LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 23 d. Nr. ISAK-970
Vilnius
Įgyvendindama Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), priedo IV krypties „Turinio tobulinimas“ 1.2.1 priemonę:
1. Tvirtinu Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją (pridedama).
2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtintos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijos priemonių plano vykdytojai:
2.1. įgyvendina priemones iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atsakingiems vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gegužės 23 d.
įsakymu Nr. ISAK-970
BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijos (toliau – Ugdymo turinio strategija) paskirtis – apibrėžti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus, švietimo lygmenų funkcijas ir atsakomybę šiame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m. prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius.
2. Ugdymo turinio strategija parengta įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kuriose numatyta ugdymo turinį susieti su šiuolaikinėmis asmens kompetencijomis ir sukurti jo atnaujinimo sistemą, bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), priedo IV krypties „Turinio tobulinimas“ 1.2.1 priemonę.
3. Ugdymo turinys apima mokinių turimą patirtį, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo(si) priemones.
4. Ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas.
5. Kompetencija apibūdinama kaip tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL 2006 L 394, p. 10).
6. Esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai ir užimtumui reikalingos kompetencijos: komunikavimas gimtąja kalba; komunikavimas užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir esminės kompetencijos mokslo ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokėjimas mokytis, socialinės ir pilietinės kompetencijos, iniciatyvumas ir verslumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška (rekomendacija 2006/962/EB).
7. Ugdymo turinio strategiją sudaro šie skyriai: bendrosios nuostatos; bendrojo lavinimo ugdymo turinio būklės vertinimas; ugdymo turinio proceso tikslas, uždaviniai ir principai; priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinio proceso paskirtis; ugdymo turinio proceso prioritetai 2006–2012 metais; švietimo lygmenų funkcijos ugdymo turinio procese; ugdymo turinio strategijos įgyvendinimo rodikliai; strategijos įgyvendinimas.
II. BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO BŪKLĖS VERTINIMAS
8. Pagrindinės ugdymo turinio stiprybės.
8.1. Reguliariai atnaujinami ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai – bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (1994, 1997, 1999, 2002, 2003), bendrieji ugdymo planai, brandos egzaminų programos – padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius, sudaro prielaidas siekti ugdymo turinio proceso dermės visais švietimo lygmenimis ir subalansuoti mokymosi krūvius.
8.2. Plėtojamos naujos ugdymo turinio sritys – pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo – leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui.
8.3. Trečiajame ir ketvirtajame ugdymo turinio koncentre (9–12 klasės) mokiniams sudaroma vis daugiau galimybių pasirinkti dalykų kursus ir modulius atsižvelgiant į savo poreikius ir tolesnio mokymosi perspektyvą.
8.4. Diegiama Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas keisti mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinti vidinio ir išorinio vertinimo būdus, tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją.
8.5. Dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose (TIMSS, PIRLS, CIVIC ir kt.), pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių įvertinti mokiniams keliamų reikalavimų pagrįstumą tiek šalies (išsilavinimo standartai), tiek mokyklos lygmeniu, išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso tobulinimo prioritetus.
8.6. Vykdant Mokyklų tobulinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130), Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitus projektus įgyta patirtis padeda mokytojams veiksmingiau reaguoti į besikeičiančius ugdymo tikslus ir tinkamai pritaikyti ugdymo turinį.
8.7. Įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. ISAK-2015 „Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategijos ir Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 7-217) sudaro vis platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti.
9. Pagrindinės ugdymo turinio silpnybės.
9.1. Visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui.
9.2. Visais švietimo lygmenimis ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų ugdymo poreikių turinčius mokinius.
9.3. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas mokinių poreikiams, polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti, apskaitai ir kontrolei. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados nepakankamai panaudojamos mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti.
9.4. Nesudaromos sąlygos sistemingai tobulinti kvalifikaciją nacionalinio lygmens ugdymo turinio rengėjams ir vertintojams; kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais.
9.5. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis mokymo(si) priemonėmis, vadovėlių komplektais, pritaikytais mokiniams aktyviau mokytis, mokymui(si) individualizuoti, diferencijuoti ir vertinti.
9.6. Įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų.
10. Ugdymo turiniui tobulinti atsiveriančios galimybės.
10.1. Ugdymo turinio strategijos priemones susieti su Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649)), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), Profesinio orientavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955), Ilgalaike pilietinio ir tautinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939).
10.2. Ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, kitų asmenų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų pasiūlymais.
10.3. Pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis.
10.4. Remtis Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl esminių kompetencijų mokymuisi visą gyvenimą (Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. Rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (rekomendacija 2006/962/EB) ir pritaikyti ugdymo turinį diegiant šiuolaikines asmens kompetencijas.
10.5. Pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis.
11. Ugdymo turinio tobulinimui iškylančios grėsmės.
11.1. Pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama.
11.2. Studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių, visuomenės poreikių.
11.3. Dėl nepakankamo ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai.
11.4. Nepakankamai lanksti mokytojų darbo apmokėjimo sistema riboja mokyklos galimybes spręsti ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo, pagalbos mokytojams ir mokiniams klausimus.
