LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 433

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentą (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 433

 

VEISIEJŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Veisiejų regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.

2. Veiklą Veisiejų regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Veisiejų regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Veisiejų regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Veisiejų regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.

3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Veisiejų regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.

4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.

 

II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos

 

5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.

6. Atokvėpio vieta trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).

7. Buvusi sodyba sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.

9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.

10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.

11. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.

12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.

13. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.

14. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.

15. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.

16. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.

17. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).

18. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.

19. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra, architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.

20. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.

21. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.

 

III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS

 

22. Veisiejų regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:

22.1. konservacinio prioriteto (Liūbelio, Liūnelio ir Skaisčio rezervatai, Ančios ir Šlavanto kraštovaizdžio, Ringėliškės botaninis–zoologinis, Morkavo zoologinis, Ilgininkų hidrografinis, Veisiejų urbanistinis draustiniai);

22.2. ekologinės apsaugos prioriteto;

22.3. rekreacinio prioriteto;

22.4. ūkinio prioriteto;

22.5. kitos (gyvenamosios, bendro naudojimo vandenų) paskirties zonomis.

23. Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.

24. Veisiejų regioniniame parke taikomi:

24.1. reikalavimai veiklai visose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose reglamentuoti;

24.2. papildomi reikalavimai veiklai atskirose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose reglamentuoti.

 

IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti

 

25. Statiniai Veisiejų regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:

25.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;

25.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

25.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

26. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.

27. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 25 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.

28. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.

29. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).

30. Miško parkai kuriami Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą.

31. Autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus.

32. Pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos.

33. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Veisiejų regioninio parko objektus.

34. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.

35. Veisiejų regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.

36. Veisiejų regioninio parko ežeruose draudžiama plaukioti vandens motociklais ir motoriniais mažaisiais pramoginiais laivais.

37. Paviršiniai vandens telkiniai naudojami pažintiniam vandens turizmui baidarėmis ir bemotoriais mažaisiais pramoginiais laivais.

38. Veisiejų regioniniame parke, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:

38.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas;

38.2. pastatai sodybose (namų valdose) statomi kompaktiškai, formuojant tradicinę geometrinio uždaro užstatymo sodybą;

38.3. nauji gyvenamieji namai su priklausiniais statomi bei seni pastatai rekonstruojami, atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas;

38.4. draudžiama statyti pirtį žemės sklype, kuriame nėra suformuotos sodybos;

38.5. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos: medis, akmuo, molis, tinkas; stogo dangai – skiedros, gontai, šiaudai, nendrės, čerpės, gali būti naudojami banguoti lakštai;

38.6. pastatų sienos dažomos žalios, rudos ir geltonos spalvų švelniais atspalviais ir jų deriniais, stogo dangos spalvos – ruda ir pilka.

39. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

39.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;

39.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Galima tverti ažūrinėmis tvoromis (iš vielos tinklo, virbų, tašelių, karčių, kt.) be cokolio;

39.3. neleidžiama užtverti bendro naudojimo kelių, paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Veisiejų regioninio parko lankymą;

39.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;

39.5. vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai atsižvelgiant į Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas;

39.6. vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose ir draustiniuose, pakrantėse gali būti įrengiamos medinės valčių pastogės 1–2 valtims;

39.7. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba;

39.8. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų vizualinės apsaugos zonose nesuderinus su regioninio parko direkcija.

40. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.

41. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti, taikant priemones, atitinkančias Veisiejų regioninio parko zonų prioritetines funkcijas (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų ir/ar pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.

42. Veisiejų regioninio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinėse zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.

 

V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI

 

43. Veisiejų regioninio parko Liūbelio, Liūnelio ir Skaisčio rezervatuose statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervato steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.

44. Rengiant detaliuosius etnografiniu požiūriu vertingų miestelių bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir/ar architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.

45. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.

46. Veisiejų regioninio parko draustiniuose statomiems ir rekonstruojamiems statiniams taikomi šie reikalavimai:

46.1. esamose ir buvusiose sodybose projektuojami, statomi ir rekonstruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai (tvartas, kluonas, svirnas), išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį;

46.2. gyvenamųjų namų ir priklausinių stogai dvišlaičiai, gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – iki 3 m, iki stogo kraigo – 7 m, svirno aukštis iki stogo kraigo – 7,5 m, tvarto ir kluono aukštis iki stogo kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatų užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);

46.3. bendras sodybos užstatymo plotas priklauso nuo žemės sklypo ploto, kuriame formuojama sodyba, ploto: žemės sklypui esant 1–5 ha, užstatytas plotas negali viršyti 200 m2, 6–10 ha – 300 m2, daugiau kaip 10 ha – 400 m2, iš jų gyvenamojo namo plotas – iki 120 m2;

46.4. neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų;

46.5. Ančios ir Šlavanto kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama pastatuose įrengti balkonus, lodžijas, terasas ir kitus netradicinius statinių architektūrinius elementus;

46.6. Veisiejų urbanistiniame draustinyje draudžiama artinti link Ančios ežero pastatų užstatymo liniją;

46.7. Veisiejų urbanistinio draustinio teritorijoje esančius gyvenamuosius namus galima rekonstruoti nekeičiant aukštų skaičiaus. Vieno aukšto su mansarda gyvenamųjų namų aukštis iki stogo kraigo – iki 7 m.

