LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 2 d. Nr. 1-82
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 118-5549) 1.2 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82
Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius organizacinius ir techninius gamtinių dujų skirstymo sistemų (toliau – skirstymo sistema) ir vartotojų gamtinių dujų sistemų (toliau – vartotojo sistema) eksploatavimo reikalavimus.
2. Taisyklės privalomos asmenims, kuriems skirstymo sistema ar atskiros jos dalys priklauso nuosavybės teise, asmenims, kurie valdo skirstymo sistemą kitais teisėtais pagrindais nei nuosavybės teise, asmenims, kurie atlieka skirstymo sistemos ar atskirų jos dalių eksploatavimo darbus. Taisyklės privalomos vartotojų sistemų savininkams, valdytojams ir šias sistemas eksploatuojantiems asmenims.
3. Taisyklės taikomos ne didesnio kaip 16 barų darbinio slėgio skirstymo ir vartotojų dujų sistemoms (toliau – dujų sistemos).
4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, metalurgijos pramonės dujų įrenginius, gamtines dujas (toliau – dujos) kaip žaliavą naudojančios chemijos ir naftos perdirbimo pramonės vamzdynus bei jų įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, transporto priemonių dujų įrenginius, mobilius dujas naudojančius įrenginius. Taisyklės netaikomos pramonės, energetikos ir vartotojų objektams, kurių dujų vamzdynų ar dujų įrenginių eksploatavimą reglamentuoja kiti teisės aktai.
5. Eksploatuojant skirstymo ir vartotojų sistemas privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 56‑2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), kitų teisės aktų, tarp jų nurodytų Taisyklių 1 priede, nuostatomis, Taisyklėmis. Eksploatuojant dujų sistemas taip pat būtina vykdyti įrenginių, prietaisų, įtaisų gamintojų reikalavimus ir nurodymus.
6. Skirstymo sistemos, sujungtos su perdavimo sistema, eksploatavimo atsakomybės riba prasideda vieno metro atstumu už dujų skirstymo stoties teritorijos aptvėrimo išvadinio dujotiekio kryptimi, jeigu nesutarta kitaip. Atsakomybės riba tarp skirstymo sistemų nustatoma skirstymo sistemų operatorių tarpusavio susitarimu.
7. Skirstymo sistemų ir nebuitinių vartotojų sistemų eksploatavimo atsakomybės riba nustatoma tarpusavio susitarimu, pasirašant atsakomybės ribų aktą. Skirstymo sistemos ir vartotojo sistemos eksploatavimo atsakomybės riba yra sistemų nuosavybės riba, jei šalys nesutaria kitaip arba kiti teisės aktai nenustato kitaip.
II. Skirstymo sistemų Eksploatavimo organizavimas
I. Eksploatuojančios įmonės
9. Skirstymo sistemos eksploatavimą užtikrina dujų skirstymo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso skirstymo sistema ar atskiros jos dalys arba kuris valdo skirstymo sistemą kitais teisėtais pagrindais nei nuosavybės teisė ir kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi dujų skirstymo veikla (toliau – eksploatuojanti įmonė).
10. Eksploatuojanti įmonė suformuoja tarnybą, turinčią kvalifikuotus darbuotojus, aprūpintus technine, technologine įranga, apsaugos, ryšio priemonėmis (toliau – kvalifikuota tarnyba), užtikrinančią patikimą, efektyvų ir saugų skirstymo sistemos eksploatavimą, avarijų ir sutrikimų lokalizavimą bei likvidavimą. Eksploatuojanti įmonė turi teisę samdyti kitus asmenis eksploatavimo darbams atlikti, jeigu jie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotus atestatus eksploatavimo darbams.
11. Kvalifikuotų tarnybų struktūrą, jų uždavinius, funkcijas nustato eksploatuojančios įmonės valdymo organai arba eksploatuojančios įmonės vadovas.
12. Eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti kvalifikuotų tarnybų nuostatai, darbuotojų pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, gaisrinės saugos instrukcijos, darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengti neprivaloma, jeigu yra gamintojų parengtos instrukcijos ar kiti dokumentai, reglamentuojantys įrenginių, įtaisų, prietaisų eksploatavimą (naudojimą).
13. Tarnybų nuostatus, pareiginius nuostatus, instrukcijas tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgalioti vadovaujantys darbuotojai pagal savo kompetenciją. Gamintojų instrukcijų tvirtinti neprivaloma.
II. darbuotojai
15. Eksploatuoti dujų sistemas ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir įgiję reikiamų žinių ir įgūdžių eksploatavimo darbams atlikti (toliau – kvalifikuoti darbuotojai).
16. Kvalifikuoti darbuotojai pagal jų pareiginius nuostatus ir faktiškai atliekamą darbą turi būti atestuoti Taisyklių 1 priedo 14 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. Šiame punkte nurodytas darbuotojų atestavimas neprivalomas eksploatuojančios įmonės darbuotojams, kurie tiesiogiai neužsiima dujų sistemų eksploatavimu.
17. Kvalifikuotų darbuotojų mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais turi būti vykdomas Taisyklių 1 priedo 19 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
18. Naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams prieš leidžiant savarankiškai dirbti dujų sistemų eksploatavimo darbus skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie darbuotojai dirba prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas.
III. Darbų organizavimas
20. Dujų sistemų eksploatavimas vykdomas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
21. Dujų sistemų techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės sudarytus techninės priežiūros grafikus. Dujų sistemų techninės priežiūros grafikai sudaromi vadovaujantis Taisyklių 2 priede nurodytu darbų periodiškumu. Techninės priežiūros metu nustatyti dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir įvertinami atliekant techninės priežiūros darbus bei rengiant remonto darbų planus. Dujotiekio, dujotiekio įtaisų, dujotiekio įrenginių pažeidimai, gedimai turi būti registruojami. Pažeidimai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, įrašomi į remonto darbų planą (programą). Dujų sistemų techninė priežiūra apima apžiūrą (dujotiekių, jų įtaisų, įrenginių būklės įvertinimas, dujų nuotėkių nustatymas, apsaugos zonos būklės ir pažeidimų nustatymas apžiūrint), techninį patikrinimą (dujų sistemų ir jų techninių parametrų patikrinimas, darbo režimų palaikymas ir atkūrimas) ir taisymą (smulkių gedimų bei defektų šalinimas techninės priežiūros metu).
22. Dujų sistemų rekonstravimo, remonto darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės sudarytus rekonstravimo ir remonto darbų planus ar programas. Rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant dujų sistemų naudojimą, techninę būklę, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus, gedimus.
23. Eksploatavimo metu keičiami dujotiekių vamzdynai, įrenginiai (dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apsaugos nuo korozijos įrenginiai), prietaisai, įtaisai (uždarymo įtaisai, hidrauliniai uždoriai, kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai, kompensatoriai, prapūtimo ir (ar) išleidimo vamzdžiai, indikacinių laidų kontrolės punktai). Naudojamos medžiagos turi būti ne žemesnių charakteristikų už eksploatuojamų vamzdynų, įrenginių, prietaisų, įtaisų charakteristikas, kad nepablogintų dujų sistemų bei jos įrenginių parametrų.
24. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, prietaisai, naudojami eksploatuojant dujų sistemas, turi turėti dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir (ar) atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams pagal galiojančius techninius reglamentus ir kitus norminius dokumentus bei teisės aktus.
26. Žemės darbai vykdomi atsižvelgiant į Taisyklių 1 priedo 64 punkte nurodyto reglamento ir atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
27. Jeigu techninės priežiūros, remonto ar rekonstravimo darbus atlieka rangovas, jis privalo paskirti darbų vadovą ir gauti dujų sistemas eksploatuojančios įmonės leidimą darbams atlikti.