12. Situacijos vertinimo išvados.
12.1. Artimiausiu metu visais švietimo lygmenimis būtina atnaujinti ugdymo turinį: sumažinti akademinių žinių apimtis, peržiūrėti ir patikslinti laukiamus mokinių pasiekimus bendrosiose programose; sistemingai integruoti esminių kompetencijų, ypač skaitmeninio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymą į ugdymo turinį; stiprinti ugdymo turinio ryšius su gyvenimo praktika ir darbo pasauliu; daugiau dėmesio skirti vertybinių nuostatų pilietinės ir tautinės savimonės ugdymui.
12.2. Visais švietimo lygmenimis būtina pritaikyti ugdymo turinį pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius; formuojant ugdymo turinį būtina atsižvelgti į mokymosi stilių įvairovę.
12.3. Svarbu analizuoti brandos egzaminų programas ir užduotis siekiant užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų bendrosiose programose iškeltus ugdymo tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus, t. y. būtų vertinamos ne tik žinios, o ir mokinio gebėjimai, kompetencijos. Siektina, kad vertinimo informacija visais švietimo lygmenimis būtų panaudojama suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui, planuojant ugdymą ir tobulinant ugdymo turinį.
12.4. Būtina parengti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, padėsiančias mokytojams įgyti kompetenciją diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, tikslingai naudoti aktyvaus mokymo(si) metodus ir mokytis padedančius vertinimo būdus, taikyti informacines ir komunikacines technologijas savo pamokose; sudaryti sąlygas tobulinti kvalifikaciją nacionalinio lygmens ugdymo turinio rengėjams ir vertintojams.
12.5. Būtina užtikrinti finansinę, organizacinę ir metodinę paramą mokyklai ir mokytojams įgyvendinant ugdymo naujoves; patobulinti vadovėlių ir kitų mokymo priemonių ekspertinio vertinimo sistemą.
12.6. Reikia apibrėžti švietimo valdymo lygmenų funkcijas ir atsakomybę, suderinti veiksmus ugdymo turinio procese.
III. UGDYMO TURINIO PROCESO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
13. Ugdymo turinio proceso tikslas – pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
13.1. Ugdymo turinio proceso uždaviniai:
13.1.1. sukurti integralią ugdymo turinio – mokinių pasiekimų, ugdymo proceso, ugdymo turinio dokumentų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių – vertinimo sistemą, padedančią nustatyti tobulintinas sritis;
13.1.2. remiantis vertinimo išvadomis, socialinių partnerių pasiūlymais atnaujinti ugdymo turinio dokumentus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas;
13.1.3. ugdymo turinio formavimą ir įgyvendinimą pagrįsti finansine, organizacine, metodine pagalba mokyklai ir mokytojams;
13.2. Ugdymo turinio procese – formuojant, įgyvendinant, vertinant ir atnaujinant ugdymo turinį, remiamasi šiais principais:
13.2.1. ugdymo turinys teikia galimybių kiekvienam mokiniui susikurti vertybių sistemą ir pasiekti asmeninės brandos, įgyti šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų, sudarančių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų visumą;
13.2.2. ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas – pritaikomas mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams;
13.2.3. stiprinama ugdymo turinio vidinė integracija, ryšys su gyvenimu, darbo pasauliu, kultūros procesais;
13.2.4. ugdymo turinio procesas decentralizuojamas – sprendimus dėl ugdymo turinio pritaikymo įvairių poreikių mokiniams priima mokykla ir mokytojas remdamiesi mokinio pažinimu ir ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais;
13.2.5. ugdymo turinio atnaujinimas grindžiamas mokinių pasiekimų ir ugdymo proceso vertinimo informacija, periodiškai atliekamo ekspertinio ugdymo turinio vertinimo išvadomis, plačiais susitarimais su socialiniais partneriais;
IV. PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO TURINIO PROCESO PASKIRTIS
14. Ugdymo turinio procesu užtikrinama, kad:
14.1. priešmokyklinis ugdymas būtų orientuotas į šiam amžiaus tarpsniui svarbias kompetencijas, vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi per žaidimus ir veiklą;
14.2. pradinis ugdymas suformuotų mokiniams visuminį pasaulio vaizdą, ugdytų esminių kompetencijų pagrindus, susietų mokymąsi su mokiniams aktualiais gyvenimo klausimais, artimiausia aplinka;
14.3. pagrindinis ugdymas sudarytų galimybes kiekvienam asmeniui įgyti esminių mokymuisi visa gyvenimą būtinų kompetencijų ir siekti pagal savo išgales geresnių mokymosi rezultatų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokinių vertybinių nuostatų ir pozityvaus elgesio formavimui, žinių ir gebėjimų praktiniam pritaikymui. Trečiajame ugdymo turinio koncentre (9–10 klasėse) mokiniams turi būti sudaromos galimybės pasirinkti dalykus iš visų bendrųjų programų ugdymo sričių, išbandyti savo galimybes įvairiose mokymosi ir veiklos srityse, susipažinti su realiomis darbo vietomis;
V. UGDYMO TURINIO PROCESO PRIORITETAI 2006–2012 METAIS
15. Orientuoti ugdymo turinį į asmens esminių kompetencijų, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo ugdymą, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje.
16. Užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitiktį (pvz., ugdomos ir vertinamos kompetencijos); didinti mokinių vertinimo ugdymo procese reikšmę ir stiprinti ryšį su išoriniu vertinimu; pasiekti, kad dalį galutinio įvertinimo baigus pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą sudarytų projektiniai, autoriniai ir kiti mokinių darbai.
17. Ypač skirti dėmesį mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, kad ugdymo turinys būtų tinkamai pritaikomas pagal mokinių poreikius, mokymosi stilius ir galias.
18. Didinti mokymosi krypties pasirinkimo galimybes 14–19 metų mokiniams, kad jie turėtų geresnes sąlygas išsiaiškinti savo poreikius ir interesus ir apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ir būsimosios profesijos; pasiekti, kad šio amžiaus tarpsnio mokiniai galėtų susipažinti su įvairiomis profesijomis imituotose ir realiose darbo vietose, susitikimuose su profesijų atstovais, panaudojant įvairius informavimo ir konsultavimo šaltinius.
19. Tam, kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą šiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo individualizavimo ir ugdymo turinio diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos. Vertinant mokyklos ir mokytojo veiklą ypač skirti dėmesį ugdymo turinio vertinimui; pasiekti, kad gauta vertinimo informacija padėtų kryptingai tobulinti ugdymo turinį, atsiliepiant į mokinių ir visuomenės poreikius.
VI. ŠVIETIMO LYGMENŲ FUNKCIJOS UGDYMO TURINIO PROCESE
21. Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimus dėl:
21.1. bendrųjų programų, bendrųjų ugdymo planų atnaujinimo ar pakeitimo, jų išbandymo, tvirtinimo ir įgyvendinimo; nustato ugdymo turinio proceso prioritetus;
21.2. nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, nacionalinio diagnostinio mokinių pasiekimų vertinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų turinio ir vykdymo tvarkos; užtikrina išorinio pasiekimų vertinimo pagrįstumą ir patikimumą; nustato vertinimo ugdymo procese gaires ir ryšius su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu, vertinimo informacijos panaudojimo tvarką;
21.3. sąlygų mokytojams įgyti tinkamą kompetenciją, siekti iškeltų ugdymo tikslų ir numatytų rezultatų sudarymo; mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo programų turinio ir ugdymo turinio proceso prioritetų atitikimo užtikrinimo;
21.4. ugdymo turinio atnaujinimo susiejimo su mokyklų aprūpinimu reikiamomis mokymo priemonėmis: vadovėlių komplektais, kabinetų įranga, skaitmeninėmis, organizacinėmis ir kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis; mokinio krepšelio lėšų paskirstymo;
22. Savivaldybė, steigėjas (valstybinėse biudžetinėse mokyklose), visuotinis dalininkų susirinkimas (viešosiose įstaigose) priima sprendimus dėl:
22.1. valstybinio lygmens ugdymo turinio įgyvendinimo mokyklose ir suderinimo su vietos bendruomenės poreikiais;
22.2. sąlygų sudarymo mokytojams, vadovams ir kitiems švietimo specialistams tobulinti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti atsižvelgiant į ugdymo turinio proceso prioritetus ir pasinaudojant nuolatine konsultantų parama mokytojams ir mokyklai visais ugdymo turinio proceso klausimais;
22.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamų nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų bei diagnostinio mokinių pasiekimų vertinimo savivaldybės mastu, taip pat vertinimo informacijos panaudojimo;
22.4. mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir investicijų (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių), skiriamų ugdymo turiniui įgyvendinti ir tobulinti;
23. Mokykla priima sprendimus dėl:
23.1. valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir mokyklos steigėjo teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo atsižvelgiant į mokinių ir mokyklos bendruomenės poreikius, mokytojų patirtį bei turimus išteklius;
23.2. ugdymo planavimo, ugdymo proceso organizavimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, vertinimo informacijos panaudojimo tvarkos, mokytojų atsakomybės už ugdymo proceso kokybę ir rezultatus;
23.3. vidinio ir išorinio mokinių pasiekimų bei mokyklos veiklos vertinimo informacijos kaupimo ir analizavimo, tobulintinų ugdymo turinio sričių nustatymo ir priemonių šiam tobulinimui įgyvendinimo, bendruomenės įtraukimo į ugdymo turinio procesą;
23.4. galimybių sudarymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir pagal vidurinio ugdymo programą besimokantiems mokiniams pasirinkti ugdymo turinį atsižvelgiant į savo interesus, poreikius ir mokyklos galimybes, įgyti karjeros planavimo gebėjimų, gauti informaciją, reikalingą renkantis tolesnio mokymosi ar profesines veiklos sritį;