47. Draustiniuose esančias sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti puoselėjant ir skleidžiant Dzūkijos regiono etnografines tradicijas.

48. Vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose, pakrantėje esančiuose žemės sklypuose gali būti įrengti mediniai lieptai iki 5 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesni kaip 10 m² ploto, esamose sodybose gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesni kaip 20 m² ploto. Viename žemės sklype galima įrengti vieną lieptą.

49. Neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,20 m aukščio neperregimomis tvoromis. Galima tverti ažūrinėmis tvoromis (iš virbų, tašelių, karčių, kt.) be cokolių.

 

VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI

 

50. Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonose esančiose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.

51. Vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 20 m² ploto. Viename žemės sklype galima įrengti vieną lieptą.

52. Paveldo objektų (saugomų kraštovaizdžio objektų) teritorijose, jų apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, užstojančių paveldo objektus, trukdančių juos apžvelgti nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą, didinančių teritorijos vizualinę (regimąją) taršą.

 

VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI

 

53. Veisiejų regioninio parko rekreacinio prioriteto zonos yra ekstensyvaus ir intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijos.

54. Rekreacinio prioriteto zonose esančių sodybų gyventojams rekomenduojama užsiimti kaimo turizmu.

55. Rekreacinio prioriteto zonose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo:

55.1. rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių (daugiau nei 10 vietų) rekreacinių pastatų;

55.2. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 1 aukšto su mansarda šlaitiniais stogais pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą;

55.3. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Galima tverti ažūrinėmis tvoromis be cokolių (iš vielos tinklo, virbų, tašelių, karčių, kt.);

55.4. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių – higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.

56. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Veisiejų regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos:

56.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;

56.2. gerinamos vietovės eksponavimo galimybės;

56.3. intensyvinamas želdinimas teritorijose, kuriose vyrauja žemės ūkio naudmenos;

56.4. įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai, techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė;

56.5. gali būti įrengiami hidroparkai, palaikant akvatorijas pusiau natūralioje būklėje, neperkraunant jų inžineriniais įrenginiais.

 

VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI

 

57. Rengiant detaliuosius miestelių bei kaimų planus būtina laikytis šių planavimo nuostatų:

57.1. neplėsti Veisiejų regioninio parko gyvenviečių ir kaimų, išskyrus esančių gyvenamosiose ir/ar ūkinio prioriteto zonose. Jų urbanistiniai-architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinio prioriteto zonai;

57.2. esamose gyvenvietėse galima didinti namų valdų skaičių. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) nustatytą jų reglamento tipą;

57.3. namų valdose, esančiose Veisiejų regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų.

58. Esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Veisiejų regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), projektuojami ir statomi vieno–dviejų aukštų gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai su dvišlaičiais stogais:

58.1. gyvenamųjų namų aukštis iki stogo kraigo – 12 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatų užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);

58.2. priklausiniai gali būti statomi ne aukštesni kaip 4,5 m;

58.3. bendras užstatymo plotas negali viršyti 400 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 m2.

59. Veisiejų mieste ir visuose miesteliuose gali būti įrengiami šiuolaikinį technikos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių bei kiemų paviršiaus danga. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį miestelio vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.

 

IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI

 

60. Žemės ūkio ir miškų ūkio zonose esančiose sodybose galima atstatyti ir rekonstruoti vieno aukšto su mansarda gyvenamuosius namus su šlaitiniu stogu bei vieno aukšto priklausinius.

61. Ūkininko ūkio sodyba gali būti formuojama tik žemės ūkio paskirties žemėje, statant vieno aukšto su mansarda gyvenamuosius namus su šlaitiniu stogu bei vieno aukšto priklausinius.

62. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose galima statyti ryšio-priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miško ūkio ir žemės ūkio veiklai reikalingus statinius vietose, numatytose regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).

 

X. SKATINAMA VEIKLA

 

63. Veisiejų regioniniame parke skatinama:

63.1. veikla, išsauganti ir/ar išryškinanti kraštovaizdžio įvairovę;

63.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;

63.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;

63.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas;

63.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;

63.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Veisiejų regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;

63.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;

63.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmui;

63.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;

63.10. rekreacinės infrastruktūros kūrimas, mokomųjų ir pažintinių takų projektavimas ir įrengimas;

63.11. skansenų (muziejų po atviru dangumi) įrengimas;

63.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Veisiejų regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;

63.13. vandens turizmo baidarėmis organizavimas.

______________