28. Darbai, priskiriami pavojingiems darbams su dujomis, turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
29. Pavojingos medžiagos naudojamos ir prižiūrimos laikantis Taisyklių 1 priedo 30, 39 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų.
30. Potencialiai pavojingi įrenginiai, kurių parametrai atitinka Taisyklių 1 priedo 13, 35, 36 punktuose nurodytus reikalavimus, prieš pradedant juos eksploatuoti turi būti Taisyklių 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.
31. Potencialiai pavojingiems valstybės registre įregistruotiems įrenginiams privaloma tvarka atliekamas techninės būklės tikrinimas. Privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (Taisyklių 1 priedo 4, 13 punktai).
32. Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos potencialiai pavojingų įrenginių privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). Potencialiai pavojingų įrenginių techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su eksploatuojančia įmone suderintą vertinimo metodiką.
33. Vykdant suvirinimo darbus turi būti vadovaujamasi Taisyklių 1 priedo 67–74 punktuose nurodytų standartų, darbų technologijų ir (ar) suvirinimo darbų instrukcijų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais suvirinimo procedūrų aprašais.
34. Suvirinimo darbus gali atlikti suvirintojai, Taisyklių 1 priedo 66 ir 78 punktuos nurodyto standarto nustatyta tvarka atestuoti pagal faktiškai atliekamą darbą ir turintys kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą.
35. Valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių suvirintos sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais pagal Taisyklių 1 priedo 75–77 punktuose nurodytų standartų reikalavimus. Kai sandūrų negalima išbandyti mechaninio atsparumo bandymu, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Tuo atveju turi būti surašytas garantinės sandūros aktas. Garantinių sandūrų aktai turi būti saugojami kartu su kitais techniniais dokumentais. Visos garantinės sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais. Garantinės sandūros sandarumas turi būti patikrintas transportuojamos terpės (dujų) darbiniu slėgiu.
36. Vykdant planinius dujų sistemų remonto, rekonstravimo darbus, naujų dujų sistemų prijungimą, kai nutraukiamas ar ribojamas dujų tiekimas, apie tai turi būti pranešama dujų vartotojui teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, saugos nuo korozijos įrenginiai privalo turėti įrenginio schemas.
IV. Techninė dokumentacija
39. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti ir saugoti saugiam dujų sistemų eksploatavimui reikalingą dokumentaciją. Projektinė, statybinė dokumentacija, techniniai pasai turi būti saugomi per visą įrenginių eksploatavimo laiką. Kita techninė dokumentacija saugoma teisės aktais nustatytą saugojimo laiką. Dokumentacija, kuriai teisės aktais saugojimo laikas nenustatytas, turi būti saugoma eksploatuojančios įmonės vadovo nustatytą laiką.
40. Užbaigus dujų sistemų ar jos įrenginių statybą, įrengimą, prieš juos pradedant eksploatuoti, turi būti parengti eksploatuojančios įmonės nustatytos formos dujotiekių, dujotiekių įrenginių techniniai pasai, dujotiekių įrenginių schemos, nustatyti dujotiekio įrenginių darbo parametrai. Techniniai pasai, schemos gali būti parengiamos, pildomos ir rašomos elektronine forma. Dujotiekio įrenginių schemose turi būti pažymėti visi įrenginiai, įtaisai, jų dalys. Turi būti sudaromos dujotiekių schemos (geodezinės nuotraukos, maršrutiniai žemėlapiai ir pan.), pagal kurias būtų galima nustatyti dujotiekių įrengimo vietą ir padėtį.
41. Techniniame pase turi būti daromi įrašai apie atliktus remonto (išskyrus 144.5–144.7 ir 144.9 punktus) ar rekonstravimo darbus, dujotiekių prijungimo, suvirinimo, derinimo, paleidimo ir derinimo darbus, bandymus.
42. Darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijose nurodomi įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo paleisti, leidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, privalomi darbų ir gaisrinės saugos reikalavimai; darbų kokybės tikrinimo būdai ir priemonės. Įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų dokumentais, nurodymais, rekomendacijomis.
43. Instrukcijos, technologinės schemos turi būti peržiūrimos ir koreguojamos įsigaliojus naujiems arba pakeitus teisės aktus, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama, taip pat keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujus įrenginius, medžiagas, prietaisus, naujas darbo, darbų saugos priemones ir pan.
44. Eksploatuojančios įmonės nustato konkrečius naudojamų instrukcijų ir dokumentacijos sąrašus kiekvienai kvalifikuotai tarnybai. Instrukcijų, dokumentų rinkinį, reikalingą pavestam darbui vykdyti, privalo turėti kiekviena tarnyba ar jos vadovas. Instrukcijų, dokumentų rinkinys laikomas darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje. Instrukcijos, dokumentai registruojami eksploatuojančios įmonės nustatyta tvarka.
V. AVARIJŲ, SUTRIKIMŲ IR KITŲ ĮVYKIŲ (GEDIMŲ) LOKALIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
45. Avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) dujų skirstymo sistemose lokalizuoja ir likviduoja šias sistemas eksploatuojanti įmonė. Avarijų ir sutrikimų lokalizavimas apima neatidėliotinus veiksmus, atliekamus esant dujų sistemos ar jos įrenginių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų sustabdytas sutrikimo ar avarijos plitimas, apsaugoti žmonės ir aplinka, maksimaliai išsaugota dujų sistema ir (ar) jos sudedamosios dalys, materialinės vertybės. Dujų skirstymo sistemas eksploatuojanti įmonė lokalizuoja avarijas, sutrikimus, gedimus buitinių vartotojų dujų sistemose, kurios prijungtos prie skirstymo sistemos, taip pat nebuitiniams vartotojams prašant padeda lokalizuoti avarijas ir sutrikimus šių vartotojų dujų sistemose. Avarijos, sutrikimai, kiti įvykiai (gedimai) skirstymo sistemose turi būti lokalizuojami nedelsiant, darbo ir nedarbo dienomis. Lokalizavimo darbai atliekami be pertrūkių.
46. Eksploatuojanti įmonė avarijoms, sutrikimams lokalizuoti ir likviduoti privalo turėti:
46.1. visą parą, darbo ir ne darbo dienomis dirbančią tarnybą arba parengtus darbuotojus, sugebančius lokalizuoti avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus);
46.2. tarnybą ar paskirtus asmenis, priimančius pranešimus apie avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) su nuolat veikiančiais, viešai ir periodiškai skelbiamais laidinio ir mobiliojo ryšio telefonais;
46.3. reikalingas transporto, ryšių, saugos priemones, prietaisus, įrankius, mechanizmus, įrenginius, medžiagas, techninę dokumentaciją operatyviai lokalizuoti ir likviduoti avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus);
47. Eksploatuojanti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti valstybės įgaliotoms institucijoms apie dujotiekių, jų įrenginių veikimo avarijas, sutrikimus ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus, žalą aplinkai, organizuoti avarijų, sutrikimų tyrimą.
48. Eksploatuojančios įmonės darbuotojams, atliekantiems avarijų, sutrikimų, kitų įvykių (gedimų) lokalizavimo darbus, ne rečiau kaip kartą per metus privaloma organizuoti galimų avarijų, sutrikimų, kitų įvykių (gedimų) lokalizavimo teorinius ir praktinius mokymus. Įvykę praktiniai mokymai registruojami treniruočių registracijos žurnale.