23.5. sąlygų sudarymo mokytojams bendradarbiauti ir kurti aktyvų mokymąsi skatinančią aplinką; dėl mokyklos ugdymo planų ir tvarkaraščių derinimo su mokytojais, aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo(si) priemonėmis organizavimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pagal ugdymo turinio proceso prioritetus;
23.6. mokytojų atsiskaitymo apie ugdymo proceso eigą, mokinių mokymąsi ir rezultatus mokyklos administracijai;
24. Mokytojas priima sprendimus dėl:
24.1. bendrųjų programų, mokyklos steigėjo ir mokyklos keliamų ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, pritaikant klasės ir atskirų mokinių poreikiams, tam tinkamo ugdymo proceso organizavimo, mokymosi būdų ir šaltinių parinkimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, ugdymo proceso ir rezultatų refleksijos bei ugdymo turinio tobulinimo, kad kiekvienas mokinys pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų;
24.2. ugdymo proceso planavimo, orientuojantis į mokinių mokymosi rezultatus, planų derinimo ir aptarimo su kolegomis ir mokiniais; pasirenkamųjų kursų ar modulių programų rengimo ir įgyvendinimo teisės aktų ir mokyklos nustatyta tvarka;
24.3. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų pritaikymo ir vertinimo informacijos panaudojimo mokinių poreikiams nustatyti ir tolesniam mokymui(si) planuoti, laiku teikiamai pagalbai užtikrinti; dėl mokinių mokymosi rezultatų ir reikalingos pagalbos aptarimo su mokiniais ir jų tėvais;
24.4. mokinių įtraukimo į aktyvų mokymąsi ir bendradarbiavimą, tinkamos mokymosi motyvacijos, mokinių mokymosi mokytis skatinimo: kelti pasiekiamus tikslus, vertinti ir įsivertinti, reflektuoti mokymąsi; informacijos suteikimo apie tolesnio mokymosi ir profesijos pasirinkimo galimybes;
VII. UGDYMO TURINIO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI
25. Pasekmės bus matuojamos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos priede nustatytus rodiklius.
26. Parengtos ir įgyvendinamos atnaujintos bendrosios programos priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam, viduriniam ugdymui ir bendrieji ugdymo planai.
28. Parengtos metodinės rekomendacijos (mokytojo knygos) pagal ugdymo sritis bendrosioms programoms įgyvendinti.
30. Įvykdyti trys Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, skirti atnaujinamam ugdymo turiniui išbandyti mokyklose, ir septyni projektai, skirti mokytojų kompetencijų ir mokyklų aprūpinimui mokymo priemonėmis, skaitmeniniam ugdymo turiniui kurti ir modernioms mokymo ir mokymo paslaugoms plėsti.
31. Pagal atnaujintas bendrąsias programas parengtos 3 pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir 11 brandos egzaminų programų.
VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
35. Ugdymo turinio strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atsakingiems vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
36. Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja Ugdymo turinio strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymą, kasmet rengia priemonių plano įgyvendinimo ataskaitą iki kovo 1 d.
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio
formavimo,vertinimo atnaujinimo
ir diegimo strategijos
priedas
BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS (2007–2012)
| Ugdymo turinio strategijos uždaviniai |
Priemonės |
Rezultatas |
Atsakingas |
Data |
| 1. Sukurti integralią ugdymo turinio – mokinių pasiekimų, ugdymo proceso, ugdymo turinio dokumentų, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių – vertinimo sistemą, padedančią nustatyti tobulintinas sritis |
1.1. Modernizuoti vadovėlių ir kitų mokymo priemonių ekspertavimo sistemą |
Modernizuojant vadovėlių ir kitų mokymo priemonių sistemą sudaromos galimybės autoriams ir leidėjams siekti geresnės vadovėlių kokybės: tobulinti metodinį aparatą, sumažinti turinio apimtis, pritaikyti juos ugdymui ir vertinimui diferencijuoti, kompetencijoms ugdyti. Teikiama išsamesnė informacija (taip pat ir internete) apie vadovėlius ir kitas mokymo priemones mokytojams ir mokyklų vadovams. |
Švietimo plėtotės centras |
2007–2008 |
| 1.2. Parengti ir pateikti ministrui tvirtinti ir įgyvendinti mokinių pasiekimų nacionalinių tyrimų aprašą ir priemonių planą |
Mokinių pasiekimų nacionalinių tyrimų aprašo ir priemonių plano įgyvendinimas sudaro galimybes suderinti ugdymo ir vertinimo tikslus, vertinti ne tik mokinių žinias ir supratimą bei gebėjimus, bet ir kompetencijas, ištirti mokinių pasiekimus probleminėse ugdymo srityse, panaudoti gautus rezultatus ugdymo turiniui ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti šalies, savivaldybės ir mokyklos mastu. Į tyrimų planavimą, vykdymą, rezultatų aptarimą ir panaudojimą įtraukti mokytojai ir švietimo socialiniai partneriai. Surinkti duomenys sudarys galimybę analizuoti ugdymo kokybę ne tik šalies, bet ir savivaldybės, mokyklos ar individualaus vaiko lygmenimis. Duomenys bus naudojami įvairių lygmenų valdymo informacinėse sistemose. |
Švietimo plėtotės centras |
