tikslumo didinimas, darbo sąnaudų mažinimas, plačiau panaudojant distancinius metodus, miško išteklių dinamikos analizė, modeliavimas, taksacinių normatyvų tobulinimas, medynų augimo bei formavimosi priklausomai nuo daugelio faktorių modeliavimas.

_________________