49. Avarijos, sutrikimai lokalizuojami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintą personalo veiksmų planą. Jame turi būti numatyta lokalizavimo tvarka, veiksmų eiliškumas. Lokalizavimo veiksmai turi būti peržiūrimi ir koreguojami įsigaliojus naujiems ar pasikeitus taisyklių, norminių teisės aktų reikalavimams, pasikeitus darbo sąlygoms, pareikalavus valstybinėms kontroliuojančioms institucijoms.
50. Aptikus pastatų cokoliniuose aukštuose, rūsiuose, laiptinėse, tuneliuose, kolektoriuose, kitose patalpose dujų koncentraciją daugiau kaip 2 %, būtina nedelsiant atjungti dujų sistemą (nutraukti dujų srautą į pastatą) ar jos dalį. Avarijos, sutrikimo, kito įvykio (gedimo) lokalizavimo vietoje, esant dujų nuotėkiui, turi būti vykdoma dujų koncentracijos kontrolė 50 m zonoje nuo avarijos, sutrikimo ar gedimo vietos. Turi būti imamasi veiksmų uždujintų vietų vėdinimui užtikrinti.
51. Eksploatuojanti įmonė turi nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį (vamzdžių, uždaromųjų įtaisų, dujotiekio įrenginių ir įtaisų atsarginių dalių, medžiagų), būtiną avarijoms, sutrikimams, kitiems įvykiams (gedimams) lokalizuoti ir likviduoti. Konkretų atsargų kiekį nustato eksploatuojančios įmonės.
52. Lokalizavus avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus), likviduoti avarijų, sutrikimų, kitų įvykių (gedimų) pasekmes ir atnaujinti dujų skirstymą gali dujų sistemą eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos, gavusios avariją, sutrikimą tiriančios komisijos leidimą, kai tokia komisija yra sudaroma.
VI. SKIRSTYMO SISTEMŲ TECHNOLOGINIS VALDYMAS
53. Skirstymo sistemos valdomos vadovaujantis teisės aktais, Taisyklėmis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
54. Skirstymo sistemos valdymas turi užtikrinti:
54.1. stabilų ir patikimą vartotojų ar sistemos naudotojų skirstymo poreikių patenkinimą pagal sudarytas sutartis;
55. Skirstymo sistemos veikimo parametrai nustatomi projektuojant skirstymo sistemas arba pagal eksploatuojančios įmonės nustatytus darbo režimus.
III. vartotojų sistemų Eksploatavimo organizavimas
57. Vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai (toliau – vartotojai).
58. Vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija.
59. Nebuitiniai vartotojai, turintys 100 kW ir didesnės bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, turi paskirti už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Nebuitiniai vartotojai, turintys iki 100 kW bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingo asmens paskirti neprivalo.
60. Vartotojai jiems priklausančias dujų sistemas gali eksploatuoti patys arba turi sudaryti sutartis su eksploatavimo darbų paslaugas teikiančiais asmenimis. Vartotojai, kurie patys eksploatuoja savo dujų sistemą, privalo suformuoti kvalifikuotą tarnybą ir (ar) turėti kvalifikuotus darbuotojus vartotojo sistemai eksploatuoti.
61. Vartotojų sistemų dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių eksploatavimo darbų paslaugas teikiantys asmenys turi būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
62. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos savo interneto tinklalapyje skelbia sąrašą asmenų, kuriems yra išduoti atestatai dujų sistemų eksploatavimo darbams ir kurie teikia dujų sistemų eksploatavimo darbų paslaugas.
63. Nebuitinių vartotojų dujų sistemų eksploatavimui organizuoti Taisyklių II skirsnio I, II, III, IV dalyse išdėstyti privalomi reikalavimai, kurie reikalingi saugiam ir patikimam vartotojo sistemos funkcionavimui užtikrinti.
64. Asmenys, besinaudojantys dujiniais prietaisais, turi būti instruktuojami, kaip saugiai naudotis dujomis ir kaip naudotis dujiniais prietaisais.
65. Nebuitinių vartotojų darbuotojus, kaip saugiai naudotis dujomis ir kaip naudotis dujiniais prietaisais, instruktuoja už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingas asmuo arba vartotojo sistemą, dujinius prietaisus eksploatuojantys atestuoti darbuotojai. Nebuitinių vartotojų darbuotojų instruktavimas turi būti fiksuojamas instruktavimo žurnale, kuris turi būti saugomas pas nebuitinį vartotoją.
66. Buitinius vartotojus, kaip saugiai naudotis dujomis, instruktuoja dujų įmonės, kurios sudaro dujų pirkimo–pardavimo sutartis su vartotoju, darbuotojai. Instruktavimo metu buitiniam vartotojui turi būti įteikiama atmintinė, kaip saugiai naudotis dujomis. Buitinių vartotojų instruktavimas turi būti fiksuojamas instruktavimo žurnale, kurį turi saugoti instruktuojanti dujų įmonė. Buitinius vartotojus, kaip naudotis dujiniais prietaisais, instruktuoja dujinius prietaisus montuojantys, paleidimo, derinimo darbus atliekantys ar juos eksploatuojantys asmenys. Buitinis vartotojas, instruktuotas, kaip saugiai naudotis dujomis ir kaip naudotis dujiniais prietaisais, privalo instruktuoti kitus asmenis, kurie naudojasi jo dujiniais prietaisais.
67. Avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) nebuitinių vartotojų dujų sistemose lokalizuoja ir likviduoja šias sistemas eksploatuojančios tarnybos ar asmenys. Nebuitinių vartotojų sistemų avarijų, sutrikimų, kitų įvykių (gedimų) prevencijai, lokalizavimui, likvidavimui taikomi reikalavimai nustatyti Taisyklių II skirsnio V dalies 45, 46.3, 46.4 ir 49 punktuose. Avarijoms, sutrikimams, kitiems įvykiams (gedimams) lokalizuoti pagalbą teikia dujų skirstymo įmonių, prie kurių sistemų yra prijungtos vartotojų dujų sistemos, tarnybos vartotojų prašymu.
68. Buitinių vartotojų dujų sistemų avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) lokalizuoja dujų skirstymo įmonių, prie kurių sistemų yra prijungtos buitinių vartotojų sistemos, tarnybos.
69. Tais atvejais, kai atliekant techninę priežiūrą nustatomi gedimai, dėl kurių nesaugu eksploatuoti vartotojų sistemas, dujų sistema kelia grėsmę žmonių gyvybei ar turtui, o gedimų negalima nedelsiant pašalinti, iki bus pašalinti gedimai vartotojo dujų sistema ar jos dalis turi būti atjungta (nutrauktas dujų srautas į sistemą). Gedimą nustatę asmenys apie tai turi raštu pranešti dujų vartotojams ir dujų įmonei.
IV. dujotiekių techninė priežiūra
70. Dujotiekių techninės priežiūros darbai atliekami ne rečiau kaip 2 priedo 1 lentelėje nurodytu periodiškumu ir ne mažesnės apimties, kaip nustatyta šiame skirsnyje. Šių darbų organizavimo, vykdymo tvarką nustato asmenys, eksploatuojantys dujotiekius.
71. Nustatant konkretų techninės priežiūros darbų periodiškumą, sudarant techninės priežiūros grafikus turi būti atsižvelgta į dujotiekio eksploatavimo trukmę, vamzdžio medžiagą (polietilenas, plienas), dujų slėgį, grunto korozinį aktyvumą, elektrocheminės korozijos poveikį.
72. Atliekant žemės, statybos darbus dujotiekio apsaugos zonoje, kol bus dujotiekio pažeidimo grėsmė, turi būti tikrinama, ar nepažeidžiami dujotiekiai, jų įtaisai ir įrenginiai, neužkraunamas dujotiekis ir jo apsaugos zona, ar laikomasi nustatytų atstumų, reikalui esant patikrinamas dujotiekių sandarumas).