2007 m. II ketv. – patvirtinimas 2007–2012 – įgyvendinimas |
|
| 1.3. Vertinti ir tobulinti ugdymo turinį panaudojant mokyklos išorės ir vidaus vertinimo (audito) procedūras ir rezultatus |
Mokyklos vidaus ir išorės vertinimas (auditas) sudaro sąlygas: mokyklai ir mokytojui įsivertinti savo darbo kokybę, numatyti tobulintinas sritis ir siekti geresnės ugdymo kokybės; steigėjui -teikti mokykloms kryptingą paramą; nacionaliniam lygmeniui surinkti informaciją apie ugdymo turinio būklę ir priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl ugdymo turinio proceso prioritetų ir ugdymo turinio atnaujinimo susiejimo su mokyklų aprūpinimu. Valdymo informacinės sistemos sudarys galimybes mokykloms palyginti savo audito rezultatus su kitomis mokyklomis, rasti gerosios patirties atvejų. |
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyrius |
2007 m. II ketv.-Metodikos aprašai, įsakymas 2007–2012 – įgyvendinimas |
|
| 1.4. Panaudoti nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, brandos egzaminų kokybines ir dalykines ataskaitas ir analizes vertinant ugdymo turinio kokybę ir nustatant tobulintinas sritis (organizuoti ataskaitų aptarimus su tikslinėmis grupėmis, jomis remiantis rengti ugdymo turinio dokumentus, rekomendacijas) |
Tyrimų ir brandos egzaminų ataskaitomis ir analizėmis remiamasi atnaujinant švietimo dokumentus, rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, rengiant mokymo priemones, taip pat vadovėlių komplektus ir aprūpinant jomis mokyklas, kuriant mokyklos ir mokytojo darbo vertinimo instrumentus. Apibendrinti mokyklų brandos egzaminų duomenys skelbiami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje. |
Švietimo plėtotės centras Nacionalinis egzaminų centras Švietimo ir mokslo ministerijos Strategijos planavimo ir analizės skyrius Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo, Specialiojo ugdymo skyriai |
2007–2012 |
|
| 1.5. Kurti elektroninio ugdymo valdymo sistemas, užtikrinančias įvairių vertinimo duomenų integravimo galimybes |
Parengta technologinė aplinka (specifikacija, programinė įranga, duomenų apsikeitimo standartai), leidžianti integruoti įvairių tipų duomenis ir jais remiantis planuoti ugdymo procesą. |
Švietimo informacinių technologijų centras Švietimo plėtotės centras Nacionalinis egzaminų centras Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra |
2007 m. – specifikacija, 2008 m. – programinė įranga |
|
| 1.6. Parengti ir vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ES SF) projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“. Parengti rekomendacijas ir standartizuotas vertinimo užduotis mokinių pasiekimams palyginti su bendrųjų programų reikalavimais |
Parengtos rekomendacijos ir standartizuotos vertinimo užduotys sudaro galimybes mokytojams įvertinti savo mokinių pasiekimus: 2, 4, 6, 8 ir 10 klasėse – lietuvių gimtoji kalba (skaitymas ir rašymas), lietuvių valstybinė kalba, matematika, istorija. |
Švietimo plėtotės centras Nacionalinis egzaminų centras |
2008–2012 |
|
| 2. Remiantis vertinimo išvadomis, socialinių partnerių pasiūlymais atnaujinti ugdymo turinio dokumentus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas |
2.1. Parengti bendrųjų programų pradiniam, pagrindiniam ugdymui projektą |
Parengtas bendrųjų programų pradiniam, pagrindiniam ugdymui projektas, skirtas aptarti su mokytojais, grįžtamajai informacijai gauti ir koreguoti pasirengimą šioms programoms įgyvendinti. Atnaujintame bendrųjų programų pradiniam, pagrindiniam ugdymui projekte subalansuoti mokymosi krūviai, jos pritaikytos ugdymui diferencijuoti, esminėms kompetencijoms ugdyti ir vertinti, pasiekta didesnė dalykų turinio integracija ir su gyvenimo praktika. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo, Specialiojo ugdymo skyriai |
2007 m. II ketv. – aprobuota BUT, III ketv. – leidinys |
| 2.2. Įtraukti Integruojamųjų programų gaires į atnaujintas bendrąsias programas kaip bendrųjų kompetencijų ugdymo sritį, tvirtinti ir diegti kartu su bendrosiomis programomis |
Bendrųjų programų pradiniam ir pagrindiniam ugdymui projekte išskirta Bendrųjų kompetencijų sritis, apimanti integruojamųjų programų gaires, prevencines ir kitas šiuolaikinės visuomenės ir asmens poreikius atliepiančias programas. Integruojamųjų programų gairėse apibrėžiami mokinių pasiekimai (gebėjimai ir nuostatos), integruoti į dalykų programas. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriai |
2007 m. II ketv. -aprobuota BUT, III ketv. – leidinys |
|
| 2.3. Vykdyti projektą „Pasirengimas atnaujintų bendrųjų programų diegimui“ |
Vykdomas projektas, skirtas 400 ugdymo turinio konsultantų (23 dalykų mokytojams dalykininkams) parengti. Konsultantai įgis šiuolaikinės mokymosi sampratos, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo, kompetencijų ugdymo, vertinimo mokymuisi pagrindus, bus pasirengę aptarti bendrųjų programų projektus mokyklų bendruomenėse, regionuose ir sukaupti grįžtamąją informaciją, reikalingą šiam projektui koreguoti. |
Pedagogų profesinės raidos centras Švietimo plėtotės centras |
2007–2008 m. m. |
|
| 2.4. Sukurti skaitmeninės paieškos sistemą, kuri sudarytų galimybes susieti bendrojo ugdymo bendrųjų programų teiginius su elektroniniu ugdymo turiniu |
Bendrosios programos yra virtualioje erdvėje. Bendrųjų programų dalys nesunkiai siejamos su esamomis mokymo priemonėmis, rekomendacijomis, mokytojų gerosios praktikos pavyzdžiais. |
Švietimo informacinių technologijų centras Švietimo plėtotės centras |
2008 m. II ketv. |
|
| 2.5. Parengti ir pateikti ministrui tvirtinti atnaujintas bendrąsias programas pradiniam ir pagrindiniam ugdymui |
Remiantis mokytojų pastabomis ir pasiūlymais pakoreguotos ir patvirtintos atnaujintos bendrosios programos pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Bendrosios programos orientuotos į numatomus ugdymo rezultatus ir procesą šiems rezultatams pasiekti, pritaikytos kompetencijoms ugdyti, ugdymui individualizuoti ir diferencijuoti, mokytis padedančiam vertinimui organizuoti. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriai Švietimo plėtotės centras |
2008 m. II ketv. -įsakymu patvirtinta, III ketv. – leidinys |
|
| 2.6. Parengti, pateikti ministrui tvirtinti ir įgyvendinti Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelį |
Remiantis ugdymo organizavimo modeliu, sukurtu vykdant ES SF projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“, parengtas ir patvirtintas modelis pritaikytas visoms šalies mokykloms. Modelis teikia daugiau galimybių 9–12 klasių mokiniams pasirinkti dalykus ir jų mokymosi lygį, geriau susipažinti su darbo ir profesijų pasauliu. Išplėstos technologijų, menų, kūno kultūros dalykų kursų ir modulių pasirinkimo galimybės praktinių polinkių mokiniams. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius |
2007 m. IV ketv. |
|
| 2.7. Parengti ir patvirtinti bendruosius ugdymo planus 2008–2012 m. |
Patvirtinti ir įgyvendinami bendrieji ugdymo planai 2008–2012 m., sudarantys galimybes mokyklai ir mokytojams pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams. Bendrieji ugdymo planai suderinti su ugdymo turinio proceso prioritetais, bendrųjų programų, Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sampratos keliamais tikslais ir uždaviniais. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius Švietimo plėtotės centras |
2008 m. II ketv. |
|
| 2.8. Parengti bendrųjų programų viduriniam ugdymui projektą |
Parengtas bendrųjų programų viduriniam ugdymui projektas suderintas su Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 9–12 klasių mokiniams modeliu ir užtikrinantis galimybes įvairių poreikių mokiniams baigus pagrindinio ugdymo programą tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento |
2009 m. II ketv. – BUT aprobuotas projektas |
|
| Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius |
2009 m. II ketv. |
|||
| 2.9. Pagal patvirtintas bendrąsias programas pagrindiniam ugdymui parengti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) programas |
Parengtos ir patvirtintos lietuvių gimtosios, lietuvių valstybinės, rusų, lenkų, baltarusių gimtųjų kalbų, matematikos PUPP programos. Pagal šias programas rengiamos 2009 m. PUPP užduotys. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius |
2008 m. IV ketv. – įsakymas |
|
| 2.10. Pagal brandos egzaminų gaires ir atnaujintas bendrąsias programas pagrindiniam ir viduriniam ugdymui parengti PUPP ir brandos egzaminų programas ir pavyzdines užduotis |
Parengtos ir patvirtintos brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos atitinka bendrąsias programas. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius Nacionalinis egzaminų centras |
2010 m. II ketv. – įsakymas 2010–2012 – įgyvendinimas |
|
| 3. Ugdymo turinio formavimą ir įgyvendinimą pagrįsti finansine, organizacine, metodine parama mokyklai ir mokytojams |
3.1. Vykdyti ES SF projektus, skirtus įvairių poreikių mokinių ugdymui individualizuoti ir diferencijuoti, jų esminėms kompetencijoms ugdyti: |
Projektuose dalyvaujančių mokyklų mokytojai mokosi ugdyti mokinių kompetencijas, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgdami į skirtingus mokinių poreikius, ugdymo procese taiko inovatyvius mokymo(si) ir vertinimo metodus. Išleidžiami ir |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas Švietimo plėtotės centras Švietimo aprūpinimo centras |
2008–2012 |
| 3.1.1 „Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijos įgyvendinimas“; |
virtualioje erdvėje dedami mokytojų gerosios patirties pavyzdžiai. Parengiami instrumentai, skirti mokinių kompetencijoms vertinti. Parengtas naujas mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis |
Pedagogų profesinės raidos centras Savivaldybės mokyklos |
||