73. Požeminių dujotiekių techninės priežiūros metu atliekami darbai:
73.1. apžiūrima dujotiekių apsaugos zona, išoriniai dujų nuotėkio požymiai. Išoriniai dujų nuotėkio požymiai yra: vasarą – virš (šalia) požeminio dujotiekio pageltę ar išdžiūvę želdiniai, dujų kvapas; žiemą – parudavęs sniegas, dujų kvapas;
73.2. apžiūrima, ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar dujotiekio apsaugos zonoje žemės darbai atliekami pagal teisės aktų reikalavimus;
73.4. patikrinama dujotiekio išėjimo į žemės paviršių (dujotiekio vamzdžio ir apsauginio dėklo) būklė;
73.6. patikrinama dujotiekio įtaisų, dujotiekių ir dujotiekio įtaisų žymėjimo ženklų, šulinių, apsauginių šulinėlių, aptvarų būklė ir tvarkingumas;
73.7. patikrinama prietaisais, ar nėra dujų nuotėkių šuliniuose, apsauginiuose šulinėliuose, izoliuojančiose jungtyse, išardomuose sujungimuose, uždarymo įtaisuose, dujų koncentracija kontroliniuose vamzdeliuose;
73.9. atliekamas apsauginių šulinėlių valymas, jie paaukštinami ar pažeminami (be suvirinimo darbų). Vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių kondensato rinktuvų apsauginiuose šulinėliuose pakeičiami arba atnaujinami susidėvėję amortizatoriai;
73.11. pašalinamas dujotiekio išardomuose sujungimuose, izoliuojančiose jungtyse ar uždaromuosiuose įtaisuose nustatytas dujų nuotėkis;
73.12. tvarkomi ir dažomi dujotiekio įtaisų aptvarai, jų žymėjimo ženklų stovai, nupjaunama žolė aptvaruose;
73.15. patikrinama dujotiekių apsaugos nuo korozijos būklė pagal Taisyklių IX skyriaus reikalavimus;
74. Eksploatuojant požeminius dujotiekius periodiškai turi būti patikrinamas požeminių dujotiekių sandarumas tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais. Periodiškumas nurodytas 2 priedo 1 lentelėje. Dujotiekio sandarumo patikrinimas turi būti atliekamas ne mažesnio kaip 1 ppm metano dujų koncentracijos jautrumo tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais. Dujotiekių sandarumas, vietoje patikrinimo tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais, gali būti patikrinamas atliekant sandarumo bandymą pagal XII skirsnyje nustatytus reikalavimus.
75. Eksploatuojant dujotiekius periodiškai turi būti atliekami povandeninių dujotiekio perėjų, nutiestų atviru būdu, techniniai patikrinimai. Patikrinimų periodiškumas nurodytas 2 priedo 1 lentelėje.
76. Povandeninių dujotiekių perėjų techninio tikrinimo metu patikrinama:
77. Antžeminių dujotiekių techninės priežiūros metu atliekami darbai:
77.6. apžiūrima, ar antžeminis dujotiekis nenaudojamas kitiems inžineriniams tinklams tvirtinti, įžeminti;
77.7. patikrinama prietaisais, ar nėra dujų nuotėkių dujotiekio įtaisuose, išardomuose sujungimuose, izoliuojančiose jungtyse;
77.11. pašalinamas dujotiekio išardomuose sujungimuose, uždaromuosiuose įtaisuose, izoliuojančiose jungtyse nustatytas dujų nuotėkis;
77.13. šalinami medeliai ir krūmai, augantys dujotiekio apsaugos zonoje ir trukdantys eksploatuoti dujotiekį;
78. Uždaromųjų įtaisų techninė priežiūra vykdoma pagal gamintojų nurodymus ir (ar) eksploatuojančių asmenų nustatytus techninės priežiūros darbus.
79. Šulinių ir šuliniuose įrengtų uždaromųjų įtaisų techninė priežiūra vykdoma 2 priedo 1 lentelėje nurodytu periodiškumu ir apima šiuos darbus:
80. Dujotiekių apsaugos zona apžiūrima atliekant bet kokius dujotiekių ar jų įtaisų techninės priežiūros ar remonto darbus.
81. Išaiškėjus nepakankamam dujų slėgiui dujų sistemos atkarpose, jose turi būti atliekamas dujų slėgio tyrimas. Tiriant dujų sistemos slėgį, matuojamas faktiškas slėgis vienu metu visoje tikrinamos sistemos dalyje esant didžiausiam dujų suvartojimui. Šiuos matavimus rekomenduojama atlikti žiemos periodu, didžiausio dujų suvartojimo valandomis. Slėgiui tirti naudojamos dujų slėgio matavimo priemonės, įrengtos dujų slėgio reguliavimo įrenginiuose ar vartotojų sistemose, o jeigu reikia, įrengiami papildomi matavimo prietaisai. Matavimo taškų kiekį ir jų įrengimo vietas nustato dujų sistemas eksploatuojantys asmenys.
83. Vykdant eksploatavimo darbus, kai plieninis dujotiekis atkasamas apsauginės dangos pažeidimams remontuoti, dujų nuotėkiui pašalinti, prijungti naujus dujotiekius, dujotiekio vamzdžiui remontuoti, turi būti vizualiai patikrinama vamzdžio metalo paviršiaus būklė.
84. Techninės priežiūros metu nustačius gedimus, dėl kurių nesaugu eksploatuoti dujų sistemą, dujų sistema kelia grėsmę žmonių gyvybei ar turtui, o gedimų negalima pašalinti nedelsiant, iki bus pašalinti gedimai dujotiekiai ar jų dalis turi būti atjungti (nutrauktas dujų srautas).
85. Jeigu plieniniai požeminiai dujotiekiai mechaniškai pažeidžiami arba pastumiami bet kuria kryptimi, tai remontuojant dujotiekį turi būti atidengiamos ir vizualiai dujų nuotėkio ieškikliais patikrinamos pažeisto dujotiekio suvirintos sandūros – po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeidimo vietos. Aptikus sandūroje defektų (trūkių, plyšių), atsiradusių pažeidus dujotiekį, reikia atidengti ir tokiu pat būdu patikrinti kitas pažeisto dujotiekio sandūras – dar po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeistos vietos. Suvirinimo siūlių pažeidimus neatkasant dujotiekio taip pat galima nustatyti patikrinant sandarumą tam skirtais ne mažesnio kaip 1 ppm metano dujų koncentracijos jautrumo dujų nuotėkio ieškikliais, ties suvirinimo siūlėmis padarius gręžinius. Pažeistas dujotiekio ruožas išpjaunamas ir iš naujo suvirinamas.
V. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų techninė priežiūra
86. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų techninės priežiūros darbai atliekami ne rečiau kaip 2 priedo 2 lentelėje nurodytu periodiškumu ir ne mažesnės apimties kaip nustatyta šiame skirsnyje. Techninės priežiūros metu atliekami apžiūros, techninio patikrinimo ir taisymo darbai (smulkių gedimų bei defektų šalinimas, atliekamas techninės priežiūros metu). Šių darbų organizavimo ir vykdymo tvarką, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nustato asmenys, eksploatuojantys dujų slėgio reguliavimo įrenginius ir dujų slėgio reguliavimo įtaisus.
87. Nustatant konkretų techninės priežiūros darbų periodiškumą ir sudarant techninės priežiūros grafikus turi būti atsižvelgta į dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų eksploatavimo trukmę, konstrukciją, eksploatavimo sąlygas, tai pat turi būti vykdomi gamintojų nurodymai.
88. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių techninės priežiūros metu atliekami šie darbai:
88.1. apžiūrų darbai:
88.1.1. patikrinama dujų koncentracija patalpų, kuriose įrengti dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, ore;
88.1.2. apžiūrimi dujų slėgio reguliatoriai, apsauginiai uždarymo ir išmetimo vožtuvai, uždarymo įtaisai, kiti priklausiniai;
88.1.3. apžiūrimos dujų slėgio reguliavimo įrenginių įrengimo spintos, jų konstrukcinės dalys, aptvarai, apsaugos zona;
88.1.4. užfiksuojami dujų slėgio reguliatorių darbiniai parametrai, dujų slėgis prieš reguliatorių ir už jo;
88.1.7. nustatomas uždaromųjų įtaisų, jungčių, slėgio reguliatorių, apsauginių vožtuvų, kitų įtaisų sandarumas;
88.2. techninio patikrinimo darbai:
88.3. techninės priežiūros metu atliekami taisymo darbai:
90. Taisymo darbai atliekami nustačius gedimą ar veikimo sutrikimą, ar pagal gamintojo dokumentacijoje pateiktus nurodymus.
91. Dujų slėgio reguliavimo įtaisų techninės priežiūros metu atliekami šie darbai:
91.1. apžiūrimos dujų slėgio reguliavimo įtaisų įrengimo spintelės, jos konstrukcinės dalys, apsaugos zona;
92. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas nustatomas tikrinant galimus dujų nuotėkius tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais, indikatoriais, dujų koncentracijos nustatymo prietaisais ar naudojant putojančias saugias medžiagas.
93. Pastatų, kuriuose įrengti dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, techninė priežiūra vykdoma vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 61 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Techninės priežiūros metu patikrinama pastatų, kuriuose įrengti dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apšvietimo, ryšio, šildymo, vėdinimo sistemų būklė, ar nėra plyšių sienoje, skiriančioje pagrindinę ir pagalbines patalpas, stogo sandarumas, patalpos temperatūra ir kt.
VI. Pastatų dujų sistemų techninė priežiūra
94. Už pastatų dujų sistemų tinkamą techninę būklę atsako vartotojų sistemų savininkai ar valdytojai.
95. Pastatų dujotiekių techninės priežiūros metu atliekami techninės priežiūros darbai:
95.1. patikrinama dujotiekių, uždaromųjų įtaisų techninė būklė, jeigu reikia, uždaromieji įtaisai išvalomi ir sutepami;
96. Pastatų dujotiekių techninės priežiūros periodiškumas nurodytas 2 priedo 3 lentelėje. Už pastatų dujotiekių antikorozinės dangos būklę, dujotiekių dažymą, dujotiekių remontą atsako pastatų dujų sistemų savininkai ar valdytojai, ar pastatus eksploatuojantys asmenys.
97. Dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių techninė priežiūra atliekama vadovaujantis dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių gamintojų dokumentais ir nurodymais.
98. Dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių techninės priežiūros metu tikrinama:
98.3. patalpų, kuriose įrengti šie įrenginiai ir prietaisai, normatyvinių dokumentų reikalavimų atitikimas;
99. Dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių techninio patikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priedo 3 lentelėje.
100. Pastatų, kuriuose įrengti dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai, degimo oro tiekimo, degimo produktų šalinimo, vėdinimo sistemų techninė priežiūra turi būti atliekama pagal teisės aktų reikalavimus bei tų sistemų gamintojų nurodymus.
101. Dūmtraukiai ir jungiamieji dūmtakių vamzdžiai turi būti periodiškai tikrinami ir valomi:
102. Gyvenamuosiuose vieno ar dviejų butų pastatuose tikrinti ir valyti dūmtraukius, jungiamuosius dūmtakių vamzdžius gali patys savininkai ar šių pastatų valdytojai, jeigu jie šį darbą sugeba atlikti, arba šiems darbams atlikti gali kviesti kitus asmenis. Daugiabučius gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus eksploatuojančios įmonės, pastatų, patalpų ar butų savininkai, dujų sistemų savininkai ar valdytojai dūmtraukių ir jungiamųjų dūmtakių vamzdžių tikrinimą bei valymą gali atlikti savo jėgomis arba šiems darbams atlikti gali kviesti kitus asmenis.
103. Periodinio dūmtraukių ir jungiamųjų dūmtakių vamzdžių tikrinimo metu nustatoma, ar jie neužteršti, sandarūs ir gerai (sandariai) atskirti vienas nuo kito, ar tvarkinga dūmtraukio viršūnė ir ar dūmtraukyje, jungiamajame dūmtakio vamzdyje normali trauka. Trauka turi būti ne mažesnė, negu nurodyta dujinio prietaiso ar technologinio įrenginio techniniuose dokumentuose ar norminiuose teisės aktuose.
104. Dūmtraukių ir jungiamųjų dūmtakių vamzdžių tikrinimo rezultatai turi būti įforminami aktu (ši nuostata nėra privaloma, jei dūmtraukių ir dūmtakių tikrinimą atlieka šių pastatų savininkas, kuris yra fizinis asmuo).
105. Remontuojant dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, jeigu tokio remonto metu jie yra išardomi, paruošiami ne darbo sezonui, dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti atjungti nuo dujotiekių, o dujotiekyje turi būti įrengtos aklės. Iš atjungtų dujotiekių, dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių turi būti saugiai išleistos dujos ir jie turi būti prapučiami oru ar inertinėmis dujomis.
VII. matavimo priemonių techninė priežiūra
106. Matavimo priemonės eksploatuojamos vadovaujantis Metrologijos įstatymo nuostatomis, įrenginių projektu, gamintojų techninės priežiūros reikalavimais ir instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, metrologinės patikros ir techninio patikrinimo grafikais.
107. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių metrologinė patikra atliekama Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytais terminais, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 57–58 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. Matavimo priemonės metrologinei patikrai turi būti pristatomos paruoštos pagal gamintojų techninių dokumentų reikalavimus.
108. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas tarp matavimo priemonių metrologinių patikrų, gamintojo nustatytos apimties ir periodiškumu, o jei gamintojas nenustatė – eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais bei techninio patikrinimo grafikais.
109. Teisinei metrologijai priskirtų dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų su slėgio keitikliais metrologinis tikrinimas jų įrengimo vietoje atliekamas vieną kartą per metus tarp metrologinių patikrų.
110. Rotacinių, turbininių dujų skaitiklių techninis tikrinimas atliekamas gamintojo nustatytos apimties ir periodiškumu, o jei gamintojas nenustatė – ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius.
111. Teisinei metrologijai nepriskirtų matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas vadovaujantis gamintojų nustatytos apimties ir periodiškumu bei eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais. Matavimo priemonės, neatitinkančios metrologinių reikalavimų įvertinimo, gali būti naudojamos tik teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse.
112. Matavimo priemonių techninės priežiūros periodiškumas ir atliekami patikrinimai turi užtikrinti nuolatinį ir patikimą prietaisų veikimą, įrenginių darbo parametrų nuolatinę kontrolę bei matavimą. Draudžiama naudoti matavimo priemones, kurių metrologinės patikros terminas yra pasibaigęs ar kurios neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų.
113. Ant matavimo priemonės, rodančios matuojamąjį dydį, korpuso ar skalės (arba pritvirtintos plokštelės) turi būti žyma (užrašas), rodanti didžiausiąją leistiną darbinę matuojamo dydžio vertę. Šias žymas daryti ant matavimo priemonių stiklų draudžiama.
114. Naujos ar pataisytos matavimo priemonės turi atitikti teisės aktų ir (arba) gamintojo techninių dokumentų reikalavimus.
VIII. NUOTOLINIO DUOMENŲ SURINKIMO IR VALDYMO SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
116. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos (toliau – NVS), jų sudedamosios dalys eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, sistemų įrengimo projektais, gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
117. NVS kontroliuojamų parametrų diapazonai turi atitikti reikalaujamus skirstymo sistemos parametrų diapazonus.
118. NVS spintos, įrengimo vietos turi būti tvarkingos, su užrašyta objekto priklausomybe, patikimai saugoti įrangą nuo aplinkos poveikio bei pašalinių asmenų patekimo į vidų.
119. Skirstymo sistemos NVS techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo arba jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis šių Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi, taip pat atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, kitus techninę priežiūrą reglamentuojančius dokumentus.
120. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant NVS, taisomi ir šalinami nedelsiant arba atliekant darbus pagal techninės priežiūros grafiką. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti analizuojami ir įrašomi į remonto darbų planą (programą).
121. Atlikti NVS techninės priežiūros ir remonto darbai turi būti fiksuojami atitinkamų objektų, kuriuose sumontuoti NVS įrenginiai, techninės priežiūros žurnaluose. NVS techninės priežiūros ar remonto metu padaryti įrangos, schemų, programinės įrangos pakeitimai turi būti fiksuojami NVS dokumentuose arba elektroninėje dokumentacijoje, darant dokumentuose įrašą apie pakeitimo turinį ir datą bei nurodant pakeisto elektroninio dokumento vietą elektroninėje laikmenoje.
122. NVS veikimo parametrai, įrengimo aplinkos sąlygos (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumo lygis, agresyvi aplinka, mechaninis poveikis, išorinių elektromagnetinių laukų stipris) sistemų ir jų priemonių įrengimo vietose neturi viršyti gamintojų nustatytų ribų.
123. Kabelių sujungimo skydai, komutacinės dėžutės, įrangos spintos turi būti sunumeruoti. Visi laidai ir gnybtai turi būti paženklinti, valdymo ir perjungimo elementai turi būti su užrašais apie jų paskirtį.
IX. DUJOTIEKIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS
125. Dujotiekių metaliniai vamzdynai, vamzdynams priklausančios metalinės požeminės ar panardintos konstrukcijos turi būti padengti dangomis, apsaugančiomis juos nuo korozijos. Užkasti ar panardinti dujotiekių plieniniai vamzdynai turi būti saugomi nuo elektrocheminės korozijos, įrengiant katodinės saugos įrenginius (toliau – KSĮ).
126. Sauga nuo korozijos įrengiama vadovaujantis projektine dokumentacija. Konstrukcijos, kurioms taikoma katodinė apsauga, turi būti padengtos tinkama išorine apsaugine danga.
127. Apsaugos nuo korozijos įrenginiai, apsauginės vamzdynų dangos eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, LST EN 12954 standartu (Taisyklių 1 priedo 54 punktas).
128. KSĮ turi veikti viso konstrukcijos tarnavimo laikotarpio metu, o katodinės apsaugos sistema turi būti eksploatuojama be pertraukų.
129. Dujotiekių apsaugos nuo korozijos techninė priežiūra vykdoma pagal patvirtintą grafiką, sudarytą vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 5 lentelėje nurodytu periodiškumu. Techninės priežiūros darbai gali būti atliekami dažniau, jeigu to reikia pagal eksploatavimo sąlygas. Sprendimą dėl papildomų techninės priežiūros darbų atlikimo priima eksploatuojanti įmonė.
130. Kai katodinės apsaugos sistema yra kontroliuojama naudojant nuotolinį valdymą ir tokiu būdu veikimo sutrikimus galima aptikti tuojau pat, KSĮ techninis patikrinimas bei dujotiekių katodinės apsaugos veiksmingumo matavimai gali būti atliekami kitu periodiškumu, kuris nustatomas eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo sprendimu.
131. Katodinės apsaugos veiksmingumo matavimas taip pat turėtų būti atliekamas esant šioms aplinkybėms:
131.1. po žemės kasimo darbų dujotiekių apsaugos zonoje, jei įtariama, kad yra apgadinta apsauginė izoliacinė danga arba metalo kontaktai;
131.2. tuo atveju, jei yra dujotiekio pasislinkimo požymių, pvz., grunto nuslūgimo vietose arba ten, kur pasikeitė eksploatacijos sąlygos;
132. Nustatyti dujotiekių apsauginės dangos pažeidimai remontuojami pagal patvirtintus remonto planus.
133. Techninės priežiūros darbai registruojami techninės priežiūros žurnale. Atlikti remonto darbai fiksuojami KSĮ pasuose. KSĮ gedimai registruojami gedimų registracijos žurnale.
135. KSĮ įrengimo vieta turi būti parinkta taip, kad KSĮ būtų lengvai pasiekiami ir kad būtų apsaugoti nuo aplinkos žalos, elektros žalos, fizinio sugadinimo.
136. Požeminių plieninių dujotiekių saugos nuo korozijos būklė nustatoma specialiais prietaisais tikrinant apsauginės dangos vientisumą arba matuojant dujotiekio apsaugos potencialo dydį. Nustačius nepakankamą dujotiekių saugą nuo korozijos, būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama sauga nuo korozijos.
137. Nustačius apsauginės dangos defektus aktyvios nuo korozijos priemonėmis neapsaugotame dujotiekio ruože bei ten, kur aktyvi apsauga nėra pakankama, dujotiekis turi būti atkastas ir apsauginė danga sutaisoma.
138. Kai požeminis plieninis dujotiekis atkasamas apsauginei dangai taisyti ar dujų nuotėkiui šalinti, naujiems dujotiekiams prijungti ar remontuoti, visais atvejais turi būti tikrinama apsauginės dangos ir vamzdžio metalo paviršiaus būklė.
139. Atnaujinus požeminio vamzdyno apsauginę dangą, prieš užkasant dujotiekį, apsauginės dangos kokybė turi būti tikrinama prietaisais.
X. REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS
I. DUJOTIEKIŲ REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS
142. Dujotiekio rekonstravimo darbų sričiai priskiriama:
142.1. dujotiekių ar atskirų jo ruožų perklojimas (taip pat ir polietileninių vamzdžių įvėrimas į senus, susidėvėjusius metalinius vamzdžius) keičiant vamzdyno trasos vietą, skersmenį arba ilgį;
143. Dujotiekio kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama:
144. Dujotiekio paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:
144.1. atskirų dujotiekio atkarpų keitimas, nekeičiant vamzdyno trasos vietos, skersmens arba ilgio;
144.2. dujotiekio įtaisų keitimas, papildomų uždaromųjų įtaisų įrengimas, vamzdynų povandeninės dalies remontas;
144.8. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių pažeidimų remontas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;
II. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių, Dujų slėgio reguliavimo įtaisų REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS
146. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių rekonstravimo darbų sričiai priskiriamas papildomų dujų slėgio reguliavimo įrenginių įrengimas esamoje dujų skirstymo sistemoje.
147. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama:
147.3. naujų (papildomų) elektros, ryšio, signalizacijos, apšvietimo, šildymo sistemų, apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių įrengimas;
148. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir dujų slėgio reguliavimo įtaisų paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:
148.1. NVS, signalizacijos, ryšio, elektros, šildymo, sistemų pažeidimų remontas, susidėvėjusių keitimas;
148.2. dujų vamzdynų, dujų slėgio reguliatorių, apsauginių uždarymo ir išmetimo vožtuvų, filtrų, uždaromųjų įtaisų pažeidimų remontas, jų pakeitimas naujais;
148.4. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių remontas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas;
XI. PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI
150. Dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių, dujų slėgio reguliavimo įrenginių paleidimo ir derinimo darbai atliekami pagal gamintojų dokumentų ir norminių teisės aktų reikalavimus.
151. Paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Paleidimo ir derinimo darbus atliekantys asmenys turi būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
152. Ištekančių iš dujų slėgio reguliavimo įrenginių dujų slėgis reguliuojamas pagal projektus arba eksploatuojančios įmonės nustatytus darbo režimus. Apsauginiai išmetimo ir uždaromieji vožtuvai suderinami veikti slėgiu, vadovaujantis Taisyklių 2 priede 6 lentelėje nurodytais slėgių dydžiais. Išimtiniais atvejais apsauginiai išmetimo ir uždaromieji vožtuvai gali būti suderinami kitaip, jeigu to reikia dujų sistemoms saugiai veikti.
153. Sužiedintų dujų sistemų dujų slėgio reguliavimo įrenginių apsauginių uždaromųjų vožtuvų derinimas, atsižvelgiant į dujų slėgio reguliatorių darbo režimą, dujų tiekimo technologiją, turi būti atliekamas tokiu būdu, kad veikiantis dujų slėgio reguliatorius neišjungtų neveikiančių ar mažiau apkrautų reguliatorių.
154. Ištekančių iš dujų slėgio reguliavimo įrenginių dujų slėgis neturi svyruoti daugiau kaip 10 % darbinio slėgio.
155. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių patalpų temperatūra turi būti palaikoma atsižvelgiant į įrenginių, įtaisų, matavimo priemonių technines charakteristikas ir gamintojų rekomendacijas.
156. Derinimo darbus atlikę asmenys privalo parengti ir pateikti derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikti duomenys apie atliktus darbus, nustatytus dujų slėgio reguliavimo įrenginių, dujinių prietaisų, dujinių technologinių įrenginių darbo režimus, jų tinkamumą naudoti ir kt. Atlikti derinimo, paleidimo darbai turi būti įrašomi į atitinkamų įrenginių techninius dokumentus (pasus).
XII. DUJŲ SISTEMŲ BANDYMAI EKSPLOATAVIMO METU
157. Dujų sistemų eksploatavimo metu gali būti atliekami mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymai.
158. Bandymo būdą ir poreikį nustato eksploatuojanti įmonė, atsižvelgdama į dujų sistemos tipą, jos būklę, dujų slėgį sistemoje bei saugos sąlygas.
159. Bandymai atliekami, kai:
159.2. yra dujų nuotėkio požymių (dujų kvapas, išdžiūvę želdiniai, parudavęs sniegas), bet nenustatyta dujų nuotėkio vieta;
160. Bandymui turi būti naudojamas oras arba inertinės dujos. Išimtiniais atvejais sandarumo bandymui gali būti naudojamos gamtinės dujos.
161. Nustačius dujų nuotėkį požeminiuose mažo slėgio dujotiekiuose per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles, trūkusias suvirinimo sandūras, tokio dujotiekio atkarpa po remonto turi būti išbandyta mechaninio atsparumo bandymu. Tais atvejais, kai mechaninio atsparumo bandymas po remonto iš karto neatliekamas, laikotarpiu po remonto iki mechaninio atsparumo išbandymo turi būti atliekami dujotiekio atkarpų, kuriose buvo nustatytas dujų nuotėkis, sandarumo patikrinimai tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais arba atliekant sandarumo bandymą ne rečiau kaip 2 kartus per metus atstumu ne mažesniu kaip po 200 m į abi puses nuo nuotėkio vietos.
162. Bandymo įrenginį sudarantys slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždarymo įtaisai turi išlaikyti dvigubai didesnį slėgį už taikomą dujų sistemai bandyti.
163. Bandant dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą turi būti naudojamos tokios slėgio matavimo priemonės:
164. Analoginiai manometrai, naudojami bandymų metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniame skalės trečdalyje.
165. Bandoma dujų sistema turi būti atjungta nuo technologinių įrenginių, dujinių prietaisų, matavimo priemonių, veikiančių dujotiekių.
166. Bandant dujų sistemą, bandomos dujų sistemos ilgis neturi būti didesnis kaip:
167. Bandoma pagal parengtą darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli darbų atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos ir prietaisai bei privalomi saugos reikalavimai.
168. Dujų sistemos mechaninis atsparumas bandomas laikantis šių reikalavimų:
169. Dujų sistemos sandarumas bandomas laikantis šių reikalavimų:
169.2. dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir negyvenamųjų pastatų – 100 mbar (1000 mm v. st.) slėgiu;
170. Sandarumo bandymas vamzdyne esančiomis dujomis taikomas mažo slėgio skirstomiesiems dujotiekiams tais atvejais, kai yra dujų nuotėkio požymių (pvz., dujų kvapas), o nuotėkio vieta nenustatyta. Bandymas gamtinėmis dujomis turi trukti ne trumpiau kaip 1 valanda. Slėgio sumažėjimas neturi viršyti 0,5 mbar.
171. Dujų sistema mechaninio atsparumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūrėjimo nenustatyta:
172. Dujų sistema sandarumo bandymą išlaikė, jeigu bandant:
Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų
eksploatavimo taisyklių
1 priedas
TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS TAISYKLĖSE PATEIKTOS NUORODOS
4. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).
5. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966).
6. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
7. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 (Žin., 2011, Nr. 131-6227 ).
8. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).
9. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).
10. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751).
11. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649).
12. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053; 2004, Nr. 133-4802).
14. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321).
15. Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 (Žin., 2010, Nr. 120-6154).
16. Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-270 (Žin., 2003, Nr. 70-3199).
17. Dujų įmonių teikiamų perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-348 (Žin., 2008, Nr. 93-3688).
18. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598; 2006, Nr. 58- 2071; 2007, Nr. 118-4832).
19. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 (Žin., 2011, Nr. 76-3683).
20. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817).
21. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055).
22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2010, Nr. 27-1235).
23. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
24. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).
25. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (Žin.,1998, Nr. 44-1224).
26. Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2007, Nr. 37-1365).
27. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 3-88).
28. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 (Žin., 2005, Nr. 53-1804).
29. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396; 2005, Nr. 55-1907).
30. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2007, Nr. 22-849).
31. Lietuvos higienos norma HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008).
32. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
33. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165).
34. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366 (Žin., 2003, Nr. 97-4363).
35. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrais) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 (Žin., 2004, Nr. 184-6801).
36. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrais) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-246 (Žin., 2004, Nr. 166-6070).
37. Laikinosios pavojingų medžiagų stacionariųjų beslėgių talpyklų priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-178 (Žin., 2008, Nr. 64-2430).
38. Slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726).
39. Paprastų slėginių indų saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 2000, Nr. 7-197; 2001, Nr. 54-1931).
40. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 56-2279).
41. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (Žin., 2010, Nr. 99-5167).
42. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 (Žin., 2005, Nr. 152-5630).
43. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (Žin., 2010, Nr. 39-1878).
44. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816).
45. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr. 2-58).
46. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 (Žin., 2011, Nr. 165-7886).
47. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815).
48. Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320).
49. Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2008, Nr. 9-320).
50. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 (Žin., 2012, Nr. 3-96).
51. Pavojingų darbų su dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-382 (Žin., 2005, Nr. 134-4823).
52. Lietuvos standartas LST 1909:2003 „Dujų sistema. Požeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių ir įvadų apsauga nuo korozijos. Bendrieji reikalavimai. Taisyklės“.
53. Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 (Žin., 2010, Nr. 29-1358).
54. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“.
55. Lietuvos standartas LST EN 12007:2001. Dujų tiekimo sistemos. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausio eksploatacinio slėgio vamzdynai. Funkcinės rekomendacijos.
56. Lietuvos standartas LST EN 1775. Dujų tiekimas. Pastatų dujų vamzdynas. Ne didesnis kaip 5 bar didžiausias eksploatacinis slėgis. Funkcinės rekomendacijos.
57. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalai tarp patikrų, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-116 (Žin., 2011, Nr.109-5168).
58. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (Žin., 2006, Nr. 40-1451).
59. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 (Žin., 2009, Nr. 44-1736).
60. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).
61. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658).
62. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947).
63. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Žin., 2005, Nr. 80-2908).
64. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2005, Nr. 151-5569).
65. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Dl-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594).
66. Lietuvos standartas LST EN 287-1+AC:2005 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai“ su keitiniu LST EN 287-1:2004/A2:2006.
67. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“.
68. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609-1:2004)“.
69. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas (ISO 15614-1:2004)“.
70. Lietuvos standartas LST EN ISO 15610:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal išbandytas suvirinimo medžiagas (ISO 15610:2003)“.
71. Lietuvos standartas LST EN ISO 15611:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ankstesnę suvirinimo patirtį (ISO 15611:2003)“.
72. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“.
73. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“.
74. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2003)“.
75. Lietuvos standartas LST EN ISO 5817:2007 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu (ISO 5817:2003, pataisyta versija 2005, įskaitant pataisą 1:2006)“.
76. Lietuvos standartas LST EN ISO 17637:2011 „Virintinių siūlių neardomieji bandymai. Lydomojo suvirinimo jungčių apžiūrimasis tikrinimas (ISO 17637:2003)“.
77. Lietuvos standartas LST EN 473:2000 „Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo atestavimas ir sertifikatų išdavimas. Bendrieji principai.“ su keitiniu LST EN 473:2000/A1:2006.
78. Lietuvos standartas LST EN ISO 14731:2007 „Suvirinimo koordinavimas. Uždaviniai ir atsakomybė (ISO 14731:2006)“.
79. Lietuvos standartas LST EN 12186 „Dujų tiekimo sistemos. Dujų transportavimo ir skirstymo slėgio reguliavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“.
80. Lietuvos standartas LST EN 12327 „Dujų tiekimo sistemos. Slėgio bandymai, priėmimo eksploatuoti ir eksploatavimo nutraukimo procedūros. Funkciniai reikalavimai“.
PASTABA. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Panaikinus priede nurodytus teisės aktus taikomi jį pakeičiantys teisės aktai.
Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų
eksploatavimo taisyklių
2 priedas
Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
1 lentelė. Dujotiekių ir jų įtaisų techninės priežiūros periodiškumas
| Eil. Nr. |
Darbų pavadinimas |
Periodiškumas |
| 1. |
Požeminių plieninių dujotiekių techninė priežiūra |
2 kartus per metus |
| 2. |
Požeminių polietileninių dujotiekių techninė priežiūra |
1 kartą per metus |
| 3. |
Antžeminių dujotiekių techninė priežiūra |
1 kartą per metus |
| 4. |
Plieninių požeminių dujotiekių sandarumo patikrinimas tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais arba sandarumo bandymas |
1 kartą per metus |
| 5. |
Polietileninių požeminių dujotiekių sandarumo patikrinimas tam skirtais dujų nuotėkio ieškikliais arba sandarumo bandymas |
1 kartą per 5 metus |
| 6. |
Požeminių dujotiekių šulinių ir uždaromųjų įtaisų, įrengtų šuliniuose, techninė priežiūra |
1 kartą per metus |
| 7. |
Povandeninės dujotiekio perėjos, nutiestos atviru būdu, techninis patikrinimas |
1 kartą per 5 metus |
| 8. |
Kondensato patikrinimas povandeninės perėjos kondensato rinktuvuose |
1 kartą per metus prieš žiemą |
2 lentelė. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių ir įtaisų techninės priežiūros darbų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Darbų pavadinimas |
Periodiškumas |
| 1. |
Dujų slėgio reguliavimo įrenginių be NVS apžiūra |
1 kartą per mėnesį |
| 2. |
Dujų slėgio reguliavimo įrenginių su NVS apžiūra |
1 kartą per 3 mėnesius |
| 3. |
Dujų slėgio reguliavimo įrenginių techninis patikrinimas |
Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi, o jei gamintojas nenustatė – ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius |
| 4. |
Dujų slėgio reguliavimo įtaisų techninės priežiūros darbai |
Požeminių dujotiekių techninės priežiūros periodiškumu |
3 lentelė. Pastatų dujų sistemų techninės priežiūros periodiškumas
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Periodiškumas |
| 1. |
Dujotiekiai gyvenamuosiuose daugiabučiuose (trijų ir daugiau butų) pastatuose |
Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus |
| 2. |
Dujotiekiai gyvenamuosiuose vieno arba dviejų butų pastatuose |
Ne rečiau kaip vieną kartą per 10 metų |
| 3. |
Dujotiekiai negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose įrengti daugiau kaip 100 kW bendros galios dujiniai prietaisai |
Ne rečiau kaip vieną kartą per metus |
| 4. |
Dujotiekiai negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose įrengti ne didesnės kaip 100 kW bendros galios dujiniai prietaisai |
Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus |
| 5. |
Negyvenamųjų pastatų dujinių prietaisų ir dujinių technologinių įrenginių techninis patikrinimas |
Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi, o jei gamintojas to nenustatė – ne rečiau kaip vieną kartą per metus |
| 6. |
Gyvenamųjų pastatų dujinių prietaisų techninis patikrinimas |
Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi |
4 lentelė. NVS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Darbų pavadinimas |
Periodiškumas |
| 1. |
NVS apžiūra, apsaugotų nuo sprogimo prietaisų kabelių įvadų sandarumo apžiūra |
Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo |
| 2. |
NVS veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo |
| 3. |
Distancinė NVS darbo kontrolė |
Vieną kartą per parą |
| 4. |
NVS sudedamųjų dalių metrologinis patikrinimas |
Pagal įrangos gamintojų nurodytą periodiškumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus |
5 lentelė. Dujotiekių apsaugos nuo korozijos darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Darbų pavadinimas |
Periodiškumas |
| 1. |
Katodinių stočių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 3 mėn. |
| 2. |
Galvaninių anodų įrenginių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 3. |
Drenažinių stočių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per mėnesį arba dažniau, jei klaidžiojančios srovės yra didelės |
| 4. |
Prijungimų prie pašalinių konstrukcijų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 5. |
Srovės atsajos įtaisų ir įžeminimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 6. |
Saugos ir apsaugos įrenginių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 7. |
Kontrolės matavimo kolonėlių su nuotoline kontrole techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 8. |
Kontrolės matavimo kolonėlių be nuotolinės kontrolės ir drenažinių kabelių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 3 metus |
| 9. |
Katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimas kontrolės matavimo punktuose |
Kasmet pasirinktose vietose ir kas 3 metus visose vietose |
| 10. |
Dujotiekio apsauginės dangos vientisumo patikrinimas |
Vieną kartą per 6 metus |
6 lentelė. Slėgių verčių ribos, taikomos saugos įtaisams ir dujų slėgio reguliatoriams
| Didžiausio darbinio slėgio (MOP) ribos (bar) |
Darbinio slėgio didžiausia leistina vertė (bar) |
Laikinai leidžiama darbinio slėgio didžiausia vertė, valdant reguliavimo įtaisais (bar) |
| 5<MOP |
1,050 MOP |
1,2 MOP |
| 2<MOP |
1,075 MOP |
1,3 MOP |
| 0,1<MOP |
1,125 MOP |
1,5 MOP |
| MOP |
1,125 MOP |
1,5 MOP |
Nustatant saugos įtaisų ir dujų slėgio reguliatorių veikimo ribas atsižvelgti į standarto LST EN 12186:2000 reikalavimus.