| 3.1.2. „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“; |
standartas mokyklose. Kabinetai ir mokytojų darbo vietos tolydžio aprūpinamos reikiamomis mokymo priemonėmis. Visose šalies mokyklose, teikiančiose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. 1, 3, 5, 7, 9 klasėse, nuo 2009 m rugsėjo 1 d. – 2, 4, 6, 8, 10 klasėse, nuo 2010 m. |
|||
| 3.1.3. „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas“; |
rugsėjo 1 d. 11 (gimnazijų 3) klasėje ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – 12 (gimnazijų 4) klasėje diegiamos atnaujintos į kompetencijų ugdymą, ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą orientuotos |
|||
| 3.1.4. „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų |
bendrosios programos. Jų diegimą vykdo apie 400 mokytojų konsultantų. |
|||
| mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ |
Parengti metodiniai leidiniai ir rekomendacijos su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais pradiniam ugdymui ir 9 ugdymo sritims. |
|||
| 3.2. Organizuoti atnaujintų, į kompetencijų ugdymą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą orientuotų bendrųjų programų pristatymus tikslinėms grupėms |
Pristatymai, seminarai mokytojų asociacijoms, tėvams, leidėjams, vadovėlių autoriams, vadovėlių vertinimo ekspertams, universitetų dėstytojams ir kt. |
Švietimo plėtotės centras Pedagogų profesinės raidos centras |
2007–2008 |
|
| 3.3. Įtraukti atnaujintų ugdymo turinio dokumentų nuostatas į pedagogų rengimą reglamentuojančius dokumentus |
Parengtos ir įgyvendinamos pedagogų rengimo programos, integruojančios mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo ir ugdymo planavimo klausimus. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio ir tęstinio mokymo departamento Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyrius, Studijų departamento Universitetinių studijų Profesinių studijų skyriai |
2008 m. II ketv. |
|
| 3.4. Įtraukti atnaujinto ugdymo turinio dokumentų nuostatas į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas |
Parengtos ir įgyvendinamos rekomendacijos pedagogų kvalifikacijai tobulinti, programoms rengti ir atnaujinti. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio ir tęstinio mokymo departamento Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyrius Mokytojų kompetencijos centras Pedagogų profesinės raidos centras |
2008 m. II ketv. |
|
| 3.5. Kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas. |
Vykdomi ES SF ir kiti projektai, kurie leidžia užtikrinti skaitmeninio mokymosi turinio diegimą įgyvendinant bendrąsias programas ir tobulinant mokytojų kvalifikaciją: |
Švietimo plėtotės centras Švietimo informacinių technologijų centras |
2008–2012 |
|
| Vykdyti ES SF ir kitus projektus, skirtus ugdymo turiniui, IKT pagrindu kurti ir mokytojų mokymui naudoti skaitmenines technologijas ugdymo procese |
1) ES SF projektas „Pradinių klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo(si) metodus tobulinimas“. Parengta inovacinių ugdymo metodų ir IKT metodinė medžiaga, konsultantai ir kompiuterinės mokymo priemonės pradiniam ir specialiajam ugdymui tobulinti. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo, |
|
|
|
|
2) ES SF projektas „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“. Parengta ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimo metodika ir integruotas gamtos mokslų kursas 5–6 klasėms, metodinė medžiaga, 30 mokytojų konsultantų. |
Specialiojo ugdymo skyriai |
|
|
|
|
3) ES SF „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Mokyklos aprūpintos mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, išmokyti 26 mokyklų mokytojai naudoja šias priemones technologijų ir menų dalykams mokyti. J. Kazicko fondo projektas „Informacinių technologijų diegimo 7–8 klasėse proveržis“. Matematikos ir gamtos mokslų kabinetai 60 mokyklų aprūpinti kompiuteriais, šių dalykų mokytojai naudoja juos savo pamokose. Parengtas, įdėtas virtualioje erdvėje ir išleistas gerosios patirties leidinys. |
|
|
|
| 3.6. Vykdyti ES SF projektą „Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra“ |
Brandos egzaminų kokybės užtikrinimas rengiant kvalifikuotus egzaminų užduočių rengėjus bei vertintojus, parengiant jų mokymo programas, sukuriant užduoties kokybės kontrolės sistemą ir vertinimo sistemos kokybės kontrolės sistemą, sukaupiant užduočių autoriams ir vertintojams reikalingų informacinių ir metodinių leidinių biblioteką. |
Nacionalinis egzaminų centras |
2006–2008 |
|
| 3.7. Vykdyti ES SF projektą „Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra“ |
Brandos egzaminų sistemos funkcionavimo tobulinimas įdiegiant naujas technologijas, užtikrinančias egzaminų sistemos skaidrumą, egzaminų užduočių banko kūrimą bei užduočių autorių ir vertintojų nuotoliniam mokymui, konsultavimui ir bendradarbiavimui skirtą interaktyvią mokymosi ir darbo aplinką. |
Nacionalinis egzaminų centras |
2007–2013 |
|
| 3.8. Vykdyti projektą „Pradinio ugdymo programos projekto diegimas“ |
Parengtos metodinės rekomendacijos, padedančios pradinių klasių mokytojams vykdyti atnaujintą pradinio ugdymo programą, orientuotą į kompetencijų ugdymą: planuoti, individualizuoti, vertinti, veiksmingiau pasirinkti ugdymo metodus, mokymo priemones, kurti mokymo bei mokymosi aplinką. |
Švietimo plėtotės centras Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius |
2007 |
|
| 3.9. Inicijuoti ES SF nacionalinį projektą „Mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimas 2007–2013“, skirtą ugdymo turiniui atnaujinti, mokytojų kompetencijoms tobulinti ir mokykloms aprūpinti mokymo priemonėmis |
Mokytojai parengti tinkamai pritaikyti šiuolaikinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus skirtingų poreikių ir polinkių mokinių kompetencijoms ugdyti. Sudarytos sąlygos mokykloms burtis į tinklus, sudarytos mokytojams galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savoje mokykloje, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Pritaikyta ir modernizuota technologijų bei gamtos mokslų mokymo bazė, įrengtos mokytojų darbo vietos ir patalpos, kuriose mokytojai galėtų naudotis internetu ir intranetu. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas |
2007–2012 |
|
| 3.10. Įgyvendinti Mokyklos struktūros tobulinimo programą ir priemonių planą |
Parengti nauji mokyklų struktūros ir valdymo modeliai, teisės aktai ir jau esančių teisės aktų pakeitimai ir papildymai, sudarantys prielaidas diegti šiuos naujus mokyklų struktūros ir valdymo modelius. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyrius |
2007–2008 |
|
| Parengta ir suderinta su mokinių ir mokytojų duomenų bazėmis mokyklos dokumentų tvarkymo sistemos programinė įranga ir dokumentų tvarkymo sistemos vartotojų instrukcijos. |
||||
| 3.11. Inicijuoti ir remti savivaldybėse tikslines programas, skirtas formaliojo ir neformaliojo švietimo turiniui pasirinkti mokyklose pagal regiono poreikius |
Vykdomi nacionaliniai ir konkursiniai ES SF projektai, skirti šiai priemonei įgyvendinti |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo, Vaikų ir jaunimo Socializacijos skyriai |
2008–2012 |
|
| 3.12. Valstybės investicines programas sieti su ugdymo turinio tikslų įgyvendinimu |
Nustatyti kriterijai investicinėse programose, skirtose mokyklų renovacijai, aplinkos modernizavimui, aprūpinimui mokymo priemonėmis, geltonųjų autobusiukų paskirstymui. Formuojama skaitmeninė mokymo ir mokymosi infrastruktūra, gerinamas programinis ir technologinis mokyklų aprūpinimas. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas Švietimo ir mokslo ministerijos ekonomikos departamento Statybos ir investicijų skyrius |
2007–2012 |
|
| 4. Apibrėžti švietimo lygmenų funkcijas ir suderinti jų veiksmus ugdymo turinio procese |
4.1. Parengti ir vykdyti ES SF projektą „Švietimo lygmenų funkcijų ir veiksmų derinimas formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį siekiant užtikrinti bendrojo ugdymo kokybę ir prieinamumą“ |
Sukurta ir išbandyta bendrojo ugdymo prieinamumo ir kokybės užtikrinimo sistema: suderintos švietimo lygmenų funkcijos formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį ir užtikrinant ugdymo kokybę; patobulinta ugdymo turinio vadybininkų, rengėjų ir įgyvendintojų kompetencija; mokytojų rengimo ir kvalifikacijos sistema pritaikyta reaguoti į nacionalinius, steigėjo ir mokyklos keliamus ugdymo turinio prioritetus. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas |
2008-2012 |
| 4.2. Peržiūrėti ir patikslinti dokumentus ugdymo turinio proceso subsidiarumui įtvirtinti: ugdymo planus, akreditacijos dokumentus. Atnaujinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo dokumentus. |
Parengti su kitais dokumentais suderinti bendrieji ugdymo planai, numatantys mokyklos savarankiškumą organizuojant ugdymo procesą. |
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo, |
2008 |
|
| Pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos |
Švietimo organizavimo skyriai |
|
||
| Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. |
Švietimo ir mokslo ministerijos |
2007 |
||
| įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930), patikslinta Ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka, |
Profesinio ir tęstinio mokymo departamento |
2008 |
||
| patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d įsakymu Nr. ISAK-171 (Žin., 2004, Nr. 39-1283). Atnaujintos Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-109 (Žin., 2006, Nr. 25-851). |
Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyrius |
|||
| Parengtas ir patvirtintas kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo aprašas. |
||||
| Atnaujinti Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005, Nr. 73-2666). |